Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Liudvikas Jakimavičius. Karta

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 19 d. 23:27

11     

    

Liudvikas Jakimavičius. Karta

Retsykiais pavažinėdamas po mokyklas, gimnazijas ir vaikų globos namus, stebėdamas gyvenimą gatvėje šalia Vilniaus Universiteto, nuklausydamas kokį jaunuolių pokalbį kavinėje ar troleibuse, pastebiu, kad man smalsu, kokia užaugo ir auga Nepriklausomos Lietuvos jaunoji karta. Iš pašalių girdėti daugybė paviršutiniškų vertinimų ir superliatyvų. Skalė plati – nuo genijų iki nevykėlių, nelygu, kas vertina ir ko iš jaunosios kartos tikisi.

Samprotavimai generacijų tema ir subjektyvūs vertinimai visados pavojingi, lygioje vietoje gali slystelėti, nukrypti į palyginimus ir atgrasų seniokišką pamokslavimą. Gal todėl viešumoje kartų temą mandagiai paviršiumi apeina žiniasklaida ir sociologai, nors neabejoju – kažkokie tyrimai daromi, kad ir mėginant gauti atsakymus į jaunimo emigracijos motyvus ir sugrįžimo galimybes.

Akivaizdu, kad save reflektuojančiai visuomenei bent apytikrį kartos paveikslą reikia turėti. Geriau už Švietimo ministeriją šitai supranta verslo pasaulis ir marketingo fabrikai bei reklamos kūrėjai, formuodami sau patiklų jaunų vartotojų kontingentą. Jie geriausiai žino jauno žmogaus silpnybes, formuoja įpročius, ir iš to gauna didelę naudą, nesukdami sau galvos su kokiomis priklausomybėmis ir problemomis jų jaunasis, naivus klientas neišvengiamai susidurs ateityje. Verslas už tai atsakomybių neprisiima.

Bet grįžkime prie temos. Ar egzistuoja kartų konflinktas? Vienokia ar kitokia forma jis visados buvo ir bus. Nebūtina skaityti Lermontovo „Borodino“ grėsmingą ištarmę „Da, byli liudi v naše vremia – nie to čto nyniešneje plemia – bogatyry,  – ne vy“ (Taip, buvo mūsų laiko žmonės – ne dabartinė padermė. Didingi karžygiai – ne jūs). Nebūtina skaityti ir Turgenevo „Tėvus ir vaikus“, kad suvoktum kartų dramaturgijos amžinumą. Net mitologijoje nuo karaliaus Edipo laikų, ypač po Zigizmundo Freudo interpretacijų, kur remiamasi prielaida, kad kartų konfliktas nėra vien socialinis. Jo pamatas yra pasąmonėje. Jei to giluminio konflikto nebūtų, užstrigtų dialektikos malūnas, ir istorija ko gero tikrai pasibaigtų.

Bene didžiausias ir ryškus paskutinis kartų konfliktas Vakarų civilizacijos mastu buvo praeitame šimtmetyje, prasidėjęs 1968-aisiais. Studentų, bitnikų ir hipių judėjimai virto maištu prieš suburžuazėjusią, sumiščionėjusią ir merkantilišką tėvų kartą. Vėliau maištas buvo pavadintas „seksualine revoliucija“, griovusia nusistovėjusias moralės ir elgesio normas. Revoliucija turėjo savo filosofiją, vėliavnešius ir kultūrinę raišką – ypač muzikoje, sukūrusi ištisą roko subkultūrą ir savitą, intriguojantį literatūros naratyvą.

Gėlių vaikų laikai netruko nutolti, revoliucijos pirmeiviai išmirė – kas nuo narkotikų, kas nuo ŽIV viruso, kiti, apsukę svaiginančių nuotykių ratą, aprimę sugrįžo į tuos pačius tėvų namus, kuriuos keikė, ir virto tokiais pačiais buržuaziniais plebėjais bei miesčionimis, kokie buvo jų tėvai. Ratas apsisuko iki kitos jau jų vaikų revoliucijos. Seksualinių laisvių buvo išsikovota per akis, ir sunku numatyti, su kokiais šūkiais galėtų į gatves išeiti naujoji revoliucionierių generacija.

Lietuvoje kartų susidūrimai vyksta kažkaip vangiau, latentiškai, neartikuliuotai, nors detalių apstu. Toli ieškoti nereikia. Paprasčiausias pavyzdys – vairavimo kultūra ir įpročiai kelyje. Važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos per keletą valandų neišvengiamai sutiksi savižudiškai vairuojančius „Selus“, kurie lenkdami visados tau parengę parodyti didįjį pirštą. Nieko labai įžeidžiančio, ir mes kažkada tokie buvom. Pavyzdys dar nėra taisyklė.

Esminiai kartų skirtumai glūdi ne tiek pavieniuose elgsenos pavyzdžiuose, kiek pačiame santykyje į gyvenimą, jo vertinimą ar nuvertinimą. Didžiojoje Britanijoje neseniai buvo atliktas kompleksinis kelių kartų tyrimas – vadinamosios Mileniumo (mūsų tūkstantmečio) ir 50-mečių generacijos vertybinis testas. Tyrimas labai platus, tirta pagal keturiasdešimt kriterijų, ir gauti rezultatai buvo šokiruojantys – Mileniumo karta be kompiuterio yra beveik neprisitaikiusi gyventi. Jaunosios kartos praktinės žinios ir įgūdžiai menki. Susivokimas pasaulyje ir laike fragmentuotas, tarp tų kartų didžiuliai gyvenimo vientisumo ir jo vertės supratimo skirtumai. Tyrėjai nekėlė klausimo, ar tie skirtumai gali privesti prie rimtesnio kartų konflikto, bet viena aišku, kad susikalbėjimo ir komunikacijos tarp kartų problema darosi akivaizdi ir grėsminga.

Šiandien jaunas žmogus savo gyvenimo tikslus ir siekius nuo mažumės yra mokomas konstruoti kaip verslo planą, kaip sėkmės algoritmą laimei pasiekti. Dabar juk viskas yra tik projektai. Taigi ir gyvenimas. Bet visuotinai žinoma, kad sėkmingų verslo planų procentas yra labai nedidelis, lyginant su nenusisekusiais. Todėl ir kaista psichologinės pagalbos ir savižudybių prevencijos telefoninės linijos, o psichiatrija tampa profesija NR 1. Vieniems – paskutinė gelbėjimosi instancija, o kitiems – tikra aukso gysla. Vienų laimei, kitų nelaimei.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

abc.       2018-04-21 19:06

kartą ar generaciją kaltinantis atidžiai pažiūrėkit į veidrodį. jūsų tėvai tikriausiai irgi turėjo panašių pretenzijų.

Pikc       2018-04-21 12:27

Jauniklių demonizuoti ar visiškai nuvertinti nereikia - gi nepamirškime, kad jiems gerokai sunkiau, negu jų bendraamžiams sovietų okupacijos laikais: jiems ne tik plaunamos smegenys per visas masinės dezinformacijos priemones, bet šalia to, jie dar ir suginti į “virtualų pasaulį”, suvynioti į “malonumų industrijos” voratinklio kokoną, bei apakinti liberastinės demagogijos apie “laisvę”. Dėl ko jiems kovoti, jeigu jiems išaiškinta, kad jie viską JAU TURI, įskaitant ir tą pačią laisvę (o jei jos nori daugiau - reikia kovoti PRIEŠ SAVO VALSTYBĘ) bei laimę (jei nori daugiau - tiesiog reikia daugiau vartoti)?

anot vieno       2018-04-20 22:13

išmintingo indo - Ašokos - prarastų žinių jau nebegalima susigrąžinti. Kažkas jas turi atrasti iš naujo. Lygiai tas pat ir su kartų patirtimi. Tie, kuriems Lietuvos laisvės siekis buvo jaunystės idealu, tapęs viso tolesnio gyvenimo idėjiniu pagrindu, visada yra ir bus kitokie nei tie, kurie dėl laisvės neprarado nieko ir netgi nelabai įsivaizduoja, ką reiškia dėl jos kovoti. Žmonės, kurie neturi galimybės palyginti savo asmeninių patirčių, viską vertina, jei taip galima pasalkyti, vienu rakursu. O mes esame ypatingos kartos - jungiame ne du šimtmečius, o du tūkstantmečius. Dvejų tūkstantmečių patirčių skirtumai tokie akivaizdūs ir tokie nepalyginami, kad visa tai primena upę, ant kurios krantų stovi žmonija. Ant vieno - karta, gimusi praėjusiame tūkstantmetyje, ant kito - šio tūkstantmečio ainiai.

Dzeikas       2018-04-20 20:36

nebukite pesimistaisui:
Toliaregis nelabasis tokio “bezpredielo” nedaleidzia. Jie juk irgi mokinti, zino, kad sistema turi kritine perkrova,po kurios apvarta ir tada kortos persimaiso, ir nelabiesiems nebutinai liks kozyriai ant ranku. Kiek nori parazitu ant kataliko nepakabinsi todel.
Bet Lietuva , skirtingai nuo Rusijos, kuruoja koks nelabasis nevykelis. Tai deda skersa ant bet kokiu saugikliu. Apsivoz Lietuva, na ir velniai jos nemate.Maza. Niekas ne nepajus. O nelabasis-kuratorius prarades ganiava griz peklon griesniku virinti.

antanas       2018-04-20 17:23

Valdžios klapčiukai, o ne karta. Jie nėra padarę jokio politinio veiksmo, todėk kaip apie kartą nėra prielaidų kalbėti. Bezdalai sulindę į mobiliakus, va kas užaugo per trisdešimt metų.

Jauni        2018-04-20 12:08

sveiki, gražūs vyrai, visi kaip vieenas stokite į kunigų seminarijas. Ten jūsų turtai ir ateitis.

zita        2018-04-20 10:31

kokia tikrovė,tokia ir karta.

Gal ne jaunimas,bet       2018-04-20 9:03

žmonės tapo tokie pažeidžiami.Štai,pas mus mirė moteris,o po mėnesio,neatlaikiusi sielvarto,jos sesuo.Joms buvo 59-eri ir 51-eri.Kažkaip darosi gūdu.Daktarai irgi nekovoja už žmogų.

Nematau       2018-04-20 7:53

Normalaus jaunimo. Tai dykaduoniai ir išsigimėliai.

nebūkite pesimistai       2018-04-20 7:08

kaip ir mūsų visuomenė, taip ir jaunimas - labai įvairūs
yra savanaudžių chamų: jie bus nusikaltėliais arba politikais (per komjaunimą į partiją)
yra gražaus katalikiško jaunimo: jie bus emigrantais arba nabagais: tokiems nėra vietos kgbistų-komunistų valdomoje Lietuvoje.

Vietoj artimo draugo,       2018-04-20 6:54

suprantančio namiškio,įžvalgaus mokytojo ar kunigo siūlomas psichologas.Kad viskas būtų kontroliuojama?Psichologas yra neblogai,kai jis renkamasi savo noru.


Rekomenduojame

Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo maldą

Vytautas Rubavičius. Karūnuotasis keičia pasaulį

Rasa Čepaitienė. Karantinas (II): kinų pavasaris. Antroji dalis: politekonominė

In memoriam: Vaclovas Bagdonavičius

„Iš savo varpinės“. Naujausios PSO rekomendacijos: karantinas COVID-19 nesustabdys?

Marius Malakauskas. #LaikykisVeryga

Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso

Neringos Venckienės pranešimas spaudai: Ar buvo galima tikėtis kitokios teismo nutarties?

Vytautas Radžvilas. Dagio „krikščioniškos“ frakcijos pavardės

Vytautas Sinica. Visi genijai pasiruošę vertinti po laiko

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 26-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Aras Lukšas. Precedento neturinti byla: Lietuva prieš nacizmą

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.