Emigracija, imigracija, demografija, Europa

Marcusas Robertsas. 30 metų po Berlyno sienos: Vokietiją dalina demografinė Geležinė uždanga

Tiesos.lt siūlo   2019 m. birželio 24 d. 14:12

4     

    

Marcusas Robertsas. 30 metų po Berlyno sienos: Vokietiją dalina demografinė Geležinė uždanga

y-news.lt

Praėjusią savaitę aptariau, kaip Vakarų Europos (ypač Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) ekonominis dominavimas ir laisvas žmonių judėjimas visoje ES sukėlė demografinę krizę rytinėje žemyno dalyje. (Jauni) Rytų europiečiai migruoja į Vakarus dėl darbo vietų ir geresnio gyvenimo galimybių, palikdami tokias šalis kaip Rumunija, Lenkija ir Lietuva nelygioje kovoje su gyventojų skaičiaus smukimu, gimstamumo mažėjimu ir darbingo amžiaus gyventojų trūkumu. Vokietija yra pagrindinė naudos gavėja iš migracijos Vakarų kryptimi (imigracija kol kas kompensuoja vokiečių itin žemų gimstamumo rodiklių poveikį bendram gyventojų skaičiui). Tačiau pačioje Vokietijoje, tarsi miniatiūrinėje Europoje, reiškinys kartojasi: šalies rytai nyksta, o vakarinė dalis laikosi stabiliai. Iš tiesų, nors Berlyno siena griuvo prieš 30 metų, demografiškai buvusios VFR ir VDR tolydžio atrodo vis labiau skirtingai.


Šaltinis: http://www.citypopulation.de

Pasak „Financial Times“, keli dešimtmečiai po Berlyno sienos griuvimo senajai Rytų Vokietijai buvo iššūkio metas: tiek dėl drastiško gimstamumo nuosmukio, tiek ir dėl jaunų darbuotojų išvykimo į Vakarus. Dabar didžiojoje regiono dalyje gyvena tiek mažai vaisingo amžiaus moterų, kad pagrindo tikėtis demografinio stabilumo, nekalbant jau apie atsigavimą, yra nedaug.  Prognozuojama, kad iki 2035 m. 41 apskritis rytinėje Vokietijos dalyje (iš 77) neteks bent 20 proc. savo darbingo amžiaus gyventojų. Vakarų Vokietijoje tokių apskričių bus dvi. Tik penki Rytų miestai (Berlynas, Leipcigas, Dresdenas, Potsdamas ir Jena) turėtų išlaikyti savo dabartinį darbingo amžiaus gyventojų skaičių. Elbės-Elsterio apskričiai prognozės ko gero niūriausios visoje Vokietijoje: manoma, kad čia iki 2035 m. gyventojų sumažės ketvirtadaliu, o darbo jėga susitrauks 40 proc. Apibendrinant, rytinė Vokietija praranda jaunus gyventojus, kurie ne tik užsiima ekonomiškai naudinga veikla ir moka mokesčius, bet taip pat gimdo būsimąją kartą. Ironiška, kad ilgą laiką buvusioje Rytų Vokietijoje trūko darbo vietų, o dabar trūksta darbuotojų, kad būtų galima sukurti darbo vietas.

Tokios ekonominės ir demografinės sąlygos yra tarp pagrindinių Alternatyvos Vokietijai (AfD, populistinės dešiniosios partijos) populiarumo rytinėse žemėse priežasčių. Partija teigia, kad federalinės ir regioninės vyriausybės nusigręžė nuo šių regionų ir stengiasi įtikti klestintiems didiesiems Vokietijos miestams. Ir, tiesą sakant, Vokietijos valdžia dovanoja AfD keletą paveikių argumentų. Pavyzdžiui, politikos formuotojai Berlyne ketina laipsniškai nutraukti anglių kasybos ir anglimi kūrenamų elektrinių veiklą visoje šalyje, o nuo to smarkiai nukentės būtent rytinės žemės. AfD populiarumui nepakenkė ir milijardai eurų, išleisti milijonams migrantų, atvykusių į Vokietiją per pastaruosius kelerius metus. Nors daugelis migrantų buvo apgyvendinti tuštėjančiuose buvusios VDR miesteliuose, tai neišsprendė demografinės krizės rytinėje šalies dalyje. Kaip ir vietiniai gyventojai prieš juos, jauni ir ekonomiškai aktyvūs imigrantai suskubo keltis į miestus, kuriuose yra daugiau darbo vietų, ryšių su anksčiau atvykusiais giminėmis ir galbūt labiau svetinga atmosfera. Tai reiškia, kad – nepaisant masinės imigracijos – skurdesni rytų regionai ir toliau patiria demografinį nuosmukį.

Geležinė uždanga jau tampa tolima Europos istorija. Tačiau demografiniai ir ekonominiai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų vis dar atsisako išnykti.

y-news.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nieko naujo       2019-06-25 16:47

Vokiečiai net planuoja griauti ištisus apleistų blokinių dėžučių mikrorajonus kai kuriuose Rytų Vokietijos miestuose. O kiek būta vilčių susivienijus Vokietijai! Bet greitai teko patirti, kad netgi pažangiausias Rytų Vokietijos įmones teks uždarinėti kaip visiškai nerentabilias, o taip lauktų investicijų iš Vakarų, net ir su valstybės parama, kaip buvo nedaug, taip nedaug ir liko.
Su atbėgeliais, tai aišku, labai įdomiai gavosi. smile

stasys        2019-06-25 13:37

2019-06-25 11:57 .. galiausiai mes visi to norime tik siekiame skirtingais būdais .

stasy       2019-06-25 12:57

tu lenkijoj pakalbėk apie jų “tautinis lenciugą”  - manau sveiko kailio garantuotai neišneštum. Rašinėji labai negražiai , neteisingai .Lietuviai ,kaip ir didžiosios ....XXI a. privalo išlaikyti galimybę vadintis lietuviais, o šalis pateisinti Lietuvos vardą.

stasys        2019-06-25 10:19

O kokios išeitis Lietuvai jei atsisakyti tos ‚vokiškos alternatyvos‘ audrinti mases piliečiu pigiu skepticizmu ? Ar užtektu pagerinus gyvenimo sąlygas materialiai sustabdyti tuos emigracijos srautus į vakarus , kiek realus tas ‚tautinis lenciugas‘ kiekvienam piliečiui laisvai judėti ir rinktis .? .Retas iš taip teigiančiu gali sau prisipažinti kad toks sprendimas visiškai negarantuoja, ta pajamas sulyginus,  kad Lietuva ims gyventojais pūstis .? nes liks kitu skirtumų  (ksenofobija, antisemitizmas, rusofobija , sovietizmas progresuojantis ) su vakarais ..kurie reikalaus savo duoklės ir taps nauju iššūkių Lietuvai ..tu pačiu mėgstančiu Lietuva lyginti su kitomis šalimis pagal įvairiausius skirtingus parametrus . Ka apie tai masto tie kurie grįžta į Lietuva ir po kurio laiko vėl išvyksta ..Neužtenka tik pastebėti tendencijas , kaip autorius, reikia rasti ir joms vieta tu įvykiu lentynoje .. Ar daug užsieniečiu gyvenančiu Lietuvoje šventė Jonines ir kaip .? Va klausimas į kuri reikėtu atsakyti ieškantiems atsakymų . Tai pirmas požymis to kaip Lietuvai sekasi su ja užplūdusiais rytu gyventojais .


Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. „Nagi, išgirskite, pagaliau, žmonių balsą, pone mere!..“

Sąjunga „Vardan šeimos“ kviečia į protesto akciją „STOP Barnevernet ideologijai, STOP Lietuvos VTAĮT savivalei“

Tomas Baranauskas pokštauja. Nekonfliktiška istorija

Vygandas Trainys. Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir jo atminimo lentos istorija trumpai

Mitingas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“ (vaizdo įrašas)

Rasa Čepaitienė. Naktinės istorijos politikos rezultatas: savivaldybė jokių pretenzijų reikšti negali

Algimantas Rusteika. Amžinai tyčiotis iš visų neįmanoma

Vytautas Sinica. Ir teisėta, ir solidu

Rūta Visocnik. Ginti? Saugoti? Padėti?

Rasa Čepaitienė. Privalome pareikalauti, kad valstybė pagaliau imtųsi kurti savą istorijos politiką, kad atkakliai ir garbingai gintų istorinę tiesą

Advokatas Saulius Dambrauskas: Aš kaltinu teismus, arba Kas naujo miškų fronte

Ramūnas Aušrotas. Kokią žinią neša naujųjų kardinolų paskyrimas?

Vilius Kavaliauskas. Štai kaip į Vilniaus „vamzdį“ atsakė baltarusių Slonimas

Ekonomistas prof. Povilas Gylys „Iš savo varpinės“ laidoje paneigia krizių neišvengiamumo mitą

Šiandien 18 val. visi į mitingą Simono Daukanto aikštėje: „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai ištarkime NE!“

Andrius Švarplys. New Brave World, arba Štai kaip atrodo technototalitarizmas

Nuo bačkos. Finansų ministras Vilius Šapoka: mokėti mokesčius tapo madinga

Linas Kojala. Svarbūs regioniniai rinkimai Vokietijoje

Paskirtasis kardinolas Sigitas Tamkevičius: „Tai ne tik mano, bet ir visų už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių pastangų įvertinimas“. Sveikinimai!!!

Į paskutinę kelionę palydėtas menininkas Antanas Kmieliauskas

Vytautas Sinica klausia: kur buvo didieji Rozovos kritikai prieš keletą metų? Kiek metų jiems prireiks, kol „pastebės“ ir šeštąją koloną?

Algis Avižienis ir Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: 1939-ųjų Lenkijos katastrofa ir „visiško nekaltumo“ mitas

Cenzūros skandalas Vilniuje: „JCDecaux“ atsisako platinti plakatus su Jono Noreikos atvaizdu

In memoriam: Antanas Kmieliauskas (papildyta)

Vidmantas Valiušaitis apie R. Vanagaitės emocinį šantažą ir dvi visiškai skirtingas reakcijas į jį

Geroji Naujiena. Palaimintas tas, kurio atlygis laukia teisiųjų prisikėlime

Liudvikas Jakimavičius. Lietuvos informacinio lauko nuodai ir priešnuodžiai: kas ryšis?

Vytautas Radžvilas. Jie jau čia: LRT vėl užgrobta!

Povilas Gylys. Nacionaliniai rinkimų į Seimą ypatumai

Balys Tulevičius. Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės vadovaujama LTV pradėjo Rūtos Vanagaitės reabilitacijos kampaniją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.