Socialinė politika, Ekonominė politika

Lygūs ir lygesni ne tik gyvi, bet ir po mirties

Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 29 d. 17:39

3     

    

Lygūs ir lygesni ne tik gyvi, bet ir po mirties

Jaunius Pocius | „Vakaro žinios“

Tūkstančius kartų galėjome įsitikinti, kad žeme vaikšto lygūs ir lygesni. Seimo supratimu, taip pat galima skirstyti ir dausose atsidūrusius mūsų piliečius. Velykų išvakarėse išrinktieji dar kartą pademonstravo dviveidystę, iš darbotvarkės išbraukdami klausimą dėl sumažintų senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo.

Parlamentarai praspyrė įstatymo projektą ketvirtą kartą. O juo siekta pakeisti 2014-ųjų gegužę priimto įstatymo straipsnį, kuriuo mirusieji pensininkai buvo suskirstyti į mirusius iki gegužės 22-osios ir po to. Tas įstatymas numatė, kad per krizę nurėžtos pensijos bus grąžintos tik po minėtos datos Anapilin išėjusiųjų artimiesiems. Taigi šia pataisa bandyta sulyginti bent į dangų iškeliavusiuosius.

Anksčiau klausimas būdavo blokuojamas radus įvairių pretekstų. Šį kartą rasta labai elementari priežastis - projektas nebuvo apsvarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Beje, po pateikimo projektas buvo priimtas svarstyti praėjusį gruodį. Tada 54 parlamentarų balsais nuspręsta prie jo grįžti pavasario sesijoje, kai pereis Socialinės apsaugos ir darbo komiteto filtrus.

Tą dieną, kai Seimas iš darbotvarkės išbraukė šį klausimą, sirguliavusi komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „VŽ“ aiškino, jog komitetas šiam klausimui dėmesio neskyrė, nes dabar jo prioritetai visai kiti - vaikų teisės ir socialinio modelio svarstymas.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, dirbęs premjero patarėju, tvirtina, kad galimybė grąžinti visiems nurėžtas pensijas buvo.

„Aš negaliu prisiminti, kokiais argumentais remiantis buvo suskirstyti mirusieji. Juk ir Konstitucinio Teismo doktrinoje, regis, suformuluota, kad pensijos yra pensininkų nuosavybė ir ji palikuonims lieka po jų mirties. Nesu teisininkas, bet skirti, kada žmogus mirė, yra tam tikros žmonių grupės diskriminacija. Dėl tokio sprendimo pagrįstumo kyla didelių abejonių“, – tokia S.Jakeliūno nuomonė.

Jis prisimena, kad 2015 metų Europos Komisijos finansinės būklės vertinime juodu ant balto buvo parašyta, kad 2014 metų biudžete ir biudžeto rodikliuose visos pensijoms reikalingos sumos buvo numatytos. Tiesa, dalis kompensacijų buvo numatyta 2014-aisiais, dalis – 2015-aisiais, teigia analitikas.

Tad kodėl atimtos pensijos nebuvo išmokėtos?

„Tada premjeras viešai sakė, kad reikėtų skolintis, jeigu iš karto išmokėtume. Tačiau sumos, reikalingos toms kompensacinėms išmokoms, yra gana mažos valstybės viešųjų finansų mastu. Tokių likučių nuo pusės milijardo iki milijardo eurų visada būna valstybės iždo sąskaitose. Taigi grynųjų pinigų išmokėjimo prasme tai jokių problemų tikrai nebūtų sukėlę. Kokiais motyvais remiantis kompensavimas nukeltas vėlesniam laikui - tai yra interpretavimas“, – sako S.Jakeliūnas.

Parlamentaras Povilas Urbšys pastebi, kad anksčiau projektas atmetinėtas, nes esą jį reikia tobulinti. Dabar, kai projektas jau suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parlamentarams nebelieka nieko kita, tik jį „marinuoti“ Seimo komitete.

„Jie sprendžia savo klausimus, tačiau grąžinti iš žmonių atimtų pinigų nenori. Apie kompensavimą dirbantiems pensininkams niekas nešneka. Valdžia išskaidė grąžinimą dozėmis tam, kad retkarčiais galėtų apie save priminti, kokia ji yra geradarė, vis apie žmones galvojanti. Tai padaryta, kad žmogus, kaip tas narkomanas, būtų priklausomas. Nes jeigu iš karto būtų grąžinta, žmonės greit pamirštų, kas tas geradarys buvo“, – reziumuoja P.Urbšys.

Priminsime, kad per krizę kompensuoti 638 tūkst. pensijų gavėjų sumažintoms pensijoms reikėjo 450 mln. litų. Kol Seimas svarstė, ką daryti, ir priėmė naują įstatymą, užbrėždamas ribą, mirė 167 tūkst. pensijos gavėjų, „sutaupydami“ biudžetui 117 mln. litų (34 mln. eurų).

Parengta pagal dienraštį Parlamentarai praspyrė įstatymo projektą ketvirtą kartą. O juo siekta pakeisti 2014-ųjų gegužę priimto įstatymo straipsnį, kuriuo mirusieji pensininkai buvo suskirstyti į mirusius iki gegužės 22-osios ir po to. Tas įstatymas numatė, kad per krizę nurėžtos pensijos bus grąžintos tik po minėtos datos Anapilin išėjusiųjų artimiesiems. Taigi šia pataisa bandyta sulyginti bent į dangų iškeliavusiuosius.

Anksčiau klausimas būdavo blokuojamas radus įvairių pretekstų. Šį kartą rasta labai elementari priežastis - projektas nebuvo apsvarstytas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.

Beje, po pateikimo projektas buvo priimtas svarstyti praėjusį gruodį. Tada 54 parlamentarų balsais nuspręsta prie jo grįžti pavasario sesijoje, kai pereis Socialinės apsaugos ir darbo komiteto filtrus.

Tą dieną, kai Seimas iš darbotvarkės išbraukė šį klausimą, sirguliavusi komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „VŽ“ aiškino, jog komitetas šiam klausimui dėmesio neskyrė, nes dabar jo prioritetai visai kiti – vaikų teisės ir socialinio modelio svarstymas.

Finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, dirbęs premjero patarėju, tvirtina, kad galimybė grąžinti visiems nurėžtas pensijas buvo.

„Aš negaliu prisiminti, kokiais argumentais remiantis buvo suskirstyti mirusieji. Juk ir Konstitucinio Teismo doktrinoje, regis, suformuluota, kad pensijos yra pensininkų nuosavybė ir ji palikuonims lieka po jų mirties. Nesu teisininkas, bet skirti, kada žmogus mirė, yra tam tikros žmonių grupės diskriminacija. Dėl tokio sprendimo pagrįstumo kyla didelių abejonių“, – tokia S.Jakeliūno nuomonė.

Jis prisimena, kad 2015 metų Europos Komisijos finansinės būklės vertinime juodu ant balto buvo parašyta, kad 2014 metų biudžete ir biudžeto rodikliuose visos pensijoms reikalingos sumos buvo numatytos. Tiesa, dalis kompensacijų buvo numatyta 2014-aisiais, dalis – 2015-aisiais, teigia analitikas.

Tad kodėl atimtos pensijos nebuvo išmokėtos?

„Tada premjeras viešai sakė, kad reikėtų skolintis, jeigu iš karto išmokėtume. Tačiau sumos, reikalingos toms kompensacinėms išmokoms, yra gana mažos valstybės viešųjų finansų mastu. Tokių likučių nuo pusės milijardo iki milijardo eurų visada būna valstybės iždo sąskaitose. Taigi grynųjų pinigų išmokėjimo prasme tai jokių problemų tikrai nebūtų sukėlę. Kokiais motyvais remiantis kompensavimas nukeltas vėlesniam laikui – tai yra interpretavimas“, – sako S.Jakeliūnas.

Parlamentaras Povilas Urbšys pastebi, kad anksčiau projektas atmetinėtas, nes esą jį reikia tobulinti. Dabar, kai projektas jau suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, parlamentarams nebelieka nieko kita, tik jį „marinuoti“ Seimo komitete.

„Jie sprendžia savo klausimus, tačiau grąžinti iš žmonių atimtų pinigų nenori. Apie kompensavimą dirbantiems pensininkams niekas nešneka. Valdžia išskaidė grąžinimą dozėmis tam, kad retkarčiais galėtų apie save priminti, kokia ji yra geradarė, vis apie žmones galvojanti. Tai padaryta, kad žmogus, kaip tas narkomanas, būtų priklausomas. Nes jeigu iš karto būtų grąžinta, žmonės greit pamirštų, kas tas geradarys buvo“, – reziumuoja P.Urbšys.

Priminsime, kad per krizę kompensuoti 638 tūkst. pensijų gavėjų sumažintoms pensijoms reikėjo 450 mln. litų. Kol Seimas svarstė, ką daryti, ir priėmė naują įstatymą, užbrėždamas ribą, mirė 167 tūkst. pensijos gavėjų, „sutaupydami“ biudžetui 117 mln. litų (34 mln. eurų).

respublika.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

s.m.>leiskit       2016-03-31 19:27

nedėjau dar vieno nykščio po jūsų komentaru žemyn tik todėl, kad suprantu frazę kaip juodą sarkazmą...

Leiskit       2016-03-30 12:44

Kubilių,jis staigiai padarys tvarką.

Pastaba       2016-03-30 6:50

Sumažintos ir taip nedidelių mokslininkų pensijų dalies kol kas niekas ir nesiruošia pradėti grąžinti. Manau, kad valdžia elgiasi nepadoriai.

Rekomenduojame

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Prancūzijos parlamente – aršūs debatai dėl vakcinų pasų

Linas Karpavičius. Kuo toliau, tuo aiškiau matosi, kad pandemijos valdymas ir mokslas yra du vienas kitam prieštaraujantys dalykai

Popiežiui įteiktas manifestas dėl padėties Vokietijos Katalikų Bažnyčioje

Liudvikas Narcizas Rasimas. Prūsijos bumerangas

Teisėjas davė JAV Maisto ir vaistų agentūrai (FDA) tik šiek tiek daugiau nei 8 mėnesius Pfizer saugumo duomenims pateikti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.