Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas

Liudvikas Jakimavičius. Kalėdinis etiudas, arba Jau laikas Lietuvai ir vėl susitikti su savim?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. gruodžio 23 d. 18:37

12     

    

Liudvikas Jakimavičius. Kalėdinis etiudas, arba Jau laikas Lietuvai ir vėl susitikti su savim?

Metai ritasi į paskutinę Advento savaitę. Čia pat išsiilgta Kūčių  vakarienė ir smagus Kalėdų klegesys namuose ir mieto gatvėse. Viskas tuoj pat, tuoj pat bus. Tokios trumpos mielos atostogėlės, atgaiva pavargusiai sielai po sunkių, pilnų įtampos metų.

Prisikaupė per juos daug šiukšlių, mizeriškos, šurmulingos nešvaros. Be Dievo pagalbos nelabai ir išsikapstysi. Nesinori apie tai ir kalbėti. Gal ir gerai, kad 2017-ieji nenusipelno būti kaip nors ypatingiau pažymėti kalendoriuje. Beveik niekiniai, neistoriški. Mūsų laimei, nieko reikšmingo, istoriško per šiuos metus neįvyko. Nei blogo, nei per daug gero. Neaišku, ko daugiau, – nėra kaip pasverti.

Bet kiti metai laukia jau visai kitokie – įdomūs, istoriniai. Ir gal šios Kalėdos mums dovanotos ne šiaip sau – ne vien varpeliais paskambinti ir linksmai dalinti linkėjimus „I wish You a merry Christmas“.

Ką turiu galvoje? Paskutinį kartą Lietuva pati su savim, su savo žmonėm buvo susitikusi prieš 30 metų Sąjūdžio mitinguose, Baltijos Kelyje, šaltą rytą aikštėje prie sugrąžintos Arkikatedros, prie laužų per Sausio įvykius. Kas 30 metų, grubiai skaičiuojant, yra toks Lietuvos ciklas. Kaskart, kai subręsta ir avanscenon išeina nauja karta, tokie susitikimai įvykdavo. Kas 30 metų Lietuva kariauja dėl savo nepriklausomybės ir pamato savo žmones. 1918-aisiais Nepriklausomybės kovose, 1948-aisiais – miškuose pačiam partizaninio karo įkaršty, 1972-aisiais – Kalantinėse ir Kauno gatvių įvykiuose, na, ir šiek tiek pasiskubinę atsiritam į Sąjūdžio Lietuvą. Tas laikas jau per kartos amžių nutolęs. Šiandien, atrodo, pati istorija subrandino progą vėl susitikti.

Dabartės mes net nežinome, kokia generacija užaugo, ką ji mąsto, kuo gyvena, kuo tiki ar netiki. Vieni guodžia: puikus jaunimas, nuostabi karta – intelektuali, veržli, nebijanti „iššūkių“ (atleiskit už nuvalkiotą žodį). Kiti liūdi: „Nebėr kartos, susikrovė lagaminus, išvažiavo, nenori sugrįžti. Nukraujavo Nepriklausomybės augintinių generacija, nėra kas perima istorinės estafetės gairelę.“  Ir kaip sužinot, kurie yra teisūs? Todėl Lietuvai būtinai reikia susitikti su savim ir apsižiūrėti, susiskaičiuoti ir pasitarti, kaip, broliai ir sesės, gyvensim toliau, kaip laikysimės kitą šimtmetį, kuris, ko gero, bus ne mažiau pavojingas, nei buvęs.

Tas užgriūsiantis jubiliejus – ypatingai didelis galvos skausmas valdžiai. Ji gana ramiai gyveno savo gyvenimą, žmonės gyveno savo. Nesikišo į valdžios reikalus, nekėlė riaušių, maištų ir revoliucijų. Visi nuo rinkimų iki rinkimų rūpinosi savais reikalais: valdžia – valdiškais, žmonės – žmogiškais. Kartais imdavo atrodyti, kad dvi Lietuvos gyvena tarsi nesusiekiančiuose induose. Tai va, o dabar valdžiai teks išsiropšti iš savo futliarų, susitikti su žmonėmis ir pažiūrėti jiems į akis. Gal net susiimti rankomis šimtmečio renginiuose, salėse ir aikštėse. Teks kaip per rinkimus aiškinti, kad mūsų visų reikalas ir gyvenimas bendras, kad visi esame sujungti bendro tikslo, ir kitokias banalybes. Trūks plyš reikia sukurti tokią šventinio bendrumo iliuziją, bet kas patikės? Žinant valdžios kūrybines galias ir vaizduotės skurdą,  uždavinys beveik neįmanomas, ir būtų geriau, kad tos vaidybos ir fasadinio falšo būtų mažiau, nes tie dalykai erzina žmones ir gali sugadinti šventinę nuotaiką. Niekas nenori „prisvilusių“ šventinių blynų.

Todėl ir šių metų Kalėdos galėtų būti ypatingos. Teatro žmonės gerai žino tą pilną jaudulio ir įtampos valandą prieš premjerą. Visi, pradedant rūbininkėm ir rūbininkais. Apšvietėjai, scenos darbininkai, aktoriai ir režisieriai išgyvena kažkokį bendrą jausmą, kuriame sumišęs sekundžių tvinksėjimas, nerimas su tylos ir švaros ilgesiu. Tokiomis akimirkomis kažkur nutolsta visa, kas nereikšminga, smulkmeniška, vienadieniška – nuoskaudos ir negandos. Bet koks šurmulys, triukšmas labiausiai nepageidautinas svečias, trukdantis susikaupti ir nuskaidrėti. Tas susitelkimas kuria bendrą teatro atmosferą, kažkokias vibracijas, aurą, kuri paslaptingu būdu persismelkia į sceną ir kuria mažus ir didelius teatro stebuklus.

Panašiai kaip teatre, šių metų Kalėdos ir galėtų tapti mūsų gyvenimo scenos susitvarkymu – kaip prieš premjerą. Įsileidę šviesos į savo sielas ir gyvenimo aplinką, gauname progą dvasia pasirengti tam Lietuvos susitikimui su pačia savimi, kad pradėtume naują istorijos ciklą. Štai taip šventi dalykai susipina su pasaulietiniais. Tylios nakties tyla yra sklidina sunkiai nusakomo ilgesio – kažkas naujo turėtų prasidėti.

Krosnyje spragsi malkos, katė patikliai glaustosi prie kojų, jaučia akimirką, kada šeimininkas „minkštas“, nusentimentalėjęs. Tokiomis akimirkomis galima išsiprašyti šio to gardesnio už sausą ir nusibodusį kačių „kombikormą“. Naminės katės gyvena tuo pačiu ritmu kaip ir žmonės. Gal ne visos, bet maniškės – tikrai. Pagal mūsų nuotaikas jos nutuokia, kas vyksta už lango, Lietuvoje ir pasaulyje. Visai kaip ir mes – jei mes laukiame, tai ir jos laukia stebuklų.

„Būkim gyvi ir laikykimės vieni kitų“, – taip Antanas Miškinis linkėdavo katorgininkams lageriuose per šventas Kalėdas ir kitomis progomis.

Lakoniškai ir talpiai. Leiskit ir man švenčių proga visiems to paties palinkėti. O kad ne lagery, o savo namuose esame, tai nuo savęs dar pridurčiau – šviesos ir jaukumo jūsų sieloms ir jūsų namams.

Komentaras perskaitytas ir per „Mažąją studiją“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

albina       2017-12-18 9:59

Šiek tiek optimizmo:man daug gražiau,kai kaimo ar miestelio BENDRUOMENĖ puošia obelis,paprastom instaliacijom,su kaimynais ir seniūnu,o ne didžiuojasi gigantiškom eglėm miestuose.Yra puikių iniciatyvų ir regionuose,yra sėkmingų įmonių.Tik reikia radikalios reformos biurokratiniam aparate:jie privalo patarti,padėti verslui,o ne blokuoti,trukdyti ir tikrinti vos ne kasdien.Valdžia turėtų rūpintis tais,kurie kuria ir gyvena ČIA.Kai ČIA bus ryškus pagerėjimas,išvykėliai grįš patys.

Ši valdžia,       2017-12-18 7:42

nors už ją nebalsavom,bent bando kažką daryti.Kitas klausimas,kad ne viską daro teisingai,nes jaučiasi vertybinės spragos.Taip pat Lietuvai reiktų bent šimto maldeikienių.Ji taip pat,gal kai kur prašauna,bet ji daro.Paskutinis pavyzdys,vakar rodytas per LNK,kaip Maldeikienė bandė patekti paas daktarą nemokamai.Ir Verygos reakcija parodo,kaip jis yra lobistų įtakoje.Jau ką ką ,bet Verygą mikliai reikia patraukti,nes rajonai liks be ligoninių,nes joms uždrausta teikti paslaugas,kurias teikė dešimtmečiais,o siekiama palikti dvi monopolistines klinikas dviejuose miestuose,kuriuose bus rojus korupcijai.Ką ir rodo gimdymo namuose išsikerojusi korupcija.Sunaikinus rajonų gimdymo skyrius,Kaune ir Vilniuje brutaliai iš moterų,kurios yra bejėgiškos būklės ,reketuojama pakišų.Korupcija naikina gimstamumą.

Perskaiciau-patiko       2017-12-17 23:22

Ir aciu uz pasveikinima ir linkejimus. Tau irgi…manau,garbingas zmogau.

Iš tiesų ,vadinamas elitas       2017-12-17 17:31

pradeda nedominti,nes pradėjo jaustis didelė praraja tarp įvairių visuomenės sluoksnių.Jie sau švenčia ,gedi,liūdi sau,o mes sau.

> Gerbiamas Jakimavičiau 2017-12-17 9:30       2017-12-17 15:45

Būtų įdomu išgirsti, kaip sekasi šalia Tamstos dorai augusiems ir iš Tamstos garbingo gyvenimo besimokiusiems saviesiems vaikams?
Yra dar toje paskutiniosios Nepriklausomybės kartoje ir neprarastų?

pritariasui       2017-12-17 14:40

Oi, a ne? Ateina?
Vaje,... Ale pro kur?
P.S.:
Kuriame “Didžiojo sapnininko” puslapyje radai tas “pranašystes”?

Pritariu       2017-12-17 14:20

Purviniesiems ateina sunkus laikai.Cerniauskas,Kauno teisejai,raudonoji anstole,Lavaste,Kuznecovaite,liberalai su Uso pusbroliu priesakyje…...Ir t.t.

misteriui       2017-12-17 13:52

o ką rūkai?

Misteris       2017-12-17 12:52

2018 m. įžengsime į ŠVIESOS ERĄ.
Purviniesiems ateina sunkūs laikai…
Viskas ,kas buvo paslėpta ,bus atidengta.
Neišsigąskit,ne viskas per vieną dieną pasimatys,bet laiko atgal jau žmogaus rankos nebeatsuk.
Kali juga išleidžia paskutinį kvapą...gal dar nusipers paskutinį kartą.

Artėja       2017-12-17 12:37

šventės, jubiliejus, gal dar kažkas, ko nežinome, bet jaučiame. Todėl tie, kuriems skauda kai Lietuvai skauda, turime laikytis vieni kitų. Priešingu atveju šmc primatai apdergs ne tik aikštes ir pakrantes, bet ir mus, jei būsime kiekvienas sau. O Liudvikui ačiū.

index       2017-12-17 10:25

Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas dabar yra katastrofiškai žemas. Iš 165 pasaulio valstybių esame 125 vietoje.
Šis indeksas matuojamas kiekvienais metais, Lietuvoje jis nekyla.
Tai rodo, kad žmonės nenori dalyvauti kuriant visuotinį gėrį.
” -Nusižiūrėjau kur gražesnį “kandidatą”, tokį kur daugiau pažada, nuėjau, pabalsavau ir tegul išrinktieji už mane manviską padaro. O visa kita nemano pupos. Mano troba kraštinė.”
Tai pavojinga, nes eidamas vienas žmogus neturi užnugario, be visuomenės palaikymo jam sunku apginti savo poziciją, kai susiduria su valdišku buldozeriu.
Gali būti bet kada sužlugdytas - netekti darbo, negauti reikalingo leidimo ir pan. Tave gali pjudyti ir smaugti, bet pagalbos neprisišauksi.
Juk tavo daržas ir tavo pupos kitiems irgi nerūpi.
Nes kumetyne visų trobos kraštinės.
Civilizacijos pakraščio kraštas, severozapadnyj- ystjūropinis kraj/landas su užribio mentalitetu.
Todėl Liudviko asmeninis solidarumo aktas yra lyg meno kūrinys kičo fone.
Pagarba.

Gerbiamas Jakimavičiau       2017-12-17 8:30

Gražiai ir teisingai surašėte, bet daugiau pesimistinių negu optimistinių gaidelių. Ir čia visas pesimistinis aprašas daugiau kyla dėl dabartinės pampersų kartos, kuri džiaugiasi, kad gali viską mesti ir pirmyn į didžiąją Europą.. Kas negalėjo išvykti, tas jaunimėlis skesta alkoholyje, narkotikuose ir kaifuoja šia valanda, minute užmiršdami kas jie ir ko jie nori, išskyrius kaifo. Va tokia generacija ir išaugo. O likusieji?
O ką likusieji? Jie ateis pasižvalgyti kaip elyyytas Lietuvos šimtmetį švenčia, pasižiūrėti į jų vaidybą, į jų fasadinį falšą. Jiems net į galvą neateis tokia mintis, kad reikia kažką daryti, kad to falšo, vaidybos, pagyrių apie gerą gyvenimą (kam?) nebūtų,


Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Išgyvenom dar vieną dieną?

Rasa Čepaitienė. Kelios pastabos apie rinkimus ir NS pasirodymą juose

Almantas Stankūnas. Liberalusis mitas apie laisvę

Svainio džiaugsmai: „Sveiki atvykę į naują Lietuvą“, arba „Pagaliau galime tikėtis vienalyčių santuokų įteisinimo, pasipriešinimo išmokoms ir paša…“

Robertas Grigas. Ir taip dabar 4 metus?! Kaip iškęsti…

Vytautas. Radžvilas. Ir vis dėlto mes gimėme ir subręsime Laisvei ir Lietuvai!

Andrius Švarplys. Draudimas agituoti neatitinka Konstitucijos

Algimantas Rusteika. Jau galiu kalbėti

Tomas Viluckas. Kokių žingsnių vertėtų imtis, kad iškiltų NS pagrindu jėga, kuri 2024 m. peržengtų 5 proc. barjerą?

Nida Vasiliauskaitė. Už ką balsuoji, o kas iš to išeina, arba Kas vadinama „laisvai demokratiškai išrinktos valdžios legitimumu“?

Vytautas Sinica. Mintys po rinkimų

Vytautas Radžvilas. Porinkiminė Nacionalinio susivienijimo spaudos konferencija Valdovų rūmuose: kodėl vertėjo?

Rinkimų rezultatai ir porinkiminės replikos: Ramūnas Aušrotas, Audrius Bačiulis (papildyta)

Algimantas Rusteika. Tai buvo tiesioginė provaldiška agitacija už valdžios partijas

„XXI amžiaus“ klausimai kardinolui Sigitui Tamkevičiui apie artėjančius Seimo rinkimus

Geroji Naujiena: Ir mes visa galime Tame, kuris mus stiprina

Tariasi peliukai prieš rinkimus…

Liudvikas Jakimavičius. Rinkimų sufleriai

Vytautas Radžvilas. Susigrąžinkime savo Lietuvą!

Audrius Bačiulis. Vytautai – Patirtis ir Energija, arba Už ką aš balsuosiu

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.