Šeimos politika, Žmogaus teisės, Teisėkūros iniciatyvos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos

LVI: kaip vertintini susitarimai dėl pagrindinių vaiko teisių apsaugos sąvokų

Tiesos.lt redakcija   2017 m. vasario 4 d. 0:55

8     

    

LVI: kaip vertintini susitarimai dėl pagrindinių vaiko teisių apsaugos sąvokų

Siūlome susipažinti su Laisvos visuomenės instituto paskelbta susitarimų dėl pagrindinių Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo sąvokų analize.

Politikoje daug svarbių, sudėtingų klausimų, kuriuos sprendžiant susiduria įvairūs interesai ir pažiūros. Tačiau dėl vieno iš pačių svarbiausių – vaikų apsaugos – turime susitarti vieningai ir pasiekti skirtingoms pusėms priimtiną kompromisą.

Galime pasidžiaugti, kad šiandien ryte Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kaip tik tai ir buvo padaryta. Darbo grupė, sudaryta iš Seimo narių, ministro, jo komandos, gausaus būrio visuomeninių organizacijų atstovų, pasiekė susitarimą dėl smurto prieš vaiką apibrėžimų. Pagaliau šių apibrėžimų formuluotės tenkina ne tik psichologus, bet ir teisininkus. Jos neleidžia pernelyg plačių interpretacijų, bet aiškiai apibrėžia keturias smurto formas: fizinis, psichologinis, seksualinis ir nepriežiūra. Fizinės bausmės projekte taip pat yra apibrėžtos, draudžiamos ir įvardintos fizinio smurto sąvokoje.

Seksualinio smurto sąvoka buvo suderinta su Baudžiamuoju kodeksu ir atsieta nuo žalos įrodinėjimo, o tai užtikrintų didesnę vaikų apsaugą nei numatė pirminis projektas.

Psichologinio smurto apibrėžime interpretacijos ribų neturintis „individualumo nepripažinimas“ buvo pakeistas į „teisės į individualumą pažeidinėjimą“. Ši teisė apimtų tokius vaiko tapatybės požymius kaip kultūra, pilietybė, šeimos ryšiai, o ne visas vaiko psichines ir fizines savybes.

„Pozityvios socializacijos trikdymas“, kuris numatytų tėvams privalomą vaiko auklėjimo modelį, buvo pakeistas į formuluotę „būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas“. Pastaroji formuluotė smurtu laiko tik akivaizdžiai vaikui kenksmingas veikas.

Nepriežiūros apibrėžime įvardinti tik būtini vaiko poreikiai, todėl ši sąvoka neapimtų, pvz., mados padiktuotų vaiko poreikių netenkinimo.

Seimo narių grupė užregistravo darbo grupėje suderintas pataisas, o vasario 14 d. jos bus svarstomos neeilinėje Seimo sesijoje kartu su nauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija.

Nuroda į pataisas yra ČIA.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Mano nuomone       2017-02-4 21:31

Dar yra labai svarbu isspresti klausyma del vaiku ivaikinima i uzsieni. Pvz., susitars vaiku teisiu didziosios specialistes ir perduos kokiai porelei gyvenanciai Norvegijoje. Ir aplamai, kai jie ivaikinami, niekas nebezino apie ju tolimesni gyvenima. Sakote, kad pazeistos bus teises? Taip, tikrai bus pazeistos vaiko teises, nes jie nebetures nei kur pasiskusti, o kiek zinoma, ypac ta pati Bernevernet, kai perduoda vaikus globejams, yra skriaudziami ir luosinami, bet ten jau jie niekam neberupi.

Vis tiek pats baisiausias yra       2017-02-4 17:34

psichologinis smurtas.Be jo nebūtų ir fizinio.“Taigi jei tavyje esanti šviesa yra tamsi,tai kokia baisi toji tamsa”.(Pamokslas nuo kalno).

Ši deklaracija labai gerai,tačiau,ja       2017-02-4 16:43

besidžiaugiant ,laukia dar lygiaverčiai svarbus sprendimas dėl vaikų namų išlikimo,globėjų statuso ir apmokėjimo , t.t…nes čia reikės seimui turėti tvirtą nuomonę,atstovauti tautos nuomonę,o ne vien D.Grybauskaitės nuomonę,kurią formavo siaura grupelė gal netgalimai norvegiškai suinteresuotų žmonių.Todėl čia irgi labai svarbu,kad būtų rastas kompromisas-kad išliktų geriausi vaikų namai ir liktų saikingas kiekis gerų globėjų ir gerų kompetentingų kontroliuotojų,idėjų generatorių.Trumpai tariant,kad išliktų pasirinkimas ir netgi šiokia tokia gera konkurencija.
  Tuo pačiu,kalbant tik apie globojamus vaikus,laikas kažkam,kuriai partijai,ar organiozacijai padaryti labai rimtą pranešimą apie paprastos šeimos padėtį,jos skurdo apimtis,skurdo demoralizuojantį poveikį ie PAGALBĄ TRADICINEI ŠEIMAI ,taip pat ir išmokomis.

Jei pavyks priimti kompromisinį,įvairias       2017-02-4 16:37

puses tenkinantį ir visada dar tobulintiną įstatymą-tai būtų pati didžiausia dovana visai Lietuvai jos nepriklausomybės šmtmečio proga.Gal tai skambu,bet jei iš tiesų tai bus lietuviškas,pagarbiai visų nuomones apjungiantis sprendimas,tikrai lietuviško intelekto produktas,be paslėptų norvegiškų interesų  ir labai pelningų interesų,tada taip,tai didelis lūžis mūsų sąmonėje ir tikrai geras jausmas tai žinoti.Tačiau tas dokumtas ar ta nuostat dėl smurto naikinimo vis dar bus neišbaigta,kol aplamai nebus pasmerktas visokeriopas smurtas prieš bet kokį žmogų,kiekvieną pilietį,nežiūrint kokio amžiaus,socialinės padėties…ji bebūtų.

Saulius       2017-02-4 11:12

21-as amžius pasižymi milžiniška politikų vaidmainyste ir žmonių apgaudinėjimu: prisiekę leisti įstatymus po priesaika “tepadeda man Dievas”, leidžia genderistinius bei paleistuvystę iškreiptu būdu (t.y. homoseksualizmą) remiančius įstatymus.

Ignas       2017-02-4 11:01

Susitarimus galima vertinti tik kaip artėjimą prie Barnevernet dvasios. Ne tėvai auklės vaikus, bet vaikai (su valstybės pagalba) “auklės” tėvus.

Tarabildai       2017-02-4 2:08

Kas bus, jei tėvai atsisakys leisti vaikus į genderistines lytinio auklėjimo pamokas?
- Tėvų areštas, kaip ir visose Europos šalyse, kur genderizmas nugalėjo. Baudos. Vaiko paėmimas.

Tarabilda       2017-02-4 1:39

Viskas labai aišku. Vaikui tėvas nebegalės uždrausti žiūrėt Miliūtės ir Jakilaičio laidų, nes toks draudimas bus kvalifikuotas kaip psichologinis smurtas ir būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas. Kol kas mes dar nežinom, koks turinys bus pakištas po ta būtina vaiko raidai veikla. Tarybiniais metais pvz. tokia būtina veikla buvo privalomas apsilankymas Ateizmo muziejuje. Tėvai, kurie auklėjo vaiką neiti į ateizmo muziejų, iškart pakliūdavo į KGB taikiklį. Tarkim dabar gali atsirasti tokios genderistinės lytinio auklėjimo pamokos. Kas bus, jei tėvai atsisakys vaikus į tokio ugdymo pamokas leisti?

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.