Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Teisėkūros iniciatyvos, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Liutauras Stoškus. Apie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išvadas dėl Lietuvos aplinkosaugos priemonių veiksmingumo

Tiesos.lt redakcija   2021 m. rugsėjo 29 d. 1:07

8     

    

Liutauras Stoškus. Apie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išvadas dėl Lietuvos aplinkosaugos priemonių veiksmingumo

Šiandien Lietuvos aplinkosaugininkų bendruomenei svarbi diena – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija oficialiai pristatė išvadas dėl Lietuvos aplinkosaugos priemonių veiksmingumo.

Kadangi pati ataskaita dar nėra viešai prieinama (šiuo metu jau prieinama – žr. ČIA), buvo įdomu, kokius akcentus savo pristatymo kalboje sudės organizacijos generalinis sekretorius Mathias Cormann’as.

Aišku, didelės įžvalgos nereikia, kad suprastum, jog susisiekimo reikalai yra ta sritis, kurioje aplinkosaugos reikalavimai yra prasčiausiai įsiintegravę.  Tad ir M. Cormann’o kalboje susisiekimo sektorius buvo minimas kaip reikalaujantis reikšmingos reformos.

Didėjanti transporto tarša, rodos, turėtų visus neraminti. Bet FB greičiausiai rastum daugiau pasakų apie chemitreilus, nei tekstų apie automobilių taršą ir jos sukeltas problemas. Automobilis dar daug kam yra ne tik susisiekimo priemonė, bet ir statuso visuomenėje ženklas, ketvirtas šeimos draugas. O apie draugus blogai nešnekama.

Dėl to mes turime tokią keistą situaciją. Lyg ir suprantame, kad automobilis ne tik kad teršia orą, bet ir atima erdvę iš žmonių, jam reikalinga infrastruktūra kainuoja didelius pinigus, už ją mes visi sumokame, tačiau asmeninio automobilio turėjimo įpročiai yra tokie stiprūs, kad vargiai norime rinktis alternatyvas, net kai jos yra pakankamai geros.

Tai lemia, kad politikai sunkiai ryžtasi nepopuliariems, kitokį gyvenimo būdą turintiems įtvirtinti veiksmams. Vilnius, kuris, kad ir kaip kritiškai vertintume urbanistinę plėtrą jame, ėmėsi tikrai kardinalių infrastruktūrinių veiksmų, kuriais mažinamas teritorijų patrauklumas automobilininkui ir sudaromos sąlygos alternatyvoms. Šis neišvengiamas žingsnis norint žalesnio, švaresnio ir tvaresnio miesto, kuriame norėtųsi vaikščioti, sulaukia vis daugiau garsių nepasitenkinimo balsų. Spaudoje pamažu ima rastis straipsniai apie tai, kaip tai blogai, nes formuojasi kamščiai ir negali greitai nuvažiuoti automobiliu, kaip nėra kur statyti automobilio ir pan. Prie to dar tradiciškai pasišaipoma, girdi, bandoma persodinti ant dviračių žiemą ar pasišlykštima „purvinais ir smirdinčiais autobusais“. Naujausiose versijose dar ir COVIDu pagąsdinama.

Noras važinėtis asmeniniais automobiliais ir tvaresnio miesto noras yra du priešingi norai. Jei į miestą žiūri kaip į kloaką, kurią palieki po darbo ar bent jau savaitgaliais, per kurį paprastai nevaikštai, o stengiesi kuo greičiau pervažiuoti automobiliu, tai tau nebus suprantami norinčio gyventi mieste siekiai. Kad šaligatviai būtų tvarkingi, kad automobiliai netrukdytų ne tik einant iš taško A į tašką B, bet kad ir netaškytų nuo galvos iki kojų lyjant lietuj, kad nereikėtų laukti ilgai mindžikuojant, kol užsidegs žalia šviesa leidžianti kirsti gatvę, o po to pakniopstom per ją bėgti, nes tik nužengus nuo šaligatvio užsidega raudona.

Ir kodėl dar daug kam atrodo, kad noras miesto, kuriame asmeninis automobilis būtų naudojamas tik tokiais atvejais, kai iš tiesų nėra alternatyvų, yra kažkoks marginalus pavienių asmenų ar hipsterių noras. Kuris gadina kitiems (suprask, daugumai automobilizuotųjų) gyvenimą.

Aptariant ataskaitą nuskambėjo žinia, kad 40 proc. šeimų turi daugiau nei vieną automobilį. Miesto erdvė nėra guminė. Kažkur visa tai turi stovėti. O jei jau stovi, tai natūralu, kad išvažiuoja į kelius. O jei vienu metu, tai ir kyla spūstys. Pralaidumo didinimas infrastruktūros plėtros pagalba sukuria paskatas ir toliau remtis asmeniniais automobiliais ir tuo pačiu mažina teritorijos patrauklumą žmogui. Problema tik gilinama, darosi sunkiau įdiegti alternatyvas, daryti miestą tinkamesnį vaikščiojimui. Taip formuojasi uždaras ratas. Problemos gilėja, infrastruktūros daugėja, vis daugiau reikalauja išlaidų, gyvenimo sąlygos prastėja.

Neužtenka, kad politikai suvoktų šią problemą. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog bandymas susisiekimo reikalus spręsti individualiais automobiliais ilgalaikėje perspektyvoje niekur neveda. Tą labai aiškiai artikuliavo ir dauguma diskusijos dalyvių. Aiškinimas, kad alternatyvos nepatogios, turėtų vesti prie jų gerinimo, o ne prie jų atsisakymo. Bet ką reikės daryti, jei vis dėlto visuomenės dauguma rinksis verčiau kentėti nuo smogo, toliau žaliąsias erdves versti automobilių stovėjimo aikštelėmis, bet jokiu būdu nelips iš automobilio?

Matyt, nėra kito būdo, kaip dirbti su norinčiomis pokyčių bendruomenėmis, joms sudaryti sąlygas išeiti iš to uždaro rato, kas galėtų būti realiais įkvėpimo pavyzdžiais kitiems. Neužtenka tik susiaurinti gatves pasirinktame kvartale įsivaizduojant, kad iš karto ims visi ir pakoreguos savo įpročius. Reikia aiškios komunikacijos dėl tolimesnių žingsnių, Tarp jų – žemos taršos zonų išskyrimas, kuriose ribojamas taršių automobilių eismas. Svarbiausia, kad visuomenė matytų aiškų planą, kas po ko eina ir kada ateis. Kad spėtų laiku pasiruošti, galėtų išbandyti siūlomas alternatyvas. Siūlyti savus sprendimus. Tam reikalingas aktyvus, nuolatinis, o ne proginis dialogas tarp vietos valdžios ir vietos bendruomenių.

Ir reikia aiškiai pasakyti, kad tikrai niekas neturi tikslo mamas su vaikais žūtbūt priversti važinėti perpildytu viešuoju transportu. Tikslas yra pasiekti, kad automobilių transporto infrastruktūra nebūtų vystoma alternatyvų sąskaita. Taip pat pasiūlant prioritetus, kurie holistiškai žiūrint yra parankiausi. Centrinėse miesto dalyse – vaikščiojimas ir dviračiai, aplink centrą – viešasis transportas. Priemiesčiai – automobiliai. Tokia yra bendra darnaus judumo logika. Aš noriu, kad politika būtų remianti šią logiką. Bet jūs turite teisę gyventi nedarniai. Tik tokiu atveju būtų gerai, kad esminis aplinkosaugos principas – teršėjas moka – būtų taikomos pilna apimtimi ir šiuo atveju, o ne kaštai paskirstomi padengti visiems solidariai.
_______________________

Nuotrauka, kurią begalę kartų yra visi matę ir kuri greičiausiai jau nebesukirbina. Bet vis dėlto ją būtina rodyti, nes ji iliustruoja pasirinkimus ir mūsų pasirinkimų pasekmes.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

taip tai taip ,ale...       2021-09-30 15:45

“Ir kodėl dar daug kam atrodo, kad noras miesto, kuriame asmeninis automobilis būtų naudojamas tik tokiais atvejais, kai iš tiesų nėra alternatyvų, yra kažkoks marginalus pavienių asmenų...noras” .Tai kad neatrodo ,o taip yra : pažiūrėkim kokiais “žaliais” auto važinėja/važinėjami žaliosios ES vadukai , Lietuvos vadukai, Vilniaus miesto vadukai , net tas seimerių planktonas niekaip neatsisakys tų “džipų” ,išmetančių tuntus teršalų. Klausimas kitas:kodėl nesigėdijama siūlyt piliečiams persėst ant paspirtukų(tuos jau keikt pradeda) , ant naujų E - automobilių ,kurių prasčiausi kainuoja kaip įprasti kadilakai? Išvada: pirmiausia visus iki vieno “vadus ” susodinkit su visom apsaugom į autobusus /troleibusus , o po to ...

Al.       2021-09-30 13:10

Ar Stoškus turi mašiną ? Tegul visi komunoliberalai atsisako mašinų, o tada kvaršina galvas varguoliams. Gal ir kaimų bėdžiams pasiūlykit atsisakyt mašinų - tegul pėsti keliauja pas gydytoją ar į turgų. O ir šiaip - kam reikalingi tie anglies dvideginio gamintojai, ar ne ?

Racionalizatorius       2021-09-29 17:32

Automobilius uždrauskime, labai teisingai, jie teršia aplinką, o ir remontas kartais brangus būna. Neekonomiškas variantas visiškai. Reikia prisiminti senus gerus laikus. Juo labiau, kad pasaulis jau papuolė į energetinę krizę, tai ir benzino, gali ateiti toks laikas kaip Jungtinėj Karalystėj, ne visuomet gausi įsipilt. Žodžiu atsikratykime šių geležinių kabinetų ant ratų. Mano teisingas ir pilnai atitinkantis laikmečio žaliąją politiką pasiūlymas. Vilniuje yra daug žalių plotų, todėl tikslinga jau pradėti ieškoti kokios ne visai senos kumelės ir ratelius pasigaminti. Kadangi tai ekologinis transportas, tai tikriausiai ir senamiestyje bus nemokamų vietų kur paganyt atvažiavus į kokį restoranėlį, aišku turint privilegijų pasą. Sveiki sugrįžę 100 metų atgalios.

Man neaktualu,       2021-09-29 11:47

nes Vilniuje negyvenu. Bet stebina tai, kiek daug Vilniuje fantazuotojų ir kiek mažai praktinio proto žmonių. Kažkas ten svaičiojo apie požeminį metro, dabar
kažkas svaičioja apie pėsčiųjų Vilnių. Svaičioja apie tris zonas, bet nepaaiškina, kaip tokiu atveju reikėtų iš priemiesčio patekti į senamiestį ir atgal. Neštis į autobusą dviratį ar paspirtuką?  Bandau įsivaizduoti… Nenustebčiau, jei kitą kadenciją Vilniaus mere taptų ,,pikičiaipopikičių” garbanė.

štaziui       2021-09-29 9:58

stazele, grįžk į palatą nr. 6. Tau sanitarai įstatys klyzmą, suleis raminamųjų ir tu nurimsi.

D. Ratas       2021-09-29 9:33

Skamba graziai, bet tai pasiekiama tik uzdarant senamiesti, dideliais mokesciais automobiliui ir ivaziavimui i senamiesti. Taip sugalvoti daug proto nereikia. Keisti zmoniu iprocius jis sugalvojo. Schwabas2.

na tas stoškus tikriausiai negyvena Vilniuje       2021-09-29 8:15

o kaip senam žmogui, gyvenančiam senamiestyje, judėti?
kvailys, tu, stoškau, ir rašliavos tavo kvailos.
tegul visokius balaganus organizuoja lazdynuose, karoliniškėse, justiniškėse, tegul ten vaikšto ir maratonuoja, perka ir parduoda.
gal pasivažinėk iš senamiesčio į žvėryną, žmogau, ar iš aušros vartų iki Katedros…
net prie sovietų galima buvo normaliai iš stoties iki Katedros atvykti, o dabar?
pyktis ima, nuo tokių kvailių.. gal nuvažiuokit į Vieną ar Stokholmą ir pasižiūrėkite, kaip patogumas gyventi daromas

stasys       2021-09-29 7:08

Bijokime fantazorių valdžioje . Viena guodžia jog Liutauras matyt neplanuoja jon veržtis . Tema aktuali kai už lango energetiniai resursai taip šuoliais brangsta . Tūkstantis kubinių metru dujų kainoje perlipo 1000 doleriu , o naftos kainos brend markės irgi vejasi , galima taip vardinti ir saves klausti o kas mūsų laukia žiema ? Gal Liutauras Stoškus mostels stebuklinga lazdele ir viskas grįš prie seno ? Negrįš , juk savo laiku tokie panašus auksaburniai -žalieji įtikino tauta jog Jei nereikia atomo taikaus, nereikia skalūnų o dažnas taip ir nenustojo kartoti jog žalioji energetinė linija yra Lietuvos vystymosi prioritetas . Na taip tik va bėda , kol tokie kaip autorius fantazuoja , realus gyvenimas baudžia .. didžioji trąšų gamintoja praneša apie stabdoma veikla ir dalies darbuotoju atleidimą, logiška . Kol Liutauras svarsto kurie čia Vilniaus rajonai galėtų virsti paspirtukininku rojumi provincija moja ir barškina šaukštais į bliūdą todėl kad valgyti ir žiema bus norima . Lietuvoje jau turime vyriausybe kuri mielai įgyvendintu autoriaus svajone ,sukuriant Vilniuję  nors mažąją vakarietišką Europa su jos žaliomis ‘vertybėmis’ . Autorius geriau papasakotų apie Lietuvos pasiekimus toje srityje o ne gilintusį į kažkieno kritika .

Rekomenduojame

Kardinolas R. Sarah: Europa gali išvengti savidestrukcijos vystydama Afriką

Prof. Arūnas Gumuliauskas. Lapkričio įvykių apžvalga

Linas Karpavičius. Skiepo vaidmuo yra „botago“ vaidmuo skaitmenizuojant mūsų visų gyvenimą

Sės ar nesės? Galingos teisėsaugos pajėgos kasasi po Remigijumi Šimašiumi

Pasaulio Ekonomikos forumas atšaukia visus viešus renginius dėl grasinimų susidoroti

Asta Višinskaitė-Katutė. Šiandien pasaulinė AIDS diena: kol dar galime apie tai kalbėtis, netylėkime

Vytautas Sinica. Iš anksto aiškus pinigų išmetimas

Ursula von der Leyen. ES turi svarstyti apie privalomą vakcinaciją visoje Bendrijoje

Džiaugsmingų velniai žino, ko! Arba kuo pavojingi kvailiai su iniciatyva

Vengrų parlamentas pritarė siūlymui rengti referendumą LGBT klausimais

Edvardas Čiuldė. Kaip kaunietis pardavinėjo žemę Plungės rajone

Prancūzija: ar tikrai Éric Zemmour yra antisemitas?

Justas Sakavičius. Pamirštami ilgus metus ir net dešimtmečius galiojantys teisės aktai

„Migruojantys“ per vielą vertinami palankiau, nei sąžiningi?

Eric Zemmour: Prancūzijai reformų nebereikia, Prancūzijai reikia išlikti

Dominykas Vanhara. Kelios įdomybės iš politinės korupcijos bylos

Darius Alekna. Norintiems pažinti homoseksualumo reiškinį

Vytautas Sinica. Europą integruos… islamas

Europos Komisija užsimojo cenzūruoti Kalėdas

Popiežius Pranciškus gali atvežti 50 migrantų iš Kipro į Italiją

Aleksandras Nemunaitis. Šios valdžios neįmanoma gerbti

Tyrėja praneša apie duomenų problemas Pfizer vakcinos bandyme

Nauja valdžia Vokietijoje – sunkūs laikai V. Orbanui ir J. Kačynskiui?

Australija ruošiasi uždrausti anonimiškumą internete, norėdama sustabdyti „užgauliojimus“

Norvegai nesutaria, ar transvestitai gali kalbėti bažnyčioje

Lietuvos tėvų forumas ragina atšaukti galimybių pasą vaikams nuo 12 metų amžiaus

Vengrijos šeimų ministrė K.Novak: daugiau nei 70 tūkst. šeimų suteiksime paramą būsto renovacijai

Ramūnas Aušrotas. Reikia panaikinti Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybą

JAV mažėja gyventojų parama griežtesnei ginklų kontrolei

Lenkijos vyriausybė mažins mokesčius kurui, dujoms ir elektrai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.