Įžvalgos, Diskusija, Gyvoji atmintis

Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį?

Tiesos.lt redakcija   2017 m. birželio 21 d. 1:04

17     

    

Liudvikas Jakimavičius. Ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: paminklą simboliui ar valstybės simbolį – Vytį?

Vėjuotas ir rūškanas rytas. Šiemet semantiškai atitaikyta Vilties ir gedulo dienos nuotaikai. Tokia gal ir buvo ta diena, kai prasidėjo visas anų dienų siaubo trileris. Kalendoriuje diena pažymėta, skimbteli nelyg tylus kamertonas ir styguoja mano dienos maršrutą. Pagaunu save beveik nesąmoningai kėblinantį Gedimino prospektu prie Saugumo rūmų akmenų paminklėlio. Kuklaus obelisko, bet labai savo ir tikro – iš Lietuvos akmenų, kuriuos suvežė žmonės iš pamiškių ir palaukių.

Štai atžygiuoja nuo Seimo kareiviškas orkestrėlis, garbės kuopa, už jų būrelis svarbių valdžios vyrų ir moterų, už jų – dar kuklesnis būrelis tremtinių, pažįstamų iš veidų lapteviečių. Kas pirmiausiai krinta į akis, tai gana prasta, nudėvėta šių žmonių avalynė. Nors ir pablizginta, šepečiu perbraukta, bet matai, kad batai ne išeiginiai, pasirinkti greičiausiai iš dviejų porų – žieminių ir demisezoninių. Tie ir yra išeiginiai, prie visokio drabužio tinkantys.

Kuo toliau, tuo greičiau retėja ši liūdna generacija, tarytum gyvenanti kažkokį nebe savo, greitą, nebesuprantamą laiko liekaną. Ritualinės valdžiažmogių kalbos jų nebeguodžia, ašaros neišspaudžia, bet ir kokius nors priekaištus valdžiai reikšti nebe laikas. Nebėr nei jėgų, nei parako parakinėse. Viena koja dar čia, o kita jau žengia anapusybėn. Tie žmonės kiekvienais metais kažkaip vis savesni, taikesni darosi. Žiū, čia ir rašytojas tremtinys Eugenijus Ignatavičius.

– Sveikas gyvas, ligų maiše, – juokiamės vienas iš kito.

Viskas būtų kaip visada, bet… šiais metais parengta netikėta staigmena. Atsisukam į Lukiškių aikštę ir išsižiojam iš nuostabos. Atidengtas gabalas statybų aptvaro. Atverta perspektyva į aikštę, o ten – Vytis.

– Čia dabar. Nejaugi pastatė? – krapštomės traiškanotas akis nebeklausydami nei Prezidentės, nei Landsbergio parypavimų apie tremtį ir viltį.

Neee, tai kartoninis muliažas. Ale neblogai padažytas, visai kaip iš bronzos.

– Kažkas su tuo paminklu ne taip, – sako Eugenijus. – Idėja teisinga, kad aikštėj Vytis – viskas gerai, bet kažkas iš esmės ne taip. Tikrai kažkur yra padaryta klaida, kažkas nedera. Ir priežastis – visai ne dėl estetikos. Reprezentacinėje valstybės aikštėje ir turi būti valstybės simbolis, – konstatuojam ir svarstom, kas vis dėlto ne taip.

Kartą viešai esu klausęs, ką mes norime statyti Lukiškių aikštėje: ar paminklą simboliui, ar valstybės simbolį – Vytį? Tai esminis klausimas, maniau, jei dėl to sutartume, galėtume ramūs skelbti valstybės masto konkursą.

Mano galva, turime simbolį sukurti, kuris gal net ne paminklas (kaip mes paminklus dabar suprantame – iš akmens ir bronzos), o sakralus simbolinis objektas. Meninė nuojauta kužda, kad šiandien daroma klaida yra iš nesupratimo, kas yra simbolis ir kaip sukuriamos simbolinės prasmės. Ir esminė klaida yra ta, kad Vytis jau savaime yra simbolis, mūsų valstybės tapatybės sakralus ženklas, panašiai kaip krikščionims kryžius. Tikras simbolistas pasakytų, kad savo ieškojimuose darome nedovanotiną klaidą – sudaiktindami simbolį mes jį nusimboliname. Simbolio kūrimas arba tapsmas simboliu vyksta visai priešingu meniniu judesiu. Kūrybos aktu padaroma taip, kad daiktas virstų simboliu, o ne atvirkščiai, kaip daroma dabar.

Tapyboje vyties, apokalipsės raitelio, lekiančio virš miesto, simbolio idėją puikiai įkūnijo M.K.Čiurlionis. Jei būtų laiku stabtelėta ir susimąstyta, maniau, kad uždavinys konkurso dalyviams būtų toks – kaip Čiurlionio mintį įkurdinti Lukiškių aikštėje, o jos erdvę, kurioje yra Vytis, padaryti šventą kiekvienam lietuviui? Susimbolinti reikia pačią aikštę?

Žinau, kad įmanoma, bet tam reikalingas kolektyvinis simbolinis veiksmas. Privalome kažką padaryti visi bendromis pastangomis, kad dingtų bet kokios nesantaikos ir kad aikštė būtų mūsų visų sukurta, kaip mūsų visų kūrinys buvo Baltijos kelias.

Minėjimas išsivaikščiojo, bet mintys apie Lukiškių aikštę įkyriai toliau lindo į galvą. Ir topt, mintis… Pilkapis.  Juk pagal dabartinę koncepciją, įtvirtintą įstatymu, aikštėje turėtų būti centrinis akcentas – amžinoji ugnis žuvusiems už Lietuvos laisvę. Pagonybės laikais tokiems ir būdavo supilami pilkapiai. Pilkapynai per visą Lietuvą yra šventos vietos. Juose archeologai atkasa andainykščių įkapes: moterų seges ir vyrų ginklus, žirgų papuošalus tamsesniame angliukų ir pelenų sluoksnyje. Maironio vizijoje – kapai milžinai, juose ilsis didvyriai.

Pilkapis nežinia kur palaidotiems Mindaugui, Gediminui, Vytautui, Mamertui Indriliūnui ir Broniui Krivickui, visiems žinomiems ir nežinomiems. Simbolyje laikas sustoja, visus surenka ir visus sulygina. Sutaiko pagonišką Lietuvą su krikščioniška. Tokį Pilkapį pilti turėtų visa Lietuva. Iš šventų vietų į Vilnių atvežti bent po simbolinį žiupsnį žemės. Iš visos Lietuvos, iš Sibiro, ir iš Čikagos – kur tik ilsis lietuviai. Užduotis ir prasmingas darbas visiems jubiliejiniams metams. Ir milijonas siužetų, kaip lietuviai pilkapį pylė. Prie tokio simbolinio, pačių rankom supilto didžiausio Lietuvos pilkapio labai savo vietoje būtų ir amžinoji ugnis, ir visi valstybiniai ritualai. Tai būtų tarytum bevardis mūsų panteonas.

Semantiškai visai tiktų šio pilkapio aplinkoje ir Vytis, išskleidžiantis aikštės simbolinį pasakojimą valstybės tema. Juk iš tikro toks kalnelis, kolektyvinis kapas visiems už laisvę kovojusiems ir žuvusiems, būtų ir tylus, ir gilus savo mintim paminklas. Be jokios dirbtinos pompastikos ir paminklinės puikybės, o svarbiausia – visam pasauliui aiškus ir suprantamas.

Komentaras perskaitytas ir per „Mažąją studiją“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+
Valstybės simbolis Lukiškių aikštėje

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tarabilda       2017-06-23 15:01

Problema yra giliau užkasta. Vytis simbolizuoja valstybės gynybą, ir visi tai suprantame. Bet visos valdžios, kiek jų buvo po Sąjūdžio trumpalaikio blykstelėjimo, užsiėmė Lietuvos pardavinėjimu ir išdavystėmis. Tų valdžių - neokomunistų, konservatorių ar dar ten kokių darbiečių ar Naujosios sąjungos filosofija rėmėsi principu, kaip parduoti Lietuvą ir likti švariam. Vytis į tuos valstybės naikintojus (per 27 metus ne okupantas o būtent “savi” naikino Lietuvą) ir užsimojęs kalaviju. Negali jie Vyrties statyti, nors tu ką.
Aiškiau negu aišku, kad Vytis turi stovėti. problema yra kita, ar turime pajėgų dailininką, kuris atrastų meninį sprendimą tą vytį sukurti sugestyvų, o ne iliustratyvią bronzinę “čekankę”.

Esminis       2017-06-23 9:54

klausimas: kiek tai kainuos ir KAM klius ATKATAS. ATsakymas: PASLAPTIS.
Papildomas klausimas: ką reiškia žodis ministras? Atsakymas: TARNAS. 
Paskutinis klausimas: kam tarnauja ministrai?
Atsakymas choru: “Vien tik auksui mes tarnaujam, vien tik auksas valdo mus”

O gal       2017-06-22 10:59

perneškim tą arką, vadinama vamzdec, į Lukiškių aikštę ir nereiks sukti galvos. Vis tiek tos arkos kol kas niekas nesiima griauti. Tas kas nugriaus tą vamzdec reiktų skirti Laisvės premiją.

žmonės       2017-06-22 9:00

pradeda galvoti. Pradžia pusė darbo. Liudvikas rado raktą - kalbą. Braliukų radijas kasdien praneša: “runa Ryga” (kalba Ryga). Žodis runa reiškia kalbą kalbantį ženklą, šventą sakralinį simbolį. 
Trys klausimai tiems, kurie pradeda galvoti:
1. Kodėl taip mažai žinome apie latvius, runas, senąją raštiją?
2. Ką riterių - vienuolių ordos diegė kalaviju ir ugnimi?
3. Kas Vilniuje sudegino šimtus lenkiškai atspausdintų Biblijos foliantų? 

Dzeikas       2017-06-21 10:22

Jeigu kalbame apie simbolio eksponavima, israiska SAU, o ne kitiems (sitoj vietoj su Pikc. sutinku), tai simbolis ir raiska neturi buti slepiama ,- tarsi is po skverno reklamuojama vogta preke, va, turiu, - tai NE Lukiskiu aikstes objektas.Ir jau tokios rusies simbolis kaip Vycio zenklas tikrai neturi buti tas kas slepiama ir rodoma kaip spyga kiseneje ar deficitiniai tranzistoriai kaip filmo “Ivanas Vasiljevicius keicia profesija” epizode.
Tas simbolis turi rodyti kas mes, ko norime ir kur einame.
Ir ta reikia daryti atvirai, be Ezopo kalbos ir ne murmant kazka panoseje, tarsi turetume reikala nusitustinti, tik nezinotume kur.Deja visi lietuviski sovietines ir “nepriklausomybes” epochos paminklai butent tokie ir yra.
1) Todel TOKS simbolis turi buti visiems matomoj vietoj , matomas kaip galima daugiau zmoniu net specialiai jo neieskant, matomas vaziuojant automobilu i darba ir is darbo, matomas pestiesiems ir matomas nakcia negailint kapeiku nakcia tinkamai apsviesti.Tokiu budu, kad PILIECIAI ir norintys tokiais tapti, draugai ir ne suprastu - yra dalykai del kuriu NESIDERAME.
2) Koks turi buti tas Vytis, as ne meninikas, kokiom detalemis reiksti nezinau. Taciau klijuok kazka a la Petras I Peterburge - ne tas. Tai nemusu raiska ir tai pigus plagijatas. Riterio- kirasyro (iki 1 cm storio, sunkioji kavalerija) sarvai irgi ne musu. kardas pakeltas NETINKAMU kampu irgi gali reiksti ir nesti agresijos zinia, o turi rodyti RYZTA, o ne agresija.
Cia tik pasiuliau pavyzdzius, taciau tik menininkai gali tinkamai juos igyvendinti, jie specialistai perteikti dvasine raiska i materija.
Taciau vel gi.Nesu tikras ar dera versti ESAMA valdzia ir visuomene formuluoti toki simboli ir ar nedavus tokios uzduoties, kad nesigautu situacija kai Buratinui pavedame pazymeti kurios pusys tinka nukirsti statomo laivyno stiebams. Na jis gi Buratinas is medzio isdroztas: geras pusis jis pasilaikys kitiems buratinams isdrozti, o laivu stiebams parinks gerai jeigu tik II rusi, o ne susisukusius nuo ligu ar begriunancius puvekus.

Reikia suderinti su žydų diaspora       2017-06-21 8:13

Jie pasakys kaip galvoti ir ką statyti.

Antanėli tu ne miškinis       2017-06-20 10:02

o laukinis besmegenis.

Pagoniškos ir krikščioniškos Lietuvos suderinimas       2017-06-20 8:54

Kalnelis, ant kurio degtų, Amžinoji ugnis, žuvusiems už Lietuvos laisvę, ir būtinai Vyties skulptūra būtų puikus projektas.

Pikc       2017-06-20 0:04

“o svarbiausia – visam pasauliui aiškus ir suprantamas” - SVARBIAUSIA? Tai mes “pasauliui” ar SAU statome? Jei “pasauliui”, tada statykime “mikimauzą” - tikrai bus aiškus ir suprantamas. smile

aba       2017-06-19 23:16

Pilkapis išties geras simbolis nykstančiai Lietuvai.Ir kuo toliau,tuo labiau jis bus prasmiškesnis.

Liudvikas to Vytis...       2017-06-19 22:59

Pirmas komentatorius, kuris suprato, apie ką kalba. Iš tikro Lietuvos kodas ir raktas įminti Lietuvos idėją ir metafiziką yra kalboje.

Vytis-pilkapis-nemarios protėvių vėlės       2017-06-19 22:50

Pilkapiuose buvo laidojami protėviai.
Lietuvos kariuomenė į kovą eidavo su Vyčio vėliava (kuri dabar laikoma tik istorine valstybės vėliava), kad su kariuomene kartu būtų ir ją stiprintų protėvių vėlės:
“vėliava” ir “vėlė” - tos pačios šaknies žodžiai.
Taigi tarp pilkapio ir Vyčio simbolio bei nemarių mūsų protėvių sielų (vėlių), mūsų istorijos esama organinio, gyvo ryšio.
Tik kaip visą tai - Vytį, pilkapį ir gyvas protėvių vėles - suderinti, suvienyti ir išreikšti vienoje erdvėje simboline meno kalba?
Puiki idėja į simbolio kūrimą įtraukti visą lietuvių tautą, simboliui panaudoti ŽeMę, kurios ta pati šaknis, kaip ir “ŽMogus”.
Taip simbolis įgytų ir universalią antropologinę reikšmę (žmogus - “žeminukas”, bet su siela, ir jis pašauktas kovai (Vytis) už tautą ir valstybę - tai, be ko jis, kaip žmogus, negali pilnatviškai išsiskleisti).
Lietuvių tauta kalboje ir savo simboliuose paveldėjusi ypatingas Dievo dovanas - metas jas išvynioti, pasigėrėti ir pasigrožėti, parodyti pasauliui.

sutapimų nebūna       2017-06-19 20:42

Keletas šimtų komentarų po straipsniu apie senukų Kedžių kreipmąsi dėl Deimantėlės ir ... portalo veikla pusiau paralyžuota.
Kas, kokie specai prikišo nagus- kausimas daugiau nei retorinis.
“Tarnybos” Ne Prie Ko?:)

Atsiprašau, kad ne į temą       2017-06-19 5:23

Tik norėjau paprašyt: nepradinkit.
Be jūsų būtų daug skurdžiau…

Al.       2017-06-19 0:59

Pilkapį jau pastatė Umbrasas Tuskulėnų dvaro sode.Be to, jei valdžia mums svetima ar net priešiška, tai valstybiniai simboliai iš anksto yra nuvertinti.

$+$       2017-06-17 20:39

Rusai statė tankus ant kiekvieno kampo, mes - arklius. Bent jau užkeltų ant kokio riedžio, vis būtų progresas marksizmo-leninizmo filosofijoje. Gal kas gali paaiškinti kodėl reikia statyti paminklą Valstybės simboliui praėjus keliems šimtams metų ir dar tokioje vietoje? Kiek žinau, caro laikais Lukiškių aikštėje stovėjo kartuvės, sovietmečiu - patys žinote. Kuo skiriatės nuo tų, ankstesnių “architektų”?!

Matau kažką panašaus į Valdovų rūmų projektą. Pinigų plovimo projektą, kai prognozuota padinė suma išaugo beveik 10 kartų. “genijų” Lietuvai šioje srityje tikrai netrūksta. Kaip ir pseudo patriotų.

komuniagos pastatys paminklą       2017-06-17 19:52

komuniagos pastatys paminklą vyčiui, laisvei, Lietuvai, lietuvių tautai.
———
tam jie ir įstojo į kompartiją (ar kgb) ir visą gyvenimą tą darė - už 3 Judo skatikus.


Rekomenduojame

Povilas Urbšys. Velniava slypi detalėse

Vytautas Vyšniauskas. Sustabdyti nacizmą gali tik nacionalizmas

Lidžita Kolosauskaitė. Pasaulinės galios tendencijos

Arnoldas Aleksandravičius. Mėgėjiškos Kremliaus klastotės

Geroji Žolinės Naujiena: Laiminga įtikėjusi

Algirdas Endriukaitis. Susidorojimo potekstė – ne demokratija ir procedūros, o Lietuvos valstybės likvidavimo judesys

Nuo bačkos. Dr. Nerijaus Mačiulio tiesa: progresą paneigti sunku – gyvename vis geriau ir geriau

Advokatas Saulius Dambrauskas Kauno merui V. Matijošaičiui: Išsaugokime unksmingąją seno miesto dvasią (papildyta)

Bronius Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais?

Geroji Naujiena. „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Raimondo Kuodžio „laimės išklotinė“

Vytautas Vyšniauskas. Kas laukia kairiojo liberalizmo nūdien brandinamų vaisių?

Ekskomunika korumpuotiesiems ir mafijozams

Rimas Norvaiša. Kada mokyklose pradėsime mokyti matematikos?

Lesbiečių pora tapo populiaraus „Disney“ filmuko vaikams herojėmis

Verta prisiiminti. Aras Lukšas: Neramus 1935-ųjų rugpjūtis

Lietuva – tarp mažiausiai vaikais besirūpinančių pasiturinčių pasaulio šalių

Dalius Stancikas. Kūnas ir dvasia

Vytautas Radžvilas. Premjero ekonominės įžvalgos neabejotinai vertos Nobelio premijos

Vytautas Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė

Kuo lietuvių ir užsienio auditorijai svarbus prezidentas Kazys Grinius?

Algimantas Rusteika. Nereformų metas

Bronislovas Burgis: mokytojai – niekinami ir pažeminti

Lietuva EK įteiks kone 39 tūkst. piliečių parašų už prigimtinę šeimos ir santuokos sampratą įtvirtinančius apibrėžimus

Sovietų pastangos panaikinti santuoką

Algimantas Zolubas. „Kryptis Lietuva“ – kada valstybės galvos liausis kiršinti tautą?

Audrius Jurgelevičius. Struktūrinės švietimo reformos „iš po skverno“ – mokytojams nulis eurų ir atleidimai!

Nerija Putinaitė susirūpino diskusijų kultūra: „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“ (papildyta)

Tyrimas: vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pritaria teiginiui, kad JAV turėtų ginti Baltijos šalis

Tomas Viluckas. Gyvenimą supratęs kaip atvirumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.