Nerasta rubrikos

Liudvikas Jakimavičius. Tėvas ir Tėvynė (etiudas)

Tiesos.lt redakcija   2016 m. birželio 14 d. 10:59

24     

    

Liudvikas Jakimavičius. Tėvas ir Tėvynė (etiudas)

Pagaliau užgriuvo vasara, atostogos. Kalendorinis gamtos ciklas nelyg gelbėjimosi ratą mums meta galimybę ištrūkti iš slogaus, valstybę krečiančio politinio šaršalo. Pasitraukt į sodybas, paupius ir paežeres, į jūros paplūdimius – padykinėti ir atsipūsti, išsivėdinti perkaitusias galvas nuo įtampų ir skandalų, kokių dar nebuvom regėję per pastarąjį amžiaus ketvirtį.

Nežinau, kas, bet gerai sugalvojo, kad vasara prasideda nuo Tėvo dienos. Šis „proginis“ literatūrinis etiudas ir bus Tėvo ir Tėvynės tema. Apie tuos didelius, amžinus dalykus gali svarstyti ramiai, be jokio erzelio ar susinervinimo. Priešingai nei apie valstybę ir netikusius jos reprezentantus – valdininkus, kurie vis paslysta, apsimeluoja, apsivagia.

Šių dienų neeilinis politinės korupcijos ir kyšininkavimo skandalas yra tiesiog Dievo dovanota pamoka Lietuvai. Už ją turime būti nuoširdžiai dėkingi taip sukritusioms aplinkybėms, likimui ar Visagaliui. 

Pagaliau žmonės, pramerkę plačiai nustebusias akis, suvokė akivaizdybę, kad valdžia, ėjimas į valdžią nedaug turi bendrumo su metafizine Tėvynės sąvoka, o yra tik neįmantrus, lengvai perskaitomas ir permatomas vienadienis verslo planas.

Rinkimų teatras, su savo tekstais, aktoriais ir scenografija, kuo labiau stengiasi vaidinti dramą „Tėvynė pavojuje – valstybė žlunga“, tuo labiau ji panašėja į komediją ar tragikomediją su visais tiems žanrams būdingais bruožais. Komiškumo efektas susikuria tiesiog savaime, be pastangų iš šalies. Patys tekstai, kuriuos transliuoja politinio teatro aktoriai, nedaug kuo skiriasi nuo ankstesniųjų. Pagaminti pagal tą patį seną kurpalių. Skirtumas gal tik tas, kad situacija yra radikaliai pasikeitusi, pasikeitęs vaidintojo ir žiūrovo santykis. Todėl tie patys išdailinti tekstai skamba nelyg anachronizmas ir kičas. Komiškumo efektą didina ir klaidos, falšo, nesusipratimo pojūtis – lyg režisierius būtų susipainiojęs ir aktoriams išdalinęs ne to vaidinimo tekstus, dar neteisingai paskirstęs vaidmenis. Ir sakykite, kaip reaguoti atostogautojui, matančiam scenoje uabų mentaliteto klerkus, po devyniais prakaitais mėginančius suvaidinti tyruolius, pasišventėlius, filosofus, vizionierius, mecenatus, švietėjus, kūrėjus, vardan bendrojo gėrio aukojančius savo laiką, sveikatą ir talentus valstybės kūrybai. Rimtai, be šypsenos ir ironijos į tokius vaidinimus žiūrovui įsijausti neišeina. Ypač per atostogas.

Prisigyvenom, pasidarėm juokingi žaisdami rimtus žaidimus. Kažką svarbaus, matyt, buvom pražiopsoję, devynmyliais žygiuodami į sočią ateitį. Todėl kartoju – gerai, kad vasara ir atostogos prasideda nuo Tėvo dienos. Tos dienos prasmė neįsitenka įprastų ritualų lauke – paskambinti tėvui, pasveikinti, aplankyti gyvą ar kapuose, padėkoti ir atsiprašyti. Gražu, nekasdieniška, šventiška, bet ar to gana? Įsižiūrėkim į save – ką mes darom, ištikti nevilties, nelaimės ar negandos. Išsigelbėjimo ir paguodos kreipiamės testamentinės maldos žodžiais „Tėve mūsų...“ Tėvo metaforoje telpa pamatinė tėvystės idėja, saugumas, tvarka ir santarvė. Idėja, kurioje yra ir Dievas Tėvas, ir konkretus mano, tavo tėvas, grįžtantis iš parduotuvės namo, ar nugulęs amžino atilsio kokiose nors kapinaitėse. Net visiškoje našlaitystėje mes turime Tėvą, nes neišardoma ta metafizinė tikrovė, kurioje jis yra ir visos kitos Tėvo metaforos emanacijos.

Lygiai taip pat ir Tėvynė. Neatsitiktinai – bendrašaknis žodis. Valstybę gali užvaldyti atėjūnai ar vietiniai niekšai, galų gale valstybės atsiranda ir žlunga, bet Tėvynės jokios laiko ar istorijos negandos ir rūdys neįveikia, nes ji įsikurdinusi idealybės zonoje – Dievo namuose.

Tad, mano galva, operetinis ir netikslus yra Tėvynės praradimo poetizmas, labai dažnas mūsų egzilio ir tremties poezijoje. Poetai mėgsta hiperbolizuoti, pasakyti kuo jausmingiau, bet kalba juk ne apie idealiosiosios Tėvynės praradimą, o tik apie jos fizinį kūną – valstybę. Kelis šimtmečius mes valstybę buvom praradę, bet ne Tėvynę. Tarp Tėvynės ir valstybės sąvokų yra akivaizdi prasminė skirtis. Adomas Mickevičius ir Vincas Kudirka puikiai suvokė Tėvynės nelaikiškumą ir jos, it fenikso, galią išsiskleisti fiziniu valstybės pavidalu. Himnas yra amžinajai Tėvynei, o ne valstybei. Ir nereikia stebėtis, kad kur nors Kolos pusiasalyje ar prie Laptevų jūros žodžiai „Lietuva, Tėvynė mūsų, tu didvyrių žemė“ skambėjo kur kas įtaigiau ir tikriau nei atkurtos valstybės Seimo rūmuose.

Pavargę, o ir persisotinę žmonės šiandien tos skirties tarp valstybės ir Tėvynės dažnai ima nebejausti, nes per visą valstybės kūrimo laiką šiomis sąvokomis buvo manipuliuojama mėginant ištrinti prasmių skirtumus. Jei šiame istorijos tarpsnyje kuo nors turėjome nusivilti, tai tik tais Babelio statybų aikštelės prarabais ir jų puikybe pasišovus vadovauti valstybės statybai be tėviškos Dievo minties ir pagalbos.

Dabar Tėvo dieną galvoju – gal ir gerai, kad andai prieš ketvertą metų pasimirė kalėjimus ir tremtį praėjęs, visą gyvenimą tikėjęs Lietuvos moraliniu atgimimu. Gal iš ten nemato, kas čia jo numylėtoj Tėvynėj dedasi. Akimirką juk atrodė, kad valstybė ir Tėvynė gali tapti sinonimais, bet taip neįvyko. Praraja tarp tikrovės ir idėjos tik žiojasi, gilėja ir plečiasi. Todėl Dieve, meldžiu – nerodyk mano tėvui šito, prašau, jei ramybę ir amžiną atilsį esi pažadėjęs.

„Mažoji studija“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

už širdies griebiantys       2016-06-17 21:37

gerb. Liudviko žodžiai… Tiesa ir labai labai skaudi. Kraujuoja kiekvienam, kas dar jaučia širdimi, ne pinigine…

Citizen Go       2016-06-7 17:44
kacius       2016-06-6 22:02

zaratustra

zaratustra       2016-06-6 21:48

Labai viskas paprasta. Kol tauta nuo atgautos laisvės euforinėje būsenoje mojavo trispalvėmis, valdžią valstybėje paslapčia ir patyliukais UŽGROBĖ kelios grupuotės, kurios turėjo saitus ir ryšius tą padaryti.

kacius norėjo pasakyti...       2016-06-6 5:55

kad “lietuvių, Lietuvos tėvai” skaito instrukcijas, parašytas Maskvoje smile

Kaciui       2016-06-6 1:02

Žinai, nepagaunu, ką tuo eilėraščiu norėjai pasakyti?

kacius       2016-06-6 0:49

LAKŠTINGALA NEGALI NEČIULBĖTI

Kai po šalnų pradės žydėt alyvos,
Lakštingala negali nečiulbėti…
Tegul griuvėsių akys dar negyvos,
Te vieškeliai išmalti ir duobėti,

Ir kvapas parako, lavonų
Dar tebetvyro ant plikų dirvonų…

Išlyginsim kelius, užsėsime laukus.
Gimtasis židinys bus vėl jaukus.

O aušros vasaros ankstyvos
Mūs darbštumu turės stebėtis.
Jau šalnos baigiasi. Žydės alyvos…
Lakštingala negali nečiulbėti.

Maskva, 1944.IV.13.

Nėris, Salomėja. Prie didelio kelio: Eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994.

kaciui       2016-06-6 0:07

Sakau, bet ar pats tuo tikiu, nežinau. O ką toliau daryt?

kacius       2016-06-6 0:02

Sakyk: tėvynę mylime
Labiau mes už gyvenimą.

Kaciui       2016-06-5 23:47

Ko daug? Nedryžuotų avinų?

kacius       2016-06-5 23:25

Mūsų daug ir mes ne dryžuoti!

Nuomonei       2016-06-5 17:09

Neįdėmiai skaitei. Pusė teksto apie savus niekšus.

Nuomonė       2016-06-5 14:14

Ne visai sutinku su staipsnio autoriumi, jog Tėvynė ir valstybė yra skirtinos sąvokos. Iš tikrųjų skirtigos Tėvynės ( arba valstybės) ir VALDŽIOS sąvokos. Tėvynė, kaip ir valstybė, gali būti laisvos arba okupuotos ir, beje, ne tik svetimųjų, bet savųjų valdžios.

Reikia       2016-06-5 13:37

Himnas yra amžinajai Tėvynei, o ne valstybei. Ir nereikia stebėtis, kad kur nors Kolos pusiasalyje ar prie Laptevų jūros žodžiai „Lietuva, Tėvynė mūsų, tu didvyrių žemė“ skambėjo kur kas įtaigiau ir tikriau nei atkurtos valstybės Seimo rūmuose.

  Seimo nariams reiktų uždrausti giedoti HIMNA seime, nes tai seimo nariu pajuoka ir išsityčiojimas iš Himno. Seimo nariai nesilaiko Himno įsakymo nesityčiok.Seimeriai tardami žodžius -vardan tos Lietuvos vienybė težydi- po to vyksta tokie pasityčiojimai vienų iš kitų, kad jiems liežiuviai nudžiūtų.

Darata       2016-06-5 11:28

Jukš iš portalo, kuris ne jo didenybės vidutinybės skaitytojo smegenoms… Ir nebereikės niekur kištis ar dejuoti.

Jakimavicius-nabagelis kurinelis!       2016-06-5 9:58

Jakmaviciaus islikimo tema labai panasi i 4PC(maxima,rimi,iki ir norfa) ir Lidl’e konkurencija.Mus daug metu leido plesti 4monopolistam,o dabar me pamateme,kad prekiu kainos mazos.Taip ir su Jakimavicium-nekiskite mums vidutinybiu!

tėvynė ir tėvai       2016-06-4 23:21

tėvai rūpinasi, auklėja, baudžia
litovcai (komunistai bei kgbistai “tėvai valstybininkai”) prievartauja

to Barbora       2016-06-4 22:42

Rasyti puikiai ir talentingai- du skirtingi dalykai!Jakimaviciui truksta talento.

ooo       2016-06-4 22:27

o kur tėvynė kai motina lietuvė o tėvas afrikietis arba arabas?

asrnoldas       2016-06-4 20:48

Chrestomatinis etiudas. Ačiū autoriui.

Barbora       2016-06-4 20:43

Liudvikas visada rašo puikiai.Ačiū.

Stasys       2016-06-4 20:00

Liudvikas velniškai teisus. Valstybės mes neturėjom gana ilgą laiką, o Tėvynę visada, nesvarbu kur buvo mūsų kūnas patalpintas, ar čia tėvų žemėje ar kur nors tolimoje tremtyje. Tik meilė Tėvynei leido mums ( su Dievo pagalba) vėl atkurti Valstybę.

Arjonis       2016-06-4 19:35

Liudvikai, nemalk *. Pagal Tamstelę: “...Valstybę gali užvaldyti atėjūnai ar vietiniai niekšai, galų gale valstybės atsiranda ir žlunga, bet Tėvynės jokios laiko ar istorijos negandos ir rūdys neįveikia…” Nesklesk DEMAGOGIJOS. Be Valstybės neišliks Tėvynės. Valstybė yra tokia kokia mes esame. Su Valstybe arba mes išaugame milžinais arba sunykstame kaip Valstybė ir kaip Tėvynė. Ir žodžių skambumas čia nė prie ko. Kokias kosmopolitines teorijas tamstelle čia išvedžioji? Aš suprantu, Tamstelė esate rašytojas , mokate įvilkti bet ką į norimą rūbą. Neklaidink mūsų . Jei nesusigaudai kas yra kas, gal neliesk LIETUVOS VALSTYBĖS TEMOS.

Lyras       2016-06-4 19:14

Geriausias iš visų kada nors Liudviko parašytų tekstų.
Labai stipru.


Rekomenduojame

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Prof. Kęstutis Skrupskelis: kaltę privalu įrodyti

Geroji Naujiena: Kad ir mums būtų atleista

Vytautas Radžvilas. Apie „sociologinę demokratiją“, arba TS-LKD – mūsų epochos protas, garbė ir sąžinė?

Ramūnas Aušrotas. Kas yra ir ko nėra paskutinėje rudens sesijos Seimo programoje?

Audriaus Bačiulio replika: O dabar įsivaizduokime…

Nuomonė: Neringa Venckienė. Lietuva nesiskiria nuo Rusijos

Algimantas Rusteika. Jie pralaimėjo, tik dar nei jie, nei mes to nesupratom. Supraskim

Vytautas Radžvilas. „Pagal šiandien teisiančius rezistentus, turime tapti mankurtais“

Laimonas Kairiūkštis. Olimpo dievai akli: lietuviškas švietimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.