Vilnius

Liutauras Stoškus. Jei yra gerų investicijų, tikslai nebereikalingi?

Tiesos.lt redakcija   2015 m. birželio 13 d. 19:10

2     

    

Liutauras Stoškus. Jei yra gerų investicijų, tikslai nebereikalingi?

Ir pozicija, ir opozicija veik kiekviename didesniame pasitarime viena kitą pralenkdamos prisiekinėja savo atsidavimą svarbiausiam Vilniaus miesto reikalui – investicijų pritraukimui. Nes investicijos tai – pinigai ir darbo vietos. Per tą išsakomų priesaikos žodžių triukšmą jau beveik ir nebesigirdi balsų, kalbančių apie investicijų sukuriamą ilgalaikę pridėtinę vertę, liksiančią visuomenei įgyvendinus investicinius projektus.

Jei pažvelgtume į kurio nors Europos Sąjungos miesto, į kurį norėtųsi lygiuotis, vykdomą politiką, joje matytume labai aiškiai suformuluotą miesto raidos viziją, kuriai įgyvendinti ir yra „traukiamos“ investicijos. Ankstesnio Vilniaus mero A. Zuoko vizijoje (tiesa, tik žodinėje) buvo miestas su bene 1,6 milijonų gyventojų. Dabartinės Vilniaus miesto tarybos daugumos atstovai irgi įvairomis progomis miesto dydį įvardina kaip siekiamybę. Kas tai? Nevisavertiškumo kompleksas? Ar negebėjimas skirti tikslą nuo priemonės?

Pamenu, kad ankstesnių diskusijų apie „milijoninį Vilnių“ kontekste būdavo cituojamas vieno miesto Italijoje pavyzdys, kur meras, kai miestas prarado didžiąją dalį miestelėnų, priėmė sprendimą jame apgyvendinti išeivius iš Afrikos ir taip išgelbėjo miestą nuo bankroto. Tikiuosi, kad dabar ieškant pabėgėlių problemos Europos Sąjungoje sprendimo šis pavyzdys nebus pritaikytas siekiant Vilniaus plėtros. Juolab kad Remigijus Šimašius, pristatydamas paramos leidžiantiems vaikus į privačius darželius mechanizmą, aiškiai pasakė, kad jo prioritetas – turtingų žmonių pritraukimas į Vilnių. Toks siekis irgi šiek tiek rėžia ausį, bet tai jau atskira tema.

Suprantu, kad nei A. Zuokas neplanavo, nei A. Šimašius neplanuoja miestą plėsti apgyvendindamas čia karo pabėgėlius. Tas pavyzdys tik tam, kad būtų aišku, jog neteisingas siekio įvardijimas (pavyzdžiui, gyventojų skaičių) gali gerokai klaidinti. Tikiuosi, kad kalbėdami apie augantį miesto gyventojų skaičių abu politikai šneka apie miestą, kuris savo patrauklumu skatina čia atsikelti žmones.

Bet gal tuomet ir kalbėkim, koks miestas galėtų būti patrauklus? Nubrėžkim kryptį tokio tikslo link? Ir tada ieškokim investicijų tiems siekiams įgyvendinti – tada aiškiai matysime, kokių investicijų mums reikia labiausiai.

Dabar, deja, neretai tenka susidurti, kad investicijos vienoje srityje iš dalies ar net visiškai užkerta kelią pritraukti investicijų į kitas sritis. Pavyzdžiui, vystydami gyvenamųjų namų statybas gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingose teritorijose mes užkertame kelią galbūt kur kas didesnėms investicijoms į turizmo sektorių tose pačiose teritorijose – tokia investicijų plėtra paprastai sukuria kur kas daugiau darbo vietų. Kita vertus, investicijos į intensyvų, nereguliuojamą turizmą gali sunaikinti ir pačius traukos objektus, tokiu būdu tokių investicijų nauda bus labai trumpalaikė ir turės neigiamų pasekmių ateičiai. Panašiai investicijos, skirtos vystyti tramvajaus ar metro projektą, sukurtų visą eilę konfliktų: pradedant esamomis infrastruktūromis ir baigiant kultūros paveldo apsauga. Bent jau Vilniaus atveju atrodo, kad tokia investicija nepasitvirtintų.

Jei pasižiūrėsime, kaip nuo tokių pavojų saugosi išsivysčiusios šalys, jų miestai, tai matysime, kad jos, pirma, savo strateginiuose siekiuose į pagrindinę vietą kelia ne pačių investicijų pritraukimą, o nusistato kryptį, kuria judėdamos gali suteikti šaliai ar miestui naują kokybę, ir stengiasi pritraukti būtent tikslinių investicijų. Tokiu būdu ir visuomenė gauna aiškią žinią, kuria kryptimi yra judama, ir investitoriai gali būti tikri, kad jų investicijos yra ilgalaikės, nes prisideda prie bendrųjų siekių.

Puikiu pavyzdžiu galėtų būti kad ir kovo mėnesį Amsterdamo tarybos patvirtinta Darnumo darbotvarkė (Agenda Duurzaamheid). Ją priėmusi miesto taryba patvirtino, kad Amsterdamas orientuojamas į energiją taupantį, atsinaujinančiais ištekliais ir žiedine ekonomika grindžiamą miestą, kuriame renkantis tarp alternatyvių plėtros projektų pasiūlyti darnūs sprendimai duoda net 30 proc. papildomų taškų.

Na, o antra, mes turime įprasti ne tik kad reikalauti atlikti kiekvieno investicinio projekto, galinčio turėti tarpsektorinį poveikį, kaštų-naudos analizę, bet ir įvertinti galimas ekonomines pasekmes gamtiniams ar kultūriniams objektams, jei kartais vykdant investicinius projektus šie būtų pažeisti ar net sunaikinti. Pakeista gamtinių ar kultūrinių kompleksų vertė gali būti bent iš dalies išreiškiama ekonominiais vienetais ir jie turėtų būti vertinami bendrame kaštų-naudos balanse.

Trumpai apie autorių: Liutauras Stoškus – aplinkosaugininkas, Vilniaus miesto tarybos narys

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

hmm..       2015-06-14 9:42

metro gal pasiteisintų, jei kartu būtų kuriama ir Kaune ir tarp Volniaus ir Kauno, Tai padėtų vidinei darbininkų migracijai, sumežintų emigraciją iš šių miestų, o taip pat įgalintų šiuos miestus susijungti į vieną didmiestį.
nors nežinau ar tokiu atveju bereiktų Rail Baltik atšaks į Vilnių.

ponas Stoškau        2015-06-14 9:37

Į Kaliningrado vandens valymą investavo ir ES, ir Švedija didžiulius pinigus. Bet Kaliningrado biurokratai pinigus “įsisavino”, o marios ir Baltijos jūra ir toliau pasibaisėtinai teršiamos.
Ar jums ir jūsų žaliesiems tai nerūpi?
Ar ne laikas mitinguot prie Rusijos ambasados?


Rekomenduojame

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Juozo Valiušaičio vaizdo įrašas)

Arūnas Gumuliauskas: „Istorinės atminties politikoje negalima įsivelti į „paminklų mainus“

Valdas Vasiliauskas. Žvelkite giliau ir plačiau

Protesto koncertas „In memoriam Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai“

Prof. Alfonsas Vaišvila. Visuomenės perkeitimas: daiktus vadinti netikrais vardais, dezorientuojant ir demoralizuojant ją

Andrejus Gaidamavičius. Punios šilas – padėkite gelbėti!

Gintautas Kniukšta. Ne, prezidente, jūs Lietuvos miškų neparduosite

Rasa Čepaitienė. Apie marginalus

Valdas Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas. Neįmanomybės istorija: nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios

NOKT kreipimasis Dėl R. Šimašiaus ir kitų atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų

Robertas Grigas. Sovietai ir tarybos

Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus homilija per Šv. Mišias tremtinių šventėje Ariogaloje „Su Lietuva širdy“

Nuo antitarybinių eilėraščių iki „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos“. Petro Plumpos istorija

Geroji Naujiena: Palaiminti tie, kurie rūpinasi tapti turtingi pas Dievą

Stasys Jakeliūnas: Bankų ir jų atstovų gerovės valstybė sukurta ir puikiai veikia!

Vilniaus merui Remigijui Šimašiui gresia baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimas iki 3 metų

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.