Liudvikas Jakimavičius. Varpelių garsai karingos retorikos fone

Tiesos.lt redakcija   2014 m. gruodžio 20 d. 20:48

18     

    

Liudvikas Jakimavičius. Varpelių garsai karingos retorikos fone

Štai ir įsiritame į Advento mėnesį. Bažnyčia atverčia naują liturginį ciklą. Jis neprasideda kokiu nors stulbinančiu bibliniu įvykiu, o tik įvykio laukimu, budėjimu ir paruzijos nuojauta. Žmogus skatinamas susikaupti, susilaikyti, nesileisti stačia galva į apgaulingą gatvės žvangučių siautulį.

Religingoji mūsų visuomenės dalis šių nuorodų dar stengiasi laikytis, nors tikrovė už lango gundo ir perša visai kitus elgsenos modelius. Nenustebk, jei „pasninkauti“ kviečiantys Santa Klausai iš žydrųjų televizorių ekranų tau pasiūlys pigesnių juodųjų ikrų akciją ir aiškins apie skaniausius pasninko patiekalus iš kulinarinio pasaulio paveldo. Šis amerikonizuotas laikas ir gyvenimo stilius nebekvepia jokiu susilaikymu – priešingai – jis tampa triukšmingu komercijos ir pirkimų siautuliu, grumtynėmis prie supermarketų prekystalių.

Kiek iš vaikystės prisimenu, tėvas, nieko niekam nesakęs, Kūčių dieną išeidavo su kirviu ir virvagaliu į mišką. Būdavo net šiek tiek neramu, ką jis ten su tuo kirviu ir virve darys, ir visados atlėgdavo, kai pro apšalusį langą pamatydavome iš miško pusės artėjantį juodą tašką, tempiantį per pusnis virve supančiotą eglutę.

Po to jau iki Kūčių vakarienės vaikai gamindavome iš saldainių popierėlių ir kitokių blizgučių jaukius žaisliukus, karpydavome iš popieriaus angeliukus ir snaiges, kabindavome ant eglutės šakų graudžiai nuoširdų vaikišką vargo meną, segiodavome žvakeles, kad ta eglutė su puošmenomis sušvytėtų prieš pačią Kūčių vakarienę. Tai būdavo pats gražiausias, intymiausias vakaras ir didžiausia šventė. Gal taip ir nebuvo, gal tik prisisapnavo beieškant jaukesnio siužeto iš tolstančio prarasto laiko.

Dabar juk taip nebūna. Didieji mūsų miestai centrinėse savo aikštėse eglutes ima statyti prieš mėnesį iki šv. Kalėdų. Tai „geraširdžių“ savivaldybių dovanos miestelėnams. Vykdoma programa „Viskas žmogui, arčiau žmogaus“. Nesvarbu, kad ne už esamų ir būsimų merų, o už pačių miestiečių pinigus. Niekas tavęs neklausia, gal geriau paaukotum tuos „ne savo“ pinigus, lengva ranka iššvaistomus tuščiam blizgesiui, kokiai senelių prieglaudai ar perduotum Caritui, kad gailestingosios seserys išdalytų savo skurstantiems mažutėliams. Naivuolis, – pasišaipys iš tavęs kostiumuotas imidžmeikeris. Neapsimoka, neefektinga, nepasitarnauja renkant greitus populiarumo balus. Religiniai vaizdiniai profanuojami ir pasitelkiami tik tiek ir ten, kur iš jų galima išspausti naudos šurmulingoje įvaizdžių mugėje.

Tarp visų neadventiškų naujųjų mūsų elgsenų vis dėlto išlikęs dar gyvas ir senas gražus paprotys iki šv. Kalėdų grąžinti skolas, atsiskaityti. Ūkininkai, prasidedant Adventui, paleisdavo iš darbų bernus ir piemenis, atseikėdami jiems, kas buvo suderėta. Kažkas panašaus vyksta ir mūsų padangėje. Valdžia, dantis sukandusi, vis dėlto pradėjo „atsirokavimo“ ir nusavintų pensijų grąžinimo akcijas. Skambina motina, džiaugiasi, sako, – kaip iš dangaus nukrito tūkstantis. Jau buvo užmiršusi tikėtis ir laukti. Grąžinta užmiršta skolos dalis kartais panaši į kalėdinę dovaną, gal nereikia per daug gilintis, ar tikrai nuoširdi. Mažas netikėtumas, džiaugsmelis senam žmogui – gana ir to. Stebuklų metas prasideda.

Žinia, kaip ir kasmet, baigiasi biudžetiniai metai, projektų vykdymo ciklas, ir visi supranta – kasoje turi likti apskritas nulis, kad liekanų netektų grąžinti į biudžetą. Tai jau toks buhalterių spirgėjimo metas, kai ant jų pečių gula visa mįslinga neišnaudotų lėšų „įsisavinimo“ atsakomybė. O kur dar rūpesčiai dėl naujos valiutos įvedimo? Būtent per Adventą griūna ministerijose ir Vyriausybėje ištisus metus skambėjusi magiškoji formulė „pinigų nėra“. Būtent dabar pasirodo, kad pinigų yra likę, tik reikia mikliai surasti būdą, kaip ir kam juos gražiai išdalinti. Suprantama, ne streikuojantiems įžūliems pedagogams, ne bibliotekininkėms ir ne ugniagesiams, kurių paslaugų kitais kalendoriniais metais gali ir ne juokais prireikti.

Netikėtai išnirusi gaisrininkų metafora staiga apgręžia Advento tikrovę, veria ir aktualizuoja visai kitą jo prasmių lauką. Šiųmetinis Adventas kitoks nei pernykštis ir ankstesni, jis prasideda vis garsiau skambant numanomo karo retorikai. Kalėdinių varpelių dilindžiavimą ir buitinius kulinarinius diskursus stumia į paraštę vis grėsmingesnės straipsnių antraštės žiniasklaidoje ir nuožmesnė fronto retorika. Ištisus metus pasaulis mini primiršto Pirmojo pasaulinio karo šimtmetį, sakytum, pratina visuomenę prie šiurpių vaizdinių, kad žmogus neišeitų iš proto, kai jie ims kartotis.

Ne vienam kilo mintis vėl atsiversti Bibliją, Danielio ir apreiškimo Jonui knygas, ir iš naujo stengtis įminti, ar šiandienos kasdienybės ženklai neturi simbolinių prasmių, kreipiančių permanyti ir atrakinti angelo aiškinimų simbolines prasmes. Kai žmonių susikurtos taisyklės ir pasižadėjimai nebeveikia, patiria krachą, žmonija neišvengiamai ima gręžtis į Apreiškimo dangiškąją tikrovę ir joje ieškoti atsakymų. Toks tad labai ne vienareikšmis tas adventinis šventų Kalėdų laukimas ir budėjimas, spėliojant, kaip Dievas šįsyk save apreikš – žaidžiančio kūdikėlio Jėzaus, gimusio ėdžiose tarp jaukių asiliukų ir avyčių, ar teisėjo, įžengiančio į laikų pabaigą teisti, pavidalu.

Tekstas skaitytas „Mažojoje studijoje“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

sigitas       2014-12-26 1:09

Liudvikas žmogus protingas,mąstantis. Jam turėtų dašilti kad Biblija ne šiaip sau knyga o mūsų Kūrėjo diktuota ir 40 vyrų rašyta knyga kurioje gvildenama viena tema: kaip Dievas,Visagalis atstatys savo VISAVALDYSTĘ,kurią užprieštaravo, mūsų pirmieji tėvai,šėtono padedami, ir kaip Jėzaus skebta Karalystė vykdys Dievo valią,atstatant ją.

šviesuoliai       2014-12-23 0:16

skleidžia šviesą aplink save, buria kitus žmones, besišildančius jų dvasios šiluma. Geri žodžiai, išminties žodžiai. Ačiū už straipsnius.

Anikė       2014-12-22 20:06

Malonu prisiminimų takais grįžti į skurdžias dovanomis,bet turtingas dvasingumu vaikystės Kalėdas,namus,kvepiančius ne tik egle,bet ir pyragais,iškeptais visų
pastangomis ir didžiule meile.Tas nuostabiausias namų kvapas visada kviesdavo
namolio iš visur išsiblaškiusius vaikus,atgauti prie bendro kuklaus stalo jėgas,
pasitikėjimą,pasisemti meilės,šilumos,ramybės.
Gaila,kad dabar šeimos šventes vertina kaip pasikeitimą dovanomis,ne meile.

Tikrai       2014-12-22 8:14

„Šis amerikonizuotas laikas ir gyvenimo stilius nebekvepia jokiu susilaikymu – priešingai – jis tampa triukšmingu komercijos ir pirkimų siautuliu, grumtynėmis prie supermarketų prekystalių“.

Trupmenas       2014-12-21 20:58

Ir ką jūsų manymu tas faktas sako? Nieko daugiau, kaip naują kontoros išpuolį prieš Tiesoslt. žmones ir Liudviką Jakimavičių. Vadinasi, kontorai jis labai nepatinka.

to toNustebino       2014-12-21 20:37

Faktas tas ,kad toks straipsnis yra…ir dabar jjji galima paskaityti ne tik Drasiauskelias ,bet ir laisvaslaikrastis.

Gera        2014-12-21 16:54

skaityti. Dėkui.

To Nustebino       2014-12-21 15:42

Tamstos komentaras yra rašytas tuo pačiu kompiuteriu kaip ir Fakto. Cinizmas ir melas ribų nežino. Kontoros provokatoriams visos priemonės tinkamos.

Nustebino       2014-12-21 14:26

Ir Jakimavicius grubiaip pareikalaves is Deimantes artimuju rasytinio leidimo dalyvauti Popieriniu angelu akcijoje raso :drasiauskelias/straipsnyje-Glamuras gruodzio 17 akcijoje.

VaidasVDS       2014-12-21 12:20

Kadangi laikų pabaiga dar labai toli, tai ir teisėjo laukti dar gerokai per anksti.
Bet tai nereiškia, kad nereikia būti sau pačiam teisėju. Juk jei ką nors blogo padarai, jei kur nors suklysti, jei blogą mintį sugalvoji, o jei dar, neduok Dieve, ją įgyvendini, tai juk save ir nuteisi, save ir pasmerki, amžinam sunaikinimui. Ir tada visas gyvenimas tampa beprasmiu ir nereikalingu. Ir kiek daug žmonių taip beprasmiškai vis dar tebegyvena.
Kartais ir su apreiškimais, perleistais per žmonių sąmonę, kuriozų nutinka. Štai Ef 4 8 apie Jėzų sakoma: “Kildamas aukštyn, nusivedė sugautus belaisvius
ir davė žmonėms dovanų.” O juk iš tiesų Jėzus ne belaisvius su savimi nusivedė, o tuos “šventuosius”, kurie išliko per beveik 36 tūkstančių metų laikotarpį iki Jo laikų, ir aišku, jiems davė pačių didžiausių dovanų - išlikimą.
Pasaulis, taip ir nesuvokęs tikrosios Jėzaus misijos, vis dar kankinasi abejonėse, klaidose, ir savęs naikinime. Tai ateityje pasikeis, bet ne visi to sulauks, ne visi norės ką nors keisti, ne visi norės patys keistis. Atrodo, negi taip sunku yra mylėti. Pasirodo, kad daugeliui tai ir yra sunkiausia. Daug lengviau pykti, nekęsti, kerštauti, daryti blogį. O juk tereikia mylėti savo artimą - bet kurį bet kurios tautos žmogų, padedant bet kuriam žmogui išsivaduoti nuo bet kokio blogio, t.y. kovojant ne su žmogumi, o su blogiu…

Kam Kama sutraukai       2014-12-20 22:22

Kažkaip neišeina tavęs užjaust.

KamKam       2014-12-20 21:57
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Faktui       2014-12-20 21:37

Taip suprimityvinti tikrovę kaip tamsta gali tik labai angažuotas siauraprotis.

Lietuviai       2014-12-20 21:37

vis labiau pradeda jausti artimo bendravimo alkį.Tik gaila,kad visi bando vaizduoti labai sėkmingus ir užsisklendžia.Arba pavargę,nusiminę.Reikia turėti savas bendruomenes pagal pomėgius,amžių,ligas…Savus.

>Faktas       2014-12-20 21:32

Kad ta motina vaiką pardavinėjo..Ji pati nutraukė ryšius.

Kaip mama sakydavo,per       2014-12-20 21:21

mažai,vaikai,meldžiatės,per mažai pasninkaujate.

Iš tiesų       2014-12-20 21:19

nuotaikos šiek tiek prislėgtos.Su kaimynu nemalonu pyktis,o kitaip neišeina.

Seniai klausiau       2014-12-20 21:17

“Mažąją studiją”.Kai vesdavo Žukas.Ar jis dar veda?Kietas žmogus.

Faktas       2014-12-20 21:12

žmogus, kovojęs ir tebekovojantis už švento ryšio tarp Motinos ir Vaiko nutraukimą, neturi moralinės teisės švęsti šv. Kalėdų ar šv. bet ko.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

KamKam       2014-12-20 21:57

Kam kam, bet šitam, iškrypeliui, kalbėti apie adventą ir kitas Biblijos tiesas yra šventvagystė.


Rekomenduojame

Andrius Martinkus. 1/10, arba Mintys po rinkimų

Nacionalinis susivienijimas: dėl kandidatų parėmimo antrajame Seimo rinkimų ture

Vytautas Radžvilas. Apie valdomą ir tikrąjį antisistemiškumą

Algimantas Rusteika. Praradom balsą

Agnė Širinskienė. #MeloKojosTrumpos

Andrius Švarplys. Apie rinkimų rezultatus trumpai

Audrius Bačiulis. Geras švogeris ir už giminę geresnis

Vytautas Sinica. Apie neva politizuotą Genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbą

Andrius Švarplys. Žlunga kitas didelis mitas: kad islamas nekelia didelių problemų

Irena Vasinauskaitė. Rinkimai ar pilietinės visuomenės koma?

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.