Politika, Visuomenės pokyčių analizė

Marius Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?

Tiesos.lt siūlo   2018 m. balandžio 1 d. 14:39

6     

    

Marius Kundrotas. Ar laisvė yra vertybė?

Alkas.lt

Žemės referendumo kampanijos metu viena žymi liberalė – berods, Rūta Vainienė – išsakė fundamentalų teiginį: laisvė – pirminė vertybė, o visos kitos – tik išvestinės. Šiuo principu vadovaujasi tiek ekonominiai, tiek ir kultūriniai liberalai. Jis teisingas tiek, kiek laisvė yra sąlyga klestėti kitoms vertybėms. Ir klaidingas tiek, kiek ji tampa sąlyga kitoms vertybėms naikinti.

Galima klausti ir dar kategoriškiau: ar laisvė yra viena iš vertybių, ar ji išvis savaime – jokia vertybė? Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti bepročio arba nusikaltėlio laisvę kenkti aplinkai. Ir tas klausimas vertas dėmesio. Laisvės skelbimas savaimine ir dar pirmine vertybe dvelkia redukcionizmu – taip vadinamas sudėtingos įvairių dalykų visumos sutraukimas į vieną dalyką. Lygiai taip pat abejotina redukcija į bet kurį kitą reiškinį, ar tai būtų religija, ar tautiškumas, ar socialinis solidarumas, ar gamtosauga.

Žmogaus ir Visatos būtis – gerokai per sudėtinga, jog ją būtų galima aiškinti viena kategorija, net jei ta kategorija išties reikštų vieną iš daugelio vertybių. O čia dar lieka klausimas, ar tai vertybė apskritai. Šį klausimą vėl aktualizuoja vis aštrėjantys ginčai dėl laisvės ir cenzūros tokiais klausimais kaip alkoholio prekyba ir vartojimas, sekso reikmenų platinimas, karo propaganda, religijos bei religinių bendrijų teisės ir pareigos.

Religija daugeliu atvejų – išskyrus retas išimtis – yra gėris. Ji moko žmones moralės ir labai retas žmogus – išskirtinė asmenybė – geba būti moralus be religijos. Aišku, ateistai prieštaraus, kad jie taip pat gali būti moralūs, bet pasiaiškinus, ką šiems žmonėms reiškia moralė, daugeliu atvejų paaiškės, kad jie teikia moralei visai kitokį turinį, nei religingi žmonės ir ateistų mažuma. Pavyzdžiui abortų ir homoseksualių „šeimų“ įteisinimas daugeliui ateistų moralus, o jų draudimas arba ribojimas – amoralus. Sekuliarizacija ir liberalizmas eina kartu ir tai – visiškai dėsninga.

Atskira diskusija būtų, ar įmanoma argumentuoti moralę be religijos, gėrį – be aukščiausiojo gėrio nustatytojo ir vertintojo. Imanuelis Kantas gana įtikinamai pagrindė, kad įmanoma. Bet kiek tarp ateistų, agnostikų bei religinių indiferentų bus Kantų, o kiek – liberalų Ričardų Dokinsų? Žinoma, dori žmonės ir tarp tikinčiųjų sudarytų mažumą, bet gerokai gausesnę mažumą, nei tarp bedievių. Užtenka palyginti XX a. I-osios pusės Lietuvą su dabartine. Vakaruose liberalizacijos procesai prasidėjo gerokai anksčiau, bet vis tiek yra skirtumas tarp Viktorijos amžiaus ir dabarties. Kol klestėjo religija, moralės buvo žymiai daugiau.

Taigi, religijos laisvė bei religinių bendrijų lygybė įstatymo atžvilgiu yra gėris. Kad ir kokios būtų religinių bendrijų dievybės ar dievybių sampratos, labai išimtiniais atvejais jos moko blogo elgesio žmogaus ar kitų gyvybės formų atžvilgiu. Bijantys religinio susiskaldymo ar sektantiško fanatizmo pirmiausiai turėtų žvilgtelti į save – galbūt kaip tik jie yra skaldytojai, fanatikai ir sektantai. Siauražiūriškumas, aklas dogmatizmas ir dvasinis provincialumas dažnai yra kliūtis įžvelgti gėrį kitame, kitokiose pažiūrose ir kitokioje gyvensenoje. Žinoma, tolerancija – kaip ir dauguma principų – privalo turėti aiškias ribas. Kitaip ji sunaikins pati save, kaip ir laisvė.

Kitas atvejis – alkoholis. Jis savaime nėra nei gėris, nei blogis. Viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip jis naudojamas. Garsusis Aurelijaus Verygos šalininkų šūkis, kad alkoholis – alkoholizmo priežastis, tėra sektantiškas bėgimas nuo būtinybės žvilgtelti giliau. Žmonės, turintys gyvenimo prasmę, užimtumą ir džiaugsmą kur kas rečiau neria į alkoholizmo liūną. Kultūros ir ekonomikos kėlimas, žinoma, sudėtingesnis uždavinys, nei alkoholio prienamumo ribojimai, bet be pirmo antra tėra bandymas atimti iš ubago lazdą. Alkoturizmas, kontrabanda ir pilstukas – graudūs ir kraupūs to įrodymai.

Trečias atvejis – sekso reikmenų prekybos ribojimas, perkeliant juos į specializuotas parduotuves. Lytiniai santykiai skirti santuokai, šeimai ir giminės pratęsimui, o jų sutelkimas vien į savanaudišką malonumą vadinamas paleistuvyste, kuri yra blogis. Maža to, netgi sveikiems lytiniams santykiams reikalinga branda, susijusi ir su amžiumi. Kodėl aštuonerių metų vaikui reikia aiškinti, kas ten per balionėliai parduotuvėje prie prekystalio? Taigi, čia reguliavimas yra sveika ir teisinga valdančiųjų iniciatyva, ką supras bet kas, išskyrus liberalą.

Abortas yra žmogiškos būtybės žudymas. Galima diskutuoti, ar ta būtybė jau yra visavertis žmogus, bet faktas, jog tai yra žmogaus pradmuo. Kaip sakė Ronaldas Reiganas, visi abortų šalininkai yra iš tų žmonių, kuriems leista gimti. Taigi, visiškas abortų uždraudimas ar bent jau griežtas ribojimas yra gėris tiek, kiek žmogaus teisės gimti užgynimas yra blogis.

Dėl karo propagandos, Lietuvos valstybingumo menkinimo ir kitų mentalinių reiškinių, kuriuos siekia riboti valdantieji, diskusija lieka atvira. Žinoma, kiekvienam Lietuvos patriotui Lietuvos valstybingumas yra gėris, o karas ir jo propaganda bet kuriam doram ir protingam žmogui – blogis. Bet jau kyla diskusijos: ką reikštų karo propaganda? Rusijai vykdant hibridinį karą šis klausimas itin aktualus. Kas būtų karo propaganda: pritarimas Kremliaus veiksmams ar jų smerkimas ir skatinimas į juos deramai atsakyti?

O kas būtų Lietuvos valstybingumo menkinimas? Mankurtų šnekos, kad Lietuvos valstybingumas – bevertis, ar priešingai, patriotų įžvalgos, kad Lietuvos valstybingumas – didi vertybė, tačiau šiandien vis labiau ir labiau naikinama? Šiuo ir kitais panašiais klausimais būtinas detalus išaiškinimas siūlomuose įstatymų tekstuose bei jų lydraščiuose. Antraip kiekvienas valdžią ir galią turintis pareigūnas galės tai aiškinti savavališkai.

Netgi tos pačios politinės jėgos siūlymai vienais atvejais gali būti geri, kitais – blogi. Žmonės, laikantys laisvę vertybe, arba atvirkščiai – autoritarinio sukirpimo žmonės skirtinguose laisvės ir draudimų vertinimuose pasiges nuoseklumo. Bet viskas atrodys kitaip, jei suprasime, kad nei laisvė, nei draudimai savaime nėra jokia vertybė. Vertybė arba antivertybė gali būti tik jų turinys, jų objektas. Drausti blogį ir leisti gėrį yra gerai, elgtis priešingai – blogai. Paprasta ir nuoseklu.

Ši valdančioji koalicija jau įvardijama draudimų koalicija. Iš tiesų galima teigti, kad iš jos pusės draudimų per daug, o kai kurie jų – labai abejotini. Bet lygiai toks pat pavojingas vienpusiškumas – kai kurių, iš pažiūros – protingų žmonių viltys, kad po to ateisianti kitokia valdžia, kuri visus šios valdžios draudimus panaikinsianti. Vargu, ar šie žmonės patys norėtų gyventi visuomenėje, kurioje leidžiama viskas. Pavyzdžiui – valkatos teisė įsiveržti į kurio nors iš jų butą ir jį pasisavinti. Arba smurtininko teisė kurį nors iš jų sumušti.

Liberaliose visuomenėse faktiškai žengiama link to. Pradedant vadinamųjų „skvotų“ praktika, baigiant smurtingų atbėgėlių prievartos aktais. Nors pastarieji formaliai tebesmerkiami, atsakomybės dažnai išvengiama, nes patys atbėgėliai laikomi patirto vargo aukomis. Jų nusikaltimus stengiamasi nutylėti, sumenkinti, atsieti nuo paties masinės imigracijos fakto. O juk esmė – labai paprasta: žmogus, paliekantis savo tėvynę ir ieškantis svetimo gero, išskyrus ekstremalius atvejus, savaime retai būna doras ir kitose srityse. Ar tai būtų islamo teroristas, ar lietuvių „budulis“, už kelias kronas pjaunantis taksistus Kopenhagoje.

„Draudžiama drausti“ ideologija Lietuvoje tebeapima absoliučią mažumą – ir ačiū Dievui. Bet žmonių, kurie tam tikrais klausimais pila vandenį ant liberalų malūno – užtenka. Palinkėkime šiems žmonėms daugiau supratingumo ir geranoriškumo. To paties palinkėkime ir valdantiesiems. Be kruopštaus atsirinkimo ir pasvėrimo, ką leisti, o ką drausti, jie gali pakenkti tiek valstybei, tiek jos žmonėms, tiek patys sau. Nesinorėtų, kad juos pakeistų liberalai, kokiais vardais jie besivadintų. Sėkmės valdančiajai koalicijai, bet pirmiausiai – išminties.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Ponui Dzeikui       2018-04-2 22:32

O bankyrai ir veisliniai ėst nenori, ane? Jie laisve gyvena ir kvėpuoja, kam jiems turtai ir meilužės bei daugpatystė?

Dzeikas       2018-04-1 22:45

Nepatingejau perskaityti sita kliedesi. Autoriau, zinai ko truksta? Ogi epilogo, isvados.O kurgi isvada viso sito ...oro virpinimo? Nagi drasiau - “laisve - tai isisamoninta butinybe!”
Paimkime kad ir si “perla”:  “Edmundas Berkas klausė, ar laisvės šalininkai pasirengę šlovinti bepročio arba nusikaltėlio laisvę kenkti aplinkai.”
Autoriaujus daltonikas , ar tik apsimetate tokiu jeigu klausiate ar tikrai 2x2 yra 4
Liberalizmas atsako manau net debilui suprantamai: Jusu laisve baigiasi ten, kur prasideda mano. Aplinka nepriklauso personai,o todel ji yra sociumu nariu bendra nuosavybe, turtu but eziui aisku, kad atsakymas neigiamas.
Del abortu: vaisius yra gyvybe ir zudyti jos nevalia.Gali buti isimtys kurios yra net zudant gyva zmogu:
1) karo teise.
2) Motinos teise i savo gyvenyma
3) Motinos prievartinis itraukimas i apvaisinimo akta, arba gyvybe pradeta zaginant moteri
Bendruoju atveju gi, bet kuris sveiko proto liberalas jums pasakys, kad zudyti vaisiaus nevalia.
Straipsnio autorius gi iesko kampu apvaliame kambaryj.
Laisve nera vertybe tik cholopui nuo gimimo, nes “jis est nori”.Stai tokiems autoriaus giesmes kelia oprgazma.

tiek       2018-04-1 22:27

vietom tai visiškai nusišnekama.Pvz.nežinau iš pažįstamų ateistų ,kurie pasisakytų už homoseksualų kaprizus ,jų viešus,visuomenę demoralizuojančius ir piktinanančius paradus.Tai akivaizdus lietuviškų liberastų “griekas”. O kas link abortų : žinoma ,kad žmogus ,skirtingai nuo gyvuliuko, privalo turėti teisę į civilizuotą šeimos planavimą.Nevalia skriausti moterų ,pažeidinėti jų teisių kriminalizuojant jų teisę į  abortą.

super didelė vertybė laisvė       2018-04-1 16:15

todėl Lietuvoje - kgbistų pedofilų nurodymu - laisvės nėra ir nebus.
Taškas. Diskusijos baigtos.

Tadgi religija yra vertybė?       2018-04-1 16:07

Bene didžiausia vertybė bus Islamo Valstybės religija? Alkoholis - anapus gėrio ir blogio? Rašinio užmojai pagirtini, tik dar reiktų apmąstymų ir apsisprendimų. Sėkmės lavėjant.

institutka       2018-04-1 15:22

Laisvė didelė vertybė.
Ar žinote, kiek mes uždirbam tą laisvę pardavinėdami?


Rekomenduojame

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Vytautas Sinica. Kam reikia priešų, kai tokie draugai?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.