Aplinkosaugos politika

Liutauras Stoškus: klimato kaita Afrikoje sukelia karinius konfliktus

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gruodžio 6 d. 3:34

8     

    

Liutauras Stoškus: klimato kaita Afrikoje sukelia karinius konfliktus

Monika Midverytė OFS | Bernardinai.lt

Paryžiuje įsibėgėjus Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai (COP21), apie jos eigą kalbamės su „Darnaus vystymosi centro“ direktoriumi Liutauru Stoškumi.

Prabėgo jau keturios programos dienos. Ką galima pasakyti apie susitikimo pradžią?

Ketvirtadienį ryte buvo paviešintas JT Klimato konferencijos Paryžiuje juodraštinis susitarimo variantas. Iš jo dar sunku spręsti apie diskusijų raidą, nes ten sudėtos visos galimybės, pradedant bendrais dalykais ir baigiant labai konkrečiais įsipareigojimais.

Dalis besivystančių šalių nori dar labiau griežtinti tikslus ir susitarime įrašyti siekį sustabdyti vidutinės temperatūros kilimą ne ties įprastais 2 laipsniais, o 1,5 laipsnio, palyginti su priešindustriniu lygiu. Tačiau kitos šalys apskritai nenori įrašyti konkretaus laipsnio. Rašoma, kad vidutinė temperatūra neturėtų būti didesnė negu priešindustriniu laikotarpiu. Tai vėl kuria neapibrėžtumą. Koks tas laipsnis būtų? Akivaizdu, kad visą kitą savaitę tęsis rimtos derybos.

Kiek yra realu, kad galingosios valstybės atsižvelgtų į mažų salų valstybių raginimą užsibrėžti į 1,5 laipsnio tikslą? Juk salų valstybėms temperatūros pakilimas 2 laipsniais būtų katastrofiškas, o vandenyno lygio pakilimas 1 m reikštų užtvindymą.

„Išgirdimas“ yra subtilus dalykas. Pagal dabartinę darbo metodiką kiekviena šalis užsibrėžia nacionalinius tikslus ir siekius, kiek yra pajėgi sumažinti šiltnamio dujų emisijas. Esant tokiam nekompleksiniam problemos sprendimui, susirūpinusių šalių balsas tampa mažiau girdimas, nes visi tartum pripažįsta problemą, tačiau kelia savo sąlygas. Akivaizdu, kad bendro vardiklio nebuvimas silpnina mažų šalių galimybes.

Gerai nuteikia tai, jog Barackas Obama ne tik fotografavosi su mažųjų šalių prezidentais, bet ir pasižymėjo tvirtais pasisakymais. Jis labai aiškiai deklaravo, kad JAV supranta problemą ir yra pasirengusios mažinti poveikį klimato kaitai. Jis išvardijo konkrečius faktus, kad JAV tris kartus padidino vėjo jėgainių apimtis, plėtoja saulės energetiką ir iki 2025 m. įsipareigojo 28 proc. sumažinti šiltnamio dujų emisijas, palyginti su 2005 m.

Tokio paties ambicingumo nematyti skaitant Rusijos prezidento ar Lenkijos ministrės pirmininkės pasisakymus. Nežinau, ar čia bendra tendencija, bet krenta į akis tai, jog labiau nuo akmens anglies ir kito iškastinio kuro priklausomos šalys aiškina, jog klimato kaitos tikslus pasieks saugodamos savo miškus. Jos tai pateikia kaip svarbiausią priemonę.

Mažos salelės, arba pakrančių valstybės, jau dabar daugiausia yra neutralios anglies atžvilgiu. Kalbant, pavyzdžiui, apie Butaną, jis nuo 2009 m. tvirtina esantis anglies atžvilgiu neutralus. Jų miškai, užimantys 70 proc. valstybės ploto, sugeria visas anglies dioksido emisijas. Taigi labiausiai kenčiančios šalys jau dabar atitinka keliamus reikalavimus ir natūralu, kad nori didesnio galingųjų valstybių indėlio.

Kalbant apie Afriką, kur plečiasi dykumėjimo procesas, šalys nuo Džibučio iki Senegalo nori pastatyti didžiąją žaliąją sieną ribodamos dykumos slinkimą. Vien Čado ežeras, vienas didžiausių ežerų Afrikoje, nuo 1960 m. susitraukė dešimčia kartų ir, pradžioje buvęs 25 000 kv. km ploto, dabar jau užima tik 2 500 kv. km. Akivaizdu, kad tai sukelia ne tik žemės ūkio problemų, bet ir karinių konfliktų. Daugumą tame regione vykstančių konfliktų galima tiesiogiai susieti su klimato kaita. Taigi šioms šalims susitarimas Paryžiuje yra esminis.

Dabartinė migracijos banga yra geras pavyzdys, kaip galėtų vykti šie procesai, jeigu klimato kaitos mastai taptų tokie, apie kuriuos nelabai drįstame ir pagalvoti. Migracija ir klimato kaita yra labai susijusios. Kalbant vien apie Ramiojo vandenyno salas, tai vandens lygio kilimas jiems gresia priverstine migracija ir tėvynės netekimu.

Limoje parengta pirmoji JT ataskaita parodė, kad prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos lėšos yra triskart didesnės, nei buvo skaičiuota. Kuo toliau, tuo didesnę BVP dalį reikia skirti prisitaikymui prie klimato kaitos. Prieš susitikimą Paryžiuje buvo paviešintas vertinimas, kur parašyta, kad išsivysčiusios šalys, įsipareigojusios iki 2020 m. per metus besivystančių šalių prisitaikymui prie klimato kaitos skirti 100 mlrd. dolerių, realiai skiria gerokai mažiau – apie 2,3 mlrd. dolerių. Taigi įtampa tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių egzistuoja dėl finansų.

Pats prieš COP21 Konferenciją Paryžiuje dariau Europos paramos Lietuvai analizę. Realiai klimato kaitai skirtų pinigų suma yra daug mažesnė, nei skelbiama oficialiai, nes iš tų pinigų yra finansuojamos priemonės, turinčios labai mažai arba išvis neturinčios ryšio su klimato kaita. Lietuvoje į šį kovos su klimato kaita priemonių planą įtrauktos tokios priemonės kaip kelių asfaltavimas, GMO monitoringas. Jeigu jos ir prisideda prie problemos sprendimo, tai prisidėjimas toks mažas, kad neadekvačiai naudojamos lėšos.

Kaip vertinate kitų didžiųjų valstybių – Kinijos, Indijos – įsipareigojimus?

Indijos ir Kinijos įsipareigojimai šiemet yra pastebimi, kadangi Kinija yra viena didžiausių teršėjų. Naujai nuskambėjo Indijos premjero pareiškimas apie saulės energetikos aljansą, kurio tikslas – sukurti masto ekonomiką ir taip išvystyti saulės energetiką, kad ji būtų prieinama visiems neturtingiesiems. Be to, jie įsipareigojo iki 2030 m. 40 proc. sau reikiamos elektros pasigaminti atsinaujinančiais ištekliais. Tai labai reikšmingas rodiklis tiek daug energijos suvartojančiai valstybei.

Kinija pasižadėjo sumažinti emisijas iš akmens anglies pramonės. Šie įsipareigojimai skamba gana įspūdingai. Tačiau lieka neaišku, ar visų šių savanoriškų įsipareigojimų pakaks sustabdyti vidutinės temperatūros kilimą bent ties 2 laipsnių riba.

Ar Lietuva gali savotiškai išsišokti siekdama ryžtingesnių tikslų, nei bendrai užsibrėžė Europos Sąjunga?

Gali, niekas mums to nedraudžia, o tuo labiau kad turime tam puikių galimybių. Galėtume pasiekti gerokai aukštesnių tikslų, tik reikėtų šiek tiek daugiau dėmesio skirti atsinaujinančiai energetikai. Mano galva, Lietuva visiškai neišnaudoja iki 2020 m. tam skirtos finansinės paramos. Užsibrėžėme visiškai neambicingus tikslus ir švaistome tam skirtus pinigus į visas puses, už juos statome keltuvus slidinėjimo trasoms, perkame garsines sirenas miestams, motyvuodami, kad taip gyventojai bus informuojami apie artėjantį pavojų. Valstybinių institucijų darbuotojai rimtais veidais pasakoja tokias nesąmones. Dabar klimato kaitos priemonėms skirtais pinigais užkamšomi plyšiai kitose srityse.

Kaip reikėtų traktuoti Paryžiuje pasirašomus susitarimus, tokius kaip Prancūzijos ir Indijos bendradarbiavimą saulės energetikos srityje, ar B. Gates, R. Bransono ir M. Zuckerbergo susitarimą plėtoti naujos kartos energetiką fotosintezės pagrindu? Kiek reikia džiaugtis, o kiek tai daugiau viešųjų ryšių akcijos, skirtos parodyti, kad „mes dirbame“?

Bet kuriuo atveju, net jeigu tai ir būtų viešųjų ryšių kampanija, manyčiau, kad ji yra pozityvi, nes atkreipia dėmesį į problemą ir parodo žymių asmenų, į kuriuos žmonės nori lygiuotis, poziciją.

Taigi, net jei tai labiau deklaratyvūs dalykai, jie duoda žinią ir verčia kitus pasitempti. Kiek iš šių susitarimų bus realios naudos, parodys laikas.

Bernardinai.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

niekaip       2015-12-7 12:59

nesupantu,kodėl siūsdami i Afriką human. pagalbą,kartu nenusiunčia ir lytinio švietimo,bei kontraceptikų,juk žinant kokiu greičiu jie dauginasi-tik laiko klausimas-kada pasuks i Europą

The Biggest Secret        2015-12-6 14:17

Aplinkos Apsaugos ministerijos puslapy užslaptintos tarptautinės sutartys ir bendradarbiavimas. Kaži kodėl?

violia        2015-12-6 14:14

atrodo, kd monopolinė hidra veolia labiausiai “rupinasi"klimato atšilimu ir aplinkosauga.
Taip saugo, taip saugo Lietuvos aplinką nuo Lietuvos žmonių, kad greit lietuvius reiks į Raudonąją knygą įrašyti.
Kas suteikė teisę šiai monopolijai, kuri naikina laisvą rinką, teisę pačiai sau kontroliuoti mokesčius už paslaugas? Seimas ar VKEEK? Žilienės interviu su Malika Ghendauri jų portale kažkodėl nerodomas. Paslaptis? Kek dar tų paslapčių slepiama?

EiSi       2015-12-6 14:05

Visiems rekomenduoju susirasti ir pasižiūrėti dokumentinį filmą “Racing Extinction”.

bns       2015-12-6 11:28

Vilnius, liepos 3 d. (BNS). Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomų bendrovių „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ valdybose nebeliko jos pirmininko Jeano Sacresto (Žano Sakresto) ir vieno koncerno „Icor“ vadovų Andriaus Janukonio. Abu jie šiuo metu teisiami dėl neskaidrių kuro pirkimo sandorių ir dėl to padarytos žalos šilumos vartotojams. 
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS patvirtino, jog ketvirtadienį perrinkus abiejų įmonių valdybas, jų pirmininką J.Sacrestą pakeitė „Dalkia“ valdančios bendrovės „Veolia Environment“ viceprezidentė Malika Ghendouri (Malika Genduri). Tuo metu A.Janukonis iš valdybų pasitraukė pats. 
„Šiuo metu vyksta pasikeitimai „Veolia Environment“ grupėje visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Todėl vietoj J.Sacresto „Litesko“ ir „Vilniaus energijos“ valdybų pirmininke tapo Malika Ghendouri, o Andrius Janukonis nesirengia atnaujinti narystės valdybose, nes ruošiasi skirti daugiau dėmesio jo vadovaujamiems verslams ir jų plėtrai užsienyje“, - BNS sakė N.Mikalajūnas.

kas man        2015-12-6 11:11

kas man, eiliniam vartotojui, iš tų atsinaujinančių energijos šaltinių? Kol šiluma bus tiekiama CENTRAKIZUOTAI - jokios naudos. Net jei Dalkija šilumos ūkį grąžins valstybei, ji pasistengs monopolizuot “atsinaujinančią energiją ir tieks ją aukštesnėm, nei dera kainom. Kaip jos IKORAS biokurą. Tad net jei pastatytum ant kiekvieno daugiabučio stogo saulės kolektorius, kurie pilnai aprūpintų energija daugiabutį nuo gegužės iki spalio, gyventojams kainos vargiai ar sumažėtų.

nonsens        2015-12-6 9:28

tai, kad išgalvota klimato kaita sukelia karus, yra tokių globalistų kaip Soros ir Rotschild išmislas.
Viktoras Rotschildas giriasi you tubėj, kad investavo į “klim`ato kaitą” nemažą sumelę. Vadinasi - tai labai apsimoka. Gali kontroliuot gamybą, išteklius. Rinkt mokesčius už automobilius ir kaminus. 
Lenkija teisi, biokuro elektrinės gali sunaikint miškus. Tai tikrai ne alternatyva akmens angliai.
O ir kur pradingo energijs tvarumo dėsnis? Nejau žmogus pajėgus sunaikinti tai, ką Dievas sukūrė?

ha ha        2015-12-6 9:00

visiems pagal tikėjimą!
kuo daugiau žmonių patikės klimato atšilimu, tuo greičiau tas klimatas šils.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.