Kultūros, kalbos, istorijos politika

Marius Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 27 d. 1:22

5     

    

Marius Kundrotas. Kodėl vengiama senbuvystės argumento?

alkas.lt

Dėmesį prikaustęs Donbasas iš dalies užgožė ankstesnę Rusijos agresiją Kryme. Jo atskyrimas nuo Ukrainos ir įjungimas į Rusiją praktiškai jau įteisintas. Gali būti, jog toks ir yra Rusijos planas – išplėsti konfliktą taip, kad antrasis žingsnis užgožtų pirmąjį. Iš skirtingo Rusijos elgesio Kryme ir Donbase galima spėti, jog šiems kraštams numatyti skirtingi vaidmenys: vienam – tiesioginis įjungimas į Rusiją ir karinis placdarmas Juodosios jūros baseine, kitam – užšaldytas konfliktas, o pasiekus susitarimą su liberalų valdoma Ukraina – ilgalaikė pačios Ukrainos kontrolė per šį kraštą.

Rusija ir jos Penktoji kolona Europoje Krymą dažniausiai teisina Kosovu. Jei vienu atveju galima ligšiolinių Europos šalių sienų kaita – kodėl reiktų drausti ją kitu atveju? Vietos gyventojai susirinko ir nusprendė. Taškas. Ir iš tiesų Vakarų pusė labai sunkiai randa kontrargumentų. Nes rimtas kontrargumentas būtų tik vienas – senbuvystė. Kosovas – istorinė albanų žemė, nors jau seniai gyvenama serbų ir užimanti svarbią vietą serbų istorinėje sąmonėje. Panašiai kaip Mažoji Lietuva užėmė svarbų vaidmenį vokiečių istorinėje sąmonėje, nors daug seniau joje gyveno lietuviai ir jų giminaičiai – prūsai. Krymas dabar gausiai gyvenamas rusų, bet rusai čia – kolonistai.

Krymo senbuviai – totoriai ir karaimai. Apie karaimų poziciją sunku spręsti. Neteko girdėti, kad ji apskritai būtų aiškiai pareikšta. Tuo tarpu kur kas gausesnė senbuvių tauta – Krymo totoriai – aiškiai išsakė savo valią likti su Ukraina ir Ukrainoje. Tai turėtų būti pagrindinis argumentas už Krymo priklausomybę Ukrainai, o ne kokia nors mistinė amžinų sienų teorija. Amžinų sienų nėra. Bet koks mėginimas jas nustatyti nuo tos ar kitos istorinės datos – sąlyginis ir spekuliatyvus. Kas pasakė, jog reiktų įtvirtinti sienas nuo tos, o ne kitos datos?

Albanai Kosove susigrąžino savo istorinę žemę. Tiesa, Vakarai, pritardami šiam žingsniui, užsitikrino, kad būtų išvengta logiško Kosovo susijungimo su Albanija. Krymas prijungtas prie Rusijos, remiantis kolonistų referendumu. Kolonistų. Ne senbuvių. O Donbasas? Tai – istorinė etninė ukrainiečių teritorija. Tarp kitko, dar XIX a. ukrainiečių kalbos ir tautos erdvė tęsėsi net anapus Azovo – įskaitant Kubanę ir Stavropolį. Žemiau buvo čerkesų ir kitų Kaukazo tautų erdvės.

Tad kodėl vengiama šio argumento? Atsakymas – aiškus. Rusija nėra vienintelė šalis, valdanti užgrobtas svetimų tautų žemes. Pripažinus senbuvystės principą Kryme ir Kosove, tektų pripažinti Škotijos ir Velso teisę atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, Ulsterį grąžinti Airijai, sutikti su baskų ir katalonų valstybėmis dabartinėje Ispanijoje, Bretanės ir Korsikos teise atsiskirti nuo Prancūzijos. Tektų pripažinti net Lakotos Respubliką Jungtinių Amerikos Valstijų valdomoje teritorijoje. Tai būtų precedentas, iš esmės griaunantis bet kokius imperializmo likučius visame pasaulyje. Kuri didžioji valstybė gali sau leisti tokio principo pripažinimą?

Nežiūrint to, Lietuva – tiek moraliai, tiek ir pragmatiškai suinteresuota šio principo įvedimu į tarptautinę teisę. Jį galima grįsti pačių Jungtinių Valstijų prezidento Vudro Vilsono doktrina, sukūrusia tarpukarinę Versalio sistemą Europoje. Tik šis principas leidžia mums iš esmės skirti Seinų ir Vilniaus kraštų atvejus. Lenkija, manipuliatyviai suteikdama tam tikrų teisių lietuviams okupuotame Seinų krašte, reikalauja tokių pačių teisių lenkams Vilniaus krašte. Be senbuvystės principo mums belieka atsisakyti lietuvių teisių Seinuose arba pripažinti specifines teises lenkams Vilniuje. Arba visiems, arba niekam. Tuo tarpu senbuvystės principas viską sustato į vietas.

Lietuviai Seinų krašte – senbuviai. Lenkų tautybė Lietuvoje tokia nėra. Nors daugelis dabar lenkiškai kalbančių Lietuvos gyventojų – lietuvių ar bent jau baltų kilmės, lenkais jie tapo gana vėlai. Išeitų, kad kaip žmonės jie čia – senbuviai, bet jų lenkiška tapatybė čia – naujadaras. Dėl to bet kokių specifinių teisių reikalavimas, pradedant asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose, baigiant vietovardžių rašyba kelio ženkluose ar kur nors kitur, moraliniu požiūriu nėra pagrįstas.

Senbuvystės principas leistų išspręsti ir konfliktą su dalimi gudų tautininkų, teigiančių, jog Vilnius, Vytis ir pats Lietuvos vardas – jų istorinis paveldas. Šį konfliktą teisingai sprendžia gudai iš krivičių judėjimo. Dabartiniai lietuviai ir gudai – vienos istorinės lietuvių tautos atšakos. Jų paveldas – bendras. Dėl to Vilnius Lietuvos teritorijoje ir Gardinas Gudijos valdose – ta pati senoji Lietuva. Mums nėra, ko dalintis ar dėl ko ginčytis. Gudų kultūrinio gyvenimo užtikrinimas Vilniaus krašte, lietuvių – Gervėčiuose, Apse, Pelesoje ir kitose jų gyvenamose teritorijose, tai viskas, ko reikia. Be jokių privilegijų, pretenzijų į dvikalbystę ar politines autonomijas, bet su teisėmis burtis į vietines tautines bendruomenes, kurti ir išlaikyti vietos mokyklas, puoselėti savo kultūras.

Senbuvystės principas būtų sunkiai pasitiktas užsilikusių imperijų ir mini imperijų, bet sulauktų plataus palaikymo tarp tautinių valstybių ir laisvės tebesiekiančių tautų. Žymūs tautiškumo tyrinėtojai Entonis Smitas ir Manuelis Kastelsas teigia, jog ateinantis amžius bus nacionalizmo atgimimo amžius. Jau dabar tai regime tiek Europoje, tiek kituose pasaulio kraštuose.

Žinoma, vertybinius principus mūsų geopolitinėje padėtyje teks derinti su praktine politika. Kol šalia turime agresyvią Rusiją, mums reikės stiprios Amerikos, o kol Europos Sąjungoje stiprės federalizmo tendencijos – ir stiprios Jungtinės Karalystės. Dėl to bus sunkumų, apsisprendžiant, kokių šalių valstybingumo siekius palaikyti, kad ir kaip ciniškai tai beskambėtų. Bet pats senbuvystės principo įvedimas į tarptautinę teisę suteiks pagrindą kiekvienai šaliai jį įgyvendinti pagal savo galimybes. Pavyzdžiui, Lietuvą pirmoji pripažino Islandija, turėdama tam galimybę: ji – pakankamai atoki nuo Rusijos-Amerikos santykių. Galbūt Lietuvai teks gerokai palūkėti prieš pripažįstant Lakotos Respubliką, bet pripažinti Kataloniją ar Kurdistaną galime jau dabar.

Net ir didžiosiose valstybėse galima tikėtis palaikymo iš demokratinių sluoksnių. Prisiminkime, kad Lietuvos Nepriklausomybę palaikė ir dalis Rusijos gyventojų, ypač – inteligentų. Ilgainiui galime išvysti visai kitokį pasaulį, nei tas, kuriame gyvename dabar. Tautų pasaulį. Kuriame kiekviena tauta turi teisę gyventi savo istorinėje Tėvynėje ir joje kurti savo valstybę. Ir galiausiai – tai vienintelis moraliai pagrįstas argumentas prieš didžiausią amžiaus iššūkį – masinę imigraciją.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Geras       2016-01-3 21:07

Uzuodziu ziurkes kvapa. Ir dainele kazkur girdeta, tik prastai skamba, nes tautines dainas traukia is sirdies, o ne uz pinigus.

Letas Palmaitis       2015-12-28 14:48

Kova už laisvę prasideda nuo kovos už asmens laisvę. Tačiau nė vienas Seimo narys iki šiol nė necyptelėjo nei dėl Seimo vienbalsiai (mat “teroristai”!) priimtos rezoliucijos EP 2006/EC/24, įvedusios Lietuvoje jau neribotą asmens bankinės sąskaitos ir judėjimo kontrolę, nei dėl “nacionalinių” “pasų” su sekimo antena, per lustą su biometriniais duomenimis negrįžtamai teikiančių kiekvieno “piliečio” informaciją pačiai Lietuvai neprieinamam globaliam spectarnybų kontrolės tinklui (plg. milijoninius protestus Graikijoje ir graikų pergalę, vienintelę ES!) Greit iš nemokių “piliečių” bus atimami vaikai ir perduodami sodomitų “šeimoms”, o vaikai visada atimami iš vergų. Tai apie kokią tautos laisvę gali būti kalba? Sugrįžo prakeikto sifilitiko rojus, tik daug gudresniame lygmenyje.
Mulkiai supras tik kai ims gauti raginimus pasitarti su “namų gydytoju” dėl eutanazijos (mat sąskaita nustojo augusi - plg. Prancūzijos masonų revoliucijos įkvėpto didžiojo humanisto Berbnardo Shaw, 1856-1950, “humaniškų dujų” pasiūlymą).

!!!       2015-12-27 23:39

Tautininku okupacija!apstatyta konservu snipais konservai Nr-2!

nviyfg       2015-12-27 14:54

Manau kad apie 40 milijonų kurdų turi turėti savo valstrybę.

Būti       2015-12-27 13:54

savimi.Šito niekas negalės įveikti,kad ir kokios grėsmės iš išorės būtų,nes kitaip vis vien mirsime vidumi.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.