Nerasta rubrikos

Liudvikas Jakimavičius. Važiuoti kitaip

Tiesos.lt redakcija   2015 m. birželio 21 d. 21:23

15     

    

Liudvikas Jakimavičius. Važiuoti kitaip

Kartą prieš ketvirtį amžiaus yra tekę su amžina atilsį dailininku Žibuntu Mikšiu ilgą rugpjūčio vakarą vaikštinėti po Paryžių. Pirmą kartą buvau tame mieste ir tiesiog svaigau nuo pirmapradžio atradimų džiaugsmo. Žioplai išsižiojęs, išpūstomis akis – griūvančios sovietijos turistas. „Ne laiku atvažiavai“, – mano ekstazę netikėtai nutraukia Žibuntas. Nesuprantu, ką jis turi galvoj, ir jis paaiškina: „Vasarą Paryžiuj nėra Paryžiaus. Išvažiavęs“.

Tuomet dar aiškiai nesupratau jo žodžių prasmės, nes nuostabus miestas man buvo visų pirma architektūra, neartikuliuotas bulvarų, Cité gatvelių ir aikščių šurmulys, nuotaika. Iš kur galėjau žinoti, kad tas triukšmelis atvežtas turistų, o muzikantų repertuaras ant Menų tilto – visai ne tas, kokį jie groja ir dainuoja tada, kai Paryžius sugrįžta. Išvis nežinojau to išvažiuojančio miesto fenomeno, nes Vilnius tuomet dar neišvažiuodavo. Beveik nebuvo nei kur, nei kaip. Žmonės dar nebuvo susipirkę sodybų, ne kiekviena šeima turėjo ir automobilį. Nežinojome, ir kas yra automobilių kamščiai nuo Vievio iki Vilniaus sekmadienių popietėm.

Nedaug reikėjo laiko, kad suprasčiau, savo kailiu patirčiau Žibunto įžvalgą. Dabar jau nežinau, kaip savaitgaliais pusę metų, ypač vasarą, gyvena Vilnius, kokie žmonės vaikštinėja mano gatve, kokiomis kalbomis kalba, kokią muziką groja gatvės muzikantai iš tarpuvarčių, nes pats esu labiau tik į miestą sugrįžtantis iš sodybos dienai kitai. Išoriškai greitai supanašėjom su kitais didmiesčiais, perėmėm sezoninį gyvenimo ritmą ir įpročius.

Štai artėja didysis miesto išvažiavimas – Joninės tiesiog išvažiavimo „Absoliutas“. Ne, ne švedišką degtinę turiu galvoje, nors ji, kaip įprasta, bus reikšminga švenčių dalyvė. Apie tai – kitą kartą, o dabar noriu pakalbėti apie patį išvažiavimą iš miesto kaip tokį.

Visai neseniai pastebėjau, kad nebenoriu važiuoti nei tiesiausiu, nei ekonomiškiausiu, nei laiko požiūriu greičiausiu keliu. Iš tokio, pirmai progai pasitaikius, dabar stengiuosi išsukti, išklysti. Tyčia kelionėn nesiimu „JPC-o“. Paklydęs kur nors Vilniaus apylinkėse tyliai džiaugiuosi. „Ir gerai, kad nesutvarkyti kelio ženklai, rodantys į pagrindinį kelią ar greitkelį. Turėsi progą sustoti, paklausti žmogaus kelio, persimesti vienu kitu sakiniu, o gal ir pasikalbėti. Jam tu irgi esi įdomus, kaip netyčia sutiktas iš kito pasaulio. Regis, tiek metų gyventa, o tu net nenujautei, kokia visai šalia tavęs plyti nežinoma tikrovė  – peizažas, ežerai upeliūkščiai, gyvenvietės su bažnytėlėm. Šalikelių kryžiai visai kitaip išdrožti, neįprastas dekoras, papuošti vainikais, gėlėm. Globalėjam, tarytum tampam pasaulio žmonėmis, taip ir nespėję pažinti, padaryti savą tą kraštą, kuris tau panosėj.

Paradoksas – Rusijos imperijos ir lenkmečio sąlygomis nuo Kirkoro „Pasivaikščiojimų po Vilnių ir jo apylinkes“, XIX a. romantikų Vilniaus krašto tyrinėtojų darbų iki pirmojo lietuvių kalba 1937 metais Adomo Juškevičiaus ir Juozo Maceikos parašyto vadovo „Vilnius ir jo apylinkės“, regis, kraštu ir Vilniumi buvo domėtasi gyviau nei dabar, Nepriklausomybę atkūrus. Lenkų okupacijos metais Vilnijos krašte veikė gausybė draugijų, sąjungų, labdaros ir kitų organizacijų, kurios iš tikro, o ne formaliai valdiškai rūpinosi kraštotyra, lietuvybės išsaugojimu ir skleidimu. Po 1939-ųjų, Vilniaus kraštui sugrįžus Lietuvai, ir iš Kauno į Vilnių atsikėlus Universitetui, studentija pėsčiomis, dviračiais ir baidarėmis ežerais ir upėmis tiesiog su pasiutimu siūbtelėjo pažinti ir įsavinti kraštą. Deja, istorijos kirtis labai greit nutraukė tą entuziazmą, aprašytą Alfonso Nykos Niliūno, Pranutės Jokimaitienės ir kitų amžininkų prisiminimuose. Ir taip nutraukė, kad tokiu pat mastu tas aplinkos ir krašto pažinimo alkis neatgimsta ir iki dabar.

Žiūriu šiandien į studentus – apsirėdę kelioms valandoms išnuomotais balakonais, atsiima diplomus Šv. Jonų bažnyčioje. Iš jų išsinuomotos aprangos dvelkteli kažkoks slogus laikinumo jausmas. Atvažiavo iš rajono, pasimokė, įgijo diplomą ir kaip dūmas išnyko. Studentija netapo miesto veidu. Studijuodamas per ketverius ar šešerius metus jis taip ir net netapo vilniečiu, nepažino miesto ir jo apylinkių, nes tai nebuvo privaloma disciplina mokymo programoje. Nebuvo nei įskaitos, nei egzamino, tai jis ir nesidomėjo tuo klausimu.

Taigi, apsukę nedidelį ratą, grįžkime nuo ko pradėjome. Vargu bau ar galime kalbėti apie išvažiuojantį vasarą Vilnių kaip apie Paryžių, nes mūsų sostinei pasiutusiai nesiseka susikurti autentišką, savitą dvasią ir aurą. Ir ypač – gyvo bendraujančio, šurmuliuojančio universitetinio miesto veidą.

Popiežius Pranciškus prieš keletą dienų paskelbtoje enciklikoje „Laudato si“ – „Kokį pasaulį norime perduoti ateisiantiems po mūsų, augantiems vaikams?“ – būtent ir kalba apie „kitokio gyvenimo stilių“ – dialogišką, gyvą ir jautrų aplinkai.

Enciklikoje sakoma: „ Integrali ekologija susideda iš paprastų kasdieninių gestų. Tikintysis kontempliuoja ne pasaulio išorę, bet vidų, atpažįsta ryšius, kuriais Tėvas mus sujungė su visais kūriniais.“ Taigi ir su aplinka, kurioje gyvename ir kurią perkuriame. Popiežius ragina „iš naujo pajusti, kad mes esame vieni kitiems reikalingi, kad esame atsakingi už kitus ir už pasaulį.“ Keliais žodžiais tariant, visoje enciklikoje iš esmės kalbama apie jautrų šeimininką, kuris turėtų pasipriešinti vartotojiškiems įnoriams, darantiems mus vienadieniais sau priešais.

„Mažoji studija“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Dočys pas Puteikį įsidarbino :(       2015-06-28 14:15

L.Jakimavičiau - ir Tu, Brutai?: eina sau, ir Liudvikas Jakimavičius-Dočys nuo Alksnynų ir tas pas Puteikį seimo nario padėjėju dirba:
http://www.lrvalstybe.lt/naglis-puteikis-1004614/
Sodoma ir Gomora, pasaulio pabaiga.

Autorius darosi niurgzlys       2015-06-23 21:37

Senatvė...

Ugdymas       2015-06-23 9:57

Žemdirbiai augina, rūpinasi derliumi. O kas augina piliečius? Sakoma, “nežinantys istorijos yra ir lieka vaikais”. Kas mums kepa “istoriją” ir iš kokių “miltų”?

Jurgis       2015-06-23 2:31

Mačiau ir aš tą sraute išplaukusį jaunimą, negebantį stabtelti, įsiklausyti, įsitraukti…
Jei tokį santykį su tikrove perkeltume į kasdienybę, tai ir gautume abejingumą, cinizmą, norą likti nuošaly, atsiribojus, kol… jo paties neištiks kokia bėda.
Kitą kartą ir pagalvoju: gal dėl to ir tų bėdų tiek daug?...

Tarabilda to yra gražaus jaunimo       2015-06-22 20:37

Nesakau kad nėra. Tas jaunimas turėtų ieškoti panašių į save - kitų ratelių ir neužsiskliausti mažuose rateliuose. Tų ratelių horizontalus komunikuojantis tinklas jau būtų šis tas.
Man neatrodo labai baisu ir tie komunistuojantys. Jei ir jie burtųsi, lai sau buriasi. Blogiau, kad sdidžioji dauguma neturi jokių pažiūrų - nei šilti, nei šalti. Tokiais naudojasi visokio plauko manipuliatoriai, iš tokių lengvai pasidaromi valdžios tarnai ir liokajai, karjeristai. Tai ir turim dabar prarastą kartą. Kaip bjauriai skamba - pirmąją atkurtos Nepriklausomybės kartą, kurios pusė išvažiavo, o kita pusė “apie nieką” arba “ne prie ko”.
Man net neskanu ir ausį rėžia, kai kalbama: ” Va, valdžia mums nesukuria sąlygų imtis versliukų, pradėti pilnavertišką gyvenimą, tai mes ir bėgam, kur tokios sąlygos yra sukurtos”. Bet ir Anglijoj ar Airijoj tos sąlygos ne iš dangaus nukrito. Jas reikia išsikovoti. Ir Lietuvoj galėtų išeiti į gatves, bet ne. Geriau kurti tokias NVO, kurios lenda po valdžios sparneliu vos tik iš Dakantynės piršteliu pamoja ar gelžgaliuka į atlapą prikabina. Et, ką čia daug kalbėti, patys matot.

Laukiam mes miestiečių,       2015-06-22 20:15

laukia senos sodybos,kada jas nupirks,kada į jas atvažiuos vasaroti ar šiaip pabūti.

Ypač įdomu mažų miestelių       2015-06-22 20:14

ketvirtynų,metinių poteriuose.Žmonės vietiniai,aplink gyvenantys,yra puikūs.Jie prisilaiko papročių,bet tame santūriai ir vyksta bendravimas

yra gražaus jaunimo       2015-06-22 19:24

tikrai yra patriotinio, katalikiško jaunimo. Bet jų tėvai - ne raudona nomenklatūra.
O raudonuosius labai stipriai Dievulis nubaudė.

to tarabildoms,kuriu nera,nes labai maži       2015-06-22 19:05

“duokit duonos ir žaidimų. Idiotai - pirmaprade žodžio prasme.”- O ar ne jus patys savo vaikus taip išauklejot? Kodel šita teise aukleti jusu sunus ir dukras atidavete partijai ir Tevynei.Verkiate,kad kalti liberastai,konservai,socdemai-o kur jus buvote,kai jiems buvo kišama,tik nieko nesirupinkite,lupkite aluti ir žiurekite krepšini

Povilas       2015-06-22 18:40

Oi, Tarabilda, Tarabilda…
Kam tu šitaip apie jaunimą?
Nužudei man viltį, kad klystu.
Nes labai panašios mintys jau kuris laikas patyliukais rezgasi ir mano galvoj.
Tik vis nutylėdavau, susilaikydavau.
Tikėjausi, kad čia tik mano senatvinis marazmas krebžda.
O dabar… teks pripažint, jog taip yra iš tikro.
Negerai…

Apie studentus       2015-06-22 13:01

tai negi autorius nesusigaudo,kad studentams iš regionų Vilnius tik tarpinė stotelė jų išgyvenimo kely?londonuos,miunchenuos,briuseliuos stokholmuos yra ir sočiau,ir patogiau,ir pramogų daugiau;laisvas judėjimas darbo jėgai,migruojančiai kaip mailiui paskui barstomus pašarus,yra esmių esmė,o štai Liudvikas sotus kažkokiais sentimentais kultūrai,istorijai,paveldui…

Nėra       2015-06-22 5:33

Nėra pas mus jautrių šeimininkų, kurie turėtų pasipriešinti vartotojiškiems įnoriams. Vartotojiškus įnorius mūsų jaunimo galvose prikimšo konservinė liberastinė įdeologija. Manau aiškinti daug nereikia kaip Lietuva griūna po vartotojiškais įnoriais.

Tarabilda       2015-06-21 23:17

Mačiau tą jaunimėlį, išėjusį į Vilniaus “Kultūros naktį”. Slogus įspūdis. Esu matęs panašių švenčių užsieniuose. Ten jaunimas išeina į gatves dalyvauti, kurti šventę. Pas mus - žiopsoti ir būti “ne prie ko”. Liūdna. Nuzombinta publika. Neturėkim vilties, kad jie išeitų į gatves protestuoti dėl rimtesnių dalykų. Panašu kad jie nieko nenutuokia, nei kur gyvena, nei kas vyksta. Žodžiu: “Moja chata s kraju”, duokit duonos ir žaidimų. Idiotai - pirmaprade žodžio prasme.

Juozapas       2015-06-21 22:24

Mmmmmtaip….
Geras esė.
Man patiko.
Nevartok.
Nevartok zuokizmo, nevartom kubilizmo, nevartok natrio glitomato, plastiko, popso, elenką, nevartok ...
....
Leidžiantis nuo Šešinės kalvų link centro būdavo dar neseniai stovint kamšyje ar šiaip neskubant, grožiesi bažnyčių bokštais tarsi fregatų sttiebais čerpių stogelių jūroje.
Dabar ...
Dabar įvažiuojant į Vilnių mums kelią pastoja “stiklainai”.
Kičiniai,banalūs kaip jorfų-maximų angarai, klaikiai sudarkantys ir svarbiausia, užstojantys unikalų vaizdą.
Kada ir kokie hefaistai prikals kaltuosius niekdarius prie Gėdos uolos, kada pamatysime peslius lesančius nusikaltėlių kepenis.
Tikėtina negreitai.
Viena guodžia - tie menkaverčiai stikliniai kluonai iki to laiko gerokai pasens.
Kai ateis laikas, nesunku bus nuspardyti.
Gyvi sulauksim, gal dar pasidžiaugsim nuvalytu nuo niekalų sotinės veidu.
O kol kas - “welcome to glass-kartonkienis”
.
(Būtų mano valia, “stiklainių-kartonkių” “aftarius” paimčiau ir prilenkęs už sprandų priversčiau dantimis ardyti, žabtais stiklus graužti)

gražus tas Vilnius...       2015-06-21 21:56

savo snobiška nomenklatūra ir jos “auksiniu” jaunimėliu smile


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.