Visuomenės pokyčių analizė, Intelektualų vaidmuo

Liudvikas Jakimavičius. Emausas kartojasi kasdien

Tiesos.lt redakcija   2016 m. balandžio 2 d. 17:13

10     

    

Liudvikas Jakimavičius. Emausas kartojasi kasdien

Literatūros teorija yra geras pagalbininkas tirti ne tik poezijos, prozos, dramaturgijos ar kitų žanrų kūrinius, bet ir pačią tikrovę, kuri tais kūriniais mums papasakota. Kai sakoma, kad vienas ar kitas pasakojimas turi simbolinę prasmę, mes turime suprasti, kad tas siužetas yra ypatingas. Toks pasakojimas skiriasi nuo kitų, nes yra universalus ir besikartojantis – tarsi būtojo dažninio laiko fenomenas, įsikurdinęs nuolatinėje dabartyje.

Šventasis Raštas yra ir tarsi kupina, ir bedugnė tų visuotinumo „kokybės ženklu“ paženklintų pasakojimų skrynia. Ir visai ne banalus klausimas, ar yra tokia tikrovė, kuri nebūtų pasakojimais iš tos skrynios aprašyta. Europos kultūra du tūkstančius metų, aktualizuodama biblinius siužetus, kūrė savo tapatybę, tebekuria ją ir šiandien. Tikrų tikriausia puikybė ir erezija yra manyti, kad naujasis mūsų gyvenamas amžius sukurs Europai ir pasauliui kažkokį naują dar nebuvusį naratyvą, pagal kurį laimingiau ir turiningiau gyvensime nei pirmieji krikščionys.

Viena iš tokių simbolinių istorijų šią povelykinę savaitę skaitoma iš visų bažnyčių sakyklų. Tai lakoniškas nutikimas, kuris nutiko dviem krikščionims (Kleopui ir neįvardytam mokiniui), norėjusiems pabėgti nuo siaubo ir negandos, kuri andai nutiko ant Kalvarijos kalno. Siužetas krikščionims ir laisvamaniams žinomas arba bent jau girdėtas. Keleiviai kelyje sutinka Kristų ir jo neatpažįsta.

Epizodas be galo talpus ir daugiareikšmis. Jame persipina kelios tikrovės – fizinė ir metafizinė, buitis ir stebuklas. Tad interpretacijų gali būt begalės, nelygu kokiu kampu į jį pažiūrėsi, kurią detalę pasirinksi kaip atspirties tašką ir kaip kelsi klausimą. Pasistengsiu pabūti kuklus ir paviršutiniškas, tad nesigilinsiu į teologinę siužeto semantiką, o keliais štrichais pamėginsiu atpažinti jame kasdienes prasmes, nuo kurių niekur negalim ištrūkti, gyvendami čia ir dabar.

Man rūpi pasiaiškinti vieną detalę, kodėl mokiniai bėgo iš Jeruzalės, nuo ko bėgo, ir kaip tas egzilio siužetas aktualizuojasi šiandien. Esame juk pasauly labiausiai bėganti tauta, tad Emauso pasakojimas turėtų kažką kalbėti ir apie mus.

Pamėginkime įsivaizduoti šių dviejų mokinių gyvenimo priešistorę iki lemtingos kelionės, ir koks buvęs jų tikėjimas. Mokinių pasaulėžiūrą nėra sunku rekonstruoti iš jų pasakojimo Kristui, kuris neva nežinąs, kas anomis dienomis Jeruzalėje dėjosi. Kleopas pasakoja, kad atsitikę „Su Jėzumi Nazarėnu, kuris buvo pranašas, galingas darbais ir žodžiais Dievo ir visos tautos akyse. Aukštieji kunigai ir mūsų vadovai pareikalavo jam mirties bausmės ir atidavė jį nukryžiuoti. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko. Be to, kai kurios mūsiškės moterys mums uždavė naujų rūpesčių. Anksti rytą jos buvo nuėjusios pažiūrėti kapo ir nerado jo kūno.“

Taigi, kuo šie du vyrai tikėjo? Visų pirma, kad Kristus buvęs galingas darbais ir žodžiais pranašas žmonių ir Dievo akyse. Šie mokiniai galėjo būti iš tų penkių tūkstančių, dalyvavusių duonos ir žuvies padauginimo scenoje. Pamename, kaip Kristus, padaręs stebuklą, traukėsi nuo jų, nes šie norėję jį padaryti karaliumi. Noras labai suprantamas. Ar įmanoma sugalvoti tinkamesnį valdininką – karalių, prezidentą, premjerą ar merą, žodžiu, tinkamesnį valdžiažmogį, kuris iš nieko padaro duoną, žuvį ir vyną kaip vestuvėse Kanoje. Kleopo lūpose Jeruzalės atpirkimas ir turėjo greičiausiai išderinto gyvenimo sutvarkymo prasmę. Jie žino ir gandus apie moteris, ryte radusias tuščią kapą, bet tos nuogirdos jiems sukelia daugiau klausimų ir mįslių, nei veda prie aiškumo ir praregėjimo, kad Kristus nebuvo vien pranašas, apdovanotas aiškiaregystės ir stebukladario dovana.

Žodžiu, vyrai turėjo iliuzijų ir tikėjimo tuo ypatingu pranašu, kurį aukštieji kunigai ir valstybės vadovai „eliminavo“ iš viltį teikusio žaidimo. Pasaulis jų akyse sugriuvo, atrodytų, negrįžtamai. Nepanašu, kad vyrai būtų bėgę iš Jeruzalės pabūgę galimų persekiojimų. Jų logika greičiau kita – jei nebėra asmens, paskui kurį į Jeruzalę jie atsekė, vadinasi, ten nebėra kas veikti. Gyvenimo etapas su Kristumi užsiskliaudžia šio fizine mirtim. Bendruomenė išsivaikšto kas sau.

Ar tik ne tas pats siužetas kartojasi ir su mumis, tik kitoje plotmėje? Per kelis dešimtmečius subliuško iliuzijos ir viltys, kad už dešimtmečio kito Lietuvoj gyvensim kaip civilizuotoje ekonomine, moraline ir teisingumo prasme šalyje. Diagnozė negailestinga – daugelio sąmonėje tikėjimas Lietuva žlugo. Daugelio tik taip – fiziškai – ir buvo tesuvokta valstybės idėja. Valstybė – ne kaip besitelkianti bendruomenė bendrai kūrybai, o kaip kažkas, kas daro stebuklus. Pasirodė, kad Lietuva toli gražu ne pažadėtas Eldoradas.

Emauso pasakojimas iš tikro varytų į neviltį, jei ne vakarienės epizodas, kai mokiniai atpažįsta Kristų iš duonos laužymo epizodo, kuris juos sugrąžina Jeruzalėn – į bendruomenę. Jei net išjungtume sakraliąją dalijimosi Dievo kūnu prasmę, vis vien liktų galinga ir telkianti dalijimosi duona su artimu ir bendrystės metafora.

Taigi, visiškai nėra reikalo kurti kokias nors naujas koncepcijas, kaip stabdyti Lietuvos išsivaikščiojimą. Ta koncepcija visa ir dar su kaupu yra trumpučiame kelionės į Emausą epizode. Reikia tik išmokti perskaityti, kas juo yra pasakyta. Visi juk – ir giliau, ir sekliau tikintys, o ir „prietarais“ netikintys – esame labai panašūs į tuos du bėgusius į Emausą. Bėgusius ir Jeruzalėn grįžusius.

Komentaras perskaitytas „Mažojoje studijoje“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

kaip visada       2016-04-3 19:48

šiltas, teisingas pamintijimas.
Kai pagalvoji, išties reikėtų tiek nedaug - pradėti nešioti vieni kitų naštas - ir gyvenimas palengvėtų, ir dvasioj nušvistų...
Ačiū, Liudvikai, rašyk.

VaiduiVDS       2016-04-3 19:09

Aš straipsnį supratau taip, kad kalba eina apie bendruomenės išsivaikščiojimą, kai nebelieka tikėjimo, kuris ir taip buvo popierinis.

Jakimavicius susimove eilini karta       2016-04-3 18:54

Rauksles pagilejo,protas suminkstejo.Stabili liko tik skarute,dengianti plinkancia galva

VaidasVDS       2016-04-3 13:48

Apreiškimo, Urantijos Knygos pagalba galiu atsakyti į kai kuriuos Dočio keliamus klausimus.
Ten buvo du broliai, piemenys, kurie Perėjimo šventės savaitę praleido Jeruzalėje ir dalyvavo aukojimuose, ritualuose, ir šventime. Kleopas, vyresnysis, iš dalies tikėjo į Jėzų. Beje, jis buvo išmestas iš sinagogos. Jo brolis, Jokūbas, nebuvo tikintysis, nors jį labai suintrigavo tai, ką jis buvo girdėjęs apie Mokytojo mokymus ir darbus.
Niekur jie nebėgo, o ėjo namo. Kelionės metu jie rimtai kalbėjosi apie Jėzų, jo mokymus, darbą, ir ypač apie tuos gandus, kad jo kapavietė yra tuščia, ir kad kai kurios moterys su juo šnekėjosi. Kleopas šitais pranešimais buvo linkęs pusiau patikėti, bet Jokūbas atkakliai tvirtino, jog visas šis reikalas galbūt yra apgaulė. Būtent tuomet juos prisivijo Jėzus. Kleopas dažnai klausydavosi Jėzaus mokymų ir kelis kartus su juo valgė Jeruzalės tikinčiųjų namuose. Bet jis Mokytojo neatpažino.
Po pradinio pokalbio, kuris gana neblogai nušviestas Biblijoje, išskyrus tai, kad Jėzus pavadino brolius neišmanėliais (grubokas Jėzaus mokymo principų iškraipymas), Jėzus iš tiesų jiems pasakė taip:
“Kaip lėtai jūs suvokiate tiesą! Kada jūs man sakote, jog būtent apie šito vyro mokymus ir darbą jūs diskutuojate, tai gal aš galiu jus apšviesti, kadangi su šitais mokymais aš esu daugiau negu susipažinęs. Argi jūs neprisimenate, kad šitas Jėzus visada mokė, kad jo karalystė yra ne iš šito pasaulio, ir kad visi žmonės, būdami Dievo sūnūs, turėtų surasti laisvę ir nepriklausomybę tame dvasiniame džiaugsme, kurį suteikia kupino meilės brolijos tarnavimo bičiulystė šitoje naujojoje dangiškojo Tėvo meilės tiesos karalystėje? Argi jūs neprisimenate, kaip šitas Žmogaus Sūnus skelbė Dievo išgelbėjimą visiems žmonėms, kurie tarnauja sergantiesiems ir kenčiantiesiems ir kurie išlaisvina tuos, kurie yra supančioti baimės ir pavergti blogio? Argi jūs nežinote, jog šitas vyras iš Nazareto savo mokiniams sakė, kad jis turi eiti į Jeruzalę, turi būti atvestas pas savo priešus, kurie jį nužudys, ir kad jis prisikels trečiąją dieną? Argi viso šito jums nepasakojo? Ir argi jūs niekada neskaitėte Raštuose apie šitą išgelbėjimo dieną žydui ir pagoniui, kur yra pasakyta, kad iš tiesų per jį bus palaimintos žemės visos šeimos; kad jis išgirs verksmą tų, kurie yra varge, ir išgelbės vargšų, kurie jo ieško, sielas; kad visos nacijos tikrai jį vadins palaimintuoju? Kad toks Išlaisvintojas tikrai bus kaip didžiulės uolos šešėlis nualintoje žemėje. Kad jis pamaitins bandą kaip tikras piemuo, paėmęs šiuos ėriukus ant rankų ir neš juos švelniai priglaudęs prie krūtinės. Kad jis atvers akis tiems, kurie yra dvasiškai akli, ir nevilties kalinius išves laukan į visišką laisvę ir šviesą; kad visi tie, kurie sėdi tamsoje, tikrai pamatys didingą amžinojo išgelbėjimo šviesą. Kad jis sutvirtins palūžusiuosius, skelbs laisvę tiems, kurie yra nuodėmės belaisviai, ir atvers kalėjimo duris, kad jį paliktų tie, kuriuos pavergė baimė ir supančiojo blogis. Kad jis paguos tuos, kurie gedi, ir padovanos jiems išgelbėjimo džiaugsmą vietoje liūdesio ir skausmo. Kad jis iš tiesų bus visų nacijų troškimas ir amžinas džiaugsmas tiems, kurie siekia teisumo. Kad šitas tiesos ir teisumo Sūnus iš tikrųjų pakils virš šito pasaulio su gydančia šviesa ir gelbstinčia galia; net ir tai, kad jis išgelbės savo žmones iš nuodėmių; kad jis iš tikrųjų ieškos ir išgelbės tuos, kurie yra pasiklydę. Kad jis nesunaikins silpnųjų, bet suteiks išgelbėjimą visiems tiems, kurie yra išalkę ir ištroškę teisumo. Kad tie, kurie tiki į jį, tikrai turės amžinąjį gyvenimą. Kad jis išlies savąją dvasią visiems materialiems kūnams, ir kad šitoji Tiesos Dvasia kiekvieno tikinčiojo viduje tikrai bus vandens šaltinis, trykštantis į amžinai trunkantį gyvenimą. Argi jūs nesupratote, kokia didi yra karalystės evangelija, kurią šitas vyras atnešė jums? Argi jūs nesuvokiate, koks didis išgelbėjimas atėjo pas jus?”
——
Toliau buvo beveik taip, kaip parašyta Biblijoje. O bandymas šį atsitikimą pritempti prie tautos išsivaikščiojimo nėra labai vykęs. Toji tikroji karalystės evangelija, kurios mokė Jėzus ir kurios siekė paprastai gyvendami pirmieji tikri krikščionys, šiandien yra beveik užmiršta. Jėzaus mokymai dogmatizuoti, apipinti kitų religijų ritualais, į juos įtraukta galybė pagoniškų relikvijų iš to paties judaizmo, net ir iš budizmo (rožančius), todėl tikrasis tikėjimas tikrai yra labai nutolęs nuo tikrų Jėzaus mokymų. Ir Jėzus tikrai neatėjo išaukštinti kokios nors vienos tautos. Jis atėjo dėl visų tautų ir dėl vienos - Dievo tautos, tikrų tikinčiųjų bendrijos, - sukūrimo…

To taip taip       2016-04-3 10:31

Siaubas, iki kokio lygio reikia nupušti, kad Liudviką pavadinti komunistų prostitute?

Gerbiamas Dočy       2016-04-3 7:37

Kam tiek daug rašyti, kad suprastum kas pas mus duonos laužytojai. Tiesiai ir šviesiai sakau - mums, taip sakant, nuo tos “išsilaisvinimo” dienos mums duoną (gyvenimą) labai gerai laužo ir dalina dvi pagrindinės ideologinės kryptys - konservatizmas ir liberalizmas. Kol žmonės nesupras, kad šios dvi gaujos mūsų gyvenimo laužytojos neišnyks iš Lietuvos akiračio tol mums patiems laužyti duoną (gyvenimą) neduos dar ilgai. Nes pažvelgus į apklausos rodiklius ir šių dviejų gaujų staranijas išlikti prie lovio yra begalinės.

taip taip - komunistai nekalti       2016-04-3 7:37

pavydūs, korumpuoti, tarnaujantys ruskeliams-okupantams komunistai nekalti, kad žmogeliai ieškantys normalių žmogiškų santykių ir žmogiško įvertinimo ir atlyginimo turi bėgti iš Lietuvos.
Kalti tik tie, kurie bėga - a ne, tovariščiau (komunistų prostitute) Liudvikai ?

nagi       2016-04-2 22:58

tai kodėl Jėzus Kristus Jahvės tarnas Šventas raštas Šventas raštas pusl. 2105pusl.ev pagal Matą 12:14-15?
Tai kodėl Jėzaus Kristaus žodžiai iškaripyti, jei Jėzus kristus liepė mylėti Jahvę?

hmm       2016-04-2 19:07

Jėzus Kristus Jahvės tarnas, šaltinis Šventas raštas pusl. 2105pusl.
Dievo Tikrinis vardas JAHVĖ, šaltinis Šventas raštas pusl. 2128 pusl., 132 pusl. 23 pusl.

bronius.       2016-04-2 18:46

tai kada atsiras lietuvoj duonos laužytojas? o gal jis yra, tik mes jo neatpažystam?gal mes akli?


Rekomenduojame

Algimantas Rusteika. Dinozauro prisiminimai apie ateitį

Vidmanto Valiušaičio replika apie Tomo Venclovos logiką ·

Vyskupas Jonas Kauneckas: Matoma neteisybė padarė kovotoju

Geroji Žolinės Naujiena: Palaiminta įtikėjusi!

Andrius Švarplys. Šiame techno-totalitariniame pasaulyje arba esi kritiškas, arba esi vergas

Vytautas Radžvilas apie Jono Noreikos atminimo lentos sunaikinimą

Vytautas Sinica. Miliūtės „Teisės žinoti“ apžvalga

Petras Plumpa. Laisvė ieško gyvenimo tikslo

Šiaulių valdininkų patyčios iš miestelėnų: iškirs ne 108, o 103 liepas ir pavadins tai „komp­ro­mi­su“

Liudvikas Jakimavičius. Patogus ir saugus diskursas

Gitanas Nausėda: sprendimus dėl istorinių asmenybių įamžinimo turi priimti ne merai

Iš propagandos frontų. Marius Ivaškevičius: „Aš asmeniškai renkuosi Tiesą“

Vladimiras Laučius. Sušimašinta Lietuva

Vytautas Radžvilas. Apie vienašališkas „dekonstrukcijas“ ir keistas Eurasia Daily bei lrt.lt sąsajas

Valdas Vasiliauskas. Ar Lietuva turi sostinę?

Linas V. Medelis. Sąmokslo teorija: kaip skęsta Lietuva

Vidmantas Valiušaitis. Kai istorikai ima bijoti faktų

Vitalijus Karakorskis: „Tai yra valstybės šantažas“

Rasa Čepaitienė. Pasaka apie vieną mažą raidelę

Robertas Grigas: „Quo vadis, Lietuva?“

Simonas Jazavita. Apie Prezidentus ir Antano Smetonos paminklą Vilniuje

Darius Alekna. Tai kas ten sakė, kad ne vieta buvo pagrindinis LEU sunaikinimo motyvas?

Andrius Švarplys. Politinis sentimentalumas yra amoralus ir antidemokratinis – jis išreiškia ne užuojautą, o politinį interesą

Geroji Naujiena. Palaiminti, kurie Jam sugrįžtant budės

Popiežiaus interviu italų dienraščiui: Europa, migracija, ekologija

Povilas Urbšys. Tai – elementarus vaivorykštinis fašizmas

Vykintas Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė

Vidmantas Valiušaitis. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Į laisvę“ studijų savaitgalis „Quo vadis, Lietuva?“

Robertas Grigas. Ar esame gėlininkų tauta?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.