Vilnius

Liutauras Stoškus. Jei yra gerų investicijų, tikslai nebereikalingi?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. birželio 13 d. 19:10

2     

    

Liutauras Stoškus. Jei yra gerų investicijų, tikslai nebereikalingi?

Ir pozicija, ir opozicija veik kiekviename didesniame pasitarime viena kitą pralenkdamos prisiekinėja savo atsidavimą svarbiausiam Vilniaus miesto reikalui – investicijų pritraukimui. Nes investicijos tai – pinigai ir darbo vietos. Per tą išsakomų priesaikos žodžių triukšmą jau beveik ir nebesigirdi balsų, kalbančių apie investicijų sukuriamą ilgalaikę pridėtinę vertę, liksiančią visuomenei įgyvendinus investicinius projektus.

Jei pažvelgtume į kurio nors Europos Sąjungos miesto, į kurį norėtųsi lygiuotis, vykdomą politiką, joje matytume labai aiškiai suformuluotą miesto raidos viziją, kuriai įgyvendinti ir yra „traukiamos“ investicijos. Ankstesnio Vilniaus mero A. Zuoko vizijoje (tiesa, tik žodinėje) buvo miestas su bene 1,6 milijonų gyventojų. Dabartinės Vilniaus miesto tarybos daugumos atstovai irgi įvairomis progomis miesto dydį įvardina kaip siekiamybę. Kas tai? Nevisavertiškumo kompleksas? Ar negebėjimas skirti tikslą nuo priemonės?

Pamenu, kad ankstesnių diskusijų apie „milijoninį Vilnių“ kontekste būdavo cituojamas vieno miesto Italijoje pavyzdys, kur meras, kai miestas prarado didžiąją dalį miestelėnų, priėmė sprendimą jame apgyvendinti išeivius iš Afrikos ir taip išgelbėjo miestą nuo bankroto. Tikiuosi, kad dabar ieškant pabėgėlių problemos Europos Sąjungoje sprendimo šis pavyzdys nebus pritaikytas siekiant Vilniaus plėtros. Juolab kad Remigijus Šimašius, pristatydamas paramos leidžiantiems vaikus į privačius darželius mechanizmą, aiškiai pasakė, kad jo prioritetas – turtingų žmonių pritraukimas į Vilnių. Toks siekis irgi šiek tiek rėžia ausį, bet tai jau atskira tema.

Suprantu, kad nei A. Zuokas neplanavo, nei A. Šimašius neplanuoja miestą plėsti apgyvendindamas čia karo pabėgėlius. Tas pavyzdys tik tam, kad būtų aišku, jog neteisingas siekio įvardijimas (pavyzdžiui, gyventojų skaičių) gali gerokai klaidinti. Tikiuosi, kad kalbėdami apie augantį miesto gyventojų skaičių abu politikai šneka apie miestą, kuris savo patrauklumu skatina čia atsikelti žmones.

Bet gal tuomet ir kalbėkim, koks miestas galėtų būti patrauklus? Nubrėžkim kryptį tokio tikslo link? Ir tada ieškokim investicijų tiems siekiams įgyvendinti – tada aiškiai matysime, kokių investicijų mums reikia labiausiai.

Dabar, deja, neretai tenka susidurti, kad investicijos vienoje srityje iš dalies ar net visiškai užkerta kelią pritraukti investicijų į kitas sritis. Pavyzdžiui, vystydami gyvenamųjų namų statybas gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingose teritorijose mes užkertame kelią galbūt kur kas didesnėms investicijoms į turizmo sektorių tose pačiose teritorijose – tokia investicijų plėtra paprastai sukuria kur kas daugiau darbo vietų. Kita vertus, investicijos į intensyvų, nereguliuojamą turizmą gali sunaikinti ir pačius traukos objektus, tokiu būdu tokių investicijų nauda bus labai trumpalaikė ir turės neigiamų pasekmių ateičiai. Panašiai investicijos, skirtos vystyti tramvajaus ar metro projektą, sukurtų visą eilę konfliktų: pradedant esamomis infrastruktūromis ir baigiant kultūros paveldo apsauga. Bent jau Vilniaus atveju atrodo, kad tokia investicija nepasitvirtintų.

Jei pasižiūrėsime, kaip nuo tokių pavojų saugosi išsivysčiusios šalys, jų miestai, tai matysime, kad jos, pirma, savo strateginiuose siekiuose į pagrindinę vietą kelia ne pačių investicijų pritraukimą, o nusistato kryptį, kuria judėdamos gali suteikti šaliai ar miestui naują kokybę, ir stengiasi pritraukti būtent tikslinių investicijų. Tokiu būdu ir visuomenė gauna aiškią žinią, kuria kryptimi yra judama, ir investitoriai gali būti tikri, kad jų investicijos yra ilgalaikės, nes prisideda prie bendrųjų siekių.

Puikiu pavyzdžiu galėtų būti kad ir kovo mėnesį Amsterdamo tarybos patvirtinta Darnumo darbotvarkė (Agenda Duurzaamheid). Ją priėmusi miesto taryba patvirtino, kad Amsterdamas orientuojamas į energiją taupantį, atsinaujinančiais ištekliais ir žiedine ekonomika grindžiamą miestą, kuriame renkantis tarp alternatyvių plėtros projektų pasiūlyti darnūs sprendimai duoda net 30 proc. papildomų taškų.

Na, o antra, mes turime įprasti ne tik kad reikalauti atlikti kiekvieno investicinio projekto, galinčio turėti tarpsektorinį poveikį, kaštų-naudos analizę, bet ir įvertinti galimas ekonomines pasekmes gamtiniams ar kultūriniams objektams, jei kartais vykdant investicinius projektus šie būtų pažeisti ar net sunaikinti. Pakeista gamtinių ar kultūrinių kompleksų vertė gali būti bent iš dalies išreiškiama ekonominiais vienetais ir jie turėtų būti vertinami bendrame kaštų-naudos balanse.

Trumpai apie autorių: Liutauras Stoškus – aplinkosaugininkas, Vilniaus miesto tarybos narys

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

hmm..       2015-06-14 9:42

metro gal pasiteisintų, jei kartu būtų kuriama ir Kaune ir tarp Volniaus ir Kauno, Tai padėtų vidinei darbininkų migracijai, sumežintų emigraciją iš šių miestų, o taip pat įgalintų šiuos miestus susijungti į vieną didmiestį.
nors nežinau ar tokiu atveju bereiktų Rail Baltik atšaks į Vilnių.

ponas Stoškau        2015-06-14 9:37

Į Kaliningrado vandens valymą investavo ir ES, ir Švedija didžiulius pinigus. Bet Kaliningrado biurokratai pinigus “įsisavino”, o marios ir Baltijos jūra ir toliau pasibaisėtinai teršiamos.
Ar jums ir jūsų žaliesiems tai nerūpi?
Ar ne laikas mitinguot prie Rusijos ambasados?


Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Vytautas Sinica. Apie ministro Kukuraičio kovą su skurdu ir socialine atskirtimi

Eurofederalistai kviečia į diskusiją: „Kalbėkime apie klimatą“

Vytautas Radžvilas. Lukiškių aikštėje – paneuropinio konflikto aidas

Kviečiame į konferenciją Kaune spalio 5 dieną!

Vytautas Sinica. Pasikartojanti klaida diskusijose apie tautiškumą

Marijus Kaukėnas‎: Apie turą po Labanoro girios kirtavietes, arba Ir vėl apie teisėtumą, prasilenkiantį su teisingumu

Susipažinkite: Labanoro dykros

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ar reikia Kauno rajoną prijungti prie Kauno?

Gintautas Vaitoška. Dievui ir Tėvynei!

Andrius Švarplys. Kažkas atsitiko Vakarų žmogui

Algimantas Zolubas. Mero Šimašiaus didelis viešosios tvarkos pažeidimas

Vytautas Sinica. „Nausėda labai skiriasi nuo Grybauskaitės“

Kiečiame į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“

Liutauras Stoškus. Jaunimo eitynės už ateitį

Irena Vasinauskaitė. Miesto Medžių išvarymas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.