Visuomenės pokyčių analizė

Liudvikas Jakimavičius. Globos namai

Tiesos.lt redakcija   2018 m. gruodžio 15 d. 1:02

12     

    

Liudvikas Jakimavičius. Globos namai

Adventas perkopė savo pusiaukelę. Kiekvienas kažkiek susimąstėme, atsigręžėme į save. Taip jau yra, kad ir tikintys, ir netikintys gyvena pagal tą patį kalendorių, tik vieni gal labiau gyvena sakraliame šventų Kalėdų pasakojime, kiti labiau laukia Naujųjų metų fejerverkų. Kaip ten bebūtų, sąmoningai ar nesąmoningai ir vieni, ir kiti, metams baigiantis, liaudiškai tariant, skaičiuoja viščiukus. Kas padaryta, kas nepadaryta, tesėta – netesėta, kaip pasikeitėme mes kaleidoskopiškai besimainančioje gyvenimo „šventėje“.

Aną sekmadienį Rotušės aikštėje sutinku išėjusius po mišių pasivaikščioti savo giminaičius. Devynerių metų mano dukterėčia ir sako: „Kokia negraži šita Kalėdų eglė“. Ir nutvilkė mintis. Kaip tie suaugę kūrėjai – menininkai nesugeba įsisąmoninti, į ką turėtų taikyti jų Kalėdų kūryba, simbolika ir vaizdinija? Ar į kuo mandresnių eglių konkursą, į susiraukusių vertintojų žiuri, ar į vaiką – mažąjį mūsų pilietį, kuriam reikia tik mažo, jaukaus ir šilto šventų Kalėdų stebuklo.

Jau senokai stebiu, kaip pastaraisiais metais keičiasi tas įnoringas kalėdinis viešųjų erdvių menas. Galima būtų atlikti Kalėdinių eglučių simbolikos semantinę analizę, kaip mielus širdžiai krikščioniškojo pasakojimo simbolius palaipsniui išstumia naujadarai ir komerciniai bereikšmiai simuliakrai.

Sutinku su dukterėčia, kad Rotušės Kalėdinė eglė tikrai negraži, kad jos puošyba abstrakti, beprasmė, neperskaitoma nei vaikui, nei suaugusiam. Dar nykesniu kosminiu šalčiu padvelkia nuo pagrindinės Lietuvos Kalėdinės eglės Arkikatedros aikštėje. Ši, apsikarsčiusi spyruoklėmis, dantytais ratukais, rodyklėm ir kitais mechanikos atributais, simbolizuoja išardytą laikrodį. Atgrasi, dirbtinai sukonstruota à la filosofinė metafora, pritemptas simboliškumas, šaltų spektro spalvų dominavimas signalizuoja apie pavojingą slinktį į skurdų, šaltą, dehumanizuotą pasaulio matymą. Tai jau buvo: „Zdravstvuj Fedia (Briusel) Novyj god“. Nuo Mileniumo laikų nuo eglučių viršūnių dingo Kalėdų žvaigždės, palaipsniui egles palieka ir angelai, šiltas daiktiškas faktūras keičia plastikas ir sintetika.

Bala nematė tų progresyvizmo grimasų viešosiose erdvėse, mieste visados gali pasirinkti kitą maršrutą, gatveles, kur languose pamatysi ir mirksinčią žvakutę, ir mažą, naivią prakartėlę po skoningai papuošta eglės šaka. Kalėdos juk ne gatvių, o namų, šeimos, ir labiausiai – vaikų šventė. Didieji stebuklai vyksta ten, kur mažiausiai pompastikos ir puikybės, mažose jaukiose, šiltose erdvėse, kur palikta vietos nuoširdiems vaikystės džiaugsmams ir atradimams.

Taip jau yra, kad per Adventą tenka aplankyti ne vienus vaikų globos namus, susitikti ir pabendrauti su labiausiai likimo nuskriaustais mažutėliais. Šią savaitę lankiausi Raseiniuose ir Tauragėje. Per Lietuvą išsibarstęs vaikų globos namų archipelagas. Tūkstančiai istorijų, likimų, ir visi jie skirtingai skaudūs. Važiuojant visados kirba jaudulys, niekados nežinai, ką sutiksi, ar sugebėsi atrasti kontaktą, atidaryti, sušildyti tuos skaudžius pasaulėlius, nelyg kokias slaptas, intymias dėžutes. Atverti ir palikti tose dėžutėse kruopelę vilties, šviesos, šilumos ir atsargiai užverti, kad likimo nuskriaustas vaikas turėtų tą intymiai rusenančią žarijėlę.

Kiekvieni vaikų globos namai – skirtingi pasauliai su savo tikromis ir nutylėtomis tikrovėmis bei dramomis. Tiems likimo nuskriaustiems mažutėliams negali meluoti. Jų gyvenimo patirtis ir receptoriai atmeta falšyvą vaidybą, pataikavimą, netikrų iliuzijų piršimą. Tuos dalykus pajutęs vaikas kaip mat užsiskliaus, užsidarys, ir visos pastangos jį prakalbinti bus bergždžios. Nepadės jokie išmokti psichologijos ar pedagogikos vadovėlių triukai. Išeisi iš tų namų su kartėliu širdyje it musę kandęs, analizuosi, kodėl nepasisekė, ką ne taip pasakei ar padarei, kodėl tavim nepatikėjo. Per eilę metų susikaupė namaža tų sėkmių ir nesėkmių patirtis. Nėra tokio universalaus sėkmingo scenarijaus.

Po susitikimų visados pasikalbu su vaikų auklėmis – mamomis. Sako: „Atvažiuoja čia daug tokių „vizituotojų“ iš įvairių institucijų „dirbti“ su mūsų vaikais pagal įvairias išmoktas ir adaptuotas programas ir metodikas. Po to jie rašo ataskaitas, rezultatų suvestines. Bet vaikai, – sako, – nelabai nori tuose renginėliuose dalyvauti. Reikia vos ne varu suvaryti“. Labai suprantu tuos vaikus. Jie nenori būti testuojami triušeliai. Jiems reikia suaugusio, nemeluojančio draugo. Jei tu neatsiversi, neatsivers ir jis. Į šaltį vaikas atsakys šalčiu, ir jo pasaulėlyje pasidarys dar nykiau.

Vakar vienas berniukas Tauragėje, baigiantis susitikimui, priėjęs prie manęs ir klausia: „Dėde Liudvikai, o kiek tu per dieną gali parašyti knygų?“ Net žagtelėjau, koks tiesus ir netikėtas vaiko klausimas. Sakau: „Ė, broliuk, nežinau ar per visą gyvenimą pavyks parašyti bent vieną gerą vaikišką knygą, kad tau ir visiems vaikams patiktų“.

Visą kelionę namo nedavė ramybės tas vaiko klausimas. Tada ir prisiminiau tas kosminiu šalčiu dvelkiančias Kalėdų eglutes miestų aikštėse. Ir tik cvankt mintis – vienas esminis dalykas, kodėl tas valdiškas grožis toks yra. Jame stinga vieno paties paprasčiausio dalyko – meilės. Kaip ir sergančioje mūsų visuomenėje.

Komentaras pirmą kartą skaitytas „Mažojoje studijoje“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Tauragės fantazijos Vilniuje       2018-12-16 17:53

Šikašius tiesiog eilnį kartą prakišo jam artimą Tauragės stilių Arkikatedros aikštės eglutės pagalba:(

Agnė       2018-12-15 22:14

Gerb. Liudvikai, suprantu, kaip reikia vaikams tokio dėdės, kalbančio jų kalba, nevaidinančio. Pasisekė mielai pasibūti…
P.S. prasta idėja buvo uždaryti, ne viskas ten buvo blogai.

Labai šiltos       2018-12-15 21:06

kalėdiškos mintys.

>. ...(2018-12-15 20:39)       2018-12-15 19:57

“misteri”, “pobrūkšnini”, “jungtini-pajėgini”, nesigerink. žinai kuo išsidavei? tu mėgsti kartoti savo “išmintį” po keliais straipsniais vienu metu.

...       2018-12-15 19:39

EKSPERTAI.EU yra straipnis,kaip musu vaiku teises skubiai ruosia dokumentus 10 m.mergaitei i naujaja zelandija,kuria isirinko pagal nuotrauka,jie tos musu mergaites gyvai nemate.SKAITYKITE.

Liudvikas Albinai       2018-12-15 18:17

Gali ir nelikti, nes , kaip man atrodo, prasidėjo karas tarp vaikų globos namų ir Šakalienės bernevernetinio vaikų grobimo fabriko. Visi suprantam, kad vaikui geriausiai būtų augti šeimoje. Šeimos suformuotos ir vaikų globos namuose. Ten vaikų gyvenimo sąlygos yra tikrai neblogos. Kai kur ir labai geros. Bet vaikų globos namų vaikas neturi to Šakalienės tūkstantčio mėnesinių eurų globėjui krepšelio, kokį turėtų pagrobti iš tėvų vaikai. Vadinasi, atsiranda jau ir kelios nuskriaustų vaikų rūšys, priklausomai nuo to, kaip vaikas atsidūrė toje prieglobsčio zonoje.

albina       2018-12-15 14:18

Ačiū,Liudvikai!Išeina,kad dar liko Lietuvoj vaikų namų?Juk buvo paskelbta,kad jų nebus *brandžioje mūsų visuomenėje*?

Jules       2018-12-15 11:54

O, Mon Dieu, ėjau pro rotušę ir eglės nemačiau - Tu es Grand! Reiks rytoj atkreipti dėmesį.

Viltis       2018-12-15 11:46

Visiškai teisingai. Visa viltis vaikučiu džiaugsmui lieka Šeimos židinys. Tik labai graudu dėl tu vaikučiu, kurie yra Berneverniu išplėsti iš tėveliu glėbio.

Arne       2018-12-15 9:34

prekybininkai užvaldė pasaulį, - tik pirkit, pirkit ir Kalėdos nuo lapkričio prasideda… O tos miestų lenktynės ir didelis pinigų taškymas dėl savivaldybės ale-įvaizdžio?

stasys        2018-12-15 8:51

senstate Liudvikai senstate ..todėl tamstos sentimentai tampa grąžus ir vėl traukia ta žemė .Tai kas amžina ir kas nepamainoma Kalėdoms skirta biudžeto eilute. Mums dar teks permąstyti tai kas kalėdų ryta mus turėtu pasitikti žvilgsniu , bet tiesa ir ta kad vaikai mylį viską ka ta diena randa po eglute.. tegul ji būna ir netikra ir netikras jos kalėdu senis , bet laukimo akimirkos jokios plastmasės neužgoš ...Tikiuosi kalėdu senio barzda Jums buvo patogi ..a tfu juk dar anksti visai pamiršau .

Miško eglutė       2018-12-15 8:21

Kokia aš laiminga, kad Visatos klaida, homosapiensai atrado save tarp savo plastmasinių šiukšlių. Nebeišmes manęs kaip panaudoto prezervatyvo po šventinės Kalėdų orgijos.


Rekomenduojame

Europos Komisija: Lietuvoje socialinė nelygybė viena didžiausių ES

Liudvikas Jakimavičius. Skambino Dočys!

Gediminas Merkys. Prezidento vizitas yra labai stiprus ir subtilus signalas teisėsaugai

Ar visuomeniniai teisėjai paskatins teismus dirbti geriau, skaidriau, teisingiau? Povilo Urbšio komentaras

Darius Kuolys. Kas nutylima, kai garsiai šaukiama apie žmogaus teisių būklę šių dienų Lietuvoje

Popiežius pakeliui iš Rumunijos: šiuo metu Europą bombarduoja ne patrankos ir bombos, o ideologijos

Diskusijų ciklas „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ apie Lietuvos kelią į Nepriklausomybę

Rimantas Dagys. Ar jau nuolat „linksminsimės“ gėjų eitynėse?

Kun. Juan-Carlos Iscara. Humanistinis pacifizmas

Roberto de Mattei. EP rinkimai „didžiojo pakeitimo“ strategijos šviesoje

Gediminas Merkys. Apie rezonansinį įvykį, arba Kas nutiko mūsų prokurorams?

Kęstutis Girnius. Gabrielius Landsbergis turi atsistatydinti

Gitanas Nausėda. Visi žmonės turi teises

Dykumos tėvai. Kaip apibūdinti tėvystę ir jos praktikavimą?

Algirdas Endriukaitis. Gal nevėlu prašyti atleidimo už tokį savo prigimimą?

Rasa Baločkaitė. Jurbarkas

Algimantas Rusteika. Apie tvarką ir teisingumą

Geroji Naujiena: „Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis „Iš savo varpinės“: Vladimiras Putinas „susiformavo“ Vokietijoje

Povilas Gylys. Įsisteigė dar viena individualistine filosofija besivadovaujanti partija

Darius Kuolys. Citatos (ii)

Rasa Čepaitienė. Kolonizuota valstybė? Lietuvos politinės ekonomijos bruožai (II)

Vidmantas Valiušaitis. Ką gi, turim prezidentą. Koks pozityvas?

Algimantas Rusteika. Apie orumą ir ne apie tai

Audrius Bačiulis. Kuo skiriasi patyręs politikos vilkas nuo kofeininio savimylos

Vytautas Rubavičius. Virš Lietuvos pakibo „tuščio lapo“ politika

Vytautas Radžvilas. Padėkos žodis

Rasa Čepaitienė. L

Arvydas Šliogeris. Ekrano valdoma parazitų civilizacija

Ramūnas Aušrotas. Apie Radžvilo komiteto rezultatus ir perspektyvą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.