Įžvalgos

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Tiesos.lt redakcija   2018 m. liepos 29 d. 16:36

16     

    

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Komentaras perskaitytas ir per „Mažąją studiją“.

Kartais pagalvoju, kam protinį darbą dirbančiam žmogui duodamos atostogos? Protas juk atostogų neišeina. Turiu tokį vieną atsakymą. Atostogos reikalingos tą protą pravėdinti, nelyg per metus priplėkusį sandėliuką. Atverti langus, įsileisti oro, padaryti reviziją, išmesti iš talpyklos, kas per metus nugrota, nebereikalinga. Išsivalyti failus, kad atsirastų tuščios vietos naujiems.

Suprantama, reikalingas veiksmas, privalu atsijungti nuo visų įtaisų, per kuriuos į gryčią veržiasi informacija. Kai po savaitėlės kitos mintys šiek tiek praskaidrėja, prasideda gundymai. Nagi dirstelsiu, kas ten „ant margo svieto“ dedasi, ar nėra kokių netikėtų įvykių pasaulyje, nuo kurių mėginai pasprukti ir atsijungti. Nors iš anksto žinai, kad nieko naujo nepamatysi, bet vis dėlto. Pagunda yra pagunda.

Na ir ką pamatai atsivėręs naršyklėj didžiuosius mūsų žiniasklaidos plotus?  Pirmoji reakcija – suglumimas. Panašiai nutinka, kai ilgėlesnį laiką nebuvęs Lietuvoje, grįždamas lėktuve iš už sėdynės atlošo išsitrauki kokį lietuvišką laikraštį, didžiosios žiniasklaidos organą. Nekalbu apie leitmotyvines temas. Jau kuris metas dominuoja šios: kriminalas, aukštuomenės marmeliadas ir lėkštoji Karbauskio–Gabrieliaus politinių apsispjaudymų dramaturgija. Lietuva lyg ir pasaulyje, bet pasaulis Lietuvoje – nelabai. Jis paprastas ir banalus kaip trys kapeikos, užskliaustas provincijos skliaustais. Nieko naujo, prie tokių diskursų mes įpratinti, bet kur kas labiau į akis krenta ir glumina pati diskursų kalba. Nususinta, numelioruota, praradusi niuansus, stilių ir plastiką. Tik retas mūsų tikrovės komentatorius ar apžvalgininkas sugeba suvaldyti ilgesnį sakinį. Apie eilinius žurnalistus nėra ką ir kalbėti. Jie toje lygoje, kurioje nesėkmingai grumiamasi su gramatikos taisyklėmis. Kyla klausimas, ką veikia tekstų redaktoriai ir vargo pelytės korektorės? Nebėra, išskrido į Londoną dirbti vaikų auklėmis, slaugėmis, indų plovėjomis ir valytojom.

Viešoji kalba katastrofiškai skursta mūsų akivaizdoje. Žiniasklaida (išskyrus gal tik kultūrinę, kurios beveik niekas nebeskaito) išsiverčia su keliais tūkstančiais žodžių. Galėtum sakyti – mažuoju kišeniniu žodynėliu. Tokį bestselerį galima būtų  sudaryti ir išleisti. Tuomet dar pamatytume, kad koks trečdalis žodžių bus tarptautiniai, sykiu su skoliniais ir svetimžodžiais.

Kas vyksta su mūsų kalba, tas vyksta ir su mūsų mąstymu. Tekstai, sukonstruoti iš „kišeninio žodynėlio žodžių“, naudojantis tik keletu sintaksės taisyklių, slysta pro akis ir kuria menkavertiškus tikrovės vaizdinius. Beje, tokioje rutinos kalboje mes ir maudomės.  Ir nėra ko piktintis, kokia kalba, toks ir gyvenimas – kirvis kotą atitinka.

Užverda kraujas. Norisi maištauti prieš tokios tikrovės lėkštumą, radikaliai kelti prasmės klausimą: ar nususinta, numelioruota kalba gali saugoti ir išsaugoti žmogui vertybinį pamatą, egzistencijos gylį? Vargu bau. Prie visų negandų, ištikusių viešąjį diskursą, pridėkime dar brutalią politikos projektų intervenciją į jai nepriklausančias teritorijas – kultūrą, švietimą, literatūrą, siekiant atlikti „politkorektišką“ reviziją. Atsiranda uždraustos temos, nutylėtos tikrovės, apie kurias geriau patylėti ne tik Facebooko paskyroje,  gatvėje, bet ir virtuvėje. Kas tai, kai iš mokyklinių literatūros vadovėlių ir skaitinių knygų kupiūruojami Binkis ir Sruoga, Paulius Širvys, Sigitas Geda ir Jurgis Kunčinas, neapdairiai rašę apie midų, degtinę ir vyną? Labai chunveibiniška manyti, kad cenzūra galėtų išblaivinti Lietuvą ar įpūsti tolerancijos kitokiam.

Paradoksalu, bet panacėja progresyvizmui kėsinasi ir prievartauja gyvąją, prasmingą kalbą, vietoj jos brukdama simuliakrus ir naująjį kalbinį kanceliaritą, kur žodžiai ima simuliuoti, nieko nebereiškia arba prasmiškai taip „persitvarko“, kad ima reikšti savo priešybę.  Jei kokiame nors architektūriniame projekte rašoma, kad bus harmonizuota kokia nors miesto erdvė ir pritaikyta viešajam interesui, turėtum suprasti, kad ten bus iškirsti medžiai ir išdygs koks nors kreivas gelžbetonis kontorų stiklainis, o likęs lopinėlis žemės BUS išgrįstas pigiom kiniškom trinkelėm.

Žvelgiant šiek tiek giliau nesunku pastebėti, kad kalbos teritorijoje vyksta tikras karas – tiesiog nauja nuvorišų naujakalbės agresija ir okupacija.

Rašytojai, pedagogai,  kunigai, pamokslininkai ir viešieji kalbėtojai, nepraradę gyvosios kalbos jausmo, be abejo, turėtų jausti ir jaučia tą įtampą, kuri tvenkiasi aplink mūsų tapatybės šerdį – gyvąją kalbą. Apie tai būtina garsiai šnekėti ir daiktus vadinti tikraisiais vardais. Klausimas tik toks – kur apie tai šnekėti? Ar turime tokių nišų – be teatro, vos vos lekuojančios kultūrinės spaudos, vienos kitos bažnyčios ir pabirų kultūros renginėlių? Matyt, gyvybiškai pribrendo reikalas steigti kažkokią platformą intelektualiniam Lietuvos polilogui, kur susietų diskutuoti filosofai, pasaulietinė ir bažnytinė šviesuomenė: rašytojai, mokytojai, istorikai, bibliotekininkai ir visi, kam gyva Lietuva rūpi.

Pabaigai ir retorinis klausimas – ar ne geriausia pastogė tokiai Agorai būtų visuomeninis mūsų transliuotojas, svarstantis naują laidų tinklelį? Pats laikas tą pastogę atsiimti.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Arne       2018-07-31 0:35

pasiilgome tikros žmoniškos kalbos, aiškios,konkrečios, tikrovę atspindinčios informacijos. Dėkui autoriui, bet niekas negirdi, niekas nesikeičia, - taip pamažu zombėjame.

Kas -ui       2018-07-30 22:04

“...nes mes ją išlaikome” (Kor.kl) atsiprašau

Kas -ui       2018-07-30 22:02

Pagal Konstituciją ir senoji pastogė priklauso mums, ne mes ją išlaikome.

kas.       2018-07-30 14:50

kas eis atsiimti pastogės.sutrešusios pastogės?gal statykim naują pastogę ?arba skirstomės.

Misteriui-supermenui       2018-07-30 14:32

Kaip gerai, kad tu nepliurpi, o nuolat imiesi veiksmų.
Pranešk - kada ir kur ketini surengti kitas muštynes, ateisime, sudalyvausime.
Tik nepamiršk užsimauti Supermeno triko, antraip galime neatpažinę ir tau nosį sugurinti.

StasysG       2018-07-30 13:40

Autorius ir kiti intelektualai vėl ir vėl pasiremia “Žiniasklaida”, kuri Lietuvoje anot garsaus MG baltic prezidento Mockaus yra VERSLAS. Bet kas tai yra iš tikrųjų, intelektualai nepaaiškina. Tikriausiai galvoja, kad tai MEDIJA(os)? Ar tikrai??? Na jei taip, tai kas plačiosioms masėms parašyta Vakaruose?: “Medija yra pranešimas” - tai frazė sukurta kanadiečių švietėjo, filosofo ir mokslininko Maršalo McLuhano. Ši frazė reiškia, kad medija, įtvirtindama save bet kokiame pranešime, kurį gali perduoti ar perteikti, tuo pačiu sukurdama simbiotinius santykius bei ,pasitelkdama šiuos santykius, formuoja pranešimo suvokimą. Pačiam McLuhanui medija modeliuoja ir valdo „ žmonių bendravimo bei veiklos mastą ir formą“.  Imdamas filmus kaip pavyzdį, jis teigė, kad ši medija, žaisdama su greičio ir laiko sampratomis, „iš sekos ir ryšių pasaulio pakėlė mus į kūrybiškų pavidalų ir struktūrų pasaulį“. Taigi, filmo medijos pranešimas yra paprasčiausiai perėjimas nuo „linijinių ryšių“ prie „konfigūracijų“. Praplėsdamas pačios medijos, kaip pranešimo, supratimo argumentą, jis išsakė tai, kad „bet kokios medijos turinys visada yra kita medija“. – vadinasi, KALBA yra parašyto teksto turinys, parašytas žodis yra spausdinto teksto turinys ir, galiausiai, spausdintas žodis yra telegrafo turinys. McLuhanas suprato „medijos“ sąvoką plačiai. Jis nurodė elektros lemputę kaip aiškų frazės „medija yra pranešimas“ įrodymą. Nors elektros lemputė nėra susijusi tokiu pat būdu kaip laikraštis ir jame esantys straipsniai ar televizija ir joje esamos programos, tačiau, būtent medija yra ta, kuri sukuria socialinį efektą: tai reiškia, kad lemputė, nakties laikotarpiu, leidžia žmonėms sukurti kitas erdves, kurios tiesiog būtų apgaubtos tamsos. Jis apibūdina elektros lemputę kaip medija be jokio turinio. McLuhanas teigia, kad “elektros lemputė sukuria aplinką pasinaudodama tik savo pačios buvimu. “

Taip pat, naujienas pristatančios televizijos laidos pranešimas, apie įvykdytą bjaurų nusikaltimą gali būti mažiau apie individualų pačios naujienos siužetą – turinį –, o būti labiau pakreiptas į viešus žmonių požiūrio pasikeitimus nusikaltimų atžvilgiu. Šį požiūrį, tos naujienas pristatančios televizijos laidos, stengiasi sužadinti naudodamosis faktu, kad tokie nusikaltimai vyksta, ir kad jie yra pristatomi žmonėms, kai šie sėdasi vakarieniauti prie įjungtų televizijos ekranų.  Vadinasi, kūrinyje „Kaip suprasti medijas“ McLuhanas tapatina medijos „turinį“ su sultingu mėsos gabalu, kurį vagis neša tam, jog galėtų nukreipti apsauginių dėmesį. Tuo norima pasakyti, kad žmonės yra linkę susitelkti tik ties jiems aiškiais dalykais, ką ir vadiname turiniu, kad tai galėtų suteikti tik mums naudingos informacijos. Tačiau, procesui vykstant, mes itin dažnai praleidžiame struktūrizuotus pasikeitimus, kurie yra mums pristatomi subtiliai arba per ilgą laiko tarpą. Kadangi mūsų visuomenės vertybės, normos ir būdai, kaip atlikti įvairiausius paprastus dalykus, keičiasi dėl technologijų daromos įtakos, tik tada mes suvokiame socialines medijų implikacijas. Šios svyruoja nuo kultūrinių ar religinių problemų ir istorinių precedentų, keliaudamos per sąveikas su egzistuojančiomis sąlygomis, į antrinius ar tretinius pakopinių sąveikų efektus..”.

Misteris       2018-07-30 13:14

Pliurpt neužtenka.
Reikia nors retkarčiais imtis veiksmo,įsiveliant į “drakę” be Sistemos taisyklių.

to reikia pasiekti.       2018-07-30 12:33

dugno siekia,gal nesąmoningai, gal sąmoningai vagys,prostitutės arba tokiais tampa pasiekę dugną,arba tokiu tapsi kaip E.Masiulis siekdamas savanaudiškų tikslų.p.s gal prisimenat tokį premjerą Abišalą,tai jis vis žadėjo pasiekti dugną,paskui atsispirti,o jau paskui…galit ir neatsakyti,nejau savam gyvenime jūs pirmiau griaunate, siekiate dugno ,ar kuriate,statote?

Reikia pasiekti       2018-07-30 8:15

patį dugną...Tradicijų laikymosi reiktų mokytis iš anglų.

to abc       2018-07-29 23:00

deja.
nelabai yra kam. yra kas gali bet nenori. ir yras kas nori, bet negali.
tiek ziniu

Birute       2018-07-29 21:09

Aciu.Taikliai paraset…..

abc>bildukui.       2018-07-29 20:56

mes neįgalūs net pamėginti. nebent užsienio lietuviai pradėtų transliuoti alternatyvas .

BTW/karoče: autoriau       2018-07-29 19:33

Pasiųsk savo rašinėlį čia plačiai giriamam Zyliukui asmenine žinute. Gal bent tas susiprotės ir atsigaus nuo primityvių anglicizmų. Jei galvoje jam niekas ir nepasikeis, tai bent įvaizdis tarp suaugusiųjų pagerės.

Tarabilda to abc       2018-07-29 18:45

O ar mėginai?

abs.       2018-07-29 18:10

atsiimti transliuotoją esam neįgalūs.

Priklausomybė       2018-07-29 17:11

Kalbėdamas per Gabrieliaus radiją autorius padarė reveransą Gabrieliui ir parašė apie “kopiūriojamus” autorius dėl alkoholio, nors pats žino, kad tai neteisybė. Prisimenu, kaip kažkada pasigedo alkholio savo gimtinės parduotuvėlėje ir vėl tai užkliuvo. Tad ir nesuprantu, ar čia Gabrielius veikia, ar čia priklausomybė.


Rekomenduojame

Nuo bačkos. Gitanas Nausėda: stulbinamai greitai auga atlyginimai ir beveik nebedidėja kainos!

Karolis Venckus. Žinia apie Neringos Venckienės likimą sklinda po pasaulį

Vytautas Sinica ir Martynas Katelynas apie A.Žukausko ir V.Vyšniausko susitaikymą: Kas iš tiesų buvo paneigta, o kas patvirtinta?

Nuo bačkos. Dovilė Šakalienė apie „per metus užaugusį visuomenės pilietiškumą“ ir „jo dėka“ nuo liepos 1 d. „pradėtą matyti realybę“

Kaune teisiamas 13 vaikų nuskriaudęs pedofilas – aukos būdavo apsvaiginamos

Vytautas Radžvilas. Partizanų šmeižimas – tik žaidimas?

Vytautas Landsbergis. Dar apie sukilimą

Algimantas Rusteika. Jūsų dėmesiui – naujas, valstybės lėšomis statomas spektaklis

Algimantas Zolubas. Aktualūs pašto vokai

Italijos vidaus reikalų ministras nori „sugriauti“ Briuselį ir lygina jį su Berlyno siena

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.