Naujienos

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 16 d. 4:20

1     

    

Liutauras Stoškus apie Vilniaus viešojo transporto valdymo bėdas

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Liutauro Stoškaus („Lietuvos sąrašas“) veidaknygėje paskelbtus įspūdžius apie tai, kaip tvarkomasi vienoje iš savivaldybės įmonių.

Šiandien, kovo 15-osios, Tarybos posėdyje nariai pirmu klausimu panoro išklausyti „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) stebėtojų tarybos (ST) pirmininko Šarūno Skučo ataskaitos apie VVT valdybos veiklos vertinimą. Kadangi ST pirmininkas nepasirūpino, kad ST galėtų susitikti su valdyba ir užduoti jai klausimus, ST nariams nieko kito neliko, kaip raštu surašyti klausimus, teikti juos valdybai ir daryti pertrauką svarstyme, kol bus sulaukta atsakymų. Todėl akivaizdu, kad tikėję sulaukti rezultatų tarybos nariai liko nepatenkinti tokiu ST darbu ir ST pirmininkas sulaukė didžiulės lavinos kritikos savo adresu.

Kaip ST narys, noriu pasidalinti savo šios situacijos matymu.

Kaip jau bene visi galų gale pradeda suprasti, didžiausia problema yra ne pats valdybos darbas, o visiškai chaotiškas komunikavimas tarp VVT valdybos ir ST narių. Pavyzdžiui, tik ruošiantis valdybos darbo vertinimui ST nariai sužinojo, kad valdyba buvo pasitvirtinusi veiklos vertinimo rodiklius, nors nei įmonės vadovas, nei valdybos nariai, nei ST pirmininkas nė karto jų nepristatė. Jų nerasite ir strateginiame veiklos plane. Panašu, kad apie tai nežinojo net liberalų frakcija, ST turinti net tris frakcijos narius, tarp jų – ir vicemerą. Pats Liberalų frakcijos pirmininkas parengė Tarybos sprendimo projektą, kuriame pavedama VVT įmonės vertininimo rodiklius parengti, nors, kaip paaiškėjo vėliau, tokie rodikliai egzistuoja. Tai iliustruoja, kad valdyba visiškai nedėjo jokių pastangų komunikuoti apie priimamus sprendimus.

Kitas pavyzdys. Aš, kaip ST narys, buvau prašęs informuoti tiek apie VVT valdybos posėdžių darbotvarkes, tiek apie sprendimus, niekada tos informacijos negaudavau (tik praėjusią savaitę man ST posėdyje išreiškus dėl to pasipiktinimą, gavau ankstesnių VVT valdybos posėdžių protokolus). Natūralu, kad tokiame informacijos vakuume per tam tikrą laiką dauguma Tarybos narių pajuto, kad nebesupranta, nei ką valdyba veikia, nei kokius tikslus įmonei kelia. Burtažodis – viskas bus gerai – pamažu prarado savo pirminę galią.

Ypač viskas aštru tapo tada, kai valdyba pateikė apie 55 mln. kainuojantį projektą nuomotis 150 naujų autobusų. Nuoma reikštų tai, kad po 7 metų mes neturėtume nei 55 mln., nei autobusų. Tad kodėl nuomotis? Kodėl tik autobusai? Kodėl 55 mln.?...

Deja, dar tuo metu ne visi kolegos suprato, kur veda mus tokie VVT valdybos siūlymai. Vienintelis dalykas, ką tuo metu pavyko man pasiekti, – kad atsirastų bent šiokie tokie saugikliai ir elektrinio transporto atnaujinimui ateityje. Taryba savo sprendimu užfiksavo, kad el. transporto rida būtų išlaikoma ir ateityje nemažėtų ir kad VVT įsipareigotų iki 2020 sukaupti lėšų ženkliam el. transporto atnaujinimui (kaip tai bus daroma, turi paaiškėti iki šio mėnesio pabaigos, kai VVT pateiks el. transporto tolimesnio vystymo planą). Taip pat Taryba atmetė veiklos nuomos variantą ir privertė VVT valdybą persvarstyti savo sprendimą ir pritarti transporto lizingui. Tačiau man nepavyko įtikinti kolegų, kad investavimas vien tik į autobusus, ir dar į tokį didelį jų kiekį, yra niekuo nepagrįstas. Mano nuomone, dalį lėšų jau dabar buvo galima skirti el.transporto priemonėms, kurių būklė yra tragiška, įsigyti, užuot siekus visus autobusus pakeisti naujutėlaičiais.

Viena iš priežasčių, kodėl man nepasisekė įtikinti kolegų dalį lėšų skirti el.transportui įsigyti, buvo ta, kad VVT administracija teikė klaidingą informaciją apie troleibusų, jiems reikalingos infrastruktūros vystymo kainas. Tendencingai pateikiama informacija sukėlė didelių abejonių apie tikruosius įmonės siekius.

Tam, kad VVT tikslai visiems būtų aiškūs, aš primygtinai (praktiškai nuo pat valdybos darbo pradžios) siekiau, kad VVT pasirengtų aiškią ilgalaikę įmonės strategiją – kad visi galėtume sutarti dėl jos ir, pasitvirtinę veiklos vertinimo kriterijus, stebėti bei vertinti, kaip artėjama prie nusimatytų įmonės ilgalaikių tikslų. Tačiau dėl šito, ir vėl, man niekaip nepavyko gauti ST pritarimo, ir tik visai neseniai, jau įsikišus pačiai Tarybai, toks pavedimas dėl strategijos parengimo atsirado.

Todėl apibendrindamas sakyčiau, kad tiek dėl VVT strategijos nebuvimo, tiek dėl chaotiškos komunikacijos, visų pirma, atsakomybė tenka ST pirmininkui. Todėl aš labai tikiuosi, kad jam kitame posėdyje užteks garbės pačiam atsistatydinti ir mums nereikės inicijuoti tos procedūros. Antra, valdyba nedėjo jokių pastangų paaiškinti savo sprendimus, dar daugiau – jos pirmininkas Arūnas Šikšta atvirai demonstravo savo atsainų požiūrį į ST ir nenorą bendrauti. Todėl net nežiūrint į tai, kokie bus pačios valdybos darbo vertinimo rezultatai, aš siūlysiu ST išreikšti nepasitikėjimą VVT valdybos pirmininku ir paraginti jį atsistatydinti iš valdybos pirmininko pareigų. Trečia, jei iš valdybos negausime argumentuotų paaiškinimų, kodėl tarybos nariams buvo pateikiama tendencinga informacija apie troleibusams ir jų infrastruktūrai reikalingas lėšas, aš būsiu priverstas išreikšti nepasitikėjimą įmonės vadovu bei siūlyti ST kreiptis į VVT valdybą, kad būtų įvertintas direktoriaus tinkamumas užimti šias pareigas.

* * *

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio įrašas ČIA, darbotvarkė – ČIA.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vilnietė       2017-03-16 11:09

Manau, kad transporto įmonėse tokia situacija yra todėl, kad ten dirba neįgalūs žmonės,  t.y.turintys protinę negalią. Čia, kaip ir daugybėje sostinės bei šalies įmonių,  į darbą priimami tik savi, kurie netrukdytų vadams daryti ką nori, o dėl darbo niekas nesijaudina, svarbu įsisavinti lėšas. Pažiūrėkime pačiu paprasčiausiu aspektu - viešojo transporto tvarkaraščių sudarymas. Ar tai ypač sudėtingas darbas? Sudarytojui gal reikėtų žinoti, kas ir kur daugiausia važiuoja tuo maršrutu, kur daugiausia įlipa ir išlipa keleivių. Ar tai neįmanoma? Kai tvarkaraščiai keičiami, kažkodėl vis į nepatogesnę pusę, nes, matyt, manoma, jog autobuso tikslas TIK važinėti, o ne vežti keleivius jiems reikiamu metu. Arba kitas nesuprantamas pavyzdys - į ir iš Žirmūnų visi troleibusai važiuoja vienas paskui kitą, lyg būtų surišti virvele, o tarpai ilgiausi tarp tų važiavimų. O gal reikėtų proporcingai padalyti laiką? O gal taip demonstruojama panieka Žirmūnams, nes čia negyvena tarybinė nomenklatūra?


Rekomenduojame

Kun. prof. Andrius Narbekovas: „Politinis korektiškumas veda į niekur“

Seimas aiškinsis, kokia jo pozicija dėl ES ateities vizijos: parengti trys skirtingi projektai

Vienas iš šiuolaikinės dvasininkijos veidų..., arba Kai politinis korektiškumas svarbiau negu krikščionybė!

Gintaras Karosas. Vytis

Kavarskas pagerbs laisvės kovotojų, šios parapijos ganytojų mons. Alfonso Svarinsko ir Algimanto Keinos atminimą

Rimantas Jonas Dagys. Kaip gyvensime ratifikavę Stambulo konvenciją, arba Ką reiškia „gender blender“ (video)

Lietuvos medikų sąjūdis kviečia pasirašyti nacionalinį susitarimą

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.