Šeimos politika, Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos

LVI: kaip vertintini susitarimai dėl pagrindinių vaiko teisių apsaugos sąvokų

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 4 d. 0:55

8     

    

LVI: kaip vertintini susitarimai dėl pagrindinių vaiko teisių apsaugos sąvokų

Siūlome susipažinti su Laisvos visuomenės instituto paskelbta susitarimų dėl pagrindinių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo sąvokų analize.

Politikoje daug svarbių, sudėtingų klausimų, kuriuos sprendžiant susiduria įvairūs interesai ir pažiūros. Tačiau dėl vieno iš pačių svarbiausių – vaikų apsaugos – turime susitarti vieningai ir pasiekti skirtingoms pusėms priimtiną kompromisą.

Galime pasidžiaugti, kad šiandien ryte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kaip tik tai ir buvo padaryta. Darbo grupė, sudaryta iš Seimo narių, ministro, jo komandos, gausaus būrio visuomeninių organizacijų atstovų, pasiekė susitarimą dėl smurto prieš vaiką apibrėžimų. Pagaliau šių apibrėžimų formuluotės tenkina ne tik psichologus, bet ir teisininkus. Jos neleidžia pernelyg plačių interpretacijų, bet aiškiai apibrėžia keturias smurto formas: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. Fizinės bausmės projekte taip pat yra apibrėžtos, draudžiamos ir įvardintos fizinio smurto sąvokoje.

Seksualinio smurto sąvoka buvo suderinta su Baudžiamuoju kodeksu ir atsieta nuo žalos įrodinėjimo, o tai užtikrintų didesnę vaikų apsaugą nei numatė pirminis projektas.

Psichologinio smurto apibrėžime interpretacijos ribų neturintis „individualumo nepripažinimas“ buvo pakeistas į „teisės į individualumą pažeidinėjimą“. Ši teisė apimtų tokius vaiko tapatybės požymius kaip kultūra, pilietybė, šeimos ryšiai, o ne visas vaiko psichines ir fizines savybes.

„Pozityvios socializacijos trikdymas“, kuris numatytų tėvams privalomą vaiko auklėjimo modelį, buvo pakeistas į formuluotę „būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas“. Pastaroji formuluotė smurtu laiko tik akivaizdžiai vaikui kenksmingas veikas.

Nepriežiūros apibrėžime įvardinti tik būtini vaiko poreikiai, todėl ši sąvoka neapimtų, pvz., mados padiktuotų vaiko poreikių netenkinimo.

Seimo narių grupė užregistravo darbo grupėje suderintas pataisas, o vasario 14 d. jos bus svarstomos neeilinėje Seimo sesijoje kartu su nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija.

Nuroda į pataisas yra ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mano nuomone       2017-02-4 21:31

Dar yra labai svarbu isspresti klausyma del vaiku ivaikinima i uzsieni. Pvz., susitars vaiku teisiu didziosios specialistes ir perduos kokiai porelei gyvenanciai Norvegijoje. Ir aplamai, kai jie ivaikinami, niekas nebezino apie ju tolimesni gyvenima. Sakote, kad pazeistos bus teises? Taip, tikrai bus pazeistos vaiko teises, nes jie nebetures nei kur pasiskusti, o kiek zinoma, ypac ta pati Bernevernet, kai perduoda vaikus globejams, yra skriaudziami ir luosinami, bet ten jau jie niekam neberupi.

Vis tiek pats baisiausias yra       2017-02-4 17:34

psichologinis smurtas.Be jo nebūtų ir fizinio.“Taigi jei tavyje esanti šviesa yra tamsi,tai kokia baisi toji tamsa”.(Pamokslas nuo kalno).

Ši deklaracija labai gerai,tačiau,ja       2017-02-4 16:43

besidžiaugiant ,laukia dar lygiaverčiai svarbus sprendimas dėl vaikų namų išlikimo,globėjų statuso ir apmokėjimo , t.t…nes čia reikės seimui turėti tvirtą nuomonę,atstovauti tautos nuomonę,o ne vien D.Grybauskaitės nuomonę,kurią formavo siaura grupelė gal netgalimai norvegiškai suinteresuotų žmonių.Todėl čia irgi labai svarbu,kad būtų rastas kompromisas-kad išliktų geriausi vaikų namai ir liktų saikingas kiekis gerų globėjų ir gerų kompetentingų kontroliuotojų,idėjų generatorių.Trumpai tariant,kad išliktų pasirinkimas ir netgi šiokia tokia gera konkurencija.
  Tuo pačiu,kalbant tik apie globojamus vaikus,laikas kažkam,kuriai partijai,ar organiozacijai padaryti labai rimtą pranešimą apie paprastos šeimos padėtį,jos skurdo apimtis,skurdo demoralizuojantį poveikį ie PAGALBĄ TRADICINEI ŠEIMAI ,taip pat ir išmokomis.

Jei pavyks priimti kompromisinį,įvairias       2017-02-4 16:37

puses tenkinantį ir visada dar tobulintiną įstatymą-tai būtų pati didžiausia dovana visai Lietuvai jos nepriklausomybės šmtmečio proga.Gal tai skambu,bet jei iš tiesų tai bus lietuviškas,pagarbiai visų nuomones apjungiantis sprendimas,tikrai lietuviško intelekto produktas,be paslėptų norvegiškų interesų  ir labai pelningų interesų,tada taip,tai didelis lūžis mūsų sąmonėje ir tikrai geras jausmas tai žinoti.Tačiau tas dokumtas ar ta nuostat dėl smurto naikinimo vis dar bus neišbaigta,kol aplamai nebus pasmerktas visokeriopas smurtas prieš bet kokį žmogų,kiekvieną pilietį,nežiūrint kokio amžiaus,socialinės padėties…ji bebūtų.

Saulius       2017-02-4 11:12

21-as amžius pasižymi milžiniška politikų vaidmainyste ir žmonių apgaudinėjimu: prisiekę leisti įstatymus po priesaika “tepadeda man Dievas”, leidžia genderistinius bei paleistuvystę iškreiptu būdu (t.y. homoseksualizmą) remiančius įstatymus.

Ignas       2017-02-4 11:01

Susitarimus galima vertinti tik kaip artėjimą prie Barnevernet dvasios. Ne tėvai auklės vaikus, bet vaikai (su valstybės pagalba) “auklės” tėvus.

Tarabildai       2017-02-4 2:08

Kas bus, jei tėvai atsisakys leisti vaikus į genderistines lytinio auklėjimo pamokas?
- Tėvų areštas, kaip ir visose Europos šalyse, kur genderizmas nugalėjo. Baudos. Vaiko paėmimas.

Tarabilda       2017-02-4 1:39

Viskas labai aišku. Vaikui tėvas nebegalės uždrausti žiūrėt Miliūtės ir Jakilaičio laidų, nes toks draudimas bus kvalifikuotas kaip psichologinis smurtas ir būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas. Kol kas mes dar nežinom, koks turinys bus pakištas po ta būtina vaiko raidai veikla. Tarybiniais metais pvz. tokia būtina veikla buvo privalomas apsilankymas Ateizmo muziejuje. Tėvai, kurie auklėjo vaiką neiti į ateizmo muziejų, iškart pakliūdavo į KGB taikiklį. Tarkim dabar gali atsirasti tokios genderistinės lytinio auklėjimo pamokos. Kas bus, jei tėvai atsisakys vaikus į tokio ugdymo pamokas leisti?


Rekomenduojame

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.