Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

Liudvikas Jakimavičius. Sausio 13. 2017

Tiesos.lt redakcija   2017 m. sausio 16 d. 23:29

19     

    

Liudvikas Jakimavičius. Sausio 13. 2017

Aną Sausio 13-ąją nerašiau dienoraščių. Nebuvo laiko. Per daug įkaitusi ir svilinanti buvo užgriuvus tikrovė, kad ją būtum galėjęs ramiai ir be emocijų savo špokinyčioj aprašinėti. Nuo jos negalėjai atsitraukti, kad pažiūrėtum iš šalies ir suvoktum, kas iš tikrųjų vyksta, nes buvai neatsiejama tos tikrovės dalis.

Linijinę istoriją, įvykių seką to meto metraštininkai aprašinėjo sekundės tikslumu. Iki smulkmenų. Galėtume sakyti, kad tada ir gyvenome žurnalistikos aukso amžių, kai žurnalistui nekilo minčių ta tikrove manipuliuoti. Tomis dienomis rūpėjo liudyti tiesą, ir liudyti ją gyvai.

Visą tą sudėtą jų metraštį turime, galima būtų sakyti – tobulą kino scenarijų, kuriam nieko nereikia išgalvoti, sukurti, prifantazuoti, nuo savęs pridurti, kad įvykiai atrodytų šiurpesni ar gražesni nei buvo. Įvykių pasakojimas aprašytas gerai ir teisingai. Bet ne visų įvykių, nes patys didieji įvykiai vyko kitur.

Jie vyko kiekvieno mūsų sielose, apsisprendimuose akistatoje su atriedančia mirtimi. Tie dvasios apsisprendimai vyko ne fizinėje plotmėje, o visai kitoje, kuri netikėtai atsivėrė, užgriuvo. Sakytum, Sausio 13-ąją mums dovanojo pats Dievas kaip išmėginimą, testą, kiek tikros yra visos ant popieriaus surašytos mūsų laisvės ir Nepriklausomybės deklaracijos.

Kiekvienas tų įvykių dalyvis, o dalyviai buvo ne tik tie, kurie stovėjo aikštėse prieš šaudančius ginklus tikrais šoviniais, dalyviai buvo ir tie kurie kaimuose šėrė gyvulius, melžė karves, kurių nepaėmė autobusas, o gal ir nebuvo to autobuso. Dalyviai buvo visi, kurie sprendė lygtį, ar Tėvynė man yra tai, už ką galėčiau atiduoti savo gyvybę. Sunki lygtis. Sunki ir liko, nes ji niekur nepasitraukė, – aną sausio 13-ąją garbingai išspręsta ir kraujo auka užantspauduota.

Anų įvykių dienomis ėmė veikti visai kiti, mums nežinomi dėsniai. Tikrovė, kurioje buvome, vėrėsi kaip visai nauja, tarytum būtų atsivėrę langai į metafiziką, kuri siūbtelėjo ir perkeitė orą, kuriuo mes kvėpavom.

Lietuva per anas Sausio dienas su savim susipažino rimtai, kaip ir kiekvienas žmogus, stovėjęs tos akistatos šviesoje, su savim susipažino rimtai. Tas susipažinimas yra kertinis ir pats svarbiausias naujojoje mūsų istorijoje, kur kas svarbesnis už visas deklaracijas ir priesaikas, už politiką ir fizinius veiksmus stojant į sąjungas ir gynybinius blokus. Kraujo auka Lietuvą pripildė tikro būties turinio.

Sausio naktį Lietuva tapo tikra, ji įsijungė į patį tikriausią – dangiškąjį – gynybinį bloką. Ji garbingai stojosi į savo amžių pasakojimą, kuriame jau buvo įrašyti tūkstančiai galvas paguldžiusių už Tėvynę. Lietuva įsijungė ir pratęsė tremtinių ir partizanų maldą. Ir kas netelpa galvoje, kad tos maldos žodžiai, nors daugumai buvo nauji, bet žinomi kaip tas lingvistinis, protu nepaaiškinamas Sekminių stebuklas. Pro tuos atvirus į metafiziką langus siūbtelėjo dvasia.

Protu nesuvokiamu būdu atsivėrė ilgai miegojusi gilioji atmintis, kuri diktavo maldos žodžius, maldos, tautą ir žmogų įjungiančios į Dievo ir Istorijos lauką.

Tokios mintys sukas galvoje, kai einu link Parlamento laužų. Gal ir ne kasmet ėjau. Esu tikriausiai padaręs ir pravaikštų. Šia prasme esu Sausio 13-osios mokinys-pataisininkas. Ir kai klausiu savęs eidamas prospektu pro Saugumo rūmus: o kas mane stumia į tą aikštę eiti – smalsumas pažiūrėti, kaip keičiasi laikai ir papročiai? Sadomazochizmas, noras vėl ir vėl patirti ano meto kančios tirštumą ir kartybės saldumą? Yra to, nepaneigsi, bet šiais metais netikėtai suvokiau, kad į aikštę mane stumia ne didingi tušti žodžiai ir pompastiškos agitacijos dalyvauti, prisiimti kažkokias atsakomybes. Mane į aikštę stumia, kaip nebūtų keista, pats banaliausias automatizmas.

Po Sausio 13-osios nakties šaltoką gurgždantį rytą, kai tikrąja ta žodžio prasme balsu išsiraudojęs, vėl atkėblinau į aikštę ir pamačiau skruzdėlyną žmonių, it šapus tempiančių armatūrų tinklus barikadoms. Jaunų, stiprių vyrų. Tylinčių. Dirbančių be jokių komandų. Kitame aikštės pakrašty besimeldžiančių moterų būrelis. Tą akimirką mane apėmė skaidruma ir netikėtas džiaugsmas, kad ta darna ir mokėjimas, ką ir kaip daryti: kaip statyti barikadas, kaip melstis, kaip laidoti žuvusiuosius – ataidi iš pačios giliausios tautos patirties ir pasąmonės. Instinktyviai. Tikslūs veiksmai – kaip iš natų. Juos diktavo kitų kartų patirtis, ir atrodė, kad tas snaudęs žinojimas atsivėrė kaip seniai žinoma, atmintinai išmokta pamoka. Tas pats automatizmas, kuris išvaro mane prie laužų ir kuris tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti banalus.

Karas, kuris iš tikro vyko, vyksta ir vyks, iš tikro yra karas dėl sielų, dėl tos giliosios atminties, kuri patikrinta ir tikrai suveiks, jei išmuš valanda. Sausio 13-oji būtent tą mechanizmą patikrino ir sutepė ne kokiais nors kvapniaisiais tepalais ir aliejais, ne miros smilkalais, o krauju, kuris nėra „kvapnusis“, ir sprangiais šlapių malkų dūmais, apvalančiais aukos vietą geriau nei brangiausia mira ir kanifolija.

Sausio tryliktosios žinia yra Lietuvos XX amžiaus laiškas XXI amžiaus Lietuvai. Jis yra nuogas, tikras ir toks, koks yra. Prie jo nelimpa jokie pompastiški papildiniai, hiperbolės, herojizavimai ar ženkliukų medžioklės. Šio laiško niekas neturi teisės privatizuoti ir savintis, kaip niekas neturi teisės kėsintis tą laišką paversti pigaus efektingo marketingo projektu, nes Lietuvai Sausio 13-osios pasakojimas yra greta Šventojo Rašto – to paties prasmių lauko siužetas: išlikimo mitas ir pažadas.

Sausio 13-osios niekas neturi galių nei atšaukti, nei pakeisti, nes ji yra įrašyta į Dievo kalendorių.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Antanas       2017-01-19 23:41

Lietuvos TIKRĄ LAISVĘ pamačiau Sausio 13 naktį ir jos rytą grįždamas į “išmirusį” Kauną, tarsi naujam prisikėlimui. Taip norėjosi ką nors pamatyti prie stotelės ar einant gatve, bet nieko nesutikau kol neatvažiavau prie senutės B. Brazdžionio,  poezija apipintos Katedros. Žmonės rinkosi 10val. Šv. Mišioms. Įėjau, nes norėjau iš visos širdies padėkoti Lietuvos žmonėms per savo maldą, bet visa tai išsakė ir iš Vilniaus grįžęs kunigas, pamokslo dalyje nušviesdamas visa tai, kaip buvusio dalyvio, kas vyko Vilniuje, nes televizija okupuota ir radijas tik silpnai girdėjosi iš Sitkūnų stoties. Žmonės verkė ir po Mišių dėkojo kunigui, kad žino stebuklingą LAISVĖS TIESĄ.Bet po jos prasidėjo Lietuvos iš pardavimas, išvogimas, emigracinis trėmimas. Nėra JOS LIETUVOJE, kurią mačiau Sausio 13.

Stasys       2017-01-17 22:42

Tai kas užvaldė Lietuvą ? Gal tikrai tie, ką minėjo V.Gailius, tik pasakęs A nepasakė B , t.y. konkrečių pavardžių ? Gal kas žino ?
Aha, Garliavos įvykiai ir su tuo susijusios bylos daug ką pasako ....

demesio       2017-01-17 17:16

,,Daugiau nei 500 visuomeninių organzacijų vienijantis aljansas sausio 21 d. paskelbė Europos decentralizuoto veiksmo prieš CETA diena. Vilniuje, prie Europos namų (Gedimino pr. 16/Vilniaus g.), 14 val. taip pat vyks akcija „Ate, teta Ceta!“.

Taip pat vis dar galima paraginti Lietuvoje rinktus EP narius balsuoti prieš CETA. Jau 128 europarlamentarai pažadėjo tai padaryti, tarp jų – ir latvis Andrejs Mamikins.

Europiečių iniciatyva prieš TTIP ir CETA apibendrina labiausiai ginčijamus CETA aspektus :  http://lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=1&id=5164

Buvai teisus, Tarabilda,       2017-01-17 15:06

Atsakiusysis žodžiais “panašu, kad įsižeidei. Paaiškink.” (13:45)
tavo įtarimą patvirtino - tai provokatorius “ne į temą” ir drauge “į temą” (tik kitą)
Tik ar jis pats suprato, kad ir kaip išsidavė?

> tarabildai       2017-01-17 14:45

panašu, kad įsižeidei. Paaiškink.

Tarabilda       2017-01-16 21:21

Kažkoks labai man įtartinas tas Garliavos patriotas, kuris bijo net nicku pasirašyti. Drąsos nei už sudilusią kapeiką. Jei esi toks didelis herojus, tai eik ir išlaisvink mergaitę. O tamstai neužtenka drąsos net savo vardu prabilti. Sausio 13 tu nestovėjai.

Garliavos MERGAITĖ įkalinta       2017-01-16 20:01

Užčiaupta.
Tai dabartinė Lietuva.
Simbolis.

Atstovėjom sausio 13-ąją       2017-01-16 19:58

bet prie lovių suleidom kiaules iš KGB peklos,kurios prisirijusios apši ko altorių.

Verdiktas       2017-01-16 19:56

“Sausio 13” buvo nužudyta Gegužės 17 d. 6:00 h Garliavoje.

Grazina        2017-01-16 17:20

Uz viska gyvenime reikia kovoti…Uz laime…uz svajone…uz laisve…iki galo. Aciu uz nuosirdu laiska XXI amziaus Lietuvai ir mums !!!

Eugenijus       2017-01-16 16:22

Ačiū, Liudvikai, už Tiesos žodžius. Jūs labai tiksliai įvardinote esmę.

stasys        2017-01-16 8:46

Liudvikas sentimentalusis, neabejotinai tokius mylime ..tik ar pasitikime jais va čia dar klausimas .

nutai       2017-01-15 15:35

Kuo užsiimantiems žmonėms gera gyventi laisvoje Lietruvoje,  padarykit sąrašą

Ačiū       2017-01-15 13:29

Dėkui Liudvikui Jakimavičiui už TIKRUS žodžius, kurių šiandienos Lietuvoje yra mažai. Tarp gausybės žodžių reikia sugebėti atsirinkti, katrie teisingi ir plaukia iš širdies ir katrie tušti, bet liejasi upeliais.
Geros Jums sveikatos ir giedrios nuotaikos.

Liudvikai,       2017-01-15 8:52

AČIŪ TAU.

Pagarba Liudvikui       2017-01-15 2:40

Brandus, sąžiningas tekstas

Sausio 13-ąją       2017-01-15 0:48

atstovėjom, gegužės 17-ąją jau deja nebe.
Ir suprask tu žmogau, lyg ir tie patys, lyg jau ir kiti.

Apie mūsų Liudviką       2017-01-15 0:46

Tikras, skausmo vyras.
Todėl Šv. Dvasia visuomet tebūnie Tavo vadovė.
Padėk Dieve, kam nors dar taip įkvėptai ir talentingai parašyti apie Sausio 13-ąją!

sausio 13, gegužės 17 Garliava       2017-01-14 19:45

Tada kažkaip atstovėjom.
Garliavoje parodė, kas iš tikro liko valdžioje…


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Žmonių mažėja, biudžetas didėja, o pinigų vis labiau trūksta

Rasa Čepaitienė. Mindaugo kodas

Vaizdo įrašas iš akcijos Šiau­lių bul­va­ro lie­poms iš­sau­go­ti

Vygantas Malinauskas. Prie kokios civilizacijos Mindaugas prijungė Lietuvą?

Kviečiame savo parašu prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų išsaugoti Vincento Lamberto gyvybę

Saulius Dambrauskas. Kova už miškų išsaugojimą tęsiasi

Linas V. Medelis. Tiesus kelias į Orvelo pasaulį

Valdas Vasiliauskas. Ačiū partijai ir vyriausybei!

Benediktas XVI. Apie principus, kuriais privalu vadovautis viešajai valdžiai

Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

Raimondas Navickas. Kodėl vėl bandomas griauti lietuvių-žydų konsensusas dėl praeities didvyrių vertinimo?

Liutauras Stoškus. Kalnų parko projekto pristatymas

In memoriam. Jonas Juškaitis

Raimondas Navickas. Šakalienei pasiruošt

Ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybinį pripažinimą? Povilo Urbšio abejonės (atnaujinta ir papildyta)

Geroji Naujiena: Rinkimės tikrąjį Gyvenimą – čia ir dabar

Verta prisiminti. Pijus XII. Krikščioniškoji sąžinė asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime

Verta prisiminti. Kazys Škirpa. Kodėl mes sukilom?

Gintaras Aleknonis. Sumaišties karuselėje

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dėl Škirpos – tiesa yra kita, pone mere

Vygantas Malinauskas. Kuo skiriasi demokratija pagal JAV respublikonus ir pagal Lietuvos konservatorius?

Paremkime Irenos Vasinauskaitės peticiją „Išsaugokime brandžiąsias Šiaulių bulvaro liepas“

Arkivysk. Sigitas Tamkevičius apie radikaliai pasikeitusias Tėvynės Sąjungos vertybes ir kunigų pareigą netylėti (papildyta)

Vytautas Radžvilas. Dar vienas žingsnis idėjinio-politinio TS-LKD (?) iš(si)gryninimo link

Nuo bačkos. Andrius Navickas bendrapartiečiams: šiandieniniai gebelsai bando įtikinti, kad mes nebeturime moralinio stuburo

Narystę partijoje sustabdęs Rimantas Dagys apie jam skirtas sankcijas: Tapau itin nepatogus ir nepriimtinas TS-LKD partijos vadovybei

Liudvikas Jakimavičius. Rimantas Dagys – pirmoji kregždė

Iš Valdo Benkunsko pašto. Paminklų sostinėje klausimu. Politinė poezija

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ paragino Generalinį prokurorą, išrinktąjį Prezidentą G.Nausėdą, Seimo Antikorupcijos komisiją apginti viešąjį interesą

Raimondas Navickas. Reparacijos natūra

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.