Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Liudvikas Jakimavičius. Karta

Tiesos.lt redakcija   2018 m. balandžio 20 d. 0:27

11     

    

Liudvikas Jakimavičius. Karta

Retsykiais pavažinėdamas po mokyklas, gimnazijas ir vaikų globos namus, stebėdamas gyvenimą gatvėje šalia Vilniaus Universiteto, nuklausydamas kokį jaunuolių pokalbį kavinėje ar troleibuse, pastebiu, kad man smalsu, kokia užaugo ir auga Nepriklausomos Lietuvos jaunoji karta. Iš pašalių girdėti daugybė paviršutiniškų vertinimų ir superliatyvų. Skalė plati – nuo genijų iki nevykėlių, nelygu, kas vertina ir ko iš jaunosios kartos tikisi.

Samprotavimai generacijų tema ir subjektyvūs vertinimai visados pavojingi, lygioje vietoje gali slystelėti, nukrypti į palyginimus ir atgrasų seniokišką pamokslavimą. Gal todėl viešumoje kartų temą mandagiai paviršiumi apeina žiniasklaida ir sociologai, nors neabejoju – kažkokie tyrimai daromi, kad ir mėginant gauti atsakymus į jaunimo emigracijos motyvus ir sugrįžimo galimybes.

Akivaizdu, kad save reflektuojančiai visuomenei bent apytikrį kartos paveikslą reikia turėti. Geriau už Švietimo ministeriją šitai supranta verslo pasaulis ir marketingo fabrikai bei reklamos kūrėjai, formuodami sau patiklų jaunų vartotojų kontingentą. Jie geriausiai žino jauno žmogaus silpnybes, formuoja įpročius, ir iš to gauna didelę naudą, nesukdami sau galvos su kokiomis priklausomybėmis ir problemomis jų jaunasis, naivus klientas neišvengiamai susidurs ateityje. Verslas už tai atsakomybių neprisiima.

Bet grįžkime prie temos. Ar egzistuoja kartų konflinktas? Vienokia ar kitokia forma jis visados buvo ir bus. Nebūtina skaityti Lermontovo „Borodino“ grėsmingą ištarmę „Da, byli liudi v naše vremia – nie to čto nyniešneje plemia – bogatyry,  – ne vy“ (Taip, buvo mūsų laiko žmonės – ne dabartinė padermė. Didingi karžygiai – ne jūs). Nebūtina skaityti ir Turgenevo „Tėvus ir vaikus“, kad suvoktum kartų dramaturgijos amžinumą. Net mitologijoje nuo karaliaus Edipo laikų, ypač po Zigizmundo Freudo interpretacijų, kur remiamasi prielaida, kad kartų konfliktas nėra vien socialinis. Jo pamatas yra pasąmonėje. Jei to giluminio konflikto nebūtų, užstrigtų dialektikos malūnas, ir istorija ko gero tikrai pasibaigtų.

Bene didžiausias ir ryškus paskutinis kartų konfliktas Vakarų civilizacijos mastu buvo praeitame šimtmetyje, prasidėjęs 1968-aisiais. Studentų, bitnikų ir hipių judėjimai virto maištu prieš suburžuazėjusią, sumiščionėjusią ir merkantilišką tėvų kartą. Vėliau maištas buvo pavadintas „seksualine revoliucija“, griovusia nusistovėjusias moralės ir elgesio normas. Revoliucija turėjo savo filosofiją, vėliavnešius ir kultūrinę raišką – ypač muzikoje, sukūrusi ištisą roko subkultūrą ir savitą, intriguojantį literatūros naratyvą.

Gėlių vaikų laikai netruko nutolti, revoliucijos pirmeiviai išmirė – kas nuo narkotikų, kas nuo ŽIV viruso, kiti, apsukę svaiginančių nuotykių ratą, aprimę sugrįžo į tuos pačius tėvų namus, kuriuos keikė, ir virto tokiais pačiais buržuaziniais plebėjais bei miesčionimis, kokie buvo jų tėvai. Ratas apsisuko iki kitos jau jų vaikų revoliucijos. Seksualinių laisvių buvo išsikovota per akis, ir sunku numatyti, su kokiais šūkiais galėtų į gatves išeiti naujoji revoliucionierių generacija.

Lietuvoje kartų susidūrimai vyksta kažkaip vangiau, latentiškai, neartikuliuotai, nors detalių apstu. Toli ieškoti nereikia. Paprasčiausias pavyzdys – vairavimo kultūra ir įpročiai kelyje. Važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos per keletą valandų neišvengiamai sutiksi savižudiškai vairuojančius „Selus“, kurie lenkdami visados tau parengę parodyti didįjį pirštą. Nieko labai įžeidžiančio, ir mes kažkada tokie buvom. Pavyzdys dar nėra taisyklė.

Esminiai kartų skirtumai glūdi ne tiek pavieniuose elgsenos pavyzdžiuose, kiek pačiame santykyje į gyvenimą, jo vertinimą ar nuvertinimą. Didžiojoje Britanijoje neseniai buvo atliktas kompleksinis kelių kartų tyrimas – vadinamosios Mileniumo (mūsų tūkstantmečio) ir 50-mečių generacijos vertybinis testas. Tyrimas labai platus, tirta pagal keturiasdešimt kriterijų, ir gauti rezultatai buvo šokiruojantys – Mileniumo karta be kompiuterio yra beveik neprisitaikiusi gyventi. Jaunosios kartos praktinės žinios ir įgūdžiai menki. Susivokimas pasaulyje ir laike fragmentuotas, tarp tų kartų didžiuliai gyvenimo vientisumo ir jo vertės supratimo skirtumai. Tyrėjai nekėlė klausimo, ar tie skirtumai gali privesti prie rimtesnio kartų konflikto, bet viena aišku, kad susikalbėjimo ir komunikacijos tarp kartų problema darosi akivaizdi ir grėsminga.

Šiandien jaunas žmogus savo gyvenimo tikslus ir siekius nuo mažumės yra mokomas konstruoti kaip verslo planą, kaip sėkmės algoritmą laimei pasiekti. Dabar juk viskas yra tik projektai. Taigi ir gyvenimas. Bet visuotinai žinoma, kad sėkmingų verslo planų procentas yra labai nedidelis, lyginant su nenusisekusiais. Todėl ir kaista psichologinės pagalbos ir savižudybių prevencijos telefoninės linijos, o psichiatrija tampa profesija NR 1. Vieniems – paskutinė gelbėjimosi instancija, o kitiems – tikra aukso gysla. Vienų laimei, kitų nelaimei.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

abc.       2018-04-21 20:06

kartą ar generaciją kaltinantis atidžiai pažiūrėkit į veidrodį. jūsų tėvai tikriausiai irgi turėjo panašių pretenzijų.

Pikc       2018-04-21 13:27

Jauniklių demonizuoti ar visiškai nuvertinti nereikia - gi nepamirškime, kad jiems gerokai sunkiau, negu jų bendraamžiams sovietų okupacijos laikais: jiems ne tik plaunamos smegenys per visas masinės dezinformacijos priemones, bet šalia to, jie dar ir suginti į “virtualų pasaulį”, suvynioti į “malonumų industrijos” voratinklio kokoną, bei apakinti liberastinės demagogijos apie “laisvę”. Dėl ko jiems kovoti, jeigu jiems išaiškinta, kad jie viską JAU TURI, įskaitant ir tą pačią laisvę (o jei jos nori daugiau - reikia kovoti PRIEŠ SAVO VALSTYBĘ) bei laimę (jei nori daugiau - tiesiog reikia daugiau vartoti)?

anot vieno       2018-04-20 23:13

išmintingo indo - Ašokos - prarastų žinių jau nebegalima susigrąžinti. Kažkas jas turi atrasti iš naujo. Lygiai tas pat ir su kartų patirtimi. Tie, kuriems Lietuvos laisvės siekis buvo jaunystės idealu, tapęs viso tolesnio gyvenimo idėjiniu pagrindu, visada yra ir bus kitokie nei tie, kurie dėl laisvės neprarado nieko ir netgi nelabai įsivaizduoja, ką reiškia dėl jos kovoti. Žmonės, kurie neturi galimybės palyginti savo asmeninių patirčių, viską vertina, jei taip galima pasalkyti, vienu rakursu. O mes esame ypatingos kartos - jungiame ne du šimtmečius, o du tūkstantmečius. Dvejų tūkstantmečių patirčių skirtumai tokie akivaizdūs ir tokie nepalyginami, kad visa tai primena upę, ant kurios krantų stovi žmonija. Ant vieno - karta, gimusi praėjusiame tūkstantmetyje, ant kito - šio tūkstantmečio ainiai.

Dzeikas       2018-04-20 21:36

nebukite pesimistaisui:
Toliaregis nelabasis tokio “bezpredielo” nedaleidzia. Jie juk irgi mokinti, zino, kad sistema turi kritine perkrova,po kurios apvarta ir tada kortos persimaiso, ir nelabiesiems nebutinai liks kozyriai ant ranku. Kiek nori parazitu ant kataliko nepakabinsi todel.
Bet Lietuva , skirtingai nuo Rusijos, kuruoja koks nelabasis nevykelis. Tai deda skersa ant bet kokiu saugikliu. Apsivoz Lietuva, na ir velniai jos nemate.Maza. Niekas ne nepajus. O nelabasis-kuratorius prarades ganiava griz peklon griesniku virinti.

antanas       2018-04-20 18:23

Valdžios klapčiukai, o ne karta. Jie nėra padarę jokio politinio veiksmo, todėk kaip apie kartą nėra prielaidų kalbėti. Bezdalai sulindę į mobiliakus, va kas užaugo per trisdešimt metų.

Jauni        2018-04-20 13:08

sveiki, gražūs vyrai, visi kaip vieenas stokite į kunigų seminarijas. Ten jūsų turtai ir ateitis.

zita        2018-04-20 11:31

kokia tikrovė,tokia ir karta.

Gal ne jaunimas,bet       2018-04-20 10:03

žmonės tapo tokie pažeidžiami.Štai,pas mus mirė moteris,o po mėnesio,neatlaikiusi sielvarto,jos sesuo.Joms buvo 59-eri ir 51-eri.Kažkaip darosi gūdu.Daktarai irgi nekovoja už žmogų.

Nematau       2018-04-20 8:53

Normalaus jaunimo. Tai dykaduoniai ir išsigimėliai.

nebūkite pesimistai       2018-04-20 8:08

kaip ir mūsų visuomenė, taip ir jaunimas - labai įvairūs
yra savanaudžių chamų: jie bus nusikaltėliais arba politikais (per komjaunimą į partiją)
yra gražaus katalikiško jaunimo: jie bus emigrantais arba nabagais: tokiems nėra vietos kgbistų-komunistų valdomoje Lietuvoje.

Vietoj artimo draugo,       2018-04-20 7:54

suprantančio namiškio,įžvalgaus mokytojo ar kunigo siūlomas psichologas.Kad viskas būtų kontroliuojama?Psichologas yra neblogai,kai jis renkamasi savo noru.


Rekomenduojame

Jungtinių Tautų rezoliucija dėl smurto akušerijoje

Vidas Rachlevičius. Kai vyrauja sveikas protas ir padorumas

Neringa Venckienė: „Tai, kad esu grąžinama, nepadaro Lietuvos teisine valstybe“

Kauno forumo pareiškimas: Dėl įstatymo pažeidimų LRT veikloje

Povilas Urbšys: „Turi būti aiški takoskyra tarp lobistinės ir advokacinės veiklos“

Ramūnas Aušrotas. Apie NVO oligarchiją

Kun. Andrius Narbekovas. „Mums reikalinga nauja krikščionių apologetų karta“

Irena Vasinauskaitė. Puiki bendruomeninė rudens šventė Šiauliuose

Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vietnamo pelkėse nuskendo amerikiečių iliuzijos

Žino, ką sako. Masiulis: jeigu kas iš senos partijos vadovybės galvoja, kad byloje bus galima visus šunis sukarti ant Masiulio, tai taip nebus

Irena Vasinauskaitė. Meras Artūras Visockas – žmogus, pasmerkęs Šiaulių liepas myriop?

Algimantas Rusteika. Juos atpažinsite iš jų vaisių

Atviras laiškas LR Prezidentui: Skubiai stabdykite masines miesto medžių žudynes (signataro A.Sėjūno spaudos konferencijos vaizdo įrašas)

Vytautas Radžvilas. Lietuvos politikos atnaujinimo klausimu

Kas čia pas mus tikrų tikriausi „vatnikai“?

Vytautas Sinica. Telkianti istorinės atminties politika

Geroji Naujiena: Jei tik turėtume tikėjimą...

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga: švietimo problemos ne tik kad nebuvo išspręstos, bet dar ir pagilėjo

Valdas Vižinis. Lietuvos valdžios elito karas prieš visuomenę tęsiasi

Verta prisiminti. Kun. Marius Talutis. Daugiau negu sutapimai…

Kaip nusišalinant nenusišalinti? Rūtos Visocnik replika apie Kauno miesto „vieningųjų“ diegiamą savivaldos modelį

Ką popiežius Pranciškus sveikindamas pasakė kardinolui Sigitui?

Andrius Navickas: siūlau Švietimo ministeriją iškelti į Estiją

Rūta Visocnik. Ar gali „vaiko teisės“ kviesti tėvus į posėdžius nenurodydamos aiškios priežasties?

Vidmanto Valiušaičio knygos „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ pristatymas (video)

Algimantas Rusteika. Jei direktoriumi būčiau aš

Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“: pasakyk bankui „sudie“

Nuo bačkos. Bernardas Gailius. Patriotizmas trukdo valstybei augti

Jurga Lago: Mes iš Lietuvos

Lietuvoje nutylėta Europos Parlamento istorinė rezoliucija „Dėl europinės atminties svarbos Europos ateičiai“ –  dar vienas smūgis R. Šimašiui

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.