Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 18 d. 23:25

10     

    

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kelioms dienoms sugrįžo bjaurūs orai, paniuro dangus. Bet iš įpročio vis viena išsliūkini pasivaikščioti paneriais. Pro Žvėryno tvenkinius, ant kranto snūduriuojančias antis. Vėjas kerta į veidą kruopas iš prakiurusio debesies. Prisėdi ant nuvirtusio gluosnio. Žiūri į sūkuriuojančią tėkmę. Upei nė motais mus užgriuvusios negandos, baimės ir nerimas – teka sau kaip tekėjusi. Atlaisvėjus karantino varžtams, saulėtomis dienomis čia jau šurmuliuodavo marga publika, šeimomis su vaikais ir augintiniais. Dabar – nė gyvos dvasios, kiek akys rėpia. Vienatvė. Ji manęs visai neslegia ir neerzina. Mano amato žmogui vienatvė yra įprasta būsena, sava, seniai prisijaukinta, net savotiškai maloni prabanga pabūti su savim, leisti nevaržomai tekėti mintims ir nuotaikoms. Savotiškas impresionizmas, sakytum.

Ne, pasirodo čia aš ne vienas. Pribėga toks keršas šunelis, apuostinėja, o taku nuo kalnelio leidžiasi ir jo šeimininkė, jauna mergina, gal kokių dvidešimt penkerių. Garsiai kalbasi mobiliuoju, tikriausiai su drauge. Aiškiai girdžiu sakant: „Nieko šiaip lyg ir nėra, tik pamečiau savo individualumą“. Frazė mane užkabina, tiesiog dienos sakinys, sentencija, kurią pradedu narplioti. Kaži kokia man nežinoma būsena pamesti individualumą. Gal norėjo pasakyti – „tapatybę“, bet pasakė, kaip pasakė: „individualumą“. Mėginu įsivaizduoti, kaip šios jaunos merginos individualumas skleidėsi ir kur jis galėjo pradingti.

Mergina tikriausiai dirbo kokiame nors biure ar mokėsi. Visas segmentas iškrito iš dienotvarkės. Kolegų pasisveikinimai, žvilgsniai, šypsenos, malonios frazės, komplimentai, à la „kaip gražiai šiandien atrodai, kaip tau tinka šita suknelė“, ir tų kelių malonių sakinių visai dienai pakakdavo. Po darbo vakarėliai ar šiaip koks tūsas su draugais, naujos pažintys, pamirksėjimai ir pakoketavimai. Pora garantuotų frazių, tinkančių visiems gyvenimo atvejams, lengvas svaigulys po antros taurės prosecco, aišku, ir rutininiai makiažai grožio salone, spa procedūros ir kitokios malonios gyvenimo smulkmenos. Visa prapuolė kaip į pragarmę, o tai juk ir buvo šios merginos gyvenimas ar, kaip ji įvardijo, individualumas. Nors ar tikrai individualumas? Greičiau – įvaizdis ir nuolatinė jo kūryba. Buvom jau prigyvenę tokį laiką, kai viešumoje bendravo ne žmonės, asmenybės, individualybės, o įvaizdžiai.

Ir štai į ramiai tekėjusį gyvenimą įsiveržė klastingas, žiaurus redaktorius Covidas ir negailestingai ėmė redaguoti, kapoti į šipulius tai, ką įsivaizdavome esant gyvenimu. Įsibrovė į buities ir būties tekstą ir ėmė savivaliauti.

Šiek tiek išmanau redaktoriaus amatą. Dabar kaip tik gera proga apie jį pakalbėti. Niekam nesu pasakojęs, kaip aš kuriu eilėraštį, meluodavau, kai sakydavau: ai, eilėraštis pats pasirašo, ar kažkas jį man padiktuoja, o aš tik jį užrašau. Tiesa, yra tekę patirti ir tokių laimingų akimirkų, bet jos – retenybė. Dažniausiai eilėraščio rašymas daug proziškesnis užsiėmimas.

Būna, dažniausiai prieš užmingant, išnyra iš pasąmonės gilumų koks nors vaizdinys, frazė ar mintis. Pakyli, užsirašai, guliesi, bet jau nebegali užmigti, nes pasipila vaizdinių virtinė, lyg būtum trūktelėjęs už siūlo galo. Keliesi, užrašinėji, guliesi, keliesi, toliau margini lapą, per daug nekreipdamas dėmesio, ko verta viena ar kita asociacija. Pakirdęs ryte labai nenoriai ir nedrąsiai imi į rankas prikeverzotą juodraštį, mėgini prisiminti nuotaiką, kaip atsirado tokia vaizdinių seka, kaip frazės, įvaizdžiai vienas su kitu sukimba.

Tada ir prasideda didysis braukymas. Užduotis paprasta, bet ir labai skausminga – atsisakyti visko, ypač visokiausių puošmenų ir grožybių, be kurių eilėraštis gali apsieiti. Genėji, genėji, kol lieka esmingiausia metonimija ar metafoja ir daug tuščios erdvės tarp kelių prasminių lizdų. Kartais taip nugenėji, kad nebelieka nieko. Tada meti juodraštį šiukšliadėžėn. Nėra eilėraščio, nepavyko.

Redaktorius Covidas geni gyvenimo tekstą labai panašiai. Žmonija, atsigavusi po paskutiniojo karo baisybių, prisigamino neįsivaizduojamą kiekį tuštybės, jūras pliurpalų, pseudo gyvenimo schemų ir laimės receptų, vėjo malūnų, malančių nieką. Būtų visai neblogas sanitaras tas Covidas, jei nekibtų prie žmonių ir pagailėtų nieko dėtų gyvybių, o sumaltų, utilizuotų tuštybės perteklių su visais tais bergždžiais malūnais, palikdamas tik tai, kas žmonijos egzistencijai prasminga ir būtina.

Galvoje sukasi tokia prieštaringa mintis. Pandemija kažkada pasitrauks, prasidės kažkoks visiškai kitoks gyvenimas. Gal atsiras ir nauja gyvenimo filosofija. Ir man atrodo, jei gyvenimas grįš į įprastas vėžes, karantiną mes dažnai prisiminsime, o gal ir pasiilgsime, kaip tiršto prasmingų išgyvenimų laiko, aišku, jei išgyvensim.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

stasys        2020-05-20 5:31

cit.“Tada meti juodraštį šiukšliadėžėn. Nėra eilėraščio, nepavyko.” abejoju . Vis tiek kažkas lieka .

Labai geras tekstas       2020-05-19 17:40

tik nebijokit tos coronos

Lietuvoje        2020-05-19 13:02

miršta tik nuo Koronės, o kitos ligos iš Lietuvos pasitraukė į Gudiją. Pas mus net dantys nebeskauda - patys pasveiksta. Lietuva genijų šalelė.

Ko gero       2020-05-19 10:00

Mergina su šuniuku prarado kaltybę ir tuo pasidalino su kitomis draugėmis.

Grumstui       2020-05-19 9:34

Rusijoj ir Baltarusijoj koronininkai ir miršta nuo kitų ligų, nes taip nurodė Putinas ir Lukošius. Ar norite tokios statistikos?

komunistai baisiau       2020-05-19 9:29

uodo įkandimas tas Corona virusas, palyginus su komunistais.
(virusas dings, o komunistų niekšybės ir neteisingumas liks)

grumstas       2020-05-19 8:51

Atsiliepiant į  paskutiniajame sakinyje išreikštą liūdnają prognozę:
Ko gero didesnė tikimybė yra mirti ne nuo Covid 19 , o nuo kitų pavadinimų ligų, kurios prisidengiant šia pandemija ignoruojamos ir sabotuojamos Hipokrato priesaika, sveikatos sistemos įsipareigojimai ir patikinimai dėl visuomenės medicininės apsaugos.

Na klar, be Pasternako,       2020-05-19 6:05

Coronavirus(Internazi) Conspiracy and Aggression.

Borisas Pasternakas rašė       2020-05-19 5:57

Naktį, nespėjus užsimiršti miege, nušvitime pašokus nuo sofos, visą pasaulį sutalpinti puslapyje, išsitekti posmelio rėmuose (Nočju, snom nie uspievši zabytsia, v prosvetlenji vskočivši s sofy, celyj mir uložitj na stranicie, umiestitsia v granicach strofy)...

Žinai,       2020-05-19 5:51

Covid - 19 nemėgsta konkurentų - galabis. Nugalabis ir Covid 2020. Ir jokios filosofijos - svetimų minčių citavimo. Kaip kelsimės po Trečio pasaulinio - nežinome. Ir kiek dar mūsų ten besikels - irgi nežinia.


Rekomenduojame

Dovilas Petkus. Įtakingi veikėjai susirūpino savo tamsia praeitimi

Robertas Grigas. Šv. Jono Pauliaus II šimtmečiui

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato: knyga „Lietuvos partizanų valstybė“

Andrius Švarplys. Legenda

Vytautas Radžvilas. Apie lietuviškąjį čiukčio sindromą

Skiepų karai. Ramūnas Aušrotas: Klausimas tik toks: ar bus taikoma „grubi prievarta“, ar…

8-tosios Garliavos antpuolio metinės: neabejingi piliečiai ir vėl klausė: „Ar dar gyva Deimantė?“ Papildyta Neringos Venckienės komentaru

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kaip atkurti pašlijusią ES reputaciją?

Per 500 žmonių pasirašė laišką Lietuvos vyskupams dėl Komunijos dalijimo būdo

Liudvikas Jakimavičius. Gyvenimo redaktorius Covidas

Kerouaco vertėja Irena Balčiūnienė – apie Mykolaitį-Putiną ir kiekviena proga jį menkinantį Tomą Venclovą

Neringa Venckienė. Valstybė laikosi ant melo pamatų

Algimantas Rusteika. Gyvename linksmiau ir laisviau

Liudvikas Jakimavičius. Prisiklausėme

Jonas Švagžlys. Apie opozicijos atstovų sekamas sėkmės istorijas

Rasa Čepaitienė. Mažumų valstybė

Vytautas Sinica. Būtina naikinti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą

Rasa Čepaitienė. Čiukčiai prie Baltijos

Geroji Naujiena: Tiesos Dvasia – mūsų Globėjas

Algimantas Rusteika. Įtampą žūtbūt reikia išlaikyti

Povilas Urbšys. Apie opiumą liaudžiai ir Jo Ekscelenciją

Arūnas Gumuliauskas. Minint Steigiamojo Seimo šimtmetį

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.