Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Liudvikas Jakimavičius. Sugyvenimo formulė, arba O jeigu istorinės dienos rytas prasidėtų visuotiniu „Atsiprašau“?

Tiesos.lt redakcija   2018 m. sausio 20 d. 17:18

26     

    

Liudvikas Jakimavičius. Sugyvenimo formulė, arba O jeigu istorinės dienos rytas prasidėtų visuotiniu  „Atsiprašau“?

Iki pagrindinės šių metų šventės laiko beveik nebelikę. Iškilmių scenarijai surašyti ir suderinti, valstybės dirbtuvėse gaminamos prašmatnios dekoracijos. Iš tikro yra ką švęsti. Ne visoms tautoms, ne visiems etnosams pasisekė taip kaip mums, naikintiems ir trintiems nuo Pasaulio žemėlapio išlikti su savo namais – Valstybe. Ne visi dabar savo namuose, bet žino, kad turi kur ir bet kada gali sugrįžti. Yra daug tautų, kurios apie tokią prabangą gali tik pasvajoti.

Išlikti išlikom, ir tuo galime džiaugtis, bet žengiant per šimtmečio riboženklį neapleidžia nerimas. Per šimtą metų susikaupė ir daug pykčio, nesantaikos ir nemeilės. O kur dar nedraugų paliktos „minos“, kurios visai ne laiku prieš šventes ėmė sproginėti. Pridėkime dar, kad metai ne vien jubiliejiniai, o ir rinkiminiai su neišvengiamom kiaulystėm, įtampom, žiežirbom ir trumpais sujungimais. Skandalas veja skandalą. Tie skandalai užklojami naujais skandalais, ir nematyt pabaigos.

Istorija nelyg upė  į savo deltą neša daug dumblo, šiukšlių ir kitokios nešvaros. Sunku nuslėpti, kad dekoracijų dirbtuvėse už kamufliažinių grebėstų vyksta karas. Apsimetinėtume ir vaidintume, jei to nematytume. Ką daryti su ta kupra, kurios tikrai nepavyks paslėpti? Kaip ją nusimesti, kad šventė būtų tikra – ne vien vaišės su fasadinėm kalbom ir fejerverkais? Tiesiog būtina kažkaip susitaikyti, kad atgimtume, atsinaujintume. Kitaip negali žengti nė žingsnio pirmyn. Tik kaip tą susitaikymą padaryti, nuo ko pradėti?

Reikalingas kažkoks simbolinis veiksmas, kuris visa perkeistų, perkurtų ir iš esmės atnaujintų. Visos religijos tą instrumentą turi, pasauliečiai, deja, turi tik įstatymus ir teismus. Deja, nei įstatymai, nei teismai žmonių nesutaiko, sielos neatnaujina ir negydo. Įstatymas baudžia.

Katalikai turi gerą receptą – sutaikinimo ir atgailos sakramentą, bet Bažnyčia nėra visa Lietuva, o Lietuva – ne Bažnyčia. Tikintiesiems lengviau, jie turi Išganytoją. Per jį įvyksta atpirkimo ir atsinaujinimo stebuklas – sutaikinimas ir susitaikymas. Kaskart per atgailą atnaujinta bendruomenė gali gyventi ir kurti toliau, dėkodama ir šlovindama savo atpirkėją. Kitaip tariant, krikščionys turi tikros šventės ontologiją.

Pasaulietinė visuomenė jokių tokių stebuklingų atsinaujinimo instrumentų ir ritualų neturi, kaip ir neturi tokio autoriteto, kuris tikrovę galėtų taip radikaliai perkeisti, kad ji taptų švente. Beprotiška būtų tikėtis, kad kažkas Vasario 16-ąją, skambant varpams, mostels nelyg burtų lazdele, ir pasaulis akimoju persikeis. Tad reikia galvoti, ar įmanoma kaži kokia visuomenės susitaikymo, paliaubų formulė? Gal galima ją, ar bent jos dalį, pasiskolinti iš Bažnyčios, kažkaip permodeliuoti ir pamėginti pritaikyti. Utopija, aišku, bet ji niekam negali pakenkti, o jei formulė stebuklingu būdu suveiktų, mūsų tamsumose gal atsirastų ir properšų, pro kurias imtų plūsti šviesa.

Nagi, pasvarstykime, kas tiktų, koks galėtų būti tas pirmasis žingsnis? Per šventas mišias krikščionys Viešpačiui ir vieni kitiems bendra formule garsiai išpažįsta savo nusidėjimus mintimis, žodžiais, darbais ir apsileidimais. Atsiprašo Viešpaties ir vieni kitų. Išpažinę ir atsiprašę, apsišlavinėję sielose jie pakviečiami švęsti aukojimo šventę. Netikinčiam ši schema nelabai tinka, nes ji visų pirma nukreipta į Tą, kuriuo jis netiki ir kurio jam nėra. Na, bet nėra ir tokio netikšos, kuriam apskritai nebūtų nieko švento. Kažkuo jis vis dėlto tiki. Kitaip juk negalėtų kaip žmogus gyventi.

Sekuliariam protui Dievo vietoje galėtų būti įkurdinta Tėvynė. Įsivaizduokime tokį pasaulietinį valstybės vyrų ir moterų, o ir visuotinį visų prisipažinimą Tėvynei. Ypatingai šioje formulėje aktualus ir tikras žodis „apsileidimai“, kurių kiekvienas turime į valias. Blogus darbus išpažinti kažin ar atsirastų drąsos ir dvasios – mat už blogus darbus Tėvynei gali susilaukti ir pelnytos bausmės. Tad nusidėjimus darbais iš formulės tektų išbraukti. Prisipažinimą supaprastinti, paliekant nusidėjimus žodžiais, mintimis ir apsileidimais. Pakaktų ir to, jei dar už tuos smulkesnius nusidėjimus būtų ir nuoširdžiai bent per šventę atgailaujama. Toks išpažinimas nebūtų per daug sunkus ir neperžengiamas. 

Jo esmė – nuoširdus atsiprašymas. Atsiprašymas Lietuvos ir visų atsiprašymas visiems. Juk ne kas kitas, o nuoširdus atsiprašymas atveria susitaikymo ir bendrystės perspektyvą.

Pamėginkime įsivaizduoti tą istorinės dienos rytą, kuris prasideda visuotiniu „Atsiprašau“. Tokia tad ir būtų mano šventinė idėja Lietuvai.

Komentaras perskaitytas ir per Katalikų radijo „Mažąją studiją“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Konservatizmas, liberalizmas lygus        2018-01-30 12:31

stalinizmui, hitlerizmui, komunizmui. Pasaulyje 1% gyvena komunizme, o 99% stalinizme.

Gerbiamas Jakimavičiau       2018-01-30 12:26

Kol Lietuvoje bus bent vienas konservatorius ir liberalas, o jų yra kiekvienoje partijoje tol atsiprašymo nesulauksim iki 2oo-imtmečiu. Išnaikinsim šias gaujas bus kiekvieno atsiprašymas sau, kad ilgai kentėm tų gaujų niekinimą.

Prašalaičiui       2018-01-22 19:06

Tai siūlote šimtmečio neminėti, nes valdžia sušikta. Ar teisingai supratom? O kas tokią valdžią išsirenka? Sušikti mes.  Tuomet taip ir supraskime - mes sušikti Valstybės šimtmečio nešvęsim.

Prašalaitis       2018-01-22 12:42

Arba žmonės nelaiko įtampos arba jie infekuoti bacilos naikinančios tikrovės suvokimą. Man tokie pasiūlymai labai primena uelkom refjūdžys.
Vienintelis būdas išmėžti šį mėšlą poltiniu keliu yra kurti auginti naują politinę jėgą kuri pranoktų esamą kas sunkiai įsivaizduojama, nes nėra molio iš kutio ją galima būtų sulipdyti, todėl vieninteliu dalyku kuris duotų kokios apčiuopiamos naudos - visuotinis boikotas įskaitant 100 Minėjimą kuris šiaip ar taip jau sugadintas.

Klaipėda       2018-01-22 11:12

Visai gera idėja. Klaną reikia statyti į nepatogias padėtis. Jiems atsiprašyti yra beveik neįgyvendinama užduotis, kai paprastiems, doriems piliečiams - vieni juokai imti ir atsiprašyti už tai, kad apsileidę.

kalbu už save       2018-01-22 9:13

Jokio susitaikymo nebus. Antrą šimtmetį kaip tik verta pradėti nuo rimtų darbų. Visi niekšai bus ištraukti į dienos šviesą, visų menkystų ir prisitaikėlių bus nepatogia forma viešai paklausta “Kodėl?”.

visai nusivažiavo       2018-01-22 9:03

tas Jakimavičius

to Arnė       2018-01-22 0:23

Kokia tautos dalis rinkosi į Baltijos kelią, o kokia tupėjo ir žiūrėjo krūmuose, kas iš to išeis? Prezidentu rinko tą, kuris nėjo į Baltijos kelią ir žiūrėjo iš kur į tą kelią, a? O dar kokia tautos dalis stukalino tuos, kurie ėjo?

Niniviečiai atsiprašė, todėl išsigelbėjo, o...?       2018-01-21 21:09

Kai kurios katalikiškosios šalys – dvi ES senbuvės - Italija ir Portugalija
bei penkios „naujosios Europos“ atstovės - Lietuva, Lenkija, Malta, Slovakija
ir Čekija – anuomet ėmėsi iniciatyvų dėl krikščioniškųjų šaknų
ir Dievo paminėjimo Europos Konstitucijoje.
Tačiau dėl Prancūzijos ir Belgijos vadovų „laicistinėmis ideologijomis“ grįsto kategoriško prieštaravimo minėtoji kilni iniciatyva buvo atmesta.
2004 m. birželio mėn. buvo susikūręs radikalų sekuliarizmo principą stūmęs
masoniškų (pvz., įtakingoji ložė „Grand Orient de France“), ateistinių ir laisvamaniškų grupių Europos „kultūrinis blokas“, antikristinis legionas, privertęs išsižadėti XXI a. Europą savo istorinių šaknų ir pašaukimo.
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
Jeigu, kaip šiandienos Psalmėje skelbiama,
tik “Viešpats yra tiesus, malonus ir to dėlei klystantiems kelią parodantis”,
tai kas kelią rodo dabar ES įsivyravusioms
laicistinėms įstatymų leidžiamosioms valdžioms (Parlamentui ir Tarybai),
kurių išdidumas neleidžia kreiptis į Viešpatį
ir ištarti šiandienos skaitinių (Ps 24) žodžius:
“Parodyk man, Viešpatie, savąjį kelią,
išmokyk mane takais tavo eiti.
Vesk mane savo tiesa, tu mane lavink, –
juk tu esi mano Gelbėtojas ir Dievas.”?
P. S. Ši pastraipėlė-klausimas labiau retorinė.

nieko neišeis       2018-01-21 16:23

Lietuvą užvaldžiusi klika nenori taikytis ir savo laikysis iki visiškai logiškos baigties - sunaikinimo. Jie patys tokią kelią pasirinko. Bijau, kad prezidentu išrinkus Stribą tikrai galime sulaukti ir maidanų sušaudymo. Ir pabandykite kas nors įtikinti Stribą, kad jis nekeltų savo kandidatūros dėl šventos ramybės, dėl susitaikymo ir kitų taurių tikslų. Kur tau!
Pradžiai bent jau iškreipta tikrovė turi sprogti. Pasižiūrėkite kaip tos tikrovės kūrėjai reagavo į Nijolės Sadūnaitės kalbą Seime Sausio 13 ir suprasite, kad jokio susitaikymo nebus ir būti negali. Visiško sutriuškinimo akivaizdoje Lietuvą užvaldžiusi klika tik ims ryti savo uodegą.
Tiek, kad ir mes pagaliau turi labai aiškiai suvokti, jog visos tos idealistinės politikos skaidrumo ir padorumo, pasiaukojimo idėjos bent jau kol kas tėra pliurpalai, o užtikrintai karaliauja dar graikų ir romėnų aprašyta politika su intrigomis, niekšybėmis, išdavystėmis, korupcija ir pan.

sorošas vs putinas       2018-01-21 12:19

panašiai kaip hitleris vs stalinas
lietuviai sveikino hitlerio atėjimą,
lietuviai bėgo slėptis nuo stalino “išvadavimo” pas hitlerį į vokietiją.
——-
nors abu niekšai, bet stalinas 100 kart daugiau lietuvių nukuokino ir tautos dvasią sunaikino.
——
tas pats ir su sorošu ir putinu:
-geriau rinktis absoliutų sorošistinį liberalizmą, nei gyvulišką putinizmą.
—-
(mano pasirinkimas: būti absoliučiu krikščioniu, bet įvertinti reiškinius pasilieku sau teisę)

StasysG       2018-01-21 11:38

Ir KGBistai pasakė “atsiprašau”, ir juos įslaptino darbuotis dar 75 metams.

Arnei       2018-01-21 11:22

Galime susikibti rankomis, bet ar tuo metu neiškraustys eilinį kartą mūsų kišenių.

Mėgstama sakyti,       2018-01-21 11:20

kad lietuviai neva apgavo Sorošą - pasiėmė jo siūlytus pinigus, o sąlygų, legalizuoti narkotikus, neįvykdė. Išleido daug gerų knygų, net N. Gaškaitės ,,Pasipriešinimo istoriją’‘. Na, ir kas? Kas ją skaito? Jaunimas, numokytas ir toliau mokomas sorošistų? Radžvilo istoriją jau pamiršom?

Juozapas       2018-01-21 11:12

Ar verta eikvoti jėgas vardinat sorošizmo žalas?
Pakanka tik “nekaltą” sorošizmo terminą pakeisti tikrosios to reiškinio esmės, (tikslo) vardu- tai yra visuotinis, globalus totalitarinis orwelizmas.

sorošo       2018-01-21 11:03

pinigais buvo įkurta visokių laisvų laisvių per 20 organizacijų. Visokie laisvų rinkų institutai, homo laisvių organizacijos, laisvų nuo moralės, laisvų nuo sąžinės, laisvų nuo tėvynės, valstybės, žemės… Laisvė rinktis - tegu narkotikai, alkoholis liejasi laisvai. Viskas, ką dabar turim, išaugo iš sorošo suteikto pagrindo sorošistams. Nežinojote?

Arnė       2018-01-21 7:10

Rinkomės į istorinį  Baltijos kelią, jo šviesa kiekvieno širdy išlikusi. Galime gi susirinkti į Šimtmečio Lietuvos žiedą ir susikibę rankomis apjuosti savo Tėvynę, ją pajausti, pabūti vienybėje su praeitimi,su pasiryžimu kurti ir saugoti dabartį. Ir atsiprašymas - Atsiprašymas Lietuvos ir visų atsiprašymas visiems - sielas pripildytų darnos.

Sorošistui       2018-01-21 1:23

Kaip gi sakysi, kad dėdė Sorošas blogas, kai ėmė ir dykai pametėjo porą milijonų  “iškiliausiems” Atviros Lietuvos mazgajobams, kad žmonėms smegenis pudrintų ir lietuvybę naikintų. Su komunistais nėra jokio reikalo jų lyginti, nes jie ir yra komunistų mutantai. Gorbačiovo ir Junckero chebrytė.

o ką tie sorašistai blogo padarė?       2018-01-20 23:54

kad labai daug gerų knygų išleido - tą žinome,
kad rusijoje juos putinistai keikia - tą žinome,
——-
bet ką jie konkrečiai Lietuvoje blogo padarė, kad juos net su komunistais lyginti?

to skeptikams       2018-01-20 22:40

Ne komunistų ir kagebistų reikia atsiprašyt, o atsiprašyt už Lietuvą -uvusių, kad mulkiai esame ir nieko nepadarėme, kad Lietuvą komunistams ir visokiems perpuvusiems sorošistams užleidome. A, nematot už ką turėtumėm atsiprašyt, teisuoliai?

skeptikams: reikia tik pradėti       2018-01-20 21:58

Atsiprašau:
- komunistų ir kgbistų,
- žydų ir rusų,
- teisėjų ir prokurorų,
- pederastų ir pedofilų,
kad savo mintimis, darbais ir apsileidimais jus įskaudinau.

kaip sakoma       2018-01-20 20:44

žilos kumelės sapnas

vilnietis       2018-01-20 19:59

Gyvulių ūkiui ir valdžiažmogiams tai nepriimtini ir nesuprantami dalykai.
Per daug norite Dočy.
Kuprotą tik grabas ištiesina.

Gal tikrai kurį laiką gerai       2018-01-20 19:05

būtų pabūti Vokietijos kolonija?

Mūsų vardas - legionas       2018-01-20 18:43

Tu mūsų nepažįsti ir nepažinsi.
Bet leidžiam tau, Dočy, atsiprašyti.
Kad tik pačiam būtų lengviau.

Madam Sarafanuška       2018-01-20 18:21

Atsiprašau, bet man nerūpi jūsų idėjos jeigu jos nepasitarnauja Mano Didenybės reitingams.


Rekomenduojame

Kun. Robertas Skrinskas. Kremliaus troliai šeimininkauja ir lietuviškoje Vikipedijoje

Nida Vasiliauskaitė. Valstybė, kurios tarakonai nekokybiškai pakasyti – valstybė be ateities

Rasa Čepaitienė. Pakelk galvą, lietuvi!

Kun. Roberto Grigo replika: O, kad taip būtų!

Algimantas Rusteika. Nespirgėkit, čia ne apie visas

Rusų kalbos pamoka 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais: liaupsės sovietmečiui ir jį reanimuojančiam Putinui

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.