Įžvalgos

Liudvikas Narcizas Rasimas. Tauta pasirinko Vytį, Kultūros ministerija turi nusišalinti

Tiesos.lt siūlo   2017 m. spalio 7 d. 1:39

10     

    

Liudvikas Narcizas Rasimas. Tauta pasirinko Vytį, Kultūros ministerija turi nusišalinti

Pro Patria

Tikroje demokratinėje valstybėje joks ministras nedrįsta priešintis tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus piliečių išreikštai nuomonei. Demokratinė valstybė remiasi piliečiu. Koks pilietis – tokia ir valstybė. Pilietiškumo neigimas, kurį akivaizdžiai vykdo kultūros ministrė ir jos aplinka (pataikūnai), bando įrodyti, kad valstybės ir jos piliečių likimas priklauso nuo ministrų, o ne priešingai. Tą ji pademonstravo televizijos laidoje „Dėmesio centre“, aptariant neva specialistų atrinktus Lukiškių aikštės „paminklus“. Vėl bandoma apeiti visuotinai priimtą ir net teisėje įtvirtintą kūrybos procesą, taikomą  viešajam naudojimui: užsakovas-menininkas-kūrinys-suvokėjas.

Užsakovas – ne minia, kaip tai bando kalbėti paminklo, būtent paminklo pastatymo Lukiškių aikštėje priešininkai, o pilietinė Lietuvos visuomenė, susivienijusi į pilietines organizacijas, o taip pat demokratiškai išrinkti atstovai Seime. Štai jų užsakymas: „Lukiškių aikštėje turi iškilti paminklas kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę“.

Dauguma valstybių sostinių tokius paminklus turi. Vilnius – ne. Nenoras pastatyti tokį paminklą yra Vilniaus, kaip Lietuvos valstybės sostinės, neigimas. Kas tą daro? Nepagrįstai perėmusi paminklo užsakovų – Lietuvos pilietinės visuomenės – teises Vyriausybė per Kultūros ministeriją ir ministrę.  Demagogiškai bandoma kad ir gerą ar net labai gerą Lukiškių aikštės sutvarkymą laikyti savaime esant paminklu kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Prisiminkime, kiek pilietinių iniciatyvų, o ir pačių demokratijų yra sunaikinęs toks sąvokų, reikalavimų, prašymų demagoginis painiojimas? Kur link traukia ši ministrė? Ar tik ji? Štai jos siūlymas, kad būsimą aikštės sutvarkymo projektą penkiasdešimt procentų nulemtų komisija, o kitą penkiasdešimt procentų internetu balsavusi visuomenė, – demagogiški. Toks balsavimas ir būtų minios, o ne Lietuvos pilietinės visuomenės atstovų balsas. Pagaliau, ką reiškia pusė ir pusė? Viena pusė išsirinks vieną, kita – kitą. Kas tada? Negi nulems kažkoks iškilus užsienio aikščių tvarkytojas, kuriam Lukiškių aikštės sutvarkymo sąmatoje jau yra iš anksto numatytas atlyginimas? Argi tai ką nors bendro turi su demokratija? Būtina pareikalauti, kad ji paskelbtų tą iškilų menininką ir kokia suma už lemiamą žodį jam pažadėta?

Ministrės nesusigaudymą demonstruoja ir jos kalbos minėtoje laidoje apie aikštę Niujorke po dangoraižių-dvynių sunaikinimo. Ta vieta iš tikro išlyginta, nes bet koks paminklas būtų kartu ir paminklas teroristų piktadarybei. Dabar ta aikštė yra rimties ir amerikiečių tautos atsparumo teroristų išpuoliams simbolis, joje nėra vietų, už kurių galėtų slapstytis JAV pilietinės visuomenės baimė. Tad ką bendro tai turi su Lukiškių aikšte? Tai nesulyginami dalykai.

Laidoje dalyvavusio istoriko nuogąstavimai, kad lietuviai nemoka nulipdyti „arklio“, irgi niekuo nepagrįsti. Tas gyvulys turi daug sinonimų. Tai ir kuinas, ir darbinis arklys, ir visą žmonijos karybą lydėjęs žirgas. Mūsų herbe yra žirgas. Ar išdrįstų Lenkijoje jų herbą pavadinti paukščiu ar dar kitaip?  Kone visą Lietuvos istoriją lydėjo kaimynų lenktais nagais ir snapais herbų ereliai, tame tarpe – ir dvigalviai. Lietuvių herbe – balta ar auksinė vytis. Ar jaučiame skirtumą?

Melaginga tezė, kad žinomas heraldikos specialistas teigė, jog Lietuvos valstybės herbo plokštumoje negalima paversti trimate skulptūra. Jis teigė priešingai.  Buvusiose paminklo projektuose, kurie „specialistų“ buvo išbrokuoti, – skulptoriams tą padaryti vis dėlto pavyko.

Dabar apie vertintojus. Tiek menotyrininkas, tiek meno istorikas kūrybos procese, kas dabar vyksta, geriausiu atveju gali būti kūrėjo patarėju, jeigu pats turi sugebėjimą kurti. Gali būti kūrinio aiškintoju meno naudotojams, bet tą gali daryti tik tie, kurie turi panašius į kūrėjo intelektinius pajėgumus. Tai meno filosofijos ir teorijos pradžiamokslis. Vertinant kūrinį, padarytą pagal pilietinės visuomenės užsakymą ir skirtą viešam naudojimui, vertintojais gali būti tik tos pačios pilietinės visuomenės atstovai, žinantys istoriją ir suvokiantys meną, sugebantys kritiškai mąstyti. Eidami gatve mes niekur nesutiksime pilietinės visuomenės, kaipo tokios. Laba diena, pilietine visuomene! Tai organizacijos, vienijančios žmones pažiūrų, skonių, siekių, pomėgių, specialybių ir t.t. pagrindu. Jos visada siekia sutarimo. Žinoma, kad Lukiškių aikštėje tarp projektų galėjo būti ir kolona, kitokia skulptūra ar dar kas nors, bet juk pilietinės visuomenės organizmo dalys – organizacijos – jau pasiekė bendrą sutarimą – Vyties,  nulėmusio tautos ir valstybės išlikimą, kario ant žirgo su skydu ir kalaviju, monumentali skulptūra.

Kodėl taip negarbingai ir negrabiai elgiasi Kultūros ministerija su savo vade ir klerkais priešaky? Kiek jau šiandien jie ištaškė valstybės pinigų? Visi jų atrinkti projektai – tai tik išraustos Lukiškių aikštės sutvarkymo projektai. Nė vieno numatomo akcentėlio negalima pavadinti paminklu. Ne veltui bent keturi iš penkių atrinktų laimingųjų kūrėjų visuomenei tuoj pat puolė aiškinti, ką reiškia ar turėtų reikšti jų sumanymas ir kodėl jis turi būti toks, bet ne kitoks. Tai rodo, kad tai tik projektai, skirti parodoms, bet ne įgyvendinimui. Jeigu jau reikia aiškinti, kas tai per menas, tai jis skirtas tik siauram su meno kūrimu ir kritika užsiimančių žmonių būreliui. Lietuvos pilietinė visuomenė užsakė tokį paminklą, kuris pats turi kalbėti, kuris ir jauną sielą pakylėtų. Kažkodėl nukasinėta ir vėl sustumdyta bei sutvarkyta Lukiškių aikštė gal ir būtų gerai, jeigu korupciniu pinigų švaistymu nebūtų siekiama padaryti ją netinkamą suvereno reikalaujamam paminklui pastatyti. Mūsų norai visai kiti.

Štai kai kurių pretendentų į laimėtojus paaiškinimai. Cituoju iš portale 15min.lt paskelbtų jų pasisakymų. Architektas Tomas Gurskis: „Jis vis dėlto turi kažką pasakyti“. Skulptorius-dizaineris Audrius Labačiauskas: „Erdvė, kurioje būtų gera mėgautis laisve.“ Filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra siūlo kiekvienam einančiam per aikštę savo viduje atlikti pagerbimo ritualą, nes: „...po Antrojo pasaulinio karo žlugus asmenybės kultą eksploatavusioms ideologijoms, figūrinės skulptūros dingo iš viešųjų laisvosios Europos erdvių.“ Čia jau visiška neteisybė.

Figūrinės skulptūros nestatomos tik ten, kur jų jau pakankamai pristatyta. Nestatomos ir tada, kada nėra adresato, t. y. pilietinės visuomenės atstovų, prašymo. Visais atvejais, kai tik prašymas yra, – jos statomos. Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, pvz., Tartu. Nežiūrint Juzefo Pilsudskio gėrėjimosi Hitleriu ir jo fašistine tvarka, nežiūrint, kad jo valdomojoje Lenkijoje, pavyzdžiui, Kartūzų Berezos koncentracijos stovykla politiniams kaliniams numarinti buvo įkurta net anksčiau, negu panašios atsirado Vokietijoje, lenkų pilietinei visuomenei jis yra nacionalinis didvyris ir jo figūrinė skulptūra ant arklio (taigi paminklas) buvo nesenai pastatytas. Atsirado adresatas. Argi mes kalbame apie asmenybės kultą simbolizuojančią figūrinę skulptūrą Lukiškių aikštėje?

Kultūros ministrė ir ministerijos klerkai, slopindami Lietuvos pilietinės visuomenės atstovų iniciatyvas pastatyti Lukiškių aikštėje paminklą, būdingą valstybių sostinėms, jau padarė savo tamsų darbą. Ar viskas tvarkoje su patamsyje leidžiamais pinigais?  Būtina skubiai pradėti tyrimą, o visų pirma pasiekti, kad tos „iškilių menininkų-specialistų“ komisijos veikla tuo ir pasibaigtų. Kad visuomeninės organizacijos, inicijavusios paminklo statybą, inžinieriai, gydytojai, teisininkai, pramonininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, meno žinovai, heraldikos specialistai, studentai ir mokiniai deleguotų išmaniausius savo atstovus, iš kurių sudarytų savą paminklo (būtent paminklo, o ne aikštės sutvarkymo) vertinimo komisiją, kuri padės sutaikyti įvairių išsilavinusių pilietinės visuomenės atstovų jausmus kritiškai vertinant, koks paminklas turi stovėti Lukiškių aikštėje, arba bent pateiks daugumos bendrą nuomonę. Ministrės siūlomas vertinimo būdas yra apgaulingas ir nedemokratiškas.

Paminklas Lukiškių aikštėje pilietiškai Lietuvos visuomenei yra tiek svarbus, kad nesiskaitymas su ja gali paveikti valstybės stabilumą – tuo, žinoma, bus tuoj pat pasinaudota. Pirmas žingsnis turėtų būti parlamentinis sprendimas nušalinant Kultūros ministeriją, taip pat ir galimą pinigų plovėją savivaldybėje nuo sprendimų Lukiškių aikštėje.

Trumpai apie autorių: Liudvikas Narcizas Rasimas – teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Konstitucijos bendraautoris.

propatria.lt

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

s.m.>Medardui       2017-10-8 16:46

kažin kodėl prisiminiau (atsiprašau, neprisimenu autoriaus) legendinę frazę - <Lietuva bus laisva, kol bus gyvas bent vienas lietuvis> (nė kiek neabejoju, kad tos frazės autorius neturėjo omenyje ge-be stukačiokų, išdavikų ar kitokių marksistinių arna leberastinių-neomarksistinių padugnių).
Taigi, pone Medardai, nežinau ar dėl jūsų dvasinio silpnumo (pasidavėliškumo) ar su tamsos gaivalų užduotim jūsų iškelta “Lietuvos kapo” idėja yra niekam tikusi ir absurdiška. Ukrainoje, pvz,  pasidavėliams (“vspropalščikams”) tiesiog subines spardo. Pas mus labai jau “demokratiškoje” gražių manierų Lietuvoje gal tiesiog pasiliksiu teisę turėti kitokią nei tamstos nuomonę be įkvepiančių ukrainietiškų pavyzdžių realizavimo.

Medardui       2017-10-8 12:47

Mažiau galvokime apie užsienio valstybes ir daugiau galvokime apie savąją valstybę. Antra vertus, jeigu užsienietis politikas deda vainiką prie paminklo kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę, jis tuo pačiu pagerbia ir Lietuvos valstybę, taigi netiesiogiai ir jos simbolį - herbą.

Romas       2017-10-8 9:36

Ko gero ir Seimas, ir Vyriausybė tik dedasi, kad nori to memorialo, o iš tikrųjų - ne. Todėl ir pavedė šį projektą kuruoti Šiuolaikiniam meno centrui, kad šis eilinį kartą sužlugdytų projektą.

Medardas       2017-10-7 17:13

Prie šio rimto straipsnio drįstu pridėti savo ironišką komentarą facebook’e:


Gerbiamieji, nesureikšminkit kultūros ministrės. Geriau pagalvokite, kas nutiktų, jei reprezentacinėje aikštėje stovėtų Vyčio skulptūra, prie kurios ES ir kitų šalių lyderiai pagal visuotinai priimtus ritualus turėtų dėti vainikus bei gėles!
Juk tai reikštų, kad jie nusilenktų mūsų valstybės simboliui, kaip kokie LDK vasalai…
Ar galima tai leisti? Tai ne pagal direktyvas…

Todėl siūlau Lukiškių aikštėje supilti simbolinį Kapą Lietuvos valstybei, bei tautai, tada minėti ritualai taptų labai prasmingi pagal dominuojančią integracijos strategiją. Visada ir visiems malonu bei garbinga ką nors pagerbti už aTa…

Bronius       2017-10-7 16:38

Visiškai pritariu p. N. Rasimo reikalavimui, kad Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro komisija nedelsiant būtų paleista ir nušalinta nuo aptariamo projekto vykdymo, nes ji save visiškai diskreditavo ir diskvalifikavo atrinkusi projektus, kuriuose tyčiojamasi iš sumanymo Lukiškių aikštėje pastatyti valstybę reprezentuojantį monumentą su memorialiniais akcentais. Savo veiksmais šios komisijos nariai parodė, kad jie sabotuoja Seimo nutarimus ir siekia dar kartą sužlugdyti projektą. Visiškai aišku, kad jie negali vadovauti projektų atrankai ir vertinimui. Sunku įsivaizduoti, bet tokie absurdiški dalykai, tokia biurokratinė aukštesnio ar žemesnio rango veikėjų savivalė tarpsta mūsų valstybėje. Gaila, bet sprendimus galinčios priimti institucijos - Seimas, Vyriausybė tyli. Ar ilgai dar tylės? Tikiu, kad aktyvesni piliečiai, patriotinės organizacijos vis dėlto neleis tyčiotis iš valstybės, laisvės kovotojų, kankinių atminimo. Tai rodo ir lavina publikacijų, kuriose tikraisiais vardais pavadinti Kultūros ministerijos proteguojami ,,meno ekspertai” ir jų kūriniai.

Marginalas       2017-10-7 15:02

Puikus pasakymas apie “tikrąją demokratinę valstybę”. Gal sakytojas nurodytų, kur jis tokią matė ir kas, jo manymu, yra tas “pilietis” (pvz., ar atsižvelgtina į pajamas). Tegu taip pat pakomentuoja, ar visa daugybė JAV mokslininkų, pavieniui ir bendrai įrodžiusių ir internete paskelbusių (nuolat šalinama ir nuolat atsiranda), kad 911 - provokacija, piliečiai ar ne? Arba kodėl JAV piliečiams (?) ūkininkams nurodoma, ką jie privalo ir ko “neturi teisės” sėti (žinoma, viskas daroma “žmogaus labui”, kaip ir vis dažnėjančios pastabos internete apie informacijos rinkimą, kad jis nepažeidžia “asmens privatumo, bet”...).
Sakytojas platina “neautentišką informaciją” vadindamas 911 “teroristų piktadarybe”, nes aiškiai turi galvoje ne JAV spectarnybas. Jei tai būtų jau pasaulio pamirštamas J.F. Kennedy nužudymo atvejis, be abejo, irgi teigtų, kad nušovė L.H. Oswaldas.
Nemanau, kad Sakytojas kvailys, tam yra kitas žodis, kuris demokratinio teismo būtų kvalifikuojamas kaip “šmeižtas” ir “įžeidimas” priteisiant įžeidėjui iki gyvos galvos mokėti nukentėjusiam savo pensiją (taip pvz. padaryta su buv. “XXI Amžiaus” redaktoriumi).
Tačiau viena neginčijama - “koks pilietis - tokia ir valstybė”

Esminiai klausimai       2017-10-7 13:12

Kam ta Vyčio skulptūra kuriama? Kad skulptūrą suprastų tik grupelė menininkų ar masės, t.y. visa tauta? Jeigu Vyčio skulptūra kuriama, kad ją suprastų tik grupelė moderniųjų menininkų, tai tokia skulptūra visos tautos mastu - dvasiškai bereikšmė, nes tautą sudaro masės, o ne tik grupelė moderniųjų menininkų. Kas arogantiškai niekina mases, tas tuo pačiu niekina ir tautą. Kas niekina tautą, argi tas nėra tautos priešas ir tuo pačiu ar toks žmogus gali būti tikru patriotu?
Kas karštai palaikė ir rinkosi į Sąjūdžio šimtatūkstantinius mitingus, kas Sausio tryliktąją plikomis rankomis gynė TV bokštą ir kitus valstybei svarbius objektus? Argi ne masės, be kurių palaikymo ir tuometinis politinis elitas okupacinių jėgos struktūrų puolimo sąlygomis praktiškai būtų buvęs bejėgis. Todėl manau, kad visi, kuriems Lietuvos Nepriklausomybė yra vertybė, visuomet privalo palaikyti ne tik menininkų, bet ir masių patriotizmą. A

Alba       2017-10-7 10:27

Lietuvos aukstieji menininkai parode savo erudicija palaimindami kanalizacijos amzdzio skulptura.Ju,be to kulturos ministerijos negalima prileisti prie Lukiskiu aikstes tvarkimo,nes gausis antras vamzdis.Be to kada bus nugriautas minetas vamzdis ir is kureju ir paslaiminusiu bus pareikalauta atliginti valstybei padayta materialine ir moralie zala                                                         b                         be

Nepasirašysiu       2017-10-7 7:52

28-ais nepriklausomybės metais signataras vis dar neapsieina be kiekvienos pastraipos pateisinimo vakarų Europos ir JAV pavyzdžiais. Koks vergų bukumas.

Al.       2017-10-7 2:39

,,Pirmas žingsnis turėtų būti parlamentinis sprendimas nušalinant Kultūros ministeriją, taip pat ir galimą pinigų plovėją savivaldybėje nuo sprendimų Lukiškių aikštėje.”
Tai kas parinko neteisingą pavadinimą ? Ministerija ir Savivaldybė patys nenusišalins.


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.