Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Tiesos.lt redakcija   2020 m. vasario 9 d. 9:00

8     

    

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Nenumaldomai artėja jubiliejinė kovo vienuoliktoji. Per Lietuvą nusiris iškilmingų minėjimų banga. Fasadinis paradas jau prasideda. Kitą savaitę teatro ir muzikos muziejus pakvietė ir mane į vakarą, kuriame bus minimas Šėpos teatro trisdešimtmetis, nors tikslumo dėlei reikia pasakyti, kad Šėpos jubiliejus turėjo būti švenčiamas pernai. Šėpa atsirado kartu su Sąjūdžiu.

Žinau, kad renginyje teks kalbėti, atsakyti į klausimus, nes prie šio teatriuko „gimdymo“ ir aš buvau prikišęs savo nagus. Buvau šio tearo dramaturgas. Su režisierium Gintaru Varnu Šėpą pradėjome kurti, galima sakyti, ant balto popieriaus lapo. Žinojome, kad tarpukaryje Vilnių linksmino ir šiurpino politinė Szopka Wilenska, kurioje veikė didingi personažai – Pilsudskis, Stalinas, Hitleris ir kita politinė smulkmė. Siužeto pagrindu buvo imamas kalėdinis pasakojimas apie kūdikėlio gimimą ėdžiose, scenovaizdis – prakartėlė. Nei andainykščių tekstų, nei siužetų, kuriuos būtume galėję panaudoti ar perkurti, neturėjome. Na, bet turėjome talentingą Jono Vaitkaus aktoriukų kursą, kuris tuomet baiginėjo Konservatoriją, ir plejadą menininkų, kurie altruistiškai jungėsi į trupę. Visa ši šurmulinga kompanija dažnai iki išnaktų ar net paryčių kūrė teatrą gyvai.

Buvom pasiutusiai drąsūs, kartais drąsesni net ir už Lietuvos Laisvės Lygą. Paradoksas, bet baimė, kad mus bet kurią dieną gali užraukti nebaigus spektaklio, tos drąsos tik daugino. Naudojomės nerašyta taisykle, kad karaliai ir valdovai rūmų juokdariams galvų nekapoja. Juo labiau – lėlėms. Tiesa, vieną kartą buvau pakviestas į Partijos CK pokalbiui, kur vienas aukštas partijos politrukas man mandagiai aiškino, kad Šėpoje ne visai teisingai vaizduojamas Algirdas Mykolas Brazauskas, ir pageidavo, kad personažą perdaryčiau. Pasakiau, kad ne aš kuriu personažus, kad Šėpa yra kolektyvinė kūryba, ir kažin ar kolektyvas sutiks jo pageidavimą vykdyti. Tuo ir baigėsi auklėjamoji valandėlė ir mūsų pokalbis.

Laikai keitėsi, lėlių prototipus šienavo giltinė. Teatrine Šėpos kalba kalbant, dalijo nukreipimus pas šv. Petrą į paskirstymo punktą – vienus į Pragaro izotopiją spintos apatiniame aukšte, kitus į Dangų – sakraliąją Šėpos viršutinę lentyną. Visiems ir šiandien dėžėje atsirastų vietos. Kai kurie andainykštės šėpos personažai ir šiandien aktyviai veikia politiniame lauke, nepraradę šarmo ir žavesio, kitaip tariant šėpinių kondicijų. Andai toks Vytautas Landsbergis ar Arvydas Juozaitis kaip personažai, sakyčiau, prisiaugino teatrinio svorio. Kai kurie nublanko, susmulkėjo, kaip koks Zigmas Vaišvila ar Audrius Butkevičius, anuometinėje šėpoje turėję gerus, perspektyvius vaidmenis.

Neabejoju, kad būsiu paklaustas banalaus klausimo, kurį išgirstu prieš kiekvienus rinkimus: „Ar nevertėtų atgaivinti šėpos? Esą mūsų tikrovė pati prašosi į spintą.“ Šia tema galima ir pafantazuoti.

Andainykštės šėpos gyvybės šaltinis buvo istorinis lūžio laikas, avanscenon išstūmęs plejadą spalvingų asmenybių, kurie turėjo ką veikti ir pasakoti. Aukščiausio lygio kolizijas ir dramaturgiją kūrė pats gyvenimas, o teatras, grotesko kalba perkurdamas politinius siužetus, tiesiog buvo ant to istorinio laiko keteros. Esamajam laike tokio fundamentalaus įvykio, kuris diktuotų pasakojimą, nėra. Fukujamos žodžiais tariant, istorija baigėsi, politinė dramaturgija suiro, sumenko, sulėkštėjo ir subanalėjo. Priešprieša liko ne tarp protingo ir kvailo, o tarp kvailo ir dar kvailesnio.

Dabartinis laikas nedaug pagimdo ir naujų asmenybių, kurios pretenduotų į Šėpos kastingą. Net toks Karbauskis, kurį spauda linksniuoja nuo ryto iki vakaro, vargu ar gautų vieną iš pagrindinių vaidmenų, nes jis kaip personažas yra neįdomus, blankus, neturintis autentiškos kalbos ir išraiškingumo. Perfrazuojant Šventraščio citatą, į Šėpą jam patekti, tai kaip kupranugariui pralįsti pro adatos akį, nors politinėse kautynėse jis yra neabejotinai vienas pagrindinių veikėjų. Kol kas ir Prezidentas dar netraukia iki pilnakraujo Šėpos personažo. Per aptakus, per mandagus, nekonfliktiškas. Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Maldeikienė ir Saulius Skvirnelis – visai kitas reikalas. Tai tikrų tikriausi Šėpos personažai, Dalia Grybauskaitė tik iš dalies – savo teatriniame amplua turinti tik vieną tikrai šėpišką judesį – „trept kojele“, bet to pakanka, kad gautų vaidmenį.

Iš pasaulio personažų, be abejo, centrinė Šėpos figūra – savaime juokingas Donaldas Trumpas. Putinas greičiausiai būtų su žiurkės uodega. Gaila, kad nuo politinės arenos pasitraukė spalvingas svirdulys Žanas Klodas Junkeras ir nyksta Angela Merkel, už pastarąją Šėpai kur kas įdomesnis Emanuelis Makronas ir Borisas Džonsonas, o dar įspūdingesnis Faradžas, taip pat Šiaurės Korėjos diktatorius ir Irano dvasinis vadas Chomeni.
Va, ir prisifantazavau, belaukdamas didingo istorinio įvykio ar rimtos politinės kolizijos, kuri vėl plačiai atvertų spintos duris gaiviam politiniam karnavalui iš Šėpos.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2020-02-11 12:54

,,Iš pasaulio personažų, be abejo, centrinė Šėpos figūra – savaime juokingas Donaldas Trumpas.” Liudvikai, ar tuo, kad bando priešintis kominternui ? Kad pasipriešino Kinijos plėtrai ?  Kad aptveria šalį nuo barbarų? Kad nusprendė nebefinansuoti abortų pramonės ? O Džonsonas kuo? Kad spėjo pasprukti iš Europos tarybų socialistinių respublikų sąjungos?

Jakimaviciau, papaskok placiau apie ta savo svori       2020-02-10 2:45

”Andai toks Vytautas Landsbergis ar Arvydas Juozaitis kaip personažai, sakyčiau, prisiaugino teatrinio svorio.“

nebėr jėgų       2020-02-9 23:22

niekas nesiims pašiepti bebrų, prokurorčikų, TM ir VRM klerkų, antstolių ir kitų raudonųjų svoločių - jie visagaliai (Garliava, anūko bei šimašiaus išsidirbinėjimai tą įrodo)

brisius       2020-02-9 22:32

antrą kartą į tą pačią upę neįbrisi…

Toji Šėpa       2020-02-9 16:27

būtų prasminga nebent išstumdama jau galutinai"susvolačėjusį” propagandistinį “Dviratį”. Bet dviratininkai už tai gauna, matyt, nemenkus pinigus, o Šėpai kas jų duotų? Kas tos Šėpos miniatiūras rodytų? Be to, politika jau taip visiems įgriso, kad ką nors pritraukti prie ekranų ar scenos galima būtų tiktai nebent šviežumu. Bet kiek tas šviežumas trunka? Jubiliejus yra jubiliejus, bet ta Šėpa jau seniai visų pamiršta. Palangos Juzės, Pupų dėdės ir kiti moraliniai kultūros, tiksliau, subkultūros fenomenai pagimdomi paties gyvenimo. Naivu manyti, kad vienas kitas entuziastas, netgi ne be talento, ką nors gero per juokus pro ašaras žmonėms nuveiktų. O kenkti, kaip tai daro “Dviratis”, pilnai galėtų...Taigi, reikia talentų, pinigų,tada ir gyvybingų idėjų atsirastų. O dabar belieka tik sunkiai atsidusti…

Raigerdas        2020-02-9 15:58

Noriu pasveikinti gerbiamą Liudviką Jakimavičių su “Šėpos” jubiliejumi, kadangi buvau šio labai reikalingo tada teatro gerbėjas. “Jedinstvennikai” labai susigūždavo, atsitiktinai pakliuvę į kokį nors “Šėpos” spektaklį, bet tylėdavo, nes tikėjosi, kad KGB-istų laikai dar sugrįš. Tikėjosi ne be reikalo, nes Rusijoje tai įvyko. Och, kaip dabar reikalingas toks teatras, žiūrėkite kokių gyvų personažų turime. Pavyzdžiui, Rokas Masiulis, tai juk sąžiningumo įsikūnijimas, nes ten kvepia milijardai eurų iš Europos geležinkeliams tiesti. Reikia “įsisavinti” milijardus ir pas tokius Rokus staiga “prabunda” sąžinė. Ir pasirodo, kad su juo migravo visa tranų grupė, kur tik valstybinės betvarkės dėka, galima buvo tuos milijardus “įsisavinti”. Labai trūksta “Šėpos” teatro tokiems monstrams pavaizduoti, o tiksliau juos įamžinti.

Maironietis       2020-02-9 11:32

Manau, kad šiais visuotinio dvasinio nusmukimo laikais yra būtina kažko aštresnio nei „Šėpos“ tipo teatro. Argi neverta šių dienų menininkams vėl atsigręžti į romantizmą? Manau, kad būtent tik šis meno vaizdavimo tipas yra pajėgus pažadinti visuomenę iš gilaus dvasinio snaudulio…

Mūrka       2020-02-9 11:10

Pabandyk dabar pašėpint ,,elitą”, prokurorai teismuose Tave užšėpins.


Rekomenduojame

Vytautas Rubavičius. Su kaimu prarandame gimtinės nuovoką

Rūta Janutienė „Iš savo varpinės“: Ar Dalia Grybauskaitė galėjo būti šantažuojama?

Liudvikas Jakimavičius. Šėpos jubiliejų pasitinkant

Geroji Naujiena: Kaip nenustoti sūrumo

Andrius Švarplys. Šveicarai uždraudė diskriminuoti gėjus kalboje ir viešumoje. Ką tai reiškia?

LR žvalgyba informuoja: kaip viešai vertintinos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pastebėti rizikos veiksniai

Nijolė Aleinikova. Apie dvasingumą – nusibodusi, bet taip ir nesuprasta tema

Apie meilę, kuri niekada nesibaigia – minint kun. Juozo Zdebskio 34-ąsias žūties metines

Algimantas Rusteika. Šeimininko belaukiant

Vytautas Radžvilas. Klausimas „Lietuvos Sąrašo“ partijai

Audrius Bačiulis. Sunkus tas LRT leftistinių propagandistų gyvenimas

Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

„Northwest Herald“: „Gyvenimas po ekstradicijos“ – Karolio Venckaus apžvalga

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma – kodėl nesusikalbame?

Robert P. George. Drąsa, meilė ir pasiaukojimas kovoje už santuoką

Mark Regnerus. Silpni duomenys, maža imtis ir politizuotos išvados dėl LGBT asmenų diskriminacijos

Vidmantas Valiušaitis. Demokratija įsitvirtino pas mus tik kaip savotiškas „Potiomkino kaimas“ švogerių krašte

Vygandas Trainys apie Mokytojos ir Policininkės konfliktą dėl Trispalvės ir jo teisinį vertinimą: per 30 m. niekas nepasikeitė – dabar pakuotų „savi“

Algimantas Rusteika. Apie grėsmes grėsmėms

Nuo bačkos. Andrius Navickas: mūsų didžiausias politinis koziris yra Ingrida Šimonytė ir jos apsisprendimas yra svarbesnis nei visa politinė programa

„Žygis už gyvybę“ ir socialinių platformų cenzūra

Chad Pecknold. Brexitas – daugiau nei populistų maištas prieš globalizmą

Vidas Rachlevičius. Gal nemokykim britų gyventi

Mūzos ir ginklo broliai: Atmintis gyva. Konferencija skirta rašytojo, partizano Mamerto Indriliūno 100-osioms gimimo metinėms

Zofia Kossak-Szczucka: „Protestas!“

Istorija be vėliavnešių – tik butaforija

Nigel Farage. Trumpas pasakojimas apie ilgą kovą už Brexitą

Valdas Vižinis. Pokalbiai su teisėsauga. I dalis. Apie anūkės tvirkinimą

Petras Cidzikas – Lietuvos dvasios karys

Darius Kuolys. Ir darsyk apie lietuvių laisvės projektą, jo atramas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.