Nerasta rubrikos

Liudvikas Jakimavičius. Po Pa ir Sekminės

Tiesos.lt siūlo   2015 m. gegužės 23 d. 20:00

15     

    

Liudvikas Jakimavičius. Po Pa ir Sekminės

Kiekvienais metais gegužės pradžioj įprastai sulaukiu skambučio. Rašytojų klubo mielos moteriškės tarytum senas žadintuvas „sučirškia“: „Poezijos pavasaris“. Po to ir įprastas kitas klausimas: „Kur, su kokia grupe užsirašai važiuoti?“ 

Plečiantis festivalio geografijai ir atsiradus tolimiems maršrutams, poetus ir poeziją imta skraidinti lėktuvais net į Paryžių, Dubliną, Šveicariją ir kitur – šiemet ir į Gruziją. Pavadinkim tai naujais festivalio akcentais, padedančiais integruotis, žengti koja kojon su „naujais laiko iššūkiais“, kaip moko biurokratų sukurta naujakalbė. Turistauti smagu, kas be ko, – save parodai ir nematytų žmonių pamatai, kažkas pasauly sužino, kad yra tokia šalis Lietuva ir kad joje yra ir žmonių, kuriančių poeziją. Visokeriopai naudinga ir tau, ir Lietuvai, sunku pasakyti, kam daugiau.

Poetų keliavimas po svietą ir „apaštalavimas“ eilėraščiais būtų nieko vertas narciziškas užsiėmimas, jei žvelgtume į visą šią dvi savaites trunkančią renginiją tik kaip į šventę, turinčią savo pusės amžiaus istoriją ir puošnų fasadą. Kaip ir kasmet – įprasti ritualai – atidarymai, laureatai, ąžuolų vainikai, uždarymai, kuriuos tiesiogiai visa Lietuva gali stebėti per savo žydruosius plokščiuosius televizorius, kaip kokias pasaulietines sekmadienines mišias.

Scenarijus iš anksto žinomas, kaip seniau, kaip pernai, kaip visuomet. Vargu ar gali tikėtis netikėtumo, staigmenos, kuri tave patį kaip nors paveiktų ar keistų, jei vaidini tą patį išmoktą poeto vaidmenį. Todėl kaskart stengiesi ieškoti ar sau susikurti nors kokį dalyvavimo, buvimo šventėje būdą – „kitaip“.

Į Poezijos pavasario kalendorinį laiką šiemet „prasmuko“ Sekminės. Sakytum, nieko ypatinga. Ant sienos kabantis plėšomas kalendorius „informuoja“: „Sekminės, šiais metais minimos gegužės 24 dieną. Tai „beržų garbinimo šventė“, švenčiama sekmą (t.y. septintą) savaitę po Velykų. Jos metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Miestiečiams ši šventė nebėra tokia aktuali kaip Kalėdos ar Velykos, mat jos metu daugiausia dėmesio skiriama naminiams gyvuliams – karvėms.

Šventės metu ypatinga galia suteikiama jauniems berželiams. Pagonys medį laikė žmogaus ir visos gyvūnijos protėviu. Medis simbolizavo Visatos amžinumą, nesibaigiamumą, gimimą, mirtį ir atgimimą, mat jis žiemą apmiršta, o pavasarį vėl sužaliuoja.“ (citatos pabaiga)

Nuo savęs pridėkime dar, kad per Sekmines ganiavos išginamos karvės, kad jos vainikuojamos beržo šakelių vainikais, kad kažkur Meironyse ir Šuminuose Rytų Aukštaitijoje jos plukdomos į ežero salą vasaros ganiavai.

Grubiai galėtume ir pašmaikštauti. Poetai, kaip ir tos šventos karvės per Sekmines, vainikuojami ir išgenami į ganiavą po visą Lietuvą ir dar toliau. Štai kokia šio kalendorinio sutapimo mitologinė paslėpta mintis mums siūloma, jei jau likimas lėmė gyventi sekuliarizacijos laikais.

Bet gal dar kiek nors gyva ir kita – religinė – Sekminių prasmė. Apie ją kalendoriaus lapelyje nė žodžiu neužsiminta. Su poezija ji turi pačių giliausių ir slapčiausių prasminių sąsajų. Apaštalų darbuose rašoma: „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti.“

Mokiniai per Šventąją Dvasią, nors ir kalba skirtingomis kalbomis, vieni kitus supranta. Tikriausiai ne vienas šią keistą, sakytum šizofrenišką būseną, jei ne tikrovėje tai sapne esame išgyvenę. Ne sykį yra tekę sėdėti su rateliu užsieniečių poetų, skaitančių savo eiles nežinoma man kalba. Ir jei skaitoma gera poezija, kartais nutinka labai keista nušvitimo ar pilnatvės akimirka, pojūtis, kad tu supranti, apie ką visa tai, nes visa gera poezija juk apie tą patį, kaip ne sykį yra kartojęs Sigitas Geda.

Panašų dvasinį nutikimą patyriau ir šiemet per poezijos popietę Dieveniškių pašonėje Poškonių kaime. Į renginį susirinko margas klausytojų ratas: suvesti įvairaus amžiaus vaikai iš kelių aplinkinių mokyklų, mokytojai, istorinio regioninio Dieveniškių parko darbuotojai, vietiniai poetai, dar vienas kitas autochtonas. Nežinai nei ką tokiai margai publikai atsirinkti skaityti, kad suprastų, kad nepradėtų žiovauti ir į duris dairytis. Nusprendžiam skaityti pramaišiusi – vienas iš Vilniaus, vienas iš jų, tarp eilių ir pasikalbėdami, pasiguosdami.

Taip bebūnant visai netikėtai užkrito tas debesis ant mūsų, nors nebuvo nei ugnies liežuvių, nei vėjo ūžesio. Poezija turi slaptą galią sustabdyti akimirkai laiką. Ir mums jisai tarytum kelioms valandoms ten buvo sustojęs. Nedažnai taip nutinka, ir kai po renginio pradėjom šnekėtis su poškoniškiais, jie visai nesidrovėjo savo sentimentalumo. Sako: „Jūs net nežinote, kaip mes čia savo lietuviškose salelėse esame išsiilgę tokio bendravimo. Ne su reformų vykdytojais iš ministerijų, ne su valdžios „pažadukais“, kurių mažiau laukiame“.

Taigi pabaigos sakiny sverdamas, kuris man Poezijos pavasario maršrutas reikšmingesnis – į Paryžių ar Dieveniškes – vienareikšmiškai renkuosi Dieveniškes – pas žmones į Poškonių etnografinį  kaimą. Tokiose vietose kartais nutinka maži Sekminių stebuklai.

„Mažoji studija“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

to Lietuvos Sorošas        2015-05-26 23:38

Jei toks drąsus, tai gal pasisakysi iš kokio lizdelio esi paukštelis.

Patiko       2015-05-26 14:27

Visada perskaitau Jakimaviciaus straipsnius. Sis irgi teisingas ir geras.

Lietuvos Sorošas        2015-05-25 23:19

Partijos “Lietuvos Sorošas” nariai tarpusavyje susipliekė. Ai kaip gražu. O kad duoda viens kitam į skūrą, net kudlos į visas šalis laksto. Sakiau, kad iš sorošų naujo vėjo projekto “Naglas Kuolas Pūtys” nieko nebus, taip ir įvyko, o cha-cha-cha.

to Simonko to "skaitytoja"        2015-05-24 23:30

Ar ne busi iš puteikio chunbeivinų gaujos, nes stilius ir intelektas atitinka jo ,,komplektavimo” kriterijus?

Senos istorijos kartojasi       2015-05-24 21:01
Komentaras nusiųstas pas nykštukus.
Tiesos.lt pasilieka teisę siųsti pas nykštukus su straipsnio tema nesusijusius, užgaulius, necenzūrinius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.
Simonko to "skaitytoja"       2015-05-24 18:45

O man jo pisulkos,kaip muilas subinei!Ach,kaip gera,kaip gera!

Ponas Liudvikas būtų geras        2015-05-24 16:50

vynuogininkas perkeltine ir tiesiogine prasme.Pats laikas sodinti vynuoges savo nedideliame vynuogyne.Kiekvienam-tai labai pataiso nuotaiką .5x5,3x3 metrų žemės plotelyje jau galima užsiauginti 6-10 vynuogių.Ir laukia žmonės ne tiek derliaus,bet grožio,kaip pavasarį žydint alyvoms.

Juk tai       2015-05-24 16:47

neprivalomas renginys?

>Jakimavicius paseno, >Jakimavičiaus oaze        2015-05-24 16:36

Žmogau, žmogau, -  bandai apspjauti Liudviką, o apsispjauni pats.
Net skaityti koktu.
Juk žinai, kad spjaudytis negražu.
Kokių motyvų vedinas taip elgiesi?

Jakimavičiaus oaze       2015-05-24 14:34

“Grožėtis gamta,būti joje ,tai neakivaizdinis buvimas poetiškame pavasaryje,paskui ir vasaroje,rudeny…”-o dabar stacionarus lindejimas pencinyku ratelyje su nukritusiais kelniu klynais ir kreivom basanoškem,musiu nutupetom plikem ir su maisto likučiais barzdoje- ir jokiu minčiu vien tik prisiminimai,kad kžkada buvai kžkuom,t.y.daugiabučio kiemo šachmatininku!

Vykti į užmiestį-       2015-05-24 13:23

geras tonas,bent jau Švedijoje.Be ką čia Švedija.Klasika niekur nesensta.Grožėtis gamta,būti joje ,tai neakivaizdinis buvimas poetiškame pavasaryje,paskui ir vasaroje,rudeny…

Senas geras vynas       2015-05-24 13:21

turi vis daugiau ir daugiau poskonių ir aromatų.

Skaitytoja       2015-05-24 12:17

Pasakysiu trumpai ir paprastai: man Jūsų rašiniai - aliejus sielai.

Jakimavicius paseno       2015-05-24 10:02

Vidus tamstos- kolaboravusio piliecio praeitis,kuri psimetusi dabartyje.O tai reiskia - pasenau,pavargau

Poezijos       2015-05-23 21:52

pavasarį švenčia ir Alyvų slėnis prie Nemuno.Ties,ten poezija be žodžių ,o pats tampi be žado.

Sveikinu       2015-05-23 20:31

Sveikinu Liudviką Jakimavičių Šalčios žemėje.

Komentarai, nusiųsti pas nykštukus

Senos istorijos kartojasi       2015-05-24 21:01

Klaipėdos konservatorių partijos lyderis ir toliau sėkmingai atidirbinėja Maskvai, matyt vykdydamas seną Kremliaus užsakymą
http://puteikio.blogspot.com/2011/06/kam-dirba-naglis-puteikis.html


Rekomenduojame

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Dalius Stancikas. Kaip išnarplioti Šimašiaus mazgą

Reportažas iš 5-ųjų Monsinjoro Alfonso Svarinsko mirties metinių paminėjimo Partizanų parke

Tomas Baranauskas. Manote, kad bent A. Ramanauską-Vanagą jau paliko ramybėje? Manykite iš naujo…

Tiesos.lt žinia skaitytojams, kuriems šiuo metu esame nepasiekiami: mes veikiame, kliūtis žadame įveikti, lauksime Jūsų sugrįžtant

Algimantas Rusteika. Laisvės dykai niekas nedalina

Dar vienas reportažas iš mitingo „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (Šarūno Valentinavičiaus vaizdo įrašas)

Prof. Alfonsas Vaišvila. Nuo „tautos suvereniteto“ praktikoje slaptai pereinama prie valdžios suvereniteto

Nuo bačkos. Aplinkos ministerija: „Nevykdant pagrindinių miškų kirtimų, miškai prarastų tvarumą“

Nuo bačkos. Nerijus Mačiulis: Naujausia skurdo statistika neleidžia abejoti – Lietuvoje jau sėkmingai kuriame gerovės valstybę

Lietuvos žydų bendruomenių viešas pareiškimas dėl LŽB pirmininkės Fainos Kukliansky veiksmų

Raimondas Navickas. Įspūdžiai iš mitingo

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.