Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Nevyriausybinės organizacijos, Socialinė politika

Lygūs ir lygesni. Teismas apie antikonstitucines privilegijas: jei teisėja jaučiasi turinti teisę gauti didesnę pensiją, ji, be abejo, yra teisi

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 11 d. 13:00

7     

    

Lygūs ir lygesni. Teismas apie antikonstitucines privilegijas: jei teisėja jaučiasi turinti teisę gauti didesnę pensiją, ji, be abejo, yra teisi

Klausimas, kada bus naikinamos antikonstitucinės privilegijos – valstybinių pensijų sistema, Lietuvoje skambėjo ir anksčiau. Kaip ir pažadai naikinti šią ydingą ir nesąžiningą dabartinės socialinės paramos praktiką. Deja, Lietuvoje ir toliau nepaisoma nei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, skelbiančios, jog visi žmonės yra lygūs savo orumu ir teisėmis, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 bei 52 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos neleidžia teikti privilegijų, vadinasi, ir skirti privileginių pensijų.

Dar daugiau, pasirodo, šią antikonstitucinę socialinės apsaugos sistemą gina ir Lietuvos Respublikos teismai, ypač budriai saugodami teisėjų privilegijas… Supažindiname su Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ atstovo, advokato Jono Ivoškos ir Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ pirmininko Ryšard Maceikianec atviru laišku aukščiausios valdžios atstovams ir jų gautu atsakymu.

Daugiau apie Lietuvos Respublikoje veikiančią antikonstitucinę socialinės apsaugos sistemą skaitykite ankstesnėse Tiesos.lt publikacijose:

Ryšard Maceikianec. Klausimas premjerui: kada bus naikinamos antikonstitucinės privilegijos?
Vyriausybės atsakymas dėl privilegijų: tai – ne privilegijos, tai – brangus paveldas
KT: jei teisėjui ar valstybės tarnautojui mokama dar ir pareigūnų ar karių valstybinė pensija, tai ne privilegija ir Konstitucijai tai neprieštarauja
Egidijus Šileikis nepritaria kolegoms: teisėjų ar valstybės tarnautojų su darbo užmokesčiu gaunama valstybės pensija – antikonstitucinė privilegija
Ryšard Maceikianec. Daugiavaikės motinos, privilegijos ir tylinti visuomenė

* * *

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Žiniai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo daugumos lyderiui Ramūnui Karbauskiui

Vilnius, 2017 10 26 d.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau beldžiasi į veržliausių kraštų technologijų duris. Lietuva, kaip ne itin pramoniškas kraštas, šiandien vargu ar gali daryti esminę įtaką visuotinei technologinei-techninei pažangai. Tačiau pilietinės savivaldos srityje mes galėtume būti tarp pirmaujančių europinės kultūros kraštų, realiai įgyvendindami Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Pagrindinių teismų nepriklausomumo principų nuostatas, padėjusias vertybinius pagrindus pilietinei visuomenei išsiugdyti.

Jau ketvirtis amžiaus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje išreikštas lietuvių tautos siekis tapti darnia pilietine visuomene ir teisine valstybe. Ar kas nors daroma mūsų šalyje, įgyvendinant šį konstituciškai išreikštą lūkestį? Ar yra valstybinė institucija gavusi funkcinę užduotį modeliuoti pilietinės visuomenės sampratą?

Nesant duomenų, kad valstybės instituciniu lygmeniu ta linkme kas nors daroma, mes, neformalai, ėmėmės iniciatyvos paskatinti civilizuotos pilietinės savivaldos kūrybinį procesą. Tuo tikslu parengtas ir paviešintas Lietuvos Respublikos konstitucinės reformos projektas, rengiami sisteminiai pilietinės visuomenės valstybingumo pagrindai, kaip Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ veiklos programa.

Atrodo, kad visa mąstanti Lietuva mato ir supranta, kad šalyje kažkas negerai, jeigu iš jos masiškai bėga darbingiausi žmonės. Deja, į priežasčių paieškas ir net diskusiją, kodėl žmonės netenka vilties čia įgyvendinti savo lūkesčius, įsijungiama nesuprantamai vangiai.

Jeigu nevyriausybinis sektorius, neturėdamas nei lėšų, nei kitų svertų paskatinti žiniasklaidą įtraukti visuomenę į sąmonės revoliuciją, dar bando savo siaurose sekcijose aiškintis krašto demografinės griūties priežastis, tai valstybinis sektorius, sočiau pasimaitinęs, žymia dalimi skurstančiųjų sukurtais ištekliais, abejingai dreifuoja.

Įdomu, ar tvarkant viešuosius finansus valstybėje žvelgiama į tolimesnę nei vienerių metų perspektyvą? Ar tvirtindami biudžetą Seimo nariai žino, pavyzdžiui, kokiose biudžeto eilutėse paslėptos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neadministruojamos valstybinės pensijos ar kitokiu pavadinimu mokamos išmokos iš valstybės biudžeto? Ar daug kam žinoma, kad papildomai prie „Sodros“ pensijų daugiau kaip 106 000 asmenų gauna su savo įmokomis į „Sodros“ fondą nesusietas valstybines pensijas? Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surinktus ir 2016-02-05 raštu Nr. (27.4-23) SD-829 pateiktus duomenis, pensinėms išmokoms ne iš „Sodros“ biudžeto mokėti, pavyzdžiui, 2015 metais panaudota 132, 57 milijono eurų valstybės biudžeto lėšų.

Pastebėtina, kad mūsų ES kaimynai – Latvija, Estija ir Lenkija – sovietinio tipo privilegijų, kaip priemonės visuomenę priešinti ir skaldyti, atsisakė visiems laikams iškart po nepriklausomybės paskelbimo.

Dalis pensijų, mokamų ne iš socialinio draudimo fondo, empatiškai yra pateisinamos (pavyzdžiui politiniams kaliniams ir tremtiniams bei daugiavaikėms motinoms). Tačiau nemažai biudžeto lėšų, kurios nemokestinių pensijų pavidalu skiriamos kaip tęstinė padėka už praeityje patikėtas darbines funkcijas valstybiniame sektoriuje (sovietmečio ir naujai nomenklatūrai), yra akivaizdžiai privileginės ir mokamos nesilaikant Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, skelbiančios, jog visi žmonės yra lygūs savo orumu ir teisėmis. Pažeidžiami ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 bei 52 straipsniai, kuriuose įtvirtintos nuostatos neleidžia teikti privilegijų ir skirti privileginių pensijų.

Dėl tokios dvejopų standartų taikymo sistemos mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje pagal atskirtį tarp skirtingų piliečių grupių, o neteisingumo ir socialinio nesaugumo jausmai bei atviras Konstitucijos ir įstatyminių  normų ignoravimas vis pastebimiau didina nepasitikėjimą valstybe ir skatina emigraciją, dėl kurios Lietuva atsidūrė tarp sparčiausiai nykstančių šalių.

Pažymėtina, kad pagal Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ programinius metmenis, pretenduojančius į pilietinės visuomenės sisteminių vertybių turinio atskleidimą, nesiekiama visuotinės lygiavos. Čia teigiama, jog žmogui tapus neįgaliu ar ribotai įgaliu, jam skiriamos išmokos pagal gyvybinius žmogaus poreikius, jo indėlį į socialinio draudimo fondus ir dalyvavimą tautos tvarumui ir pažangai reikšmingoje veikloje. Turint tokius orientyrus, beliktų nustatyti kriterijus ir visiems mokėti sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucija po vieną pensinę išmoką, vienoje socialinės paramos institucijoje.

Kuo ydinga ir nesąžininga dabartinės socialinės paramos praktika, pailiustruosime vienu tikru pavyzdžiu.

Teisėjai T. S., dirbusiai Lietuvos Aukščiausiame Teisme ir Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, pagal jos įnašus į valstybės socialinio draudimo fondą, buvo paskirta „Sodros“ pensija 1491,39 Lt (432 Eur). Greta šios pensijos jai buvo paskirta ir teisėjo valstybinė pensija – 3470,62 Lt (1005 Eur). Šiai teisėjai pasirodė, kad 4962 Lt (1437 Eur) gaunama suma jai per maža. Teisėja kreipėsi į teismą ir buvę kolegos teisėjai 2011-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2996/2011, kuri galutinė ir neskundžiama, pripažino jog teisėjos reikalavimas jai skirti ne 3470,62 Lt, o 6235,76 Lt (1806 Eur) teisėjo valstybinę pensiją yra pagrįstas. Tuo būdu teisėjos bendrai gaunama pensijos suma sudarė 7727,15 Lt (2238 Eur).

Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, kad teisėjai T. S. per nepakankamos pensijos mokėjimo laikotarpį  padaryta 154 873,58 Lt (44 854 Eur) turtinė žala, tad iš mokesčių mokėtojų sunešto valstybės biudžeto buvo priteista ir ši suma. Priteisus papildomai dar 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, į pensiją išėjusios teisėjos finansinė padėtis dar truputį pagerėjo.

Šiuo pavyzdžiu visiškai nenorima ką nors pasakyti apie buvusios teisėjos asmenines savybes. Čia keliamas Lietuvos piliečių nelygiateisiškumo klausimas. Štai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie kažin ar mažiau kaip 80 proc. nagrinėtinų  kasacinių skundų nutaria nanagrinėti neva nėra kasacijos pagrindų, ir skundo atmetimui sugaišę vos keliasdešimt minučių, kad būtų surašyta trafaretinė nutartis, gali gauti daugiau kaip 2000 Eur pensinę sumą, o penkis šešis vaikus pagimdžiusių ir išauginusių motinų vidutinė pensija tuo laiku, kai buvo teisiamasi dėl T. S. pensijos, žiniasklaidos duomenimis, tesiekė 600 Lt (207 Eur). Jeigu niekieno nekontroliuojamo ir už nieką neatsakančio pareigūno (kol galioja LR CK 6.272 str., teisėjas apsaugotas nuo atsakomybės net už tyčinį darbo broką), baigusio darbinę veiklą senatvės orumas įkainuotas daugiau kaip 10-ties daugiavaikių motinų orumas, tai ar mes gerbiame Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, skelbiančią visų žmonių lygybę savo orumu ir teisėmis?

Pastebėtina, kad abejingai žvelgdami į krašto ateitį, neieškodami tobulesnių pilietinės savivaldos formų, kai per trečdalis milijono šalies pensininkų atsidūrę žemiau skurdo ribos arba balansuoja ties ta riba, mes neišlipsime iš demografinių netekčių tarpeklio. Tik atkūrę piliečių pasitikėjimą savo ir viso krašto ateitimi bei tikėjimą, kad tėvų žemėje atsiranda visos galimybės tenkinti saviraiškos ir pripažinimo motyvus, mes sustabdysime demografinį tautos nukraujavimą. Kelias į pilietinę visuomenę – Lietuvos pažangos ir išlikimo kelias.

Jeigu atsakingai suprasime, kad pilietinės visuomenės esmę sudaro funkcionali tautos valstybingumo sistema, grindžiama realia pilietine savivalda bei kiekvieno žmogaus laisvės ir lygiateisiškumo darna, mūsų vaikai nesirinks kelio į tautos nebūtį.

Gerbiamas Premjere, mes, naudodamiesi konstitucine teise į informaciją, prašome pranešti, kada bus nutraukti prieštaraujančių Konstitucijai išmokų mokėjimai kaip ydinga priemonė visuomenei manipuliuoti ir skaldyti? Ar savo kadencijos laikotarpiu planuojate pradėti sisteminę valstybingumo reformą?


Piliečių santalkos „Teisės ir tiesos valdžia“ atstovas, advokatas Jonas Ivoška, Vilnius, el.p.: .(JavaScript must be enabled to view this email address)

Labdaros ir paramos fondo „Vilniaus klodai“ pirmininkas Ryšard Maceikianec, Vilnius, el.p.: .(JavaScript must be enabled to view this email address)

 

* * *

Atsakymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINES APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

Biudžetinė įstaiga. A, Vivulskio g. 11. LT-03610 Vilnius, tel. (8 5)266 8176. (8 5} 266 8169. faks. (S 5)2664209, .(JavaScript must be enabled to view this email address). http://www.socmin.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

Piliečių santalkai „Teisės ir tiesos valdžia“                2017 11 22     Nr. (27.4-23) SD-6490

atstovui Jonui Ivoškai                                    Į  2017-10-26   prašymas

Labdaros ir paramos fondui „Vilniaus klodai“

pirmininkui Ryšard Maceikianec

kopija

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai                    2017-11 -02     S-2939

DĖL PATEIKTŲ PASIŪLYMŲ

Gerb. Jonai Ivoška ir Ryšard Maceikianec,

išnagrinėjome Jūsų kreipimąsi dėl pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos reformavimo. Dėkojame už pareikštą nuomonę ir iniciatyvą.

Iš tiesų, esama pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistema sukelia daug diskusijų, visuomenėje, nes šios išmokos nepagrįstos jokiomis įmokomis ir mokamos tik tam tikroms socialinėms ar profesinėms grupėms. Be to, šioje sistemoje galioja niekuo nepagristi teisinio reguliavimo skirtumai – nevienodos pensinio pobūdžio išmoku skyrimo ir mokėjimo sąlygos, skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, didelė išmokų dydžių diferenciacija. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, Lietuvos Respublikos kultūros ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2018 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiks pasiūlymus dėl valstybinių pensijų sistemos tobulinimo. Pateikti pasiūlymai nustatyta tvarka bus derinami su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

Pagarbiai

Viceministras                                             Eitvydas Bingelis

Svajūnė Gaidamavičienė, tel. 2664276, el. p. .(JavaScript must be enabled to view this email address)


Šaltinis: pogon.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Juozas       2017-12-20 19:52

Be reikalo nepaskelbėt tas teisėjos T.S.tikrųjų rekvizitų-būtume pažinę dar vieną gobšuolę,kurios pirštai tiek užlenkti į save,kad bus į delnus įaugę.Kažkuris komentatorius paminėjo Konstitucinį teismą,kaip aukščiau
siąją teisingumo instanciją.Tokia proga prisiminkime sparnuotą posakį:
“Neieškok teismuose teisingumo”,tai šit šis posakis tartum mūsų Konsti-
tuciniam teismui sukurtas.Ne kas kitas, o KT pirmas puolė spręsti savo
teisęjų algų pakėlimo “bylą”,nors dar senovės romėnai žinojo(ir,turbūt
laikėsi)tiesą,kad teisėjas negali būti teisėju savo byloje.Ale kam čia
romėnus prisiminti,ir arkliui aišku,kad bet kokia byla stebuklingai gra-
žiai atrodytų kaip teisminis cirkas:teisėjas skelbia,kad jis nagrinėja
savo bylą . . . O pas mus,matot,tai daroma ramia sąžine.Turbūt,apie są-
žinę teisėjai galvoja taip:sąžinę sugalvojo nesąžiningi žmonės,kad ji
graužtų tuos sąžininguosius.

dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com       2017-12-12 21:39

Lietuvos okupantams yra labai reikalingi teisingumo naikintojai teismuose, Konstituciniame Teisme, Seime, Vyriausybėje ir kitur. Todėl jie ir yra pagerbiami didesnėmis pensijomis, premijomis, atlyginimais.

Pikasas       2017-12-12 9:36

Kai kurių “siurprizų” dalis vyresnio amžiaus pensininkų nebesulaukė ir, matomai, nebesulauks. Apie žmogaus teisęs pažeidimus šioje srityje esu nemažai komentavęs. Ir nors asmeniniuose pokalbiuose pavyko kai kuriuos politikus ir valdininkus įtikinti, kad problemos egzistuoja, tačiau neteko girdėti, kad būtų kreiptasi į LR Konstitucinį teismą išaiškinimo. Tokia iškreipta sistema skatina ir emigracijos bangą. Tiems, kuriems pensijos skaičiuojamos tik pagal metus iki “perestrojkos” (1985m.), net ir turinčius reikiamus metų stažus su pertekliumi bei gaudavę solidžius atlygius, dažnai lieka su pašalpomis, žymiai mažesnėmis negu išmokos pabėgėliams - imigrantams ir nesiekia net 200 eurų. Netgi į šią sumą įskaitant našlio ar našlės papildomas išmokas. Kai matomos tokios įstatyminės spragos, atsiranda nepasitikėjimas ateitimi. Kas gali garantuoti, kad ir vėl surinkti SODROS fondai nebus sunaikinti, o dirbantiesiems ir toliau bus siūloma labiau pasistengti, nes pensijoms išmokėti trūksta lėšų. Dabartiniai pensininkai savo darbu jas sukaupė patys ir niekas neturėjo teisės tų lėšų nugvelbti. Būtų teisinga, kad pensijos būtų nustatomos ir išmokamos pagal išdirbtų metų skaičių. Be to vertėtų sudaryti galimybę pareikšti norą, kad jos būtų skaičiuojamos pagal visus privalomo darbo stažo metus, arba bent jau pasirenkant bet kurių penkių metų vidurkį. Kaip buvo įstatyme reglamentuota anksčiau. Nėra teisinga pensininkui sužinoti “SODROJE”, KAD JIS NIEKO NEDIRBO IR NEUŽDIRBO, nors, pavyzdžiui, to asmens stažas 33 m. gerokai viršijo privalomą, o atlygis eilę metų buvo apie tris kartus didesnis (viršijo 500 rublių) negu to laikotarpio uždarbio vidurkis. Net ir tokiu atveju bendra suma nesiekia 200 eurų. SODROS darbuotojos žodžiu pripažįsta, kad tokiu būdu žmogaus teisės yra pažeidžiamos, tačiau nei jos, nei informuoti valdininkai bei politikai kol kas toleruoja tokią situaciją. LR Konstitucinis teismas galėtų panaikinti pažeidimus, tačiau niekas į jį nesikreipia. Nesinorėtų sudaryti ilgoką sąrašą atsakingų asmenų, kurie situaciją žino… bet… Gal laukiama kol tie nuskriausti pensininkai išmirs ir problemos nebeliks.

Pikasas2       2017-12-12 9:35

Pensininkai nori tokio teisingumo, kuris suteiktų galimybę oriai gyventi. Jiems nereikia išmaldos ir svetimų pinigų, nes jie per savo darbo metus yra sumokėję už savo senatvės išmokas. Net ir 1985 - 1991 m. laikotarpio įmokos į pensijos fondą dirbtinai sumažintos 100 kartų. Kas gaudavo 300 ar 500 šimtus rublių, skaičiuojama kad jis įmokėjo 3 - 5 litus. Ir pagal tai skaičiuojamos pensijos????? Betgi tai visiškas pasityčiojimas. Kalbėti apie buvusi uždarbį ir pensines išmokas eurais - būtų visiškas absurdas, nes tada atlygiai buvo išmokami rubliais. Kur kas svarbesnis yra to meto uždarbio vidurkis, kuris dabar viešai primenamas. Vidutinis uždarbis mano minėtu laikotarpiu buvo apie 150 rublių. Lietuvoje 2017 metais jis siekė 645 eurus. Pensijos vidurkis 2017m. Lietuvoje 245 eurų. Jei minėti konkrečiau, tai visi menininkai, kurie patikėjo “perestrojkos” laisve ir, turėdami reikalaujamą amžių bei darbo stažą, perėjo į kūrybinį darbą liko pašalpiniais. Būtent taip ir yra pažeidžiamos žmogaus teisės, nurodytos LR Konstitucijoje. Faktas yra ir tai, kad tokių nuskriaustų menininkų lieka vis mažiau ir problema nuolat traukiasi, plečiantis kapinių teritorijoms. Man asmeniškai bent jau teko ekonomikos pradmenis studijuojant sužinoti , o ką gali teigti ar neigti tokių specialybių absolventai, kurie aukštosios matematikos nėra krimtę? Berods A,Sysas pasiūlė išmesti iš skaičiuotės visus ankstesnius darbo metus ir jų metu gautas įmokas į pensinį fondą. Nesutiko , kad pensijos, panorėjus pensininkui, būtų skaičiuojamos pagal visus darbo metus. Net ir vieno žmogaus niekas neturi teisės apgauti. Beje, dažnas variantas buvo toks, kad vėlesniais metais atlygis sumažėdavo dėl sveikatos ar kitokių problemų. Gal labai patogu skaičiuoti pensiją asmeniui, kuris vėlesniais savo gyvenimo metais jau turėjo invalidumą ir gaudavo valstybės paramą? Manote, kad daug tokių, kurie pajėgtų priešintis neteisingumui jų atžvilgiu? Tikrai taip nemanau. Tuo ir naudojasi kairieji politikai, pasiskelbę, kad jie “atsigręžė į žmogų” bei rūpinasi skurdžiausiu visuomenės sluoksniu. Toks “rūpestis” atsispindi ir čia aptartu atveju… Betgi tai apgailėtina… Kitaip nepavadinsi… Akivaizdu, kad našta dabar dirbantiems užprogramuota ateičiai. Nesigėdina politikai bei valdininkai aiškinti, kad pensinės įmokos iš karto panaudojamos pensijoms. Siūlo niekam neemigruoti, nes nebus kam senukų išlaikyti. Emigruojantys gal nori patys kaupti lėšas senatvei, žinodami, kad jų įmokos nepradings, kaip atsitiko ir atsitinka Lietuvoje. Jie dažnai iš užsienio asmeniškai paremia savo senatvės sulaukusius tėvus. Gal supranta, kokia situacija, panaši į karuselę, gaunasi kai pensininkai tampa išmaldų prašytojais. Ir tik dėl to, kad jų pačių, dirbančiųjų įmokos būna skubiai sudorotos vos pasiekusios SODRĄ. Tai ko jiems tikėtis senatvėje? Ištiestos rankos????

 

info Lietuvai       2017-12-11 21:29

pensijos visiems turi būt vienodos - tada valdžiasėdžiai pradės galvoti apie visus Lietuvos žmones o ne vien apie biudžetininkus valgančius ir pravalgančius iš darbininkų atimtus uždirbtus pinigus per mokesčių mokėjimo sisitemą ir mulkinantys nežinančius kad nuo biudžetininkų algų paskaičiuoti pinigai pravedami į Sodrą yra tie patys biudžeto pinigai gauti iš darbininkų atimtų pinigų per mokesčių mokėjimo sisitemą ir pervestų į biudžetą. Realiai biudžetininkai jokių oinigų į  Sodrą neuždirba ir nepraveda - tai atimti iš darbininkų pinigai.

Rūta       2017-12-11 15:03

Iš visų xalstybinių pensijų gavėjų labiausiai neteisinga yra skirti pensijas teisėjams. Būtina kuo skubiau naikinti šią privilegiją. Tai akivaizdžiai skaudina ir kiršina visuomenę.
Dalis Sodros pensininkų nepagrįstai skursta. Išdirbęs visą gyvenimą, pilietis gauną pensiją, iš kurios net neprasimaitina. Atsakymas vienss-nėra pinigų. Siūlau visas lėšas iš privatizacijos fondo skirti Sodrai. Juk šie pinigai ir yra uždirbti dabartinių pensininkų.

Kuo geresni teisėjai       2017-12-11 14:20

Už, pavyzdžiui, mūrininką, tinkuotoją, betonuotoją, kurie sunkiai dirba statybose ir kontorinės žiurkės dėliodami popierėlius? Kas atsakis į mano klausimą? Tik nesakykis, kad kas ant ko mokėsi. Jeigu mes gyvenam demokratinėj Lietuvoj, tai demokratinėse valstybėse visos profesijos yra gerbtinos vienodai.


Rekomenduojame

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.