Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Liudvikas Jakimavičius. Kuliai

Tiesos.lt redakcija   2021 m. sausio 1 d. 23:24

29     

    

Liudvikas Jakimavičius. Kuliai

Mėginu prisiminti.

Buvau gal ketverių. Turėjom tokią žalmargę karvutę, neprisimenu jos vardo, bet ji mus gelbėjo.
Gyvenome pusbadžiu – trys vaikai, motina, pradinių klasių mokytoja, ir už antitarybinę propagandą išmestas iš mokyklos tėvas.

Ta karvutė buvo mūsų, vaikų, didelė draugė. Mes porą kartų su broliu ir seserim net buvom įsmukę į tvartelį ir kažkiek į dubenį pasimelžėm sau pieno. Nei spardėsi, nei ką, tik žiūrėjo į mus tokiais dideliais veizolais.

Bet apie tos karvutės gerumą pasakoju ne dėl to. Kartą, parginant piemenims Kulių bandą, kelios karvės kažko susikivirčijo visai prie mūsų tvoros. Mūsiškė susikibo ragais su komunisto Skomskio karve ir nulaužė jai ragą.
Nesitvėrėm džiaugsmu, pasiėmėm tą ragą kaip mūšio trofėjų ir kitą rytą nusinešėm į darželį.
Tėvo skundiko sūnus Astrauskiokas pradėjo kliančinti, kad tą karvės ragą jam parduotume, mat jo tėvas buvo medžiotojas ir kaupė ragų kolekciją.
Ilgai derėjomės.

Visą dieną, bet į vakarą, po pokaičio miego suderėjom ir pardavėm ragą už rublį. Tada buvo labai dideli pinigai. Nusipirkom tris bulkutes Kulių parduotuvėj ir dar gavom pilną saują kapeikom grąžos. Tai buvo pirmas, nusisekęs mūsų gyvenimo biznis.

O kas jį sukūrė? Mūsų geroji karvutė, kurios vardo niekaip negaliu prisiminti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

ah1       2021-01-4 1:06

tai buvo seniai ir neteisybė kaip dočio skambučiai.

NeBunkė       2021-01-3 18:33

prašalietį-neprašalietį čia nuleido iki gaidžio.

spėlioju       2021-01-3 17:59

gal kokia Bunkė?

štaziui       2021-01-3 0:44

stasele, tu jau apsispręsk dėl savo orientacijos.

Prašalietis       2021-01-2 23:20

Ne prašalietis,    2021-01-2 20:22
Patriotiškai paporinai lansberginis pseudo patriote, šiandiena “užuodžiantis pokario stribus” geriau nei pats V. Lansbergis. Kaip rodo šiandieninė “patriotinė uoslė”, pokario stribai dirbo gamyklose paprastais juodadarbiais darbininkais, na o “kovotojai už šiandieninę laisvę, kaip V. lansbergis, Grybauskaitė, Virgilijus Čepaitis, Čekuolis ir kiti šiandiena 75 metams užsislapstinę “patriotai” šalia tarybiniais laikais dirbto pagrindinio, tų laikų “patriotinio darbo"tuometinės kompartijos, KGB ir komunistinės propagandos struktūrose, jie mintyse “didvyriškai dar dirbo” ir “išsivaduojamajį iš okupacijos darbą” . Laiku persivertus, jų tarybiniais laikais ne gamyklose, kolūkio laukuose, mokyklose, gydymo įstaigose ir t.t. dirbtas tų laikų profesionalus “patriotinis” darbas padėjo jiems susiveikti palikuonis “ne stribvaikius”, o “tikrų tikriausius” šiandieninius “patriotus”...

T0mas J.       2021-01-2 23:13

“komunistams pavyko sukurti antrą ekonominę ir lygiavertę su JAV karinę galybę pasaulyje. “Gaila”, bet tenka palikti polemiką su tarybinių laikų “kilmingų tėvų” kaip komentuojantis “T0mas J. 2021-01-2 15:59”
(Prašalietis)


Nešmeižk mano tėvų.
Sutinku su tamsta, kad TSRS karinė galia buvo nemenka. Tačiau okupuotąjam jokia laimė, kad okupantas stiprus. Geriau tas okupantas būtų buvęs stiprus tualetinio popieriaus gamyba..
Čia nėra tinkama vieta diskutuoti apie tarybinį gyvenimą, nes autoriaus paliesta tema yra skurdas pokaryje ir aš niekada nesutiksiu, kad pokario metais gyvenimas buvo normalus, puikus - milžiniškus nuostolius patyrė visi, kas tame kare dalyvavo ir tai neigti yra taip kvaila, jog neketinu dėl to diskutuoti.

stasys       2021-01-2 20:33

Informacija stasiam     2021-01-2 18:29 ..kabinejates ne prie rimto reikalo .

Ne prašalietis,       2021-01-2 20:22

o tik užkietejęs niekšas-stribas galėjo parašyti:

- “...dzūkijos miškuose bėgiojo ir iš išsikastų bunkerių “vadovavo pokario Lietuvos valstybei” rinkėjai iš Kauno” šiandiena gerai pažįstamas ” tautinis bogatyrius”, kaip iš kitame miškelyje išsikasto būnkerio"pokario valstybei prezidentavo"kitas “tautinis bogatyrius” šiandiena skelbiamas “pakario valstybės prezidentu”...”

Arba “be karvių uodegų” dar ir gerą tėvelio-čekisto mokyklą praėjęs stribvaikis.

Nežinai, ką rašai?       2021-01-2 20:06

“Nežinau tiksliai tuo metu koks buvo parduotuvės juridinis statusas.”

>> 19:25       2021-01-2 19:58

stasys su prašaliečiu net tas pačias rašybos klaidas daro. Įdomu, ką tai galėtų reikšti? Gal kur nors Šneiberio kaimynystėje kas nors ką nors žinotų? smile

idomu       2021-01-2 19:25

Gal kas zino, kaip stasi surasti? Tarka (partizanu pavyzdziu) jau turiu.

nesipykime,       2021-01-2 19:21

juk mes kiekvienas turim to meto prisiminimus, ir jie yra skirtingi.JUk ir dabar vienas su tokia pacia pensija sugeba pragyventi o kitam po 15 dienu jau jos neliko.Labai priklauso nuo seimininkes is kirvio isvirti sriuba, o kitai ir is vistos nelabai kas gaunasi.

klausimelis       2021-01-2 19:07

idomu, koks gyvenimas buvo pries kara. kiek dusiu gyveno tada ir kiek dabar?

Prašalietis       2021-01-2 19:04

>Prašalietis     2021-01-2 18:26
Bičiuli matomai užaugai tarybinaime kaime, todėl, kaip Liudvikas,nieko nematei tik nuosavos karvės uodegą, ir “pusbadį”, nes kaimiečiai per mėnesį uždirbdavo pinigais keliolika naujų rublių. “Švietimo pabaigai” tepasakysiu, šios parduotuvės buvo privačiuose namuose, jose prekybininkai buvo tame name gyvenantys šeimininkai. Šalia manęs buvusioje Šneiberio parduotuvėje, pardavėjas, vedėjas ir direktorius buvo senis Šneiberis su savo žmona. Visi aplinkiniai žinojo, kad Šneiberis yra žydas. Nežinau tiksliai tuo metu koks buvo parduotuvės juridinis statusas. žinau tik viena, kad į buvusią kaimynystėje Šneiberio parduotuvę, mano motina ir kaimynai apsipirkti praktiškai nėjo, visi ėjo į centre esančias parduotuves. Man teko tik kelis kartus užsukti pažiopsoti į šią parduotuvę, nes Šneiberis vaikus vydavo lauk. Kas liečia tavo kaimiškai “patriotinį” “O O O O”, žinok, kad sovietijoje buvo ir “karinis komunizmas” ir “kooperatinis NEPAS”, ir kolūkiečiai turėjo atidirbti darbadienius, o tik paskui rūpintis savo karve ar kiaule, ir kad neišsibėgiotų jiems pasų ilgą laiką nedavė,,. Ir neduok Die, jei ką kaimietis “patriotiškai” nugvebs iš kolūkio fermos ar laukų....pasidarysi iš karto šiandieniniu “patriotu” kirtusiu mišką Siberijoje….

Prašalietis       2021-01-2 18:36

T0mas J.    2021-01-2 15:59
P.S. Teisingai sakai bičiuli, rašymas “drąsiųjų keliai” ant šių knygų viršelių atsirado vėliau. bet tai yra nereikšmingos smulkmenos nekeičiančios mano pagrindinio teiginio esmės. Ant motinos parneštų, nepamenu autorių “Šarlio Bantaras,” Kapitono Blado odisėja” ant viršelių užrašo “drąsiųjų keliai ” nebuvo. Istorinis faktas yra tai, kad darbininkai vietoje, kad ir nedidelės dalies atlyginimo, gaudavo grožinės literatūros knygų. Knygomis, kaip ir valstybinėmis obligacijomis, buvo nepatenkinti beveik visi eiliniai dirantieji, bet dėka to gyveno meno darbuotojai, iš sugriautos sovietų sąjungos komunistams pavyko sukurti antrą ekonominę ir lygiavertę su JAV karinę galybę pasaulyje. “Gaila”, bet tenka palikti polemiką su tarybinių laikų “kilmingų tėvų” kaip komentuojantis “T0mas J.    2021-01-2 15:59 ar > Tomas J.    2021-01-2 16:54” “patriotiniais” palikuonimis, kaip ir “vaikystėje iškentusio lietuvišką golodamorą” Liudviko straipsnelio subjektyvų komentavimą, kurie ir šiandiena “patriotiškai prisimena”, kaip jie vaikystėje “badavo”, kaip jų karvės Kulių patvoriuose “badė komunistų karves”, dzūkijos miškuose bėgiojo ir iš išsikastų bunkerių “vadovavo pokario Lietuvos valstybei” rinkėjai iš Kauno” šiandiena gerai pažįstamas ” tautinis bogatyrius”, kaip iš kitame miškelyje išsikasto būnkerio"pokario valstybei prezidentavo"kitas “tautinis bogatyrius” šiandiena skelbiamas “pakario valstybės prezidentu”....

Informacija stasiam       2021-01-2 18:29

Gazuoto vandens stiklinė - 1 kapeika.
Gazuoto vandens stiklinė su sirupu - 3 kapeikos.
2 kapeikas kainavo paskambint iš telefono būdelės…

>Prašalietis       2021-01-2 18:26

“...Buvusiose pokarinėse išlikusiose privačiose parduotuvėse, Alytuje “pas Šneiberį” ar “pas Šapalą”, paprasti žmonės mažai ką įpirkdavo, nebent po algų darbininkai eidavo nusipirkti dektinės ir užkandos. Tiesa šios privačios parduotuvės apie 1965 - 1967 metus buvo uždarytos…”

O čia tai bent!!!
Privačios parduotuvės sovietmečiu???

stasys       2021-01-2 18:12

Ko Jus čia ant to Prašaliečio batoną trupinatę ? Žmogaus vaikystės prisiminimai nepagrąžinti išmįslais ? gal ir nutylima kada jam buvo prie vaikiškos krūtinės pirma karta prisegtas spaliuko ženkliukas ir kaip šauniai jam sekėsi saliūtuoti po kaklu pasirišus raudona skarele , o tas komjaunuolio įsimintinas kelias .? Nors tik savaitgaliais gaudavo ‘pieniško-plombiro’ palaižyti bet argi juos sulyginsi su šiandieniniais maximiniais ? Dvi kapeikos gazuoto automato stiklinė tai ne šiandieninė maximinė cocola savo kaina lygi ano laikotarpio visos dienos sugrubusių ranku uždarbiui .Na negaliu aš pykti ant Prašaliečio .. juk vaikystėje jis musėt buvo labai geras fotografas ir labai mėgdavo fotografuoti paskui ilgai naktimis vakaruotį ryškinant tai kas užkliuvo jo akiai . O kas šiandiena dar naudojasi tuo sovietiniu projektoriumi , o forografijas ryškina mamos metaliniame skalbiniu diubenyje ?.. Ne dabar esamu laiku nieko nereikia išgalvoti tam kad turėti ko norisi ! na kas šiais laikais iš vaiku važiuoja pas senelius į kaimą buroku ravėti tam kad dviratį užsidirbti ir turėti ? Ka ten karvė Liudviko .. o aš vis galvojau iš kur čia pas ji komersanto gislūtė , dabar viskas aišku .

Prašalietis       2021-01-2 17:57

> Prašalietis     2021-01-2 13:50
Bičiuli, kuris būdamas 65 metų mažai ką “gero ar blogo prisimeni”, nereikia turėti 80 metų, kad prisismintum, jei, aišku, nepragėriai “patriotinio” proto, nekankina alzaimeris, šiandieninis “provakarietiškas patriotizmas”, lansberginis-grybauskinis idiotizmas ir visokis kitokis “-izmas”..., jei tėvai nepriklausė tuometiniam “elitui”, jei negyvenai dideliame mieste, kuriame gal būt tuometinė valdžia pajėgė geriau pasirūpinti liaudimi.., pakanka ir 68-69 metų, kad būdamas “miestietis” prisimintum, kad turbūt iki kokių 1970 metų valdžia valstiečiams nedavė pasų, kad valstiečius kolūkio krovininės mašinos kartą į savaitę atveždavo kaimiečius į miesto Komjaunimo aikštėje esančias parduotuves apsipirkti, kaip daug vyresni nei mes kaimo bernai lipdami iš nedengtos bortinės mašinos “kūzavo” šaukdami “vyrai ladų” skubėdavo nusipirkti porciją ledų, ar kaip iki “naujų rublių” ir dar kažkiek laiko su “naujais rubliais” nedideliuose miestuose galėjai nusipirkti už valstybinę kainą valstybinėse parduotuvėse normuotai duonos, kruopų, cukraus ir kitų pagrindinių maisto produktų. Didesniam produktų kiekiui nusipirkti nemaža dalis paprastų žmonių vesdavosi į valstybines parduotuves savo mažamečius vaikus, dirbantys ar nesuradę laiko žmonės siųsdavo į šias parduotuves savo vaikus “užimti” eilės ar “parnešti duonos”... Buvusiose pokarinėse išlikusiose privačiose parduotuvėse, Alytuje “pas Šneiberį” ar “pas Šapalą”, paprasti žmonės mažai ką įpirkdavo, nebent po algų darbininkai eidavo nusipirkti dektinės ir užkandos. Tiesa šios privačios parduotuvės apie 1965 - 1967 metus buvo uždarytos. Šiandieninio lansberginio durnių laivo “patriotinė bulvių rinkėja iš Kauno” šiandiena “provakarietiškai” su kitais užsislapstinusiais 75 metams profesionaliais “patriotais” blizginanti JAV tankus, savo laiku pirmose gretose su kojaunuolišku įkarščiu ir patriotinėmis dainomis šveitusi tarybinius tankus, būdama spaliuke buvo pirmūnė ir mintinai mokėjusi ne tik “mirga plazda kaip ugnėlės, pionierių skaros”, bet ir P. Cvirkos “atėjo vokietukas, dantyse rūkstantis cibukas” ir t.t., šiandiena būtų kažką “girdėjusi” apie dzūkiškus prieškario ir pokario žodžius kaip ” bagotas,bagotyrius, gaspadorius, ubagas, skarvada, bučiukas, kalconai, stribai, banditai, prūsai, gudai, šlėktos ir t.t. Iš šiandieninio beretinio “patriotizmo” nepajėgiantis komentare perskaityti dzūkiško žodžio “bagotyrius”, kad ir kaip ši lansbergiškai ir grybiškai “išprususi patriotė” lietuviškai beskaitytų, šiai lansberginio durnių laivo aktyvistei ausyse vis tiek suskamba daug geriau suprantamesnis ir mielesnis rusiškas žodis"bogatyriai”(bogatyr). Be abejo tarybiniais laikais šiandieninė “bulvių rinkėja iš Kauno” buvo profesionalesnė “nepropagandistė”, nes tais laikais nepakakdavo tik “patriotinio argumento” - “propaganda”, turėjai sugebėti pacituoti"propagandą” ir šalia parašyti “nepropagandą”. Pavyzdžiui komunistiniai propagandistai sakė, kad Stalino gūlago laikais ir po jo iki 1968 metų Amerikos negrai nebūdami jokiame gūlage, “būdami visiškai demokratiškai laisvi ir nepriklausomi” negalėjo užeiti net į tualetą, kuriuo naudojosi baltaodžiai, apie kitas viešas vietas, kvalifikuotus darbus, kitokias “demokratines laisves” nėra ko ir kalbėti. Su “giliu liūdesiu” belieka konstatuoti, kad ir 2021 metais šiandieninė lansberginio durnių laivo pseudo patriotė “bulvių rinkėja iš Kauno” iš esmės nepajėgia ką nors konkretaus"sumąstyti” ir savo komentare pasakyti į straipsnelio temą, kur Jakimavičių Liudvikėlis aprašo savo “patirtą vaikystėje badavimą”, aišku tik tokie šiandieniniai “patriotai” kaip “rinkėja iš Kauno” galėjo patirti ne mažiau “sunkią, bado kankinamą, okupacinę” vaikystę. Belieka tikėtis, kad nuo 2021 metų nors vienas kitas “tautinis ne idiotas” , “patriotas” sugebės ką nors suregsti ką konkretaus, objektyvaus ir iš esmės, o ne apie galimai padaromas komentare gramatikos, stiliaus klaidas ar praleistą autoraus pavardę..., kas rašinėjančiam komentarą būna antraeilis, trečiaeilis… dalykas…

Plungė - Rietavas (per Kulius ir Mižuikius)       2021-01-2 17:36

Meluoji Liudvikai, oi kaip meluoji!

Darželio Kuliuose nebuvo. Pirmas atsirado Plungėje, 1959 m. Pastatas (tamsiai žalias) stovi ir dabar, už valstybinės mokesčių inspekcijos pastato, Vytauto gatvėje.
Bandelių Kulių parduotuvėje   nebuvo, atveždavo vakarykštę duoną  iš Plungės kepyklos ir keturias bulkas, keptas vienoje formoje, sulipusias į vieną gaminį. Po šešias kapeikas už kiekvieną.
Bandelių buvo tik Plungės kulinarijos gaminių parduotuvėje, dabartinėje Vytauto gatvėje, ten dabar „Akmenų terapija visai šeimai“. Ir tai atveždavo tik du kartus per savaitę.
O kuliškiai visada gyveno gerai. Tiek prie Smetonos, tiek prie Tarvydo, tiek prie Lenino ordininko Juozuo Bražinsko. (Tebūnie dėdei Juozui Žemaitijos žemelė švelniu pūkeliu).
O tie, kurie nebuvo girtuokliai ir lodoriai gyveno labai gerai!!!

> Tomas J.       2021-01-2 16:54

Klystat, gerbiamasis.
Prašalietis yra traktorininko palikuonis (...tokiam kaip aš ligoninės sanitarės ir gamykloje traktorininku dirbusių...), kur jam lygintis su čmiliais, armonais ir grybauskais.

Ai, ai, ai prašalieti,       2021-01-2 16:47

kaip tavę į vietą pastatė!
Tamstos vietoj mirčiau iš gėdos.
Beje ir amžiaus gražaus esi, galima ir natūralia mirtim…

T0mas J.       2021-01-2 15:59

Kad pokary buvo daug šeimų, kurios gyveno pusbadžiu - nė kiek neabejoju, ypač jei vienas šeimos narys staiga prarasdavo darbą. Sunkūs buvo metai visiems. Okupantas - Rusija - buvo išsekintas karo, o ir okupuotieji kraštai (tame skaičiuje Lietuva) per karą ne kurorto malonumus jautė. Bet nepainiokim pokario su visai kitu laikmečiu - “pradėjęs eiti į mokyklą ir išmokęs skaityti, turėjau namuose paskaitymui įdomias nuotykių knygas - “drąsiųjų keliai”” - reiškia JAU PO 20 METŲ NUO POKARIO! 1965 - 1970 jau nebe pokaris, o būtent tada pradėta leisti serija “Drąsiųjų Keliai”.
Prašalaičio pyktį matyt kursto skirtingos nei Jakimavičiaus politinės pažiūros: autorius TSKPistų pagrįstai nekenčia, nes tai valstybės priešų, okupantų partija, o Prašalietis kaip supratau šiai kruvinai organizacijai yra palankus, nes jo tėvai galbūt kažkaip susiję su tuo?

Apžvalgininkas       2021-01-2 15:13

Dabartinės komunistų karvės gerokai stipresnių ragų...

Rinkėja iš Kauno       2021-01-2 15:12

Prašaliečiui kažkas labai prastą špargalką trolių fabrike parašė. Sumaišė į tą patį kokteilį š..dąir šermukšnius. Eilės po karo prie duonos pagal korteles, kaip byloja istorija,  išnyko dar Stalinui gyvam esant. Tai jeigu tas rašeiva jose vaikystėje stovėjo, tai tuomet, kai išėjo “Oceola seminolų vadas” jis tikrai jau nebuvo tokias knygas ryjantis vaikas - skuto barzdą ir į vakaruškas ėjo. O “Juodoji tulpė” išėjo dar vėliau, ir parašė tą knygą ne Hugo, o A.Diuma. Ir klaidos jo rašliavoje labai būdingos rusakalbiams - “kaiministė”,  “bogatyriai” (pirmą kartą girdžiu, kad alytiškiai dzūkai taip turtingus vadintų). Eitum jau, tamstele, į pensiją, negi stažo KGB neišsitranavai? Sulaukus 80 su viršum jau nereikėtų taip aktyviai rašinėti propagandinių paklodžių.

Akiniai ant kaktos       2021-01-2 14:29

Duoda daugiau reitingų nei akiniai ant nosies.

> Prašalietis       2021-01-2 13:50

citata: “...Taip pat prisimenu, kaip vis vėliau reikdavo keltis ryte eiti užsiimti prie parduotuvės eilės nusipirkti duonos, kaip didėjo nusipirkimo normos maisto produktams, kaip atėjo laikas, kai nebereikėjo eiti prieš parduotuvių darbo pradžią užsiimti eilių nusipirkti būtiniems maisto produktams…”

Turiu klausimą;
Pačiam turėtų būti apie 80 metų, nes aš būdamas 65-ių, to nepamenu…

Prašalietis       2021-01-2 13:12

” Mėginu prisiminti”... Po karo viskas buvo sugriauta, visi gyveno sunkiai. Tėvai dirbo už mažus atlyginimus ir tų pilnai negaudavo, nes reikėjo priverstinai nupirkti priklausomai nuo gaunamo atlyginimo grožinės literatūros knygų, nuotykinių romanų, išpirkinėti valstybines obligacijas. Visi šie pinigai komunistinės valdžios buvo skiriami sugriautų gamyklų atstatymui. Po karo JAV papildomų paskolų sovietams, grąžinėjusiems auksu už karo metais teiktą JAV karinę pagalbą, nedavė. Liudvikas Jakimavisčius “badavimo laikais” turėjo karvę ir “badavo”, mano tėvai gyveno mieste ir gyvendami “ant kambario” nieko neturėjo. Kaip tų laikų“skurdžius” aš ėjau į darželį, kurių kokiame Alytuje tebuvo vienas. Į darželį ėjo tik keliolika tokių pačių “skurdžių“vaikų. Darželyje vaikams ko davė valgyti, to ir pakako, nuo “bado” kaip Jakimavičius nejaučiau, kad “kenčiu”. Auklėtojos prižiūrimi šokom, dainavom, mokėmės eilėraščius ” viena klumpė kitas batas, mano tėtis deputatas”,su džiaugsmu klausėmės auklėtojos skaitomų P. Cvirkos “atėjo vokietukas, dantyse rūkstantis cibukas..”, Brolių Grimų pasakas ir t.t.  Tegaliu pasakyti, kad tokiam kaip aš ligoninės sanitarės ir gamykloje traktorininku dirbusių “aristokratų” , neturėjusių net ožkos “turtuolių” vaikui, patirti, turėjusių karvę “golodomorinių patriotinių skurdžių” kaip Jakimavičius “patirto bado”, neteko. Kaip tik mano kaiminystėje gyvenę Stankevičiai, turėję karvę, buvo kitų gatvės tokių pačių vaikų laikomi bagotyriais, kurie galėjo valgyti sriubą su grietine kas dieną. Vienas kitas įstengęs išlaikyti ožką taip pat nesilygino “bagotumu” su tais, kurie turėjo galimybę ir pajėgė išlaikyti karvę...Tiesa, pradėjęs eiti į mokyklą ir išmokęs skaityti, turėjau namuose paskaitymui įdomias nuotykių knygas (“drąsiųjų keliai” Kapitono Blado odisėja, Verno “Paslaptinga sala, 20000 mylių po vandeniu”, Hugo “vargdieniai, juodoji tulpė”, Remarko “Trys draugai”,JAV autorių “oceola seminolų vadas” ir t.t., kurias perskaitydavau po kelis kartus… Taip pat prisimenu, kaip vis vėliau reikdavo keltis ryte eiti užsiimti prie parduotuvės eilės nusipirkti duonos, kaip didėjo nusipirkimo normos maisto produktams, kaip atėjo laikas, kai nebereikėjo eiti prieš parduotuvių darbo pradžią užsiimti eilių nusipirkti būtiniems maisto produktams, kaip eilėse grūsdavaisi tik norėdamas “deficitų”, baigėsi ” mano nelaimei” tėvams priverstinis grožinės literatūros knygų pirkimas… Būtų įdomu išgirsti tokių “buvusių Badautojų” kaip Jakimavičių Liudvikas “pastebėjimų” kiek išmirė nuo “komunistinio pokario bado”, turėjusių karvę ar ožką, nekalbant apie tuos kurie teturėjo tik savo darbo rankas, jo kaimynų, pažįstamų, nepažįstamų, pačių komunistų.. Nes kitaip, Jakimavičiaus aprašyti jo “pokario badavimai” šiandiena skamba kaip, ” kuli muli pas diedulį, šešios bobos lovoj guli”.... Su Naujais Metais, ir visiems linkėjimai susilaikyti nuo “patriotinių, provakarietiškų” nieko bendra su realybe neturinčių  trydų....

Rublis       2021-01-2 10:16

didelis pinigas. Kažin kaip jis atsirado pas Astrauskioką? Ar jis taip pat ėjo į darželį. Gal buvo vyresnis?


Rekomenduojame

Verta pažiūrėti. „Kapitolijaus šturmas“ garsiojo prokuroro ir buvusio Niujorko mero Rudolfo Džulianio akimis

Andrius Švarplys. Viena replika apie Laimos Kreivytės pranešimą Santaros Šviesos Vilniaus klubo diskusijoje apie ateities Lietuvą

Vytautas Sinica apie socialinių tinklų cenzūrą: pasirodo, viskas yra dar blogiau

„Nacionalinis susivienijimas“ reikalauja teisingumo reformos ir beda pirštu į rezonansines bylas

Andrius Švarplys. Didžiausias JAV demokratijos išbandymas vyksta dabar – po rinkimų ir Kapitolijaus užėmimo

Kardinolas Sigitas Tamkevičius. Malda Sausio 13-ąją

Kastytis Braziulis. Bolševizmo mūsuose vis dar yra likę labai daug

Verta prisiminti. Vidmantas Valiušaitis. Dar kartą „vienų vieni“?

„Pagaminta Lietuvoje“: savaitės politinių įvykių apžvalga trumpai

Verta prisiminti. Naktis, sukrėtusi ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį: pirmieji žiniasklaidos balsai

Ramūnas Aušrotas. Ateina naujos ideologinės kolonizacijos laikas – apsiginsime?

Vygantas Malinauskas. Kodėl Bažnyčiai iš viso reikalingos Šv. Mišios

OpTV: išskirtinis „Kranto“ interviu su pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi – apie Ameriką ir Trumpą, Sąjūdį ir Sausio 13-ąją

Aleksandras Nemunaitis. Kaip man nebuvo leista sudalyvauti viešame Vilniaus savivaldybės Ekonomikos komiteto posėdyje

Ramūnas Aušrotas. Įdomu, ką čia Žmogaus teisių komitetas sugalvojo?

Algimantas Rusteika. Mes laimėjom

Raimondas Navickas: Mes jų nepamiršome. Papasakokime apie juos savo vaikams ir anūkams

„Iš savo varpinės“: Ar vyksta socialinių tinklų revoliucija?

Vytautas Radžvilas: Laisvės kova niekada nebaigta

OpTV: Mantas Varaška meta iššūkį iš nelaimės parazituojančiai žiniasklaidai ir kolegoms: žmonių kantrybė senka!

Laima Malinauskaitė. Sausio 13-ąją prisimenant

Moderna padvigubino savo vakcinos nuo Covid-19 kainą

Vytautas Sinica. Interneto cenzūros režimas

Ramutė Ruškytė. Valstybės ir bažnyčios santykis karantino metu

Audrys Karalius. Sausio 13-osios randas

Vaidotas A. Vaičaitis. Kas apgins Konstituciją, arba Kaip paskirti Konstitucinio Teismo teisėjus?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į virtualią parodą „1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose“

„Neredaguota“ pokalbis apie tautinę politiką su Liutauru Stoškumi ir Tomu Aleknavičiumi

Algimantas Rusteika: „Tai ne šiaip ženkliukas. Tai pozicija šiuolaikiniame kare už žmogiškumą“

Kunigas Robertas Grigas: Tada buvome barikadų broliai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.