Liutauras Stoškus. Kelios mintys pasivaikščiojus po Punios šilą

Tiesos.lt redakcija   2019 m. rugpjūčio 27 d. 9:06

5     

    

Liutauras Stoškus. Kelios mintys pasivaikščiojus po Punios šilą

Sekmadienis buvo gera diena atitrūkti nuo rašymo apie gamtą ir išvažiuoti į gamtą. Tad pasinaudojom viešai skelbtu kvietimu ir prisijungėm prie Renato Jakaičio vedamos ekskursijos po Punios šilą. Matyt, skirtingai nuo kitų žygio dalyvių, mane labiausiai domino žievėgraužio tipografo (paprastai vadinamo bendriniu kinivarpos vardu) pažeistų eglių plotai. Nes pagrindinė diskusija dėl kirtimų miškuose ir sukasi apie tai, kad reikia gelbėti miškus nuo kinivarpų antplūdžio, ir jei paliksim taip kaip yra, tai iš Punios šilo židinys persimes į kitus miškus ir taip bus užkrėsti ir žus visi eglynai Lietuvoje. Dėl to, girdi, ir negalima atsisakyti sanitarinių kirtimų.

Iš to, kas matyti neginkluota, tik akiniuota akim, greičiausiai miškininkai yra teisūs. Jei ir kitur ūkiniuose miškuose eglynai auginami tokiuose sausuose priesmėliuose ar net smėlynuose, tai beveik nėra abejonės, kad dėl vis karštesnių ir vis sausesnių vasarų jos skurs ir džius net be vabalų. Jei augini tai, kas paprastai tokiomis sąlygomis neaugtų, neturėtų stebinti, kad atsparumas kenkėjams yra kur kas mažesnis nei įprastai. Bet ne kenkėjas kaltas, kad jam sudaromos sąlygos veistis. Todėl rodydami savo sunkią kovą su egles puolančiu vabaliuku realiai miškininkai kovoja su savo neapgalvotos (?) veiklos pasekmėmis. Štai čia yra pagrindinė bėda, kurią miškininkai tyčia ar netyčia nutyli.

Perėjus iš draustinio į rezervatinę zoną gali net visu kūnu pajausti, kaip iš karto pasikeičia drėgmės kiekis ore. Grečiausiai ir pati vieta kiek žemesnė, bet ir pomiškis nepalyginamai tankesnis. Saulė sunkiau prasimuša iki žemės, mažiau tiesioginio išgarinimo. Na, ir eglės čia sveikos, kinivarpų pažeista tik viena kita.

Todėl aš visiškai suprantu, kad neapsikentę požiūrio į mišką kaip į bulvių lauką, dalis ekologų siūlo radikalias visiško žmogaus ūkinės veiklos uždraudimo priemones. Nes tokios priemonės, kokios DABAR taikomos ūkininkaujant net draustinio statusą turinčiame miške, gali duoti lentų, bet ne sveiko miško. Bijomasi, kad didesnės apsaugos priemonės draustinio statuso lygmenyje gali būti lengvai atšauktos pasikeistus politinei krypčiai. Norima tokių apsaugos priemonių, kurios būtų ilgalaikės ir jų pakeisti nebūtų galima vien dėl kokio nors atsitiktinio ministro užgaidos. Todėl arba turi būti suprastos ir pripažintos klaidos su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis ateičiai, arba nėra kito varianto kaip saugantis nuo klaidadarių eliminuoti jų kišimąsi į natūralų miško vystymosi procesą.

Aš pats nebūčiau toks radikalus, manau, kad siekiamų tikslų galima (ir lengviau!) pasiekti draustinyje. Reikia, tik kad jis būtų tvarkomas ne pagal miškotvarkos, o pagal gamtotvarkos projektus. Juose negalėtų atsirasti tokie dalykai, kaip kiek didesnio iškertamo ploto „užsimetimai“, nei reikėtų sanitarinių tvarkymų metu, ir pan. Bet tokiu atveju yra labai jautrus priežiūros išlaidų subalansavimas su gaunama nauda. Miškininkai padaryti įmone, kuri turi nešti pelną, o gamtosaugininkai eliminuoti iš ūkinės veiklos. Tarpinio varianto – ūkininkaujančios gamtosaugos – net galimybė yra pašalinta iš teisinės sistemos. Reikėtų, kad miško ugdymu galėtų užsiimti ekologai – tai realiai sugrąžintų prie tradicinės miškininkystės, tačiau suprantu, kad tuo atveriu dar vieną kol kas nepaliestą ir daug emocijų galintį sukelti jautrų tašką.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

praeivė       2019-09-19 15:20

Mielas Liutaurai,
deja, miško ugdymu turi užsiimti miškininkai, kurie, kaip įrodė istorija, yra ir ekologai….O ekologų reikėtų paklausti - ką jie saugo - šilą ar teritoriją... Gal leiskim tai daryti profesionalams. Kas žino Punios istoriją, taip pat žino ir tai, kad veiklą šioje vietovėje jau keletą dešimtmečių reguliuoja botanikai, ne miškininkai. Todėl ir turime tai, ką turime. Ir dar reikia žinoti ir tai, kad miškas, kaip ir žmogus - neamžinas….

> pritariu atoriui       2019-08-29 16:58

O tamstai teko girdėti, iš kokių pinigų Lietuvoje finansuojama aplinkosauga? Nevargindamas detalėmis, galiu pasakyti - iš miškininkystės. Uždėti moratoriumą kirtimamas = uždusinti aplnkosaugą. O jei autorius, arba tamsta galvojate, kad šalyje, kurioje nebėra pinigų net minimaliam švietimo lygiui palaikyti arba sveikatos priežiūrai, atsiras pinigų vabaliukams ir drugeliams, tai labai apsirinkate, čia švelniai tariant.

Kalbant be ironijos, aš asmeniškai irgi pritariu, kad saugomų teritorijų mūsų valstybėje reikėtų daugiau. Tačiau tai rimta reforma, rimti pinigai, o Lietuvoje bet kokia rimtesnė reforma senai nebeįmanoma be mokesčių reformos. Finansuoti ką nors, kai liūto dalį mokesčių sumoka nieko neuždirbatys bėdžiai, yra nerealu.

Kinivarpa       2019-08-28 8:28

Autoriaus nuomone, kenkėjai yra miškininkų neapgalvotos veiklos pasekmėmis. Tai reikštų, jog miškininkai negalvoja, ir miškininkystė yra neapgalvota veikla. Galvoja tik ekologai.

1. Tai kodėl miškininkystė kaip veikla ir mokslas pripažįstama didelėje žemės rutulio dalyje, tame tarpe ir “galvotose” šalyse, iš kur ateina daug gamtosaugos idėjų ?
2. Kodėl ten, kur miškininkyste užsiima ekologai, arba ten, kur miškininkyste neužsiima niekas (rezervatuose)- egzistuoja tokie patys vabaliukų skaičiaus cikliniai svyravimai, kaip ir kituose miškuose ?

 

pritariu atoriui        2019-08-27 18:36

gelbėjant miškus reikalinga pradėt nuo 5-10 metų “atokvėpio” ,politikų vadinamu “moratoriumu” miškų kirtimams. Net ir sanitariniams. Užraukt kuo skubiau tuos “lentų” (geriausiu atveju) gaminimo UAB us - Lietuvos miškų naikintojus. Užsienietiškus - tai pat. Tegu ir toliau įsigyja tūkstančiais ha ,jei patinka investuot į miškų priežiūrą ,o ne jų kirtimus.

ah1       2019-08-27 17:30

miškų nereikia nes juos graužia kirvarpos?


Rekomenduojame

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Ramūnas Aušrotas. Kai bažnyčia tampa partija: Vokietijos atvejis

Antanas Kulakauskas: „Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo“

Nuo bačkos. Mažvydas Jastramskis: Konstitucinis Teismas yra demokratijos sargyboje

Raimondas Navickas. Lietuvos džiazas daug prarado, o politologija nieko neįgijo

Tomas Baranauskas. Ši valstybė gali liautis egzistavusi…

Agnė Širinskienė. Ar tai krizė? Ir jei taip –  kieno rankomis?

Arūnas Gumuliauskas. Kalba minint Gedulo ir vilties dieną

Pilietinė „Tiesos!“ akcija 2012 m. gegužės 17 d. antpuoliui atminti

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.