Visuomenės pokyčių analizė

Liudvikas Jakimavičius. Už Gedos ir Nekrošiaus skliausto

Tiesos.lt redakcija   2018 m. lapkričio 24 d. 18:29

10     

    

Liudvikas Jakimavičius. Už Gedos ir Nekrošiaus skliausto

Gerai pamenu tą būseną, kuri užgriuvo po vieno telefono skambučio, kai man pranešė – mirė Sigitas Geda. Kažkoks kosminis smūgis tiesiai į centrą, į sielą, į sąmonę, nelyg bomba ištaškanti visą tavo integralų pasaulėlį į šipulius, kaip kokioje Picasso „Gernikoje“. Šiomis dienomis teatro bendruomenė turėjo patirti kažką panašaus. Ne kolektyviai, grupėmis nuliūdę, susiėmę už rankų ir gedintys, bet kiekvienas jos žmogus atskirai. Kiekvienas, kiek jis buvo tikras ir gyvas teatro žmogus. Į galvą ateina tik vienas grubus palyginimas – sunkus nokautas, iš spengiančio nieko sugrįžtanti nuovoka, į pasaulį sugrąžina teisėjo skaičiuojamos kosminės sekundės: septyni, aštuoni, devyni ir suskambantis gongo varpas.

Perkratau kuklius savo teatrinius prisiminimus. Akis į akį su Eimuntu Nekrošium niekados nebuvau susitikęs, kalbėjęs. Nebuvom pažįstami, nors lyg ir iš tos pačios aplinkos. Kažkokiu stebuklingu būdu prasilenkėme, nors gyvenau jo sukurtuose pasauliuose.

Šiandienos žinutėse, kolegų siunčiamose visuomenei, linksniuojami du žodžiai „Genijus ir katastrofa“. Dėl pirmojo galima sutikti be išlygų, dėl antrojo – svarstyti, nes genijai kaip ir kiti yra mirtingi žmonės, o ne dievai. Nors iš kurio taško pažiūrėsime. Sigito Gedos dienoraščiuose yra toks lakoniškas epizodas. Apytikriai perpasakosiu. „Taku šliaužė dvi sraigės. Eidamas netyčia vieną užmyniau. Trekšt. Žmogui kas, – ėjo ir nuėjo. Bet sraigei – kosminė katastrofa, pasaulis baigėsi“.

Ne atsitiktinai gretinu Gedą ir Nekrošių. Abu buvo Renesansinio kalibro menininkai, gavę Dievo dovaną kurti prasmės prisodrintus pasaulius, vienas poezijoje, kitas – poeziją teatre. Beje, abu buvo bičiuliai, abu vienas į kito kūrybą įsižiūrėję giliai, abu panašiai suvokę kūrybos esmę ir būdą, kaip kurti metaforas ir prasmes. Jei įdėmiau pažvelgtume į lietuviškojo teatro ir poezijos XX amžiaus antrosios pusės genezę, pamatytume įdomų unisoną, kad ir teatras, ir poezija ėjo tarytum koja kojon. Laisvėjant iš cenzūros ir komunistinės, ždanoviškos grafomanijos apynasrių, abu turėjo tą patį gyvasties šaltinį – Ezopo kalbą. Juodžiausiais laikais žmonės šeštadieniais pirkdavo kioskuose „Literatūrą ir meną“, skaitydavo poeziją, ieškodavo prasmių niuansų tarp eilučių, net ten kur jų nebūdavo. Lygiai taip gužėdavo į teatrus, kur gyvoje aktoriaus improvizacijoje prasprūsdavo, ar tiesiog kūno kalba pauzėmis būdavo pasakoma visai ne tai, ką kalbėjo cenzūros adoruotas pjesės tekstas. Ir to pakako, kad žmogus suprastų meno, kūrybos potekstes ir rezistencinę telkiančią galią. Taip formavosi unikali literatūrinė ir teatro metaforų kalba, išskirianti lietuvišką teatrą iš kitų. Rusai tai vadina lietuviškuoju fenomenu – poetiniu teatru, nors terminas gali klaidinti. Nekrošiaus pasaulis – tai ne teatras prisodrintas gražiai skambančių, ausį džiuginančių elegantiškų poetizmų. Greičiau priešingai, tai žiaurus teatras, panašus į Bosho paveiksle praskrostą žuvies pilvą, kai prieš mūsų akis atsiveria egzistencinis siaubas, ataidintis iš Gilgamešo epo, biblinės Jobo dramos, Golgotos, Šekspyro ir Dantės pragarų.

Galingi šių pasakojimų turiniai ir Gedos, ir Nekrošaus kūryboje tekėjo ir skleidėsi panašiu būdu – auginant metaforas, prasmių lizdus. Ir kuriant jas ne iš brangakmenių ar kilniųjų medžiagų, o iš pačios rupiausios buities ir kasdienybės materijos. Šią savaitę savaitraštis „7 meno dienos“ paskelbė unikalų įrašą iš repeticijos „Meno forte“. Nekrošius repetuoja etiudą iš Gilgamešo epo. Repeticijos epizodas atskleidžia Nekrošiaus metodą, kaip iš buities daikto sukuriama metafora, simbolis. Cituoju: „Pabandykim tokią kelionės temą. Gal kas žinot, kur gaut medinius neštuvus? Tokius, kurie anksčiau būdavo naudojami statybose. Juose būdavo pernešamas smėlis, žvyras. Juk šita Gilgamešo istorija buvo lyg pernešinėjama iš rankų į rankas, iš lūpų į lūpas… Ir tie statybiniai neštuvai yra kaip scena. Turiu nuojautą, kad šią sceną galima parodyti per nešimą. Paėmė du žmonės neštuvus, ir taip atsargiai neša… Juk kažkas iš amžių atnešė ir tą istoriją. Ne vėjas, bet žmogus. Ir šitas epas iki mūsų atėjo tik šitokiu būdu.“ Pirmoje scenoje tik paprasti statybiniai neštuvai, kurie vėliau taps jau nebe tokiais paprastais, kai ant jų bus išneštas nebegyvas Gilgamešo draugas Enkidu. Tie neštuvai taps simboliu, prasmių ašimi, kaip ir cukraus plytelė „Kvadrate“, virvė, virstanti kupranugariu spektaklyje „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ar ranka iš kapo dalinanti autografus „Vėlinėse“.

Įsižiūrėjimas į daiktus, pasiutęs pastabumas, meninė intuicija ir stulbinantis sugebėjimas kurti kelis pasakojimus vienu metu – fizinėje ir metafizinėje erdvėje, linijiniame scenos ir mitiniame prasmių laike – visa tai ir sutelpa žodyje Genialu.
O kas genialu, yra nepakartojama. O kad teatras kaip menas jau savaime yra vienas įnoringiausių menų, kuris vyksta scenoje tik čia ir dabar – jo nepakartosi, nesudėsi į knygas, albumus ar įrašus, tad nėra per didelė hiperbolė tai, kas įvyko, pavadinti žodžiu „Katastrofa“, kaip pasakė kolega Oskaras Koršunovas. Vieną lietuviškojo teatro istorijos epochą užskliaudė metafizinis skliaustas.

P.S. Geda ir Nekrošius buvo nelyg vargonai. Dviejų Lietuvos bažnyčių – poezijos ir teatro.

„Mažoji studija“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

irgi "misteriui"       2018-11-24 22:13

Ilgą laiką atrodė, jog esi tiesiog įkyrus dolbajobas.
Dabar aišku jog esi tiesiog padugnė.

Klausimas misteriui       2018-11-24 19:44

Ar tiesa, kad šis miano „genijus“ buvo alkoholikas?

Misteris       2018-11-24 19:08

O kokia realybė?
Kokie buvo Gedos santykiais su dukra?
Sunku būti žmogui tobulam visuose išmatavimuose…

dėdė.       2018-11-24 16:51

nei tragedija,nei katastrofa.gimstam,o paskui diena iš dienos mirštam.nei vargetai,nei karaliui nedaroma išimtis,ar atskiras atvejis kaip lietuviškoj konstitucijoj. tik išeidami paliekam skirtingus pėdsakus,ar atminties įspaudus.gerai kad gyveno,kad daug nuveikė,kad kai kam tapo idealu.o daug kas šio žmogaus nei pažinojo,nei apie tokį girdėjo.

люди liūdi       2018-11-24 10:21

Muravjovkos Rūmų Čiulbinaitė praneša, jog gerb. p. Rezidentė yra labai susikrimtusi ir sielvartauja dėl Ją ištikusios didžiulės netekties:
“Po ilgos ir sunkios ligos, būdamas 62 metų,
mirė ilgametis Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU viršininkas generolas pulkininkas Igoris Korobovas.
Tebūnie jam lengva Matuškos žemelė.
Liudi tarnybos Bendražygė.”,
skelbiama Rezidentūros išplatintame komunikate…

Janina       2018-11-24 9:18

Mano sovietinių filologų karta gerai prisimename tuos šeštadienius, kai bėgdavome į kioskus pirkti „Literatūrą ir meną“, skaitydavome poeziją, “ieškodavome prasmių niuansų tarp eilučių, net ten kur jų nebūdavo.”...
“Įsižiūrėjimas į daiktus, pasiutęs pastabumas, meninė intuicija ir stulbinantis sugebėjimas kurti kelis pasakojimus vienu metu – fizinėje ir metafizinėje erdvėje, linijiniame scenos ir mitiniame prasmių laike – visa tai ir sutelpa žodyje Genialu.”
Ačiū p. Ludvikui už patriotiškai nuspalvintą prisiminimą apie mus palikusius genialius menininkus.

albina       2018-11-24 8:09

Ačiū,gerb.Liudvikai!Sunku ir nereikia komentuoti.Viskas pasakyta.

Naša Kvaiša       2018-11-24 7:31

Vargonai? Man nepatinka vargonai- nesigauna jiems diriguoti.
Orkestra arba choras daug geriau- mosteli rankomis ir “veselitca i lkujet ves narod”. Pagal vargonus niekas nešoka. O reikia! Kad šokinėtų. Kaip reikia.

QQtis       2018-11-24 0:20

{ . }

Geda, jo...       2018-11-24 0:11

kaip raudonieji (juozaitininkai) Gedos nekentė...
gyvą buvo pagatavi suplėšyti


Rekomenduojame

Vygantas Malinauskas. Pliažas ir liberalioji laisvė

Panaikinus abortą draudusį įstatymą pernai Airijoje atlikti 6 666 abortai

Kun. Nerijus Pipiras. Gyva tauta, kol atmintis gyva

Romualdas Žekas. Ar gali kvailiai turėti valstybę?

Laurynas Kasčiūnas. Raštas prieš J.Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida?

Vytautas Sinica. „Lietuvos žydų bendruomenė daro viską, kad būtų verta ir teisinga paskelbti ją antivalstybine organizacija“

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vidmantas Valiušaitis. „Blondinas su peruku“ į J.Lukšą nepanašus nė iš tolo. O štai į Hamanną – labai panašus

Algimantas Rusteika. Apie gerus ir paklusnumą

Per atvirai. Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker: „Manome, kad Seimui nederėjo skelbti 2021-ųjų Juozo Lukšos-Daumanto metais“

Lietuvos teismai nusprendė: Darbo partija atgaus neišmokėtą dotaciją – 1,8 mln. eurų, arba Kam ir vėl prireikė Darbo partijos?

Geroji Naujiena: mes nesame skolingi kūnui

Įbauginti prezidentai. Vytautas Matulevičius prakalbino Valdo Adamkaus vyriausiąjį patarėją Darių Kuolį

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.