Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

Liutauras Stoškus. Kalba, pasakyta Lukiškių aikštėje Kovo 11-osios proga

Tiesos.lt redakcija   2018 m. kovo 13 d. 17:03

11     

    

Liutauras Stoškus. Kalba, pasakyta Lukiškių aikštėje Kovo 11-osios proga

Mieli tautiečiai!

Ar dar pamenat tą jausmą, kai šitaip į tūkstantines aikštes kreipdavosi Sąjūdžio vadovai. Aš iki šiol prisimenu tuos šiurpuliukus, kurie perbėgdavo kūnu išgirdus šiuos žodžius. Ir tas su niekuo nesulyginamas viena kalba kalbančių ir savas dainas dainuojančių bendrumo jausmas.

Tuomet dienomis mes gyvenome vieną gyvenimą, o vakarais kitą, kai sukiodami radijo rankenėlę bandydavome išgirsti Laisvės radijo ar Amerikos balso iš Vašingtono žodį. Man pačiam – tuo metu buvau dar visai vaikas – toks susidvejinęs pasaulis intuityviai neatrodė normalus, buvo slegiantis, nors ir nesupratau, kad gali būti kažkaip kitaip. Todėl stovėdamas tūkstantinėje žmonių minioje ir klausydamas kreipimosi į tautiečius visu kūnu jausdavau, kad štai šitam susidvejinusiam pasauliui pagaliau gali ateiti galas. Nes ne tik aš, bet ir, pasirodo, yra tūkstančiai žmonių, lygiai taip pat kaip ir mano šeima, kankinamų to paties jausmo, dabar netikėtai prasiveržusio.

Tuomet dar nežinojau, kad tas jausmas vadinasi laisvės trūkumu. Manyje, niekad iki tol tos laisvės nepatyrusiam, jis pasireiškė tokia forma. Taip pat (tik kur kas vėliau) supratau, kad daugelis žmonių iš tiesų niekad ir neturėjo tokio vidinio spaudimo. Jie puikiausiai gyveno tarybinį gyvenimą naudodamiesi jo privilegijomis ir išnaudodami jo spragas. Tai nebuvo stachanoviečių karta, tai buvo homo sovieticus karta. Didžioji dalis jos pasyvi, inertiška ir susitaikėliška, kita dalis ciniška, veikli ir savanaudiška. Vieniems laisvė iš tiesų reiškė netikrumą ir baimę dėl ateities, o kitiems – atsivėrusias iki šiol nepasiekiamas perspektyvas. Nei vieni, nei kiti nesuko sau galvos dėl tautos. O valstybė jiems buvo svarbi tik tiek, kiek ji galinti duoti arba kiek ji galinti leisti.

Todėl atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje, nors partijų atsikūrė ir susikūrė naujų daug, nei vienai jų nepavyko susitelkti pagrindiniam uždaviniui – išsaugoti šioje žemėje gyvenančių ir už ją atsakingų kultūriniais ryšiais susisaisčiusių žmonių bendriją. Kas spėriai išsivaikščiojančios Lietuvos kontekste tampa ypatingos svarbos tikslu. O tos partijos, kurios lyg ir bandė ar bando tai akcentuoti, dėl politinio išprusimo stokos lengvai marginalizuojamos arba pačioms nepavyksta išsivalyti nuo šovinizmo apraiškų. 

Imituojant visuomenės pasirinkimą, iš viršaus bandoma nuleisti dvigubos pilietybės idėja niekaip neprisideda prie tautos stiprinimo. Atvirkščiai, tuo dar labiau stiprinama globalios Lietuvos idėja, kuri vietoje realios Lietuvos bruka virtualios Lietuvos perspektyvą. Tai rodo, kad valdžioje esantys ir viešąjį diskursą formuojanti visuomenė neturi tautinės ir valstybinės sąmonės, pati skatina susitaikėliškų su valstybės išnykimu nuostatų formavimąsi. Atrodytų, kodėl tada reikia investuoti milžiniškus pinigus į šalies gynybą, jei nebelieka šiame krašte gyvenančių žmonių? Sukaupto turto apsaugai? Turto, kurio dalis mums patiems jau nebepriklauso?

Tokiomis aplinkybėmis itin svarbią reikšmę turi visuomenės sąmoningumo ugdymas, atsakomybės už Lietuvos valstybės išlikimą stiprinimas. Tam reikia sutelktų visuomenės ir valdžios pastangų. Vien tik vieno ar kito nepakanka. Viskas prasideda nuo švietimo. Sąjūdžio laikotarpiu suformuota tautinės mokyklos idėja išvirto į kosmopolitinę, kurioje lietuviškos kultūros vis mažiau ir mažiau. Dauguma lietuvių autorių darbų imama laikyti menkais, provincialiais ir nevertais būti studijų programose. Auga karta, kuri sako, cituoju: „Aš nežinau, kas yra Basanavičius ir, jei tai man visiškai netrukdo gyventi, kodėl aš tuo turėčiau rūpintis?“

Valdžia turėtų padėti, kad valstybę menantys simboliai nenyktų iš valstybės gyvenimo. Teiginiai, kaip antai „mes nenorime, kad vienus balvonus pakeistų kiti“ akivaizdžiai parodo, kad dalis visuomenės yra praradusi ryšį su savo istorija, o iškiliausių istorijos momentų ar su jais susijusių asmenų garbingas paminėjimas geriausiu atveju nesukelia jokių arba net neigiamas asociacijas. Vilnius, Lietuvos sostinė, iki šiol savo valstybinėje aikštėje – Lukiškių aikštėje – nesugeba pastatyti vienareikšmiškai Lietuvos valstybę išaukštinančio simbolio. Dar daugiau, kviečiamasi įvairių keistų apologetų iš užsienio, kurie bando įteigti, kad aukštinti yra blogai, nes tai – stabmeldystė ir pan. O jei jau nori statyti memorialą, tai jokiu būdu jo negalima iškelti į viršų, tik įkasti į žemę...

Valdžia turi rūpintis, kad lietuvių kalba nenyktų iš viešojo gyvenimo. Kai kurių partijų siūlymai įteisinti savivaldybėse ir bendravimą kitomis kalbomis reškia žingsnį lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statuso naikinimo link. Niekas nedraudžia savivaldybių administracijoms, kuriose didesni kitakalbių, tarp jų – ir ne vietinių, iš kitų šalių atvykusių žmonių srautai, organizuoti paslaugų teikimą ir ne lietuvių kalba, bet tai neturėtų būti prievolė ar keisti dabar oficialiuose dokumentuose privalomą lietuvių kalbos naudojimą.

Dar daugiau nerimo kelia niekuo nepagrįsti siekiai svetimas raides traukti į lietuvių kalbos abėcėlę, užuot sprendus visų tautų atstovų pagrįstus lūkesčius turėti neiškraipytus savo vardus ir pavardes civilizuotais būdais – padarant tokius įrašus tam skirtose dokumentų vietose. Tokie valdžios siekiai niekaip kitaip negali būti pavadinti kaip tik kultūrinės nuovokos neturėjimu.

Didelė bėda yra ta, kad dalis žmonių įsivaizduoja, jog visi šie išvardinti dalykai yra tik forma, o ne turinys. Kad valstybę gali išsaugoti protinga ekonomika, o ne trys raidės raidyne ar Vytis Lukiškių aikštėje. Tačiau reikia nepamiršti, kad dabartinei globaliai ekonomikai valstybės yra tik trukdis, o valstybėse gyvenantys žmonės – tik darbo jėga, kuri įdomi tik tiek, kiek ji pajėgi vartoti ir gaminti. Todėl tokia ekonomika kertasi su demokratinių valstybių principais, nes verslo sutartys iškeliamos virš gyventojų apsisprendimo jas turėti, ir jų nutraukimas, jei jos tampa visuomenei pavojingos, nėra įmanomas teisiniais būdais be milžiniškų finansinių nuostolių. Taip valstybės tampa korporacijų įkaitais, o susiformavusi vienokia ar kitokia konjunktūra rinkoje gali priversti ištisas tautas emigruoti ieškant darbo kitur.

JAV prezidento žingsnis įvesti muitus importuojamam plienui ir aliuminiui yra pats ryškiausias pavyzdys, kai imamasi apsaugoti savo piliečius nuo neigiamų laisvos prekybos pasekmių. Matydamas aklą Lietuvos skubą pasirašyti bet kurią laisvos prekybos sutartį galiu drąsiai teigti, kad tokie žingsniai be saugiklių, kurių gali prireikti ateityje, yra neatsakingos politikos pavyzdys.

Mieli tautiečiai,

Visi šie išvardinti pavyzdžiai rodo, kad 1990 metais susigrąžinę nepriklausomybę, mes susiduriame su daugeliu pačių įvairiausių iššūkių. Ir nuo to, kaip mes sugebėsime su jais susidoroti, priklausys mūsų valstybės Lietuvos likimas.

Linkiu visiems, kad liktume išmintingi ir sugebėtume pasirinkti tą kelią, kuris leis mūsų vaikams ir anūkams švęsti Lietuvos nepriklausomybę ir po 100 metų.


2017 m. kovo 11 d.
Lukiškių aikštė
Vilnius

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Valstybei        2018-03-14 20:16

reikia vado, “valstybės vadeliotojo” tvirtai laikančio vadžias ir botagą. O botagas tie 240 ginkluotų kaukėtų bernų, kurie kažkam įsakius “Valstybės vardu” užpuolė taikius piliečius brutaliai juos žemindami, stumdydami, mušdami, žalodami. Visą tą egzekuciją pasaulis matė per TV. Ir nepamiršo.

Taip ,deputatai       2018-03-14 18:34

prisiekia ant Konstitucijos,ponas Šindeiki,bet gale sako,kad “Tepadeda man Dievas”.Reiškia, pasirinkimo galimybė lieka.

albina       2018-03-14 18:29

Valstybei 100,valstybei - 28,o rezultate:rinkimai pagal sąrašus - neišrinko vienamandatėj,bet sėkmingai tampi pašalpiniu,jeigu opozicijoje,tai vargo nematysi,tik sąmokslai ir įniršis.Jeigu seimo narys turi teisę balsuoti pagal SAVO sąžinę,tai kur pažeidimas?Kvaili įstatymai,tai dirbkite dėl jų pataisymo ar pakeitimo.Kaip gali kontrolės prasme skirtis viena nuo kitos valstybės įmonės?Jei LRT nerūpi valstybės piliečių nuomonė,tai kam ji tokia reikalinga,lai užsidirba patys,kaip kiti tokio *verslo*dalyviai.Paaiškinkite,kas nors.

Įvairių judėjimų atsiradimas ...       2018-03-14 14:41

Įvairių judėjimų atsiradimas ir nieko žymesnio nenuveikta,tai dar vienas tautos skaldymo būdas.O tai naudinga Lietuvos priešams.O blogiausia,kad į valdžią ateina vis kiti valstybės griovikai ir užsislaptinę kegebistai ar jų šalininkai.Jei Bastys susitikinėjo su KGB atstovais iki šiol ,tai,vadinasi,iki šiol bendradarbiauja su
KGB ir už tai turi būti baudžiamas BK.
O tie,kas stumia dvikalbystę ,dvi pilietybes ,abecelės lietuviškos papildymo trimis raidėmis,vadinasi veikia prieš Lietuvos valstybės pamatus.Valstybės griovimas prasi-
deda nuo mažų dalykų - turto prichvatizavimas.Dabar tautos priešai imasi didesnių,tautai tapatumo dalykų.Lietuviai labai nuolaidūs ir tolerantiški šimtme-
čius,todėl atėjūnams ar jų šalininkams buvo tautą lengva rusinti,lenkinti.Dabar
- anglina.Lietuvi,kada Tavo stuburas taps stiprus ir nepalaužiamas???
Kviečiu burtis į “Sąjūdį 2” nedelsiant.Juozaičio padėjavimai dar kartą parodo
buvusio sąjūdžio silpnybę ir stuburo nebuvimą ir kūrėjų silpnybę .

Taip ir bus       2018-03-14 12:32

Kol nebus sunaikinta konservinė gauja. Reikia galboti kaip ir kokiu būdu bus sunaikinta ši gauja. Būdų yra įvairių, tik reikia susitelkti.
  Citata: -“Tokiomis aplinkybėmis itin svarbią reikšmę turi visuomenės sąmoningumo ugdymas, atsakomybės už Lietuvos valstybės išlikimą stiprinimas. Tam reikia sutelktų visuomenės ir valdžios pastangų. Vien tik vieno ar kito nepakanka.

Dėl Basčio       2018-03-14 11:54

Tai ten balsavimas buvo ne už Bastį ,o prieš konservatorius,kurie vis ieško atpirkimo ožių.Dabar Bastys,paskui sekantis ir dar sekantis…laikas tai baigti.

Gal laikas valstiečiams       2018-03-14 11:53

ir visiems galvoti apie tikrą  desovietizacijos įstatymą?Gal indulgencija tiems,kurie garbingai prisipažįsta,gailisi ir daro gerus darbus?

Gerbiamieji       2018-03-14 10:58

Kad Lietuvoje yra valdžios betvarkė žinoma seniai.Ir tą  betvarke vis toliau daro tie prie lovio, tai ne tik seimas, kur priimta vadinti. Ir taip tesiasi jau netoli 30 metų. Kokių tik sambūrių nebuvo susikūrę, tai Lituanistų samburis , Pro Patrija sambūris, bendruomenių sambūriai ir naujausi - Vilniaus Forumas, platforma"Alternatyva Lietuvai”, Tautos Tribūnolas, o kiek jų dar bus pats Dievas žino. Susibūrė ir kas iš to, tik šūkiai ir jokio judesio. Kada prasidės veiksmai, žmonių visuotinis telkimas visoms negerovėms naikinti? Ar sulauks Lietuva?

rename       2018-03-13 21:10

teismas pripažino Bastį išdaviku, t.y. nusikaltėliu.
seimas suteikė Basčiui prieglaudą ir taip susitapatino su nusikaltėliu.
kaip vadinti basčių lindynę?...
...
-Bastilija!

Kad Bastys žulikas,       2018-03-13 19:47

niekas neabejoja,bet sakykit,kam reikalingas seimas,jei jam įsakinėja Konstitucinis teismas?Tada gal nereikia ar vieno,ar kito?Šiandien fariziejams juoda diena.

Taip!       2018-03-13 19:33

Tiesiog Kova dar nesibaigė, Ji tęsiasi ir turi tęstis nuolatos!


Rekomenduojame

Sekmadienį bus minimos 40-osios Kazio Škirpos mirties metinės

Liudvikas Jakimavičius. Paduok, sesule, kardelį

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.