Demokratija ir valdymas, Aplinkosaugos politika

Liutauras Stoškus. Mokesčiai automobiliams – slydinėjimas lygiame kelyje

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 25 d. 20:18

3     

    

Liutauras Stoškus. Mokesčiai automobiliams – slydinėjimas lygiame kelyje

Reakcija į aplinkos ministro ir į diskusiją įsijungusio premjero komentarus dėl planuojamo „automobilio mokesčio“ rodo, kad visuomenėje yra visiškas aplinkosauginių mokesčių prasmės suvokimo vakuumas.

Kita vertus, ir pati siekių komunikacija toli gražu nėra ideali ir akivaizdžiai įtakota nedaug su aplinkosauga turinčių tikslų. Todėl natūralu, kad padrikame kontekste nepasiruošusi visuomenė reakcingai priima tokius pasiūlymus kaip aplinkosauginis automobilių ar vienkartinių kavos puodelių apmokestinimo mokestis.

Matyt, reikia pradėti nuo to, kad aplinkosauginiai mokesčiai nėra skirti biudžeto papildymui. Jie visų pirma yra skirti mažiausiomis sąnaudomis sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, dažniausiai per vartojimo įpročių keitimą apmokestinant aplinkai žalingesnius pasirinkimus. Todėl kalbant apie aplinkosauginius mokesčius kirtis yra ne ant „mokesčių“, o ant „poveikio aplinkai mažinimo“ ir „pasirinkimo“.

Tačiau aplinkosaugoje, kaip niekur kitur, ypatingai dažnai pagrindiniai tikslai užsimiršta ir antraeiliai, lydintys siekiai tampa esminiai ir netgi diskredituojantys pirminę idėją.

Taip nutiko ir su atliekų deginimu, kai tikslas – iki galo sutvarkyti atliekas – virto energijos gamybos iš atliekų tikslu, o tų tikslų kovoje beviltiškai nusivėlino atliekų deginimo gamyklų vystymas Lietuvoje ir mes visi dabar esame priversti tuščiai mokėti už brangų atliekų rūšiavimą mechaninio biologinio rūšiavimo įrenginiuose prieš jas išvežant „sandėliuoti“ sąvartynuose. Noras atliekų tvarkymo projektus paversti energetiniais projektais galėjo iš esmės apversti atliekų susidarymo mažinimo siekius ir padaryti mus priklausomais nuo atliekų. Ar to pavyks išvengti matysime ateityje. Bet trijų atliekų deginimo gamyklų atsiradimas Lietuvoje, kad ir su sumažintais pajėgumais Vilniuje, kelia abejonių ilgalaikės perspektyvos kontekste.

Taip dabar vyksta ir su Aplinkos ministerijos iškeltu siekiu sumažinti transporto poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir, visų pirma, klimato kaitai, orientuojant visuomenę į labiau aplinkai draugiškas transporto priemones ir alternatyvius privatiems automobiliams keliavimo būdus. Ypač viskas susivelia, kai į diskusiją įsitraukia „ekonomistai“, kuriems žodis „mokestis“ yra kaip buliui raudonas skuduras.

Rašomos ilgos ir graudžios istorijos apie vos galą su galu suduriančius senukus, daugiavaikes šeimas ir melžėjas bei į juos visu smarkumu nutaikytą mokesčio smaigalį. Kai kurie ima kurti istorijas apie tai, kaip kretantys, tik į parduotuvę, turgų ar giminaičius nuvažiuoti išgalintys senoliai bus priversti atsisakyti automobilių, o jie patys paliekami mirti vienumoje ir giliame liūdesy. Tie, kurie dilgėlių ir balandų mišrainės dėka išgyvens, už paskutinius pinigus pirks bilietą viena kryptimi ir skubės palikti Lietuvą.

Ir visas tas burbulas pučiamas, kai dar nėra jokių konkrečių skaičių, apmokestinimo principų ir kriterijų. Kai tik yra kviečiama į diskusiją.

Liberalų partija, bene vienintelė partija, neskaitant valdančiųjų, aiškiau deklaravusi savo nuostatas aplinkosauginių mokesčių kontekste, apsimeta, kad nesupranta aplinksauginių mokesčių prasmės ir siūlo savo palaikymą aplinkosauginiams mokesčiams, jei bus atsisakyta kitų. Be abejonės, tai geriau nei nieko. Tačiau tokiu atveju užsimerkiama prieš tai, kad aplinkosauginiai mokesčiai yra geriausi ne tie, kurie surenka daugiausia pinigų, o tie kurie efektyviausiai keičia ekonomikos vystymosi kryptį. Ir jei mokestis yra efektyvus aplinkosaugine prasme, tai tikėtina jis greitai praras finansinę prasmę.

Kad finansinė prasmė būtų išlaikyta, turi būti apmokestinami visi. Bet tokiu atveju nelieka pagrindinio aplinkosauginio mokesčio tikslo – per mokestį kreipti darnesnių su aplinka pasirinkimų link. Arba jis tampa sunkiai suvokiamas ir visuomenei nepriimtinas.

Todėl mokestis įkomponuotas į akcizą kurui dėl savo logikos negali būti aplinkosauginis mokestis. Jį moka visi vartotojai priklausomai nuo vartojimo masto. Čia veikiantis ekonominis stimulas maskuoja aplinkosauginius siekius ir jie įtakoja rinką tiek, kiek ją gali įtakoti žmonių perkamosios galios pokyčiai.

Be jokios abejonės, didžiausias poveikis aplinkai yra ne pats automobilis, o jame deginamas kuras. Kas daugiau sudegina, daugiau ir mokesčių sumoka. Tačiau paskata rinktis mažiau kurą deginantį automobilį yra vien tik ekonominė, aplinkosauginiai motyvai nėra aiškiai išreikšti ir stimuliuojami finansinėmis priemonėmis ir todėl jie nevaidina lemiamo vaidmens. Kai nėra siūloma alternatyva – jokio papildomo mokesčio nebuvimas, tai žmogus pastatomas į „amžinai kalto“ poziciją: kad ir ką besirinktų, vis tiek mokės, tik kaltės laipsnis bus didesnis arba mažesnis.

Aplinkosauginio mokesčio tikslas yra ne pats mokestis, o stimulo keisti įprotį sukėlimas susiejant tai su priežastimi – poveikiu aplinkai. Tad žinia – prisidedu prie klimato kaitos, taršos mažinimo, kitų aplinkosauginių problemų sprendimo ir dėl to man nereikia mokėti mokesčio – yra esminis aplinkosauginio mokesčio elementas ir jis privalo būti aiškiai išreikštas. Kitaip iš tiesų aplinkosauginis mokestis bus tik dar vienas mokestis, kaip kad jį ir pristato liberalioji publika.

Stimulą gali sukelti tik tam tikros ribos įvedimas, nuo kurios pradedamas skaičiuoti mokestis. Principas – moka visi, kas važiuoja, yra teisingas principas, bet jis neskatina keistis. Be to, verčia tuos, kurių gyvenimas didele dalimi priklausomas nuo automobilio, susimokėti dar kartą. Dėl to bandymai siūlyti įkomponuoti aplinkosauginį aspektą į akcizą yra logiški, tačiau nesuteikiantys krypties ir netgi socialiai neteisingi. Esminiai provežiai galimi tik tada, kai akcentas yra dedamas ne ant paties mokesčio, o ant pasirinkimo aiškiai nubrėžiant tolerancijos brūkšnį. Ir tas brūkšnys turi turėti rimtą aplinkosauginį pagrindimą, ne vien būti grįstas finansine logika.

Iš aplinkosauginį mokestį atstovaujančių pusės pasigirstantys komentarų, kad automobiliams skirtas mokestis turėtų padėti „orientuotis ir žiūrėti į naujesnes transporto priemones“, taip pat rodo slidinėjimą lygiame kelyje. Mokestis visų pirma turėtų skatinti rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Neturi būti kuriama senų – naujų priešstata, kuri yra sąlygota ne aplinkosauginių sumetimų, bet pragmatinio siekio paskatinti naujų automobilių pardavimus. Tai mažai turi ką bendro su darnumu. Greičiau priešingai. Sena transporto priemonė dėl mažos variklio kubatūros gali būti aplinkai draugiškesnė nei didelę variklio kubatūrą turintis naujas automobilis. Todėl reikėtų vertinti transporto priemonių modelių išmetimus, o ne amžių.

Grasinimai, kad mokestis bus taikomas nuo įvedimo dienos visiems, kurie į aplinką išmetą daugiau negu pasirinktą kiekį CO2 kilometrui, yra dar vienas neteisingas aplinkosauginio mokesčio interpretavimas. Vėlgi, aplinkosauginis mokestis yra apie pasirinkimą, o ne visų vertimą čia ir dabar keisti automobilį. Tai būtų anti-aplinkosauginis mokestis savo prasme. Nes jis baustų ir verstų atsisakyti esamo vardan kito. Tai niekaip nesuderinama su efektyviu išteklių naudojimu. Tada jau geriau jokio mokesčio nei toks.

Todėl mokestis turėtų būti taikomas tik naujai registruojamiems ar perregistruojamiems automobiliams, kurių CO2 išmetimai viršija sutartą vertę.

Variklio kubatūra gal ir galėtų būti naudojamas kaip rodiklis siekiant paprastesnio mokesčio administravimo, tačiau jis nėra objektyvus. Skirtingų metų, skirtingų modelių tos pačios kubatūros automobiliai gali turėti ganėtinai skirtingą CO2 emisiją. Todėl natūralu, kad kubatūros kaip kriterijaus naudojimas nėra nei pakankamai objektyvus, nei patraukus aplinkosaugine prasme.

Puiku, kad vyriausybė pradėjo šią diskusiją. Belieka tikėtis, kad bandant visiems pasukioti vairą nebus nuslysta nuo lygaus kelio.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

nesvarbu,kaip tas mokestis bus įvestas ,       2018-07-3 20:33

tačiau tai reikš ,kad žmogus ,uždirbantis 500-700 eurų puls pirkti naujesnį,mažesnį,ar dar anokį kitokį auto,kuris atitiktų iš piršto laužtus reikalavimus? Ar kitokiu atveju perdarinės turimą automobilį į elektromobilį ar keisti kuro sistemą,kad galėtų pilti sakysime kokį rapsų aliejų? Mano,kvailio galva,tai reikia duoti žmonėms uždirbti ir nelupti devynių kailių mokesčių pavidalu,remti smulkius ir vidutinius verslus ir apmokęstinti TEISINGAIS mokesčiais stambų verslą,ypač bankus ir panašiai.Kodėl visos reformos Lietuvoje štai jau 30 metų pirmiausiai “nuleidžiamos” ant apatinio ir vidurinio gyventojų skuoksnių?Gali kas nors protingai atsakyti?Ir tikrai nereikia skleisti įžūlaus melo,atseit tai daroma iš susirūpinimo gamta.

na kai kas tai ne visai tiesa       2018-06-26 16:24

pavyzdziui teiginys, kad
“Todėl mokestis įkomponuotas į akcizą kurui dėl savo logikos negali būti aplinkosauginis mokestis. Jį moka visi vartotojai priklausomai nuo vartojimo masto. Čia veikiantis ekonominis stimulas maskuoja aplinkosauginius siekius ir jie įtakoja rinką tiek, kiek ją gali įtakoti žmonių perkamosios galios pokyčiai.”
kadangi yra galima labiau pakelti mokesti tarsesniam kurui- pvz. dyzelinui, galima skatinti atsinaujinancias kuro rusis ir t.t.. o be to, juk pakankamai auksti akcizai skatina pirkti ekonomiskesnius automobilius, juk pvz niekas nebevazineja su 4 litru 20 metu senumo automobiliais

nau jau ....       2018-06-26 11:23

tiesiog idealių durnių užderėjo “ant Lietuvos” .Ir šitas agituoja už šūkį “daugiau pinigų yra geriau nei mažiau pinigų”. Tik norėtus jo paklaust ,ar galima ,ar etiška iš žmogaus ,jau mokančio 80 eurocentų nuo 1 euro mokesčiams reikalaut atimt paskutinius 20 centų su tikslu “kad pasaulis taptų žalesnis”.Ir vėl neliečiant turtingųjų ,jų nemokamo civilizuoto mokesčio už visų rūšių prabangą(“civilizuotas” reiškia ,kad jo dydid ,kaip civilizuotose vakarų šalyse,sudarytų apie 30 proc/metus nuo viso turimo prabangaus turto tų metų rinkos kainomis).


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Apie kunigišką santūrumą, stilių ir kultūrą

Vytautas Radžvilas. Tvirtai kartu ištarkime „Susigrąžinkime valstybę“

Vytautas Sinica. Šiuose rinkimuose demokratija ir pamatinės laisvės jau pralaimėjo, arba Balsuokime už Gitaną Nausėdą

Prof. Rasa Čepaitienė. Ar galimas kitas pagrindas Europos tautų vienybei nei jų krikščioniškoji civilizacija?

Donatas Malinauskas. Teisingumo ir sveiko proto pergalė

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Reitinguokite Kubilių, Juknevičienę ir Anušauską

Andrius Švarplys. Ir dabartiniai Lietuvos Prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Speciali LRT radijo laida: kandidatų į Europos Parlamentą debatai

Vytautas Radžvilas. Rinkimai politologiniu žvilgsniu: MGB ar Agrokoncernas?

Arvydo Juozaičio žodis ir padėka

Algimantas Rusteika. Jūsų be galo daug, bet esat vieni

Kas TAI? Internetas ūžia: kad įvyko sprogimas, ir patys matome. Paaiškinkite mums, kas ir kodėl ČIA sprogo

Povilas Gylys. Dvaras prieš patriotus laimėjo aiškia persvara

Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Robertas Grigas. Vis dėlto geriau jau ...

Popiežius siūlo paktą pasaulio ekonomikai atgaivinti

Prezidento rinkimai: paskutinę akimirką „partiniai tankai“ pasiveja ir aplenkia – Ingrida Šimonytė  pirmoji, Gitanas Nausėda – antras

Arvydas Juozaitis: „Mes Lietuvą suarėm, apakėjom, apsėjom, laukiam želmenų...“

Dr. Vincentas Vobolevičius. Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

A. Juozaičio rinkimų štabo informacija apie šiurkščius rinkimų stebėjimo pažeidimus Jungtinėje Karalystėje

Geroji Naujiena: Niekas neišplėš mūsų iš Tėvo rankos

Povilas Gylys. Neilgai trukus sužinosime, ko Lietuvoje daugiau

Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams artėjant

Liudvikas Jakimavičius. Pelėkautai

Andrius Švarplys. In memoriam Vytautas Šerėnas

Ką aš vienas galiu… – pasakė trys milijonai

Jūratė Baranova. Liudiju

Algimantas Rusteika. Šventosios trejybės atmintinė

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ir aš noriu antros pilietybės

Ligija Tautkuvienė. Referendumas. Visuotinė psichozė, klaidinimas ir supriešinimas. Kodėl?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.