Liudvikas N. Rasimas. Niekas negali trukdyti parlamentiniam tyrimui

Tiesos.lt siūlo   2013 m. spalio 21 d. 18:09

10     

    

Liudvikas N. Rasimas. Niekas negali trukdyti parlamentiniam tyrimui

Autorius yra Nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, vienas iš LR Konstitucijos kūrėjų

Parlamentinės kontrolės, kaip Tautos atstovų kontrolės viskam, kas vyksta valstybėje, teorinės ištakos atsirado ginčuose tarp skirtingų teisės supratimo teorijų. Tai ir Montesquieu samprotavimai apie įstatymų dvasią, tai ir Jean-Jacques Rousseau išpažintyje išdėstyti asmeniški konfliktai tarp to, kas kilnu ir kas žema, sugretinant tai su politika, tai ir Georgo Wilhelmo Friedricho Hegelio mintys apie laisvą piliečių būklę, kurios labai skiriasi nuo prancūzų „žmogaus ir piliečio teisės“ sampratos. Ir taip iki šių dienų – per Wilhelmo von Humboldto, Ernesto Blocho, Giovanni Saroti, Pauliaus Johnsono bei mūsų Mykolo Riomerio, Petro Leono, Vytauto Radžvilo ir kitų filosofų ginčus apie valstybę, teisę, gėrį ir blogį.

Šiandien demokratinėse visuomenėse jau tvirtai įsigalėjusi nuomonė, kad skirtingos teisės ir politikos supratimo teorijos ne tik gali, bet ir turi laisvai egzistuoti. Politinė mintis apie susivienijusių žmonių, vadinamų Tauta, suverenias galias, pasireiškiančias per demokratiškai išrinktus savo atstovus, – tikrinti, sužinoti ar leidžiant įstatymus paveikti bet ką, kas kėsinasi į šias Suvereno teises, ir taip kontroliuoti bet kokių institucijų veiksmus, – yra tokia pat reikšminga žmonijai, kaip teoriniai samprotavimai ir technologiniai atradimai, dažniausiai atsirandantieji iš skirtingų minčių apie tą pati daiktą.

Mūsų atveju Tautos suverenitetas įgyvendinamas per parlamentinę kontrolę, kas yra neatskiriama konstitucinės demokratijos dalis. Kai dingsta tokios kontrolės galimybė arba ją uzurpuoja kiti dariniai, tuomet iš viešojo gyvenimo dingsta ir Tautos suvereniteto atstovavimas, taigi, ir parlamentinė demokratija. 

Seimo nario, atstovaujančio aukščiausiam Tautos suverenitetui, galios išplaukia iš jo pareigų visomis priemonėmis apginti savo įgaliotinio – Tautos – sukurtą demokratinės respublikos ir jos konstitucinės santvarkos modelį. Tą jie privalo daryti tiek pavieniui, tiek susibūrę į parlamentinius darinius.

Todėl niekas, absoliučiai niekas negali trukdyti parlamentiniam tyrimui, kuriuo siekiama patikrinti, ar nėra kėsinamasi į demokratinę santvarką, ar nėra kėsinamasi į Tautos suverenias galias, niekas negali sutrukdyti būtinybei sužinoti, ar kas nors valstybėje, gal net pačios valstybės vardu, nedirba prieš valstybę, pavyzdžiui, skleidžiant dezinformaciją ar nuslepiant tiesą.

Kaip Tautos suverenitetas negali būti skaidomas, taip ir Seimo nario įgaliojimai, kuriuos jis pagal Konstituciją turi vykdyti, negali būti ribojami (LR Konstitucijos 3 ir 4 straipsniai). To negali daryti net Seimas, nes Seimo paskirtis yra pagal savo paties taisykles sudaryti visas sąlygas Seimo nariui atstovauti Tautai – pavieniui, parlamentinuose konstituciniuose dariniuose arba Seime, kaip visumoje, įstatymų leidžiamojoje valdžioje.

Seimo, kaip institucijos, t. y. valdžios, galias riboja LR Konstitucija (5 str.). Tačiau Seimo nario, kaip Tautos atstovo, vykdančio aukščiausią suverenią galią (LR Konstitucijos 4 str.), galių Konstitucija neriboja ir negali riboti, nes suverenitetas ir iš jo išplaukiančios galios yra ne tik tai, kas jau sukurta, bet ir tai, kas dar bus, kas turi būti sukurta – t. y. aukščiau esamų įstatymų.

Štai tokios būtų teorinės, Konstitucija paremtos prielaidos parlamentinei kontrolei, kurią suprantame kaip galimybę kiekvienam Seimo nariui žinoti viską, kas vyksta valstybėje. Aišku, tokio sužinojimo mechanizmą turi nusistatyti Seimas, nes parlamentai dirba pagal savas taisykles. Tarkim, slapti dalykai turi būti slapti, bet jeigu už to slaptumo vyksta blogi dalykai – Tautos atstovui reikalaujant slaptumo skraistė visada gali būti nutraukta.

Taigi demokratinėje santvarkoje bet kurių sprendimų perdavimas parlamentams negali būti niekuo ribojamas, bet jų priimtų sprendimų vykdymas ir įgyvendinimas būtinai turi būti depolitizuotas. Pavyzdžiui, paimkime, kad ir rungimosi principus teismuose: jie reiškia, kad skirtingus interesus turintiems proceso dalyviams turi būti suteiktos vienodos galimybės teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies teikiamus įrodymus ir t.t. Tokio rungimosi būdų yra net keletas – tai klasikinis, mišrusis ar inkvizicinis šiuolaikine prasme. Tik nuo parlamento priklauso, kokį būdą įrašyti procesiniuose įstatymuose – tai politinis sprendimas. Tačiau nurodinėti, kaip tą rungimosi procesą vykdyti – parlamentas jau negali. Įsitikinęs, kad pasiūlytas modelis mūsų sąlygomis veikia blogai, parlamentas bet kada gali jį pakeisti kitu. Tai ir yra teismų, kaip vienos iš valdžių, kontrolė, kuria visiškai nevaržomas pats teismų nepriklausomumo principas. Tokiu būdu atskiriamas politinio žaidimo organizatorius nuo žaidėjų, privalomai žaidžiančių pagal organizatoriaus nustatytas taisykles.

Pagal mūsų Konstituciją tik Seimas leidžia įstatymus, nors į įstatymų leidybą šiandien agresyviai bando įsiveržti ir Konstitucinis Teismas. Todėl parlamentinė kontrolė suprantama ir kaip įstatymų leidimas, taip pat ir Konstitucijos pakeitimai. Per tai, kaip minėta, Seimo nariai gali kontroliuoti kitas valdžias – Teismus ir Vyriausybę su Prezidentu.

Jau prieš keletą metų iš Seimo tribūnos buvo kalbėta, kad mūsiškė įstatymų leidybos technika turi daug trūkumų. Tas neišvengiamai atsiliepia ir parlamentinei kontrolei. Matome, kaip parlamentarai nusileidžia tiems, kurie yra „apsėsti įstatymų darymo manija“, Seimas priiminėja pastarųjų paruoštus įstatymus, labai miglotai suvokdamas, ką ir kam tai daro bei kokios bus pasekmės. Blogiausia, kai įstatymų leidimo iniciatyvą parlamentarai faktiškai perleidžia būtinai norintiems turėti savo ir būtinai savo pačių ir patiems sau paruoštą įstatymą. Taip elgėsi notarai, advokatai, teisėjai, žemėtvarkininkai, miškininkai ir t.t.

Štai dabar tokį įstatymą pasiruošė Lenkų rinkimų akcija ir rusų kolonistai, sumaišydami visiškai skirtingus tautinės bendrijos ir tautinės mažumos teisinius statusus, savaip aiškindami Europos teisę – tokio įstatymo priėmimas būtų ne kas kita, kaip okupacijos pasekmių įteisinimas, nes juo bandoma sugrąžinti tokius viešuosius užrašus, kokius buvo nustatęs okupantas.

Taigi, akivaizdžiai matoma, kad įstatymų leidyboje šiandien nepagrįstai nepaisoma išorinių pavojų, priimant įstatymus neaiškiai suvokiamos jų veikimo apimtys ir ribos, nepagrįstai sureikšminama Seimo komitetų valdžia, nuvertinant konstitucinę viso Seimo balsų daugumos valdžią. Darbas komitetuose, kuriuose nedidelė dalis parlamentarų neabejotinai klausimus gali išnagrinėti geriausiai ir vėliau patarti kitiems, kaip balsuoti – tikrai efektingas būdas, bet jis neturi paneigti balsavimo Seimo posėdyje reikšmės.

Kitas svarbus dalykas – tvarkydami įstatymus Seimo nariai savo tiesioginio darbo neturėtų nuolat perkelti į Konstitucinį Teismą. Deja, šiandien tai daroma net nesusimąstant, kokius klausimus ši institucija gali svarstyti, o kokių – ne. Taip gimdoma visagalė teisminė valdžia. Kokia ji pavojinga perspėja žinomas valstybės ir teisės teoretikas Paulius Johnsonas, nurodydamas, kad konstituciniai teisėjai visada nori parlamentus paversti vien partijų žaidimams skirtu teatru. Septyniasdešimtaisiais metais pajutę valdžios skonį jie buvo pradėję ardyti ne tik teisiškai pagrįstą JAV Kongreso įtakos sferą, bet ir prezidento valdžią, kišdamiesi net į ekonomikos tvarkymą. Jie visaip trukdė vykdomajai valdžiai mažinti viešojo sektoriaus apimtį ir kaštus, trukdė verslo efektyvumui. Ar neatrodo, kad P.Johnsonas aprašo ne tik JAV, bet ir mūsų Konstitucinio teismo sprendimus?

Kitas irgi visuotinai pripažintas teoretikas Giovanni Saroti primena demokratinių šalių parlamentarams, kad parlamentinė demokratija tikrai nėra pasenusi. Teismai ir teisėjai neturi duoti parlamentams blogų konstitucinių patarimų, nes jų klaidingi patarimai šioje gadynėje virsta katastrofomis.

Viename rimtame lietuviškame žurnale buvo pasirodę keli straipsniai apie tai, kad parlamentinę demokratiją keičia teisminė demokratija. Straipsnių autoriai – buvę Konstitucinio Teismo teisėjai. Kodėl bet kokia Konstitucinio Teismo kritika teisininkų bendruomenės elitui sukelia isterišką šoką iki plūdimosi tame pačiame žurnale? O juk visiškai nesunku šiandien nupiešti schemą, kaip šios bendruomenės elitas per teisės departamentus ministerijose, Vyriausybėje ar Seime gali valdyti ar gal jau valdo šalį.

Mačiau Seimo Teisės departamento teisininkų išvadą: „Įstatymo nuostatos prieštarauja formuojamai Konstitucinio teismo doktrinai“. Ar suprantate, iš kur jie gavo nurodymus ir ką tai reiškia? Taigi, parlamentinė kontrolė turi prasidėti visų pirma nuo justicijos, nebijant sugrąžinti prokuratūrą procesiniam teismų pavaldumui, nebijant iškilusius įstatymų konstitucingumo klausimus pavesti spręsti bylą nagrinėjantiems teismams, o Konstitucinio Teismo nutarimus, ypač ekonominiais klausimais, būtina „akceptuoti“ Seime.

Siekiant apsaugoti aukščiausius šalies pareigūnus ir Seimo narius nuo galimos dezinformacijos, būtina skubiai reorganizuoti VSD į politinę policiją, būtina sugrąžinti visiems teismams vieną Aukščiausiąją valdžią. Dabar jie tokios neturi, taigi nėra ir tikrosios teisminės valdžios, nes valdžios be aukščiausiosios valdžios – nebūna.

Bernardinai.lt

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

To vizitor       2013-10-23 20:49

Žmogau, paskaityk LR KONSTITUCIJĄ:
4 straipsnis
Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

5 straipsnis
Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.
Valdžios galias riboja Konstitucija.
Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

vizitor       2013-10-23 12:56

beje, priminsiu,kad AUKSČIAUSIA SUVERENI GALIA PRIKLAUSO PREZIDENTEI, NES JI BUVO RINKTA TIESIOGIAI.

O seimo atstovai neturi būti atleidžiami nuo nežinojimo. Netgi jei jie gauna dezinformaciją vietiniuose laikrasčiuose, jie privalo mokėti kalbas ir rasti informaciją patys.

vizitor       2013-10-23 12:51

Ludniausia, kad net EP parlamente sėdintys “seni drambliai”, anot Meliano (komentaras.lt) nesugeba išsiaiškinti kuo skiriasi Europos Taryba nuo Žmogaus teisių Europos Tarybos, kuri nėra ES institucija, bet tarptautinė. Ir dėl to ponas Sakalas atrodo gana kvailai, pats sėdėdamas Europos įstatymų kūrimo krėsle per tv3 dejuoja , kad štai Europa “diktuoja’, kad jie nieko negali…nejau ir toliau rinksime tik tokius snaudžiančius dramblius, kurie rūpinas tik kaip nuversti dirbančius prezidentus, nes patys jau nieko kurt pozityvaus nebegali ?

vizitor       2013-10-23 12:42

Nors kartą gerą straipsnį čia randu tarp propagandos nukreiptos prieš Prezidentę, VSD ir teisinę sistemą.
“Štai dabar tokį įstatymą pasiruošė Lenkų rinkimų akcija ir rusų kolonistai, sumaišydami visiškai skirtingus tautinės bendrijos ir tautinės mažumos teisinius statusus, savaip aiškindami Europos teisę – tokio įstatymo priėmimas būtų ne kas kita, kaip okupacijos pasekmių įteisinimas, nes juo bandoma sugrąžinti tokius viešuosius užrašus, kokius buvo nustatęs okupantas.”

Taigi, Lenkų rinkimų akcija remiasi Lenkijos aktais. TAIAU PAMIRŠTAMA, KAD LIETUVA SU EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TARYBA NĖRA PASIRAŠIUSI KONVENCIJOS DĖL TAUTINIŲ MAŽUMŲ IR TODĖL NEPRIVALO ELGTIS TAIP KAIP LENKIJA, KURI KABINA LENTELES, JEI TERITORIJOJ “MAŽUMOS” SUDARO APIE 20 PROCENTŲ.

Na kas atleis mūsų seimūnus nuo kvailumo? O r kaip jie nebus šioje srityje kvaili, jei mūsų spauda nieko nerašo, nieko neaiškina, o tik užsiima paplovų pylimu, nes už jas kžkas moka už už tikrųjų žinių skleidimą nemoka niekas?
Padėtis katastrofiška.

vizitor       2013-10-23 12:32

kvailiausia yra tai, kad seimūnai prisiekinėja ranką uždėję ant konstitucijos, tarsi Švento rašto, jos net nepaskaitę ir ja nesidomi net priiminėdami įstatymus. O ir aplamai ko tokia sekuliari priesaika verta, jei galima Konstitucijos straipsnius kaitaliot lyg nudėvėtas kojines? Kaip kad ir daro Uspaskic su Paulausku, inicijavę referendumo įstatymą.

SUSIGRĄŽINKIM SPAUDĄ IR KULTŪRĄ       2013-10-23 12:22

ŠIANDIEN SEIMAS BALSUOJA UŽ REFERENDUMO ĮSTATYMĄ. BET KĄ GALI NUSPRĘSTI TAUTA, JEI SPAUDA OKUPUOTA VIENO OLIGARCHO REMIAMO NEOKAIRĖS IR SOROŠISTŲ?

NAKAS, PUIDOKAS IR BOROVSKIS.Gal prisiminkim šių “ekspertų” istoriją?
Ėjo į seimą su Valinsko partija. Tada sukėlė triukšmą- sąmyšį dėl VEKS bylos, nes aktorėlis paskirtas į Kultūros ministro postą – Vilkaitis nesusigaudė aritmetikoje. Apkrovė Prokuratūrą bylomis, be jokio pagrindo, kad tik nukreipt dėmesį nuo rimtų bylų. Taip atsidaro ir Operos teatro byla, Lietuvai kainavusi daugiau, nei neva “pavogti” vokiečių, remontavusių teatrą, pinigai. Vokietijos prokuratūra lietuvius pasiuntė ant trijų raidžių…
Dar buvo Teatro vadovui Večiarskiui glimai “ekspertų” pastangomis iškelta per byla.. apkaltintas nei už ką… bet pareikalauta, kad jis atiduotų Teatrą neokairiesiems – Koršunovui su M. Budraičiu.
M.Budraičio mama yra A.Paleckio teta.
Algirdas Paleckis – atviras neobolševikas, atvirai dergiantis sausio 13. Palaikomas Dūmos nario Shpigelio, dar sovietmečiu teisto už pedofiliją. (žr.alfa str.)O dabar stambus oligarchas ir žd kongreso pirmininkas.

Vėliau Nakas ir co vyksta koncertuot į Garliavą. Gimsta Drasiaus partija.
Gimsta su iškraipytais faktais filmas “Drąsiaus kelias”. “Ekspertas” Borovskis vaidina Drąsių.
“Ekspertai” – Drąsos kelio partijos sąraše. Į seimą nepatenka.
A.Nakas prieš tai vaidino kelis vaidmenis Koršunovo teatre.
Nako buvusi žmona Rimantė Valiukaitė 8 metus gyveno su Šapranausku.
Linksmsis vyriukas tas Šapranauskas… netikėtai miršta. Sako – nusižudė. Lietuvos didžiausias paradoksas – kai linksmiausi vyriukai nusižudo. Nei iš šio, nei iš to.Patikėjom. Ko tik nebūna.
Kelis mėnesius prieš tai miršta jaunas, šmaikštus teatro kritikas Valdas Gedgaudas. Kone iškart po savo kritinio straipsnio Varno spektakliui gėjų tema. Prieš jį sukyla neokairieji. Gariausiai rėkia Klimka. Grąsina atimti finansavimą iš “Literatūra ir menas’ , patalpinusį šį straipsnį.
Straipsnis parašytas kaip atsakas į neokairiųjų atvežtą Italijos žydo spektaklį su fekalijų drabstymu į Jėzaus veidą. “Literatūra ir menas” portalas užsidaro nuo laisvų komentarų panašiai kaip prieš keletą metų bernardinai lt ar Laučiaus LRT.lt. “Lietuvos žinios” irgi keistai susorošėja…
“Marijos radijas” irgi “nukenksminamas”, kaip darantis “blogą įtaką” rinkėjams. Panašiai kaip Lenkijoje prieš Kačinskio liektuvo katastrofą... prieš rinkimus… Pakeičiant antrąkart jo vadovą. Dabar ten neliko Bibliją aiškinančių laidų, tik muzikėlė ir poteriai.

Panašiai ‘nukenksminamas ir “radiosvoboda”, Šalotojo karo metu įsteigtas Bzžinskio, bet tapęs pažangiausiu kriksčionišku tiriamosios žurnalistikos pavyzdžiu pasaulyje. Net Gorbačiovas rašė į JAV kongresą – tik neuždarykite šio radijo, nes taip ir nebesužinosime tiesos. Kažkoks agentas iš CNN į “Radiosvoboda” vadovo postą paskiria lesbietę Mašą, ištekėjusią ar vedusią Svetlaną. Abi augina du vaikus. Vienas įvaikintas/a. Kolektyvas pakeistas. Radijas nuo šiol užsiima erzinančiais niektauškumais. Žinome, kad neokairė itin rūpinasi vaivorykštine revoliucija…
Užtat suklesti tokie kaip “ekspertai”, tiesos (pravdos analogas), laisvas (nuo tiesos) laikrastis…  Kaip žmonėms sužinoti tiesą? Juk dvigubos pilietybės įstatymą NE LIETUVOS PILIEČIAMS paruošė USPASKICH. Skaitykit seimo svetainę.

Mintis       2013-10-23 8:43

Visi dori piliečiai,vienykitės,Lietuvai reikia jūsų širdžių ir veiklos.

Jolita       2013-10-23 1:01

Cituoju: “būtina sugrąžinti visiems teismams vieną Aukščiausiąją valdžią. Dabar jie tokios neturi, taigi nėra ir tikrosios teisminės valdžios, nes valdžios be aukščiausiosios valdžios – nebūna”.
Na kam ją sugrąžint, mes ir taip turim ir teismams ir kšeniniams prokurorams ir valdžiai pačią AUKŠČIAUSIĄ VALDŽIĄ - JE. Ir kas tai paneigs?

Pažangūs signatarai turi       2013-10-22 8:06

vienytis ir eiti vėl į politiką.

Anikė       2013-10-21 21:18

Nekontroliuojami valstybės pareigūnai ir tarnautojai tampa baisesni už nusikaltėlius,kai kontrolė jiems pavaldi.Elgiasi valdininkai lyg lapės vištidėje.


Rekomenduojame

Gytis Padegimas. Kiek milijonų medžių per 30 Nepriklausomybės metų sunaikino ir dar sunaikins mūsų godumas ir gobšumas?

Vidas Rachlevičius. Nenorėčiau Brexito, bet jei laimėtų kairysis leiboristų gaivalas, Britanijos būtų gaila dar labiau

Vygintas Gontis. Kaip deklaracijas apie žinių ekonomiką paversti atsakinga valstybės viešojo sektoriaus bei mokslo ir studijų politika

Liudvikas Jakimavičius. Partijos ir išdavikai

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.