Geroji Naujiena

Maldų už krikščionių vienybę savaitę popiežius baigė atsiprašydamas už visus su Evangelija nesuderinamus katalikų darbus kitų Bažnyčių krikščionims

Tiesos.lt siūlo   2016 m. sausio 26 d. 19:05

1     

    

Maldų už krikščionių vienybę savaitę popiežius baigė atsiprašydamas už visus su Evangelija nesuderinamus katalikų darbus kitų Bažnyčių krikščionims

Vatikano radijas

Baigėsi šiemetinė Maldų savaitė už krikščionių vienybę. Romoje ji užbaigta popiežiaus Pranciškaus vadovautais šv. Pauliaus atsivertimo šventės antraisiais mišparais Tautų apaštalo relikvijas saugančioje ir jam dedikuotoje bazilikoje už senųjų miesto sienų.

„Aš esu mažiausias iš apaštalų [...] nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią. Bet Dievo malone esu, kas esu, ir jo man suteiktoji malonė neliko bergždžia“ (1 Kor 15, 9–10). Šitaip apaštalas Paulius apibendrina savo atsivertimo prasmę, – kalbėjo popiežius Pranciškus mišparų homilijoje. Atsivertimas, įvykęs susitikus prisikėlusį Jėzų kelyje iš Jeruzalės į Damaską, nebuvo tik moralinis pasikeitimas, bet buvo visų pirma žmogų perkeičiančios Dievo malonės patirtis ir tuo pat metu siuntimas į misiją, pašaukimas skelbti tą Jėzų, kurį lig tol jis persekiojo, persekiodamas jo mokinius. Tą akimirką Paulius suprato, kad amžinai gyvą Kristų ir jo sekėjus jungia realus ir transcendentinis ryšys: Jėzus gyvena juose ir jie gyvena Jame. Pašaukimas būti apaštalu grindžiamas ne Pauliaus žmogiškaisiais nuopelnais, jis pats save laiku mažu ir nevertu, bet begaliniu Dievo gerumu, kuris jį išsirinko ir jam patikėjo tarnystę.

Savo atsivertimą kelyje į Damaską Paulius panašiai aiškina ir Pirmajame laiške Timotiejui: „Aš esu kupinas dėkingumo mūsų Viešpačiui Kristui Jėzui, kuris mane sustiprino ir palaikė tinkamu užimti tarnystę, nors anksčiau esu buvęs piktžodžiautojas, persekiotojas ir smurtininkas. Manęs buvo pasigailėta, nes taip elgiausi dėl neišmanymo ir netikėjimo. Bet mūsų Viešpaties malonė išsiliejo be saiko kartu su tikėjimu ir meile Kristuje Jėzuje“ (1, 12–14). Besaikis Dievo gailestingumas yra vienintelis pagrindas, kuriuo remiasi Pauliaus tarnystė. Besaikį Dievo gailestingumą jis pašauktas skelbti visiems.

„Panašią patirtį išgyvena ir krikščionių bendruomenės, kurioms apaštalas Petras rašo savo Pirmąjį laišką, – kalbėjo popiežius. – Petras rašo mažų, pažeidžiamų, nuolatiniame pavojuje gyvenančių bendruomenių nariams ir joms taiko Šventajai Dievo tautai skirtus titulus: „išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, įsigytoji liaudis“ (1 Pt 2, 9). Šiuos pirmuosius krikščionis, kaip ir visus mus, pakrikštytuosius, guodžia ir stebina žinojimas, kad esame išrinkti dalyvauti Dievo išganymo plane, vykdomame Jėzuje Kristuje ir Bažnyčioje.“

„Dievo Žodis, kurio šiandien klausėmės ir kuris mus vedė per visą šią maldų už krikščionių vienybę savaitę, mus drąsina sakyti, kad mes visi, tikintys Jėzų Kristų, esame „pašaukti garsinti šlovingus Dievo darbus“ (plg. 1 Pt 2, 9), – sakė popiežius. – Nepaisydami mūsų skirtumų, su džiaugsmu pripažįstame, kad krikščioniško gyvenimo šaltinis yra iš Dievo gaunamas pašaukimas. Galime siekti regimos visų krikščionių vienybės tik tuomet, kai artėjame vieni prie kitų, kai atsiverčiame į Viešpatį, kuris iš savo malonės mus pasirenka ir pašaukia būti jo mokiniais.

„Šiais neeiliniais Gailestingumo jubiliejaus metais, – kalbėjo popiežius Pranciškus, – gerai atsiminkime, kad neįmanomas autentiškas vienybės siekimas be visiško pasitikėjimo Tėvo gailestingumu. Prašykime atleidimo už mūsų pasidalijimų nuodėmę, kuri yra atvira žaizda Kristaus kūne. Aš, kaip Romos vyskupas ir Katalikų Bažnyčios ganytojas, prašau gailestingumo ir atleidimo už visus su Evangelija nesuderinamus katalikų darbus kitų Bažnyčių krikščionių atžvilgiu. Tuo pat metu raginu visus brolius ir seseris katalikus atleisti, jei kiti krikščionys šiandien ar praeityje juos nuskriaudė. Negalime panaikinti to kas buvo, tačiau nenorime, kad praeities kančių našta kenktų mūsų santykiams. Juos atnaujins Dievo gailestingumas.“

Homilijos pabaigoje popiežius Pranciškus padėkojo ekumeninę savaitę užbaigiančiuose mišparuose dalyvavusiems Metropolitui Genadijui, Konstantinopolio Patriarcho atstovui, ir vyskupui Davidui Moxonui, Kenterberio arkivyskupo atstovui, o taip pat visiems Romoje kartu su katalikais gyvenančių krikščioniškų bendruomenių nariams.

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Bėda        2016-01-27 10:28

ta, kad atleidimo prašo jėzuitas. Jiems MELUOTI leidžiama. Jų nuodėmes (iš anksto avansu) atleidža pats Dievo vietininkas. Nuo 1540 jėzuitai uoliai vykdo slaptą Dievo vietininko užduotį - naikinti krikščionis “kitatikius”. Tuos, kurie smerkia Romos katalikų Bažnyčiaiprekybą atlaidais ir aplamai atsisako mokėti už jos siūlomą apsaugą  nuo skaistyklos ir garantuotą patekimą į rojų vietoje pragaro.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.