Liudvikas Jakimavičius. Iš katakombų

Tiesos.lt redakcija   2015 m. vasario 1 d. 1:41

34     

    

Liudvikas Jakimavičius. Iš katakombų

Šiandien nebeįmanoma nuspėti, kaip pasisuks istorijos smagračiai ir kokioje tikrovėje gyvensime už savaitės, mėnesio? Ar išeisime kovo 11-ąją džiaugtis į miestų gatves ir aikštes minėti savo atkurtosios Nepriklausomybės ketvirčio amžiaus jubiliejaus? O gal teks lindėti rūsiuose ir bombų slėptuvėse su savaitės maisto daviniu? Atsinaujinęs karas Ukrainoje ir didelio karo nuojauta mūsų regione tapo galvos skausmu viso pasaulio civilizuotai bendruomenei. Į Europą tarsi radiacija smelkiasi netikrumo, baimės, nepasitikėjimo rytdiena atmosfera, o gerokai išlepę ir ištežę valstybių politiniai elitai staiga susizgrimba, kad savo bendruomenėms nuraminti neturi jokio priešnuodžio. Siūlytos gerovės vizijos, ekonominiai eksperimentai akimoju pasirodo buvę tik dužlūs simuliakrai ir šamaniški lengvatikių užkalbėjimai, dezintegravę, supriešinę visuomenes ir valstybes, išardę solidarumo, teisingumo jausmą ir pakirtę atsparumą bei valią ryžtingai, be merkantiliško paskaičiavimo priešintis blogiui ir pasityčiojimui iš žmogiškųjų vertybių.

Niūrūs, į neviltį varantys yra šiandienos globaliniai kontekstai ir išgyvenimo modeliai, pasitikint vien ginklo galia ar geru dėde Semu iš Prerijų. Ne paprastam žmogeliui suvokti ir išgliaudyti šiandienos algoritmų logiką.

Iš tų globalinių neišsprendžiamų aukštybių leiskimės į savo provincijos kiemą, kur pažįstami „rakandai“, su kuriais žinojo kaip elgtis tėvai ir protėviai, kai tas iš amžių ataidintis žinojimas paprastam žmogui suteikė išminties ir pasitikėjimo savimi ir pasauliu. Per kartų kartas ritosi karai, marai, rekrūtai, rašto draudimai, tremtys ir negandos, bet žmogus išgyveno, nes ir beviltiškiausioje padėtyje kažkas jam pakuždėdavo išlikimo paslaptį. Sveika nuojauta pakuždėdavo, pas ką saujoj raktas spindi.

Į akis krenta keli egzistenciškai svarbūs dalykai, kuriuos per ketvirtį amžiaus – nesuprasi, netyčia ar iš blogos valios, – mūsų politinis elitas neapdairiai nurašė į nereikšmingus nuostolius ir po laiko skėsčioja rankomis – kur tie pulkai, kurie už Dievą ir Tėvynę eis savo jaunas galvas guldyti? Skalsu, su žiburiu reikia ieškoti. Ir priežastis paprasta. Gal kai kam ir netikėta. Kalbu apie į paraštę nustumtą kultūrą ir kultūros žmogų, švietimą ir mokytoją. Šiandien ir vienų, ir kitų reikėtų ieškoti katakombose. Tikrai ne savo gera valia jie tenai atsidūrė.

Prieš tą patį ketvirtį amžiaus Atgimimo pradžioje visuomenė į aikštes išėjo kur kas vientisesnė ir solidaresnė, nei to galėtume tikėtis šiandien, jei ištiktų kur kas didesnės grėsmės ir negandos, į kurias nepakaks atsakyti dainuojant susikibus už rankų. Ačiū Dievui, taip laimingai anuomet sukrito aplinkybės, kad kurti išsivadavimo viziją ir maršrutą atsakomybės ėmėsi šviesuomenė, o ne koks nors įtūžęs ir nekantrus masių gaivalas. Kitaip tariant, mus gelbėjo kultūra ir išmintis, kuri rėmėsi į tvirtą dorovinį pamatą, sekuliarizmo nesumaitotą religinę ir istorinę patirtį.

Ir labai logiška kad anuomet kūrybos artelėje į avansceną išėjo kultūros, meno žmogus, rašytojas – žodininkas. Viena vertus, rašytojas geriau nei bet kas kitas jautė laiko pulsą ir skaitė jo ženklus. Jis buvo arčiausiai pavargusio, skriaudžiamo žmogaus, kuris juo pasitikėjo ir pavadintas galėjo alkanas eiti nors į patį pasaulio kraštą. Justinu Marcinkevičium, Bernardu Brazdžioniu, Jonu Strielkūnu, Marcelijum Martinaičiu, Albertu Zalatorium, Juozu Apučiu, Jonu Avyžium, Vaidotu Dauniu, Jurgiu Kunčinu, Henriku Nagiu, Sigitu Geda, Elena Bukeliene, Bronium Savukynu, Romualdu Granausku, Jonu Mikelinsku ir daugelio kitų tuomet dar gyvų rašytojų pilietišku žodžiu buvo tikima ir pasitikima labiau nei politikais, žadėjusiais už metų kitų aukso kalnus, pasivyti Švedijas ir Suomijas. Buvo į ką atsiremti, atsirinkti. Kiekvienas kalbėjo savo balsu, bet kalbėjo. Ir visai nesvarbu, kad ne unisonu. Kiekvienam savaip skaudėjo ir rūpėjo Lietuva. „Nukraujuota pasiutusiai“, – pasakytų Juozas Aputis.

Įdomi, sakyčiau, per ketvirtį amžiaus mūsų visuomenėje įvyko permaina. Propagandiniai ir politiniai diskursai iš viešojo mūsų gyvenimo tolydžio baigia išstumti laisvą, nesušukuotą palei plauką mintijimą. Kultūros žmogus, rašytojas, menininkas politikui tapo tarytum tylus priekaištas, todėl nebepatikimas, net pavojingas, nes savo dvasia per laisvas. Nežinia ko iš tokio gali tikėtis.

Pamenu paskutinį savo interviu su Justinu Marcinkevičium – berods 2002-aisiais prieš Frankfurto knygų mugę. Buvau nuėjęs pas jį į Mildos gatvę. Kalbėjomės apie literatūrą, rašytojo vaidmenį. Nieko Justinas kažko naujo, nelaukto nepasakė ir, kai pasišnekėjimą baigėm, kai diktofonas jau buvo išjungtas, kalba pasisuko apie asmenines nutylėtas jo patirtis, apie Sąjūdį, jo pasitraukimą iš viešosios politikos. „Et, Liudvikai, kad tu žinotum, kiek ten purvo ir nešvaros“, – su neslepiamu kartėliu atsisveikindamas tepasakė Justinas.

Dar neatėjo laikas papasakoti, ką man yra šnekėjęs Sigitas Geda. 

Tai kas gi šiandien kuria tokią atmosferą valstybėje, kurioje pilnas jėgų ir idėjų mūsų jaunuolis kraunasi lagaminą ir perkasi lėktuvo bilietą į vieną pusę? Milijonai išmesti ir toliau metami į orą kuriant bergždžias, tuščiavidures išeivių sugrįžimo programas, kai tuo pat metu švietimui ir kultūrai metų metais siūloma čiulpti leteną. Ne vien skurdas ir ekonominiai nepritekliai varo lauk iš tėvynės ištisą kūrybingą ir energingą kartą. Yra ir skurdesnių valstybių, bet iš jų kaži kodėl nebėga šimtais tūkstančių kaip iš skęstančio laivo.

Tarpukario Lietuvoje buvo suvokta, kad valstybės pamatas yra švietimas ir kultūros kūryba. Per dvidešimtį metų įvyko tikras stebuklas – pavyko išsiugdyti ir subrandinti atsakingą ir kūrybingą europinio lygio inteligentijos generaciją. Jei būtų pasimokyta iš istorijos, tokią kartą šiandien turėtume matyti, o mūsų universitetai patektų bent jau į aukštųjų mokyklų 500-tuką.

O kas gi kaltas, jei ne mes patys, pasidavę kerinčiai sirenų melodijų hipnozei? Ar ne per ilgas buvo snūstelėjimas įtikėjus mitais – „mes Baltijos tigras“, „Lietuva – drąsi šalis“, „mes – Europos centras“? Tose magiškose formulėse nėra konkretaus žmogaus su konkrečia prisiimta atsakomybe.

Jei nepasimokysim iš klaidų, nebeištrūksim iš užburto voverės rato. Valstybės juk panašiai kaip ir žmonės, žiūrėk, tarytum iš niekur atsiranda, išgyvena savo vaikystę, vienos subręsta, suklesti, kitos pasiduoda stabų pagundoms, sunyksta ir žlunga. Kai kurios net neturi liūdnos prabangos subręsti, kaip Oskaras Milašius yra pasakęs apie Lietuvą.

Laikas spaudžia taisyti klaidas ir daryti sunkias bei skausmingas išvadas.

Šaltinis: „Mažoji studija“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

StasysG       2015-02-5 22:34

1)Įdomu buvo paskaityti.Ačiū.  2)Šio straipsnio citata: “Valstybės juk panašiai kaip ir žmonės, žiūrėk, tarytum iš niekur atsiranda, išgyvena savo vaikystę, vienos subręsta, suklesti, kitos pasiduoda stabų pagundoms, sunyksta ir žlunga.”. Bet ĮRODYMŲ, kodėl taip vyksta, Autorius nepateikia. Gaila. Bet. ĮRODYMUS galima rasti čia: “Prieš metus išleistoje knygoje „Kodėl žlunga tautos“ (angl. „Why Nations Fail“(2012 m, 500 puslapių )) jos autoriai du JAV ekonomistai Daronas Acemoglu ir Jamesas A.Robinsonas išplėtojo teoriją, pagal kurią valstybės sėkmę daugiausiai nulemia joje veikiantys INSTITUTAI.
I n s t i t u t a i s   ekonomikos teorijoje vadinamos įvairios mąstymo, veikimo ir kitokios struktūros, kuriose ir funkcionuoja visi tam tikros valstybės piliečių tarpusavio santykiai. Tačiau Lietuvoje apie tai nekalbama, čia išvis nėra intelektualinių diskusijų... Kalbėti apie INSTITUTUS reikia, nes reikia suprasti, jog skirtingose kultūrose skirtingi dalykai veikia skirtingai. Vienaip bus Švedijoje, Lietuvoje kitaip, Estijoje dar kitaip…”

Arguss       2015-02-3 19:11

Ačiū, Liudvikai, čia dar vienas įrodymas, kad rašantys žmonės stipriau jaučia tą nelemtą padėtį, kurioje atsidūrė mūsų Tėvynė ir kurią pavadinti tragedija tikrai nebūtų per daug.
Tačiau, pažiūrėjus giliau, tas nelemtas debesys virš baltų pasaulio kabo jau tūkstantmečius. Kodėl taip viskas klostosi, kad kažkada, pasak graikų istorikų, baltai buvę viena didžiausių antikinio pasaulio tautų ir gyvenę milžiniškoje teritorijoje,vėliau, kaip šagrenės oda, visą laiką mažėjo, o dabar tas vyksmas keleriopai paspartėjo.
Pabandykite, Liudvikai, šia tema garsiai pamąstyti.

Al. - Trupmenui       2015-02-3 0:53

Ne, drąsiu nenoriu pasirodyti. Bet apmąstysiu tavo patarimą.

Trupmenas to Al       2015-02-2 1:22

Labai drąsus nori pasirodyti, ar ne? Gal tau neužtenka, kas straipsnyje pasakyta? Tai pamėgink išeit viešumon ir savo pavarde, drąsuoli, papasakok, ką tau yra sakęs žmogus, kuris iš ten kur yra į teismus nebeateis savo žodžių paliudyti. Taip kad kitą kartą prieš rašydamas komentarą galėtum ir pagalvoti, ar tikrai pats slapstydamasis po nicku nesi pati tikriausia Lietuvos vėlavimosi priežastis. Drąsink visų pirma pats save, o ne Liudviką.

Al.       2015-02-2 0:58

,,Dar nearėjo laikas”? Viena iš Lietuvos merdėjimo priežasčių priežasčių, mano nuomone, yra manymas, kad dar neatėjo laikas - pakilti į kelią už tiesą ir gyvenimą. Visa Lietuvos istorija yra vėlavimo istorija.

Trupmenas to Lietuvoje       2015-02-1 22:42

Labai pavojinga idėja. Ką ten kaime veiksi atkirstas nuo info šaltinių? Grybausi gal, ar uogausi, kol atvažiuos tankas į kiemą ir pastatys prie tvarto sienos?

Lietuvoje       2015-02-1 20:06

nyksta kaimai,o valdžia karo atveju ragina trauktis į juos.Viskas reikalinga.

Anupras       2015-02-1 18:34

Komunizmas= neoliberalizmas(globalizmas).Ankščiau po Europą klaidžiojo komunizmo šmėkla, o dabar neoliberalizmo jaunas gražus ponaitis.1940m. Lietuvos mokytojai Kauno sporto halėje sugiedojo Lietuvos himną ir išėjo, nešlovino šmėklos.Bet per penkiasdešimt metų dauguma mokytojų, kultūros, meno žmonių dar liko žodis LIETUVA, IR JOS TAUTINĖS, MORALINĖS VERTYBĖS.O dabar tai traktuojama kaip sovietinės atgyvenos.;Minkštujų galių; dėka visų iškilių meno kultūros žmonių dorų politikų patirtis,mintys, idėjos palaipsniui šalinamos iš viešosios erdvės.Na o ;jauną gražų ponaitį;dauguma mielai priėmė.Puikiai vykdote jo siūlomus projektus, už tai gaudami kelis sidabrinius.P.S. mokytojai streikavo dėl pinigų , bet ne prieš ;ponaičio;pasiūlytą, ir diegimą amoralią bukinančią jaunąją kartą švietimo reformą.Vadinasi ;sidabriniai; svarbiau?

VaidasVDS       2015-02-1 18:05

O man labai patiko šios autoriaus mintys:
“Ačiū Dievui, taip laimingai anuomet sukrito aplinkybės, kad kurti išsivadavimo viziją ir maršrutą atsakomybės ėmėsi šviesuomenė, o ne koks nors įtūžęs ir nekantrus masių gaivalas. Kitaip tariant, mus gelbėjo kultūra ir išmintis, kuri rėmėsi į tvirtą dorovinį pamatą, sekuliarizmo nesumaitotą religinę ir istorinę patirtį.”
—-
Ir čia turiu didelių priekaištų dviems šio portalo komentatoriams: Letui ir Juozapui, nes tiek vienas, tiek kitas yra labai nekantrūs ir viską pasiryžę spręsti įtūžio ir nekantrumo pagalba. Pirmas pasitelkia savo religines žinias, jas suabsoliutina (atmesdamas bet kokį dvasinės išminties evoliucionavimą ir tobulinimą kitokiais apreiškimais), ir kviečia į kažkokią beprotybę, neva išpranašautą Biblijoje - “Naujoji Sanora sudaryta su Jicchako Palikuoniu, t.y. tęsia Mozės Sandorą, o “pagonys” veikia Mesijo Kūne, Išrinktojoje D-vo tautoje, kol ateis visa jų pilnuma (Rom 11, 25). Tada pirmieji (žydai) taps ir paskutiniaisiais įėjusiais į Karalystę. Tačiau jų vaidmuo niekur nedingo ir nedings. Bet Jišmaelis paveldi tik Abraomo sandorą. Ir vienas, ir kitas vykdo savo misiją: vienas kuria, kitas apvalo D-vo kalaviju (Saifu-LLA). Vienas - laisvosios sūnus, pašauktas parengti Mesiją, kitas - tarnaitės sūnus, pašauktas asenizuoti satanistų užterštą žemę. Abudu susijungs Mesijui ateinant. Kitaip nebūtų palaiminimo Jišmaeliui ir pranašystės Pr 16, 12”. Kitas, būdamas nekantrus, pritaria panašioms Leto nesąmonėms ir yra pasiruošęs kariauti dešiniojo sektoriaus gretose ir žudyti panašius į save. Daug kas nesutiktų - separatistai nepanašūs į mus. Bet, jei skaitėt Alfoj apie tokį vieną “didvyrį” - tai juk jis yra visai šaunus vaikinas, atvykęs savo atostogų metu padėti puikiems vaikinams, o kartu pasitarnauja savo tėvynei ir tautiečiams, kurie Donecke sudaro tautinę daugumą, t.y. gina savus. Tai kuo tas separatistas labai skiriasi nuo mūsų šaunuolio Juozapo?
——
Tai va, tapti masių gaivalu yra nesunku. Reikia rėkiančių patriotų ir masės žmonių. Rėkiančiųjų niekada netrūksta, o štai su masėmis paskutiniu metu Lietuvoje iš viso yra beviltiškas deficitas. Tad tereikia grįžti prie vienintelio teisingo kelio - dvasingumo ir kultūros plėtojimo ir vystymo. Tai sunkus kelias, gana lėtas, gal būt ilgas, bet tik vienintelis efektyvus. Civilizacijoje toks kelias ne tik gali būti, bet ir tikrai bus veiksmingas. Dabartinė civilizacija degraduoja, bet juk dabar pats laikas yra kovoti su šia degradacija ir būtent tokią kovą, kultūrinę ir dvasinę, reikia kovoti. O, tie, kurie kviečia imti ginklus ir daryti kažkokias revoliucijas, net ir dvasines, gali lengvai sunaikinti ir savo, ir kitų sielas…

ZINOKITE       2015-02-1 15:38

Tik Vilnius toleruoja iskrypelius . Per MAMA apdovanojimus geju vadas Simonko Kaune buvo nusvilptas .Jis galvojo kad jam plos ,bet visa publika tik svilpe ,isskyrus viena nukvakuse zazu.

Diedukas P.S.       2015-02-1 15:25

Ans, tur būt Pilaitės gyventojas…

D>J       2015-02-1 13:52

Labutis.
Ne Tau skirta. Čia tam žmogui, kuris paironizavo. Niekis, viskas tvarkoje. Nieks nesupykęs.

Juozapas---Deidukui       2015-02-1 13:44

Sveiks.
Pripažįstu ir apgailestauju dėl netikslumo.
Tuo metu kai R.Doveiką pašalino iš Katedros, teko nugirsti kunigų tarpusavio pokalbį.
Jie kalbėjo, kad vyresnybė turi rūpesčių dėl kun. Ričardo aštrių pasisakymų prieš homikų propagandą, kad tokie pasisakymai daro didelę įtaką visuomenės nuomonei ir kad svarstoma nukelti šį “per draąsų” kunigą į kokį tolimą bažnytkaimį.
Aš nelabai sekiau tolimesnius įvykius, bet matyt tikinčiųjų pasipiktinimo vyskūpai pabūgo, tad pasitenkino perkeldami Doveiką į sostinės periferinį mikrorajoną.
Tačiau akivaizdu -televizijos kun. Ričardo nebekviečia.
Matyt “uoliųjų” vyskupų prigrūmota.
Žiaurus dalykas yra ta “vakcinacija”...

Diedukas       2015-02-1 13:31

Gerb. Liudvikai!

Tokiais atviravimais: - “Dar neatėjo laikas papasakoti, ką man yra šnekėjęs Sigitas Geda.”, provokuojat tarnybas. Rekomenduoju kavą gert namie…

Diedukas       2015-02-1 13:30

Juozapui     2015-02-1 10:54
Kunigas R.Doveika yra Pilaitės šv.Juozapo parapijos klebonas. Na nėra ši parapija, anot Jūsų, “gūdi provincija”. O autoriui ačiū už straipsnį.
 

  Vilniuje šis mikrorajonas ir yra gūdi provincija. Alegorija.

Mintys ne mano bet geros.       2015-02-1 13:08

...Pažvelkime, kaip gyveno ir elgėsi mūsų šviesuoliai, tikri šalies patriotai, atsidavę savo tautai ir jos žmonėms. Iškiliausios asmenybės nesiekė sau privilegijų ir asmeninės naudos. Aukojosi savo darbais Lietuvos labui, vertino dvasines vertybes ir aukštą moralę. Tokie prisiminimai išliks žmonių širdyse apie poetą Praną Vaičaitį, rašytojus Juliją Žemaitę, Antaną Baranauską, kuriems nereikėjo prašmatnių rūmų ir aukštų tvorų nuo savo tautiečių (pridursiu - ir asmeninės apsaugos). Gerb. kunigas Antanas Strazdas nešė kartu žemės vargus su jį supančia visuomene. Jis nesiekė asmeninės naudos. Kaip ir Tėvas Stanislovas.
    Visų kurie dirbo ne sau, o Lietuvai, suminėti neįmanoma. Jie nestatė sau pilių ir neskurdino žmonių, o savo sunkiu darbu pasižymėjo buvę prezidentai Antanas Stulginskis ir Kazys Grinius. Jiems nereikėjo jokių privilegijų, dešimčių patarėjų, padėjėjų.
    Dabar godumo apsėsti mūsų veikėjai pripuolė prie valstybės valdymo, sau įteisino kosminius atlyginimus, privilegijas, apsimetė patriotais, mulkino visuomenę, privedė šalį prie skolų, skurdo ir emigracijos. Už valstybės nustekenimą ir savavaliavimą, miliardinę žalą Lietuvai tokie valddžios atstovai anais laikais būtų buvę teisimi. O dabar?...
    O dabar - per 25 “nepriklausomos” Lietuvos buvusi konservatorių ir jų satelitų vyriausybės bei dabartinė socialdemokratinė valdoma vytiausybė kūrė ir kuria, pasikeidami vietomis prie lovio, savo korupcinius lobistinius įstatymus, atimė pensijas, kompensacijas, apkrovė nepakeliamais mokesčiais. Visą laiką jie rūpinosi ir rūpinasi tik asmenine ir savo chebros nauda, o Lietuva jiems nerūpėjo.
    Tai ar apsivalysime nuo dvokiančios korupcinės pelkės?.
    Mums reikalingi stiprūs politikai, tikintys savo įdėjomis žmonės, one prisitaikėliai, liežiuvius pasikaustę karjieristai be įdėjų, be tikėjimo, be įžvalgų ir realios galimybės keisti.
   

palanga       2015-02-1 12:15

Ačiū, Liudvikai: teisingos ir mąstyti skatinančios mintys. Dar vienas pseudomitas reikalauja panaikinimo: ” Globali Lietuva”.  Tuokart arčiau realybės būtų ” Emigravusi Lietuva”.

Romas       2015-02-1 11:47

Surašyta teisingai, bet mažai. Lyg kultūra prašytų išmaldos. O parašius tiesiai šviesiai, tai vyksta mūsų kultūros - identiteto naikinimas. Ir tai daro visi bet kam vadovaujantys. Išsikovojome laisvę, kad žulikai laisvai veiktų. Kad ir kiek daug priauginsime gerų krepšininkų, jie neišgelbės nuo tautos išnykimo. Kalbą išsaugoti taip pat neįmanoma be kultūros ugdymo.

Beta       2015-02-1 11:34

“Šiandien labai didžiuojuosi, kad myliu šitą kraštą, tėvynę. Taip, kaip piliečiui šiek tiek liūdna matant, kad valdžia kėsinasi užgrobti tautą...

Kaip tai pavyksta? Jei žmogui nuolat sakai, kad esi kvailas, jis ima ir patiki. Jei per 20 metų sakėme, kad esate reikalingi tik per rinkimus, arba kai sakoma, kad jūs dar nebrandūs, nesugebate, negalite nieko nuspręsti, mes geriau jums pasakysime.”

/Kunigas Ričardas Doveika/

vidma       2015-02-1 11:12

Dar neatėjo laikas papasakoti, ką man yra šnekėjęs Sigitas Geda.  Kai ateis laikas, bus per velu!

tO kai sunaikinama krikščionybė... 2015-02-1       2015-02-1 10:55

Pinigai, seksas, turtas, valdžia - bet kokia kaina vakarų vertybės. Tamsta mažumėle susimaišei. Tik dabar atsirado naujas dievas – Pelnas. Ir jam meldžiasi naujieji kryžiuočiai ir dėl jo parduoda tėvą, motiną, Tėvynę. Šeima ir Tauta tampa bevertėmis sąvokomis, trukdančiomis plėstis naujo dievo kultui. Reikia jas pakeisti kosmopolitine visuomene, kuriai tėvynė – €uro-sąjunga, o vaivorykštės spalvų vėliava tinka visomis progomis.

Juozapui       2015-02-1 10:54

Kunigas R.Doveika yra Pilaitės šv.Juozapo parapijos klebonas. Na nėra ši parapija, anot Jūsų, “gūdi provincija”. O autoriui ačiū už straipsnį.

ruta       2015-02-1 10:52

Labai aktuali tema , aciu Gerb Autoriui , Jus skaityti vienas malonumas .

deja       2015-02-1 10:50

nelinksmos, bet teisingos mintys.

petras       2015-02-1 10:38

Labai gerai surasyta…

kai sunaikinama krikščionybė...       2015-02-1 10:34

kai nebelieka 10 Dievo įsakymų,
o lieka rusiškos-komunistinės vertybės: pinigai, seksas, turtas, valdžia - bet kokia kaina.
ruskeliai ir jų kolaborantai komunistai-kgbistai tik pila, tik pila nuodus ant Lietuvos - o Liudvikai nenori matyti iš kur visas blogis

Algimantas       2015-02-1 10:25

Dėkoju autoriui.
Mažų tautų galia ir išlikimo galimybė - jų kultūroje. Nuo pat Atgimimo kultūros reikalus nustelbė ekonomika, verslas, idealus pakeitė buities interesai, pamirštant būtį, o interesams tenkinti - palankesnė erdvė užsieniuose. Ir pasklido po svietą beribį vaikai iš gimtųjų bakužių.
Šviesios atminties Jonas Mikelinskas įžvelgė Lietuvą, einančią į savižudybę.
Gesinami ir į Amžinybę išeina Tautos žiburiai, ištuštėjo ir baigia sunykti kaimas, reikėjo jau prieš du dešimtmečius skelbti SOS! Tautos žiburių balso politikai neišgirdo.
Viltis išliko.

Liepa-Juozapui       2015-02-1 10:10

Sveikas gyvas!// Sutinku su tamstos mintimis.//Dvasininkija taip pat kaip ir kitos mūsų visuomenės grupės turi rimtų problemų.

Juozapas---Liepai       2015-02-1 9:40

Sveika.
Žinai, man dar patiko žemiau esantis komentaras “Ar suprasime?”.
Komentaro Autorius priminė kun. R.Doveiką.
Kunigas Ričardas, kunigas su Pašaukimo dovana yra ne kartą pasisakęs panašiomis temomis, todėl buvo mylimas ir gerbiamas tikinčiųjų.
Kur šiandien kun.R. Doveika?
Katedroje jo nebėra.
Režimui patarnaujantys vyskupai paslaugiai nugrūdo “negražius” (sic., pavojingus!) dalykus kalbantį kunigą į gūdžią provinciją.
Dabartinis šalį valdantis režimas panašus į seną padangą.
Padilus, subliuškusi sovietinė guma buvo sėkmingai restauruota ir sumontuota ant valstybės ratų.
Kokie ratai, tokia kryptim ir rieda.
Ko belieka laukti?
Betrūksta, kad šių neosovietinių vežėčių ratai imtų traiškyti nepaklusnius kunigus.
Kunigas Laurinavičius, kunigas Zdebskis—“patirties yra, o ir kadrai kontorose triūsia daug kur tie patys.
Tačiau norint mums išlikti kaip Tautai, kitos alternatyvos kaip priešintis nėra.
“Nebijokime!”

Juozapas       2015-02-1 9:28

Labai geras tekstas.
Ačiū, Liudvikai.

Liepa       2015-02-1 9:27

Puikus straipsnis.Dėkui Liudvikui.//
Būtų ne pats blogiausias variantas,jei tose katakombose klaidžiotume daugiau mažiau organizuotai.Dabar gi kiekvienas siekia maksimalaus individualizavimosi ir savo asmeninės gyvenimo prasmės,laimės nesieja su bendra krašto situacija ir tolimesniu likimu..//Valdžios tikslas -fasadiniai dalykėliai:naujos šaligatvių plytelės,statinių renovacijos,modernios programos ir pan.//Sisteminių partijų programos visada sutartinai"rūpinasi”žmonėmis.Deja,Lietuvos gyventojai to"nesupranta"ir palieka savo Tėvynę kaip kokią užkeiktą teritoriją..//

Ar suprasime?       2015-02-1 8:57

... Katras šiandien pavojingesnis ir didesnis T4vynei blogis: ar suklupęs žmogus, bet keliantis ir besistengiantis asmenine ir pilietine atgaila ištaisyti klaidas ir nuodėmės padarinius, ar tas, kuris šiandien ir toliau išnaudoja savo tautietį, lobsta sistemingai kenkdamas valstybei…
                      Kun. Ričardas Doveika

Ar ne čia reikia ieškoti atsakymo, ar ne per ilgas buvo snūstelėjimas įtikėjus mitais – „mes Baltijos tigras“, „Lietuva – drąsi šalis“, „mes – Europos centras“? Tose magiškose formulėse nėra konkretaus žmogaus su konkrečia prisiimta atsakomybe.
      Taip, gerbiamas autoriau, laikas spaudžia taisyti klaidas ir daryti sunkias bei skausmingas išvadas. Tad, žmonės, pradėkime daryti ne tik sunkias bei skausmingas išvadas bet ir lemiamus darbus - rinkti konkrečius žmones su konkrečia prisiimta atsakomybe. Jūsų, Lietuvos piliečiai, laukia lemiami darbai per savivaldos rinkimus versti užsisėdėjusius išnaudotojus, lobstančius mūsų sąskaita, valstėbės kenkėjus. Pradėkime jau dabar kovo 1-aja.

Pragmatikas       2015-02-1 2:32

Ech, Liudvikai, nepasitrauk, atsiremsiu į tave…

aba       2015-02-1 2:21

Geras klausimas. “Kur tie pulkai, kurie už Dievą ir Tėvynę eis savo jaunas galvas guldyti?” Tie pulkai Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje… Juos ten išvarė Lietuva. Butų makabriška klausti, ar guldys savo jaunas galvas. Jų atsakymas būtų, kiek tai kainuoja? Prieš 25 metus tokio klausimo nebūtų buvę. LAISVĖ nekainuoja nieko, nes ji neįkainuojama.


Rekomenduojame

LGGRT Centro tyrimo išvadas patvirtino Rusijos Federacijos valstybinis archyvas

Susitelkusi Lietuva. Mykolas Kleck: „O, Lietuva, kaip aš tave myliu“

Audrius Bačiulis. Apie Europos Sąjungos jungtinius apsaugų nuo Corona viruso epidemijos pirkimus

Algimantas Rusteika. Na, bet kai viskas baigsis, bus gerai

Andrius Švarplys. Demokratija tapo globalistinio valdymo iškamša

Michaelas Cookas. Bijote koronaviruso? Džiaukitės, kad negimėte prieš 400 metų

Povilas Gylys. Dalia Grybauskaitė: asmeninės savybės

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Rasa Čepaitienė. Palaikykime SAM ministrą Aurelijų Verygą

Verta prisiminti. J. Tumo-Vaižganto laiškas apie „karantino sąlygas“ Kauno potvynio metu 1926-aisiais

Aurelijus Veryga. #veido_kaukės

Jurga Lago. Štai kaip gerai „tvarkosi kitos šalys“, arba Apie europinius standartus

Neringa Venckienė dalijasi prisiminimais: „Kas išliejo, nutašė, suformavo… mus tokius?“

Rasa Čepaitienė.  Karantinas (II): kinų pavasaris

Mindaugas Skrupskelis iš Kinijos: kovo 24-osios įrašas apie pasaulio atsaką į CoVid-19 iššūkį

Vladimiras Laučius. Koronavirusas rodo tikrąjį mūsų veidą

Ar tikslinga dėvėti namuose pasiūtą kaukę? Užkrečiamų ligų ir AIDS centro informacija

Roberto de Mattei. Nauji scenarijai koronaviruso eroje

Pasaulio sveikatos organizacija: Kas yra COVID-19 ir kaip TU turėtum elgtis (video)

Vytautas Sinica. Tikrai rimtų iššūkių akivaizdoje turime tik save – savo valstybę ir jos galimybes

Dvaro medikas skėlė iš peties. Audriaus Bačiulio ir Vytauto Sinicos komentarai

Nacionalinio susivienijimo pareiškimas „Dėl būtinybės krizės sąlygomis vadovautis konstitucine valdžios ir demokratinio valdymo samprata“

Liudvikas Jakimavičius. Progresas ir jo rogutės

Geroji Naujiena: Akli mes ar kalti? arba Jo Teismo belaukiant

Junkimės į bendrą maldą stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją, radiją ar internetu

Andrius Švarplys. 4 klausimai

Visuotiniai ypatingi atlaidai tikintiesiems

Tomas Pueyo. Koronavirusas: Kodėl turime veikti žaibiškai?

Vytautas Rubavičius. Civilizacinis Karūnuotojo veidrodis

Verta pamatyti ir ... pasigrožėti: pandeminė Roma

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.