Nerasta rubrikos

Liudvikas Jakimavičius. Dėl ilgesio

Liudvikas Jakimavičius   2016 m. sausio 9 d. 19:00

24     

    

Liudvikas Jakimavičius. Dėl ilgesio

Anksčiau nesupratau, kodėl mane taip traukia kelionės į užsienį ir nenumaldomas noras pabėgti kuo toliau nuo namų. Vis mėgindavau pats save apgaudinėti, gal tas alkis yra išlikęs iš geležinės uždangos laikų, kai pasaulio geografinis žemėlapis buvo padalytas tarytum į du – raudona spalva nudažytą kalėjimo lopą – ir kitomis spalvomis – laisvės ar pusiau laisvės teritoriją. Ir kai pagaliau sienos griuvo, tas alkis niekur nedingo, nors pradėjau jau kitaip motyvuoti, kodėl perku į lėktuvą bilietus, kodėl vis dažniau aptinku save kraunantį lagaminą.

Motyvas, kad keliauju trokšdamas įkvėpti laisvės oro, neva siekdamas perstyguoti savo homo sovieticus balalaiką, ilgainiui išbluko. Tuomet atsirado kitas – pažinimo, akiračio plėtimo, toks beveik turistinis pasiteisinimas. Kodėl vokietis, italas, norvegas, amerikonas neršia po visą pasaulį: po muziejus, bažnyčias ir turgus, kodėl atsipūtęs gali gerti sau vyną Barselonos Les Rambloj, Paryžiuj Lotynų kvartale grožėtis, kaip vakaro saulė meta pustonių gamą ant Notre Dame fasado, o tu negali? „Galiu ir aš“ – tai toks donkichotiškas atsakas panašus į tragikomišką ubago maištą kviestinių puotoje.

Bet kai maištas įgyvendintas, vėl supranti, kad ne tai tave varė, kad atsakymas kažkur kitur. Tau neįdomūs tie muziejai ir visokios senų laikų relikvijos, sarkofagai ir antikinių šventyklų liekanos. Visa tai gali susirasti kursoriaus paspaudimu prie spragsinčios krosnies savo virtuvėje. Na tai kas, kad negali pačiupinėti, pauostyti, pamatyti kitu rakursu iš nugaros kokio nors šventojo skulptūros. Ne, ne apie tai sirenų melodijos ir gundymai.

Tau už turistinius maršrutus ir muziejus kur kas įdomiau be žemėlapio ir tikslo iki nukritimo klaidžioti ir valkiotis nežinomų miestų siauromis gatvelėmis, uosti žuvų dvoką nedidelių uostų krantinėse, persimesti žodžiu kitu su kokiu nuobodžiaujančiu autochtonu ar valkata, paglostyti svetimos valstybės tarpuvartėje šunį ar katę. Tie tai geriausiai supranta lietuviškai. O jau su nieku nepalyginamas potyris, kaip skirtinguose pasaulio pašaliuose bažnyčiose meldžiasi žmonės – didingose katedrose ir mažose bažnytėlėse. Visur kitaip meldžiasi žmonės, visur kitaip skamba varpai, kalėdinės ir šventų Velykų giesmės, nors mišių kanonas, atrodytų vienas ir tas pats.

Simonas Stanevičius kadais mus drausmino: „Neder pirštus tarp durų kaišioti ir svetimoj bažnyčioj žvakeles dagioti“. Parapijinis pasaulio modelis šiandien pasiutusiu tempu nyra į praeities užmarštį, tampa tik nykstančiu paveldu, egzotika, kaip kokių maorių ar dervišų ritualai šokiai. Ir kai kur nors Jeruzalėje po Kūčių pamaldų pranciškonų vienuolis, aukojęs mišias, tavęs paklausia: „Iš kur būsi“, jauti kažkokį gerą pasididžiavimą atsakydamas „Iš Lietuvos“. Ir sukirba supratimas, kad ne svetimoj bažnyčioj žvakelę uždegei, o savoj ir esi visai savo vietoj.

Bet ilgainiui ir šie atradimai jau „nebeveža“. Ypač tą pajunti, jei svetur ilgėliau užsibūni. Paskutinės dienos tampa tiesiog kankyne laukiant skrydžio atgal. Tave apima tiesiog fizinis namų ilgesys. Nebeįdomios tau nei naujai užsimezgusios pažintys, nei pamaldos savose svetimų miestų bažnyčiose, nei tarpuvarčių šunes ir katės, kurios gal ir supranta lietuviškai, o gal ir nebesupranta. Štai dėl ko labiausiai verta keliauti – dėl to ilgesio, kuriam nereikia protu sugalvoti kokios nors motyvacijos. Jis pats save motyvuoja ir be tavo mandrų išvedžiojimų. Nelauktai užklumpa, įsismelkia iki panagių ir maudžia.

Ir štai tu jau leidiesi nuo Aušros Vartų žemyn, dardi su lagaminu Didžiąja, Pilies gatve. Viešpatie, koks gražus ir jaukus Vilnius, nesvarbu – naktis, rytas ar vakaras. Ir vardan šitos nušvitimo akimirkos verta kuo toliau iš šio miesto pabėgti.

Mano šeimos albume yra tokia viena labai iškalbinga fotografija. Tėvas – trisdešimtmetis vyriškis baltu kostiumu ir su „sakvojažu“ nusifotografavęs Gedimino pilies fone 1956 metų vasarą, ką tik grįžęs iš Sibiro tremties. Žmogus tiesiog spinduliuoja, šypsena netelpa veide, o kitoj fotografijos pusėj tėvo ranka užrašyta: „Per penkiolika metų užgyventas Sibire turtas“. Suprask – tame „sakvojaže“. Tėvas, matyt, jautė, tik sunku jam buvo viešai prisipažinti (beveik kaip meilėj), kad per penkiolika tremties metų jis užgyveno šimteriopai didesnį turtą – tą laimingą akimirkos šypseną ir godotų svajonių išsipildymą – grįžimą tėvynėn. Galų gale nepakrutinamą supratimą, ko verta yra sibiruos iškentėta Lietuva.

Nepalyginami tėvo ir mano sugrįžimai namo, nors abiejuose yra kažkoks nedidelis bendras vardiklis. Atsikūrus Lietuvai prieš ketvirtį amžiaus stačia galva puolėm vesternizuoti savo miestų senamiesčius, kad tik mažiau liktų sovietizmo ženklų. Manėmės – vakarėjam išbaladoję kompresoriais renesansinius senamiesčių mūrus ir įsirengę pigias vitrinas manekenams, aprengtiems gariūniniu širpotrebu. Tai vyko ir su mūsų mąstymu, kuris be atodairos paraštėn stūmė istorinį ir religinį matmenį, inkrustuodamas simuliakrus ir vienadienes vertybes. Kaip sugrįžti atgal iš šitos vartotojiškos paikystės ir blūdo, naikinančio Lietuvą Lietuvoje?

Tai dar vienas motyvas bėgti į miestus, į patį tirščiausią reklamų ir vartojimo šurmulį, kad susivokęs ir grįžęs namo atsistotum sargyboj, kaip tas Stanislovo Kuzmos sargybinis Trakų gatvės vartuose: „Ne, mieli broliai ir seserys, ne viskas auksas, kas auksu žiba“. Geriau jau pabūkim „biedni“ provincialai, bet žinantys savo namų ir savo vertę. 

Komentaras perskaitytas „Mažojoje studijoje“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Kontoros metodai       2016-01-11 12:37

Mesti pačius absurdiškiausius kaltinimus žmogui, o tegul jis jau ten įrodinėja, kad nėra kupranugaris. Pvz., kalba, kad Jakimavičius nužudė žmogų, bet KGB jį išgelbėjo nuo bylos. “Prosze painstvo pomidory”. Kontora nesnaudžia, o šitas anonimas tai tiesiog prie Jakimavičiaus prisegtas. Jam visiškai nerūpi, kas tekste parašyta, jo užduotis pilti kontorines pamazgas ant žmogaus ir tiek. Šūdžius neeilinis.

Liliputui       2016-01-11 11:32

Provokatoriau, sutrauka tu, tavęs prašoma buvo kloti faktus, kada, kokią moterį yra įžeidęs Jakimavičius? Ir iš kur tokie kaip tamsta gimsta? Tikriausiai ne iš moterų.

Liliputas-chamas atsisako.       2016-01-11 10:50

“Didysi"literatas atsisako atsiprasyti moteru….AMB irgi reikalavo irodymu,kad jo zmona neteisetai privatizavo viesbuti.Nusiimk kauke,Jakimaviciau!

Konkrečiai       2016-01-11 1:47

Kokias moteris Jakimavičius įžeidė, kaip įžeidė ir kada? Manęs jis nėra įžeidęs ir negirdėjau, kad ką nors būtų įžeidęs.

Ar zimagoras gali atsiprasyti moteru?       2016-01-10 22:45

Kaip butu grazu.Visos koleges susileistu.

to Jakimavicius-kaip musulmonas? (patikslinu)       2016-01-10 21:18

o gal pakalbėkime apie tai, su kuo susidėjo Kuolys po 30m. šalia Jakimavičiaus? Kas Kuolį nuvairavo į šoną ir padarė blogą įtaką? Juk tai jis vadovauja partijai, į rinkimus aktyviai ruošiasi, tuoj vėl pradės kalbėti, jog tai morali alternatyva…

pasimetusi       2016-01-10 21:18

na dar. jei uzsienyje labai vargai, gyvenai blogomis salygomis, ilgai vaziavai namo, kad ir europos keliais be nakvynes, tada gal dziaugiesi galedamas savo siltoj svarioj lovoj issimiegoti, bet, kad jau grazi ta Lietuva, kad grazesne nei aplankyti krastai, abejoju. Na, ar mes grazesni uz Graikija, Italija Austrija, Ispanija, Net ir ta pacia Vokietija, gal nustokime kliedeti. Taip Lietuvoje yra puikiu ir graziu ir nuostabiu vietu, bet ir jas neretai darko skurdas ir purvas. Ir ne kokiu migrantu, bet musu pilieciu! Ir ko as cia turiu ilgetis, tevynes kuri man is motinos virto pamote,  banaliai snekant, neteisybes, su kuria susiduriu kasdien. Na myliu as ta Lietuva, savo saknis, domiuosi jos istorija, nes cia likimas leme gimti, bet kuo toliau tuo labiau sitie jausmai labai jau ambivalentiski.

Jakimavicius-kaip musulmonas?       2016-01-10 21:17

o gal pakalbėkime apie tai, su kuo susidėjo Kuolys po 30m. šalia Jakimavičiaus? Kas Kuolį nuvairavo į šoną ir padarė blogą įtaką? Juk tai jis vadovauja partijai, į rinkimus aktyviai ruošiasi, tuoj vėl pradės kalbėti, jog tai morali alternatyva…

Jakimavicius-kaip musulmonas?       2016-01-10 20:32

“Bet ji juk ne moteris. Išvis - ne žmogus, o marketingo matrica.”- moteris skirstote i visokias…ir tuo didziuojates.Negaliu patiketi,kad 30m.buvote salia Kuolio.Kai tik nuejote i sona ir paklydote.Su kuo susidejote,kas jums tokia bloga itaka padare?

valdas.       2016-01-10 20:15

Jakimavičius supanašėjo su Landsbergiu vv.kažkoks tai klaidžiojimas nepametus arba tsakant viskas jau buvo.pagarbiai.

Ojojoj       2016-01-10 19:17

Degradai konservai ir libderastai siautėja tiesos.lt.

Ačiū       2016-01-10 19:12

Kuo toliau, tuo labiau žaviuosi Liudviku. Pataiko, kaip pirštu į akį. Primena, pradedančius nuskęsti šių dienų smulkmenose, tai kas tikra. Šaunuolis, LIUDVIKAI.

Jakimaviciui- ne!       2016-01-10 16:02

Inteligento vardo tamsta nevertas.Nepadejo nei Paryzius.

Jakimavičius zimagorui       2016-01-10 15:27

Į kokią moterį, gal galėtumėt sukonkretinti? Į matriošką? Bet ji juk ne moteris. Išvis - ne žmogus, o marketingo matrica.

Jakimavicius panasus i zimagora-intiligenta       2016-01-10 15:15

Ypatingai del jo poziurio imoteri.

Mix       2016-01-10 14:04

Tokius pojūčius kaskart išgyvendavau grįžtant į Lietuvą iš svetur tarybiniais laikais. Tik Lietuvos žemėje jausdavausi savimi. Ir šiandiena man nėra malonesnio krašto už Tėvynę Lietuvą.

Kai pabūnu Vilniuje       2016-01-10 10:44

Galvoju vis, kad daugiau nevažiuosiu į tą išpeckiotą Vilnių. Kokia gatve važiuoji ar eini matai tik peckelių išpeckiotus fasadus. Žiūrint į tokius fasadus taip ir norėsi begti iš Viniaus. Kas išvalis tas peckeliones. Kai mesteli akį į miero Šimašiaus nuo ausies iki ausies šypseną apima neviltis, kad tos peckelionės išliks ilgam.

Stirlicas(Jakimaviciu) turi uzdavini-reziduoti Eur       2016-01-10 10:07

Kad mums,paprastiesiems,kontora leistu taip pavazineti. Ohh…

Jakimaviciaus bedarbio pasalpa ohoho!       2016-01-10 2:11

Kelione i Paryziu,po to i Konstantinopoli- na tiesiog Stirlicas.

Liudvikas       2016-01-9 23:33

Į užsienį važinėju iš savo pinigų. Galima keliauti labai pigiai, galima ir nekeliauti, sėdėti ir inkšti. Kaip save reflektuoji, toks ir esi, deja. Jei žmogui atrodo, kad gyvenimas yra tik ašarų pakalnė ir begalinė kankynė, tai jam jis toks ir yra, ir bus . Duok tokiam to, ko jam pačiam atrodo labiausiai stinga, ar manai kad jis nustos inkšti, koks blogas gyvenimas. Santykis į gyvenimą lemia viską. Pranciškus Asyžietis atsisakė visko, ko tik buvo įmanoma atsisakyti, išskyrus tikėjimą, ir tapo pačiu laimingiausiu planetos žmogum.

:-(       2016-01-9 23:19

Graziai cia aprase autorius. Kaip apie Mykoliuka ir jo smuikelio trukusia styga. Deja, deja, styga truko ne veseleje, bet Garliavoje.

Jakimavicius gieda konservatoriu variacijas       2016-01-9 23:06

“Geriau jau pabūkim „biedni“ provincialai, bet žinantys savo naamų ir savo vertę. ”- nei sau,nei savo tatieciams nelinkiu buti biedniem.Lenkti nugara prekybos centre uz vergiska minimuma- aciu,ne.Neaisku,is kokiu pinigu pats vazineji i uzsienius?

AČIŪ       2016-01-9 21:12

Aš tai patyriau grįžęs po 3 metų iš sovietinės armijos

pasimetusi       2016-01-9 19:36

nezinau, ziurint is kur grizti. Kartais krastas kur buvojai tikrai buna labai svetimas ir nors smagu zinai, kad uzsibuti pavojinga.Bet dazniausiai ilgesys nekankina.Ir dar. Jei grizciau pro Ausros vartus, gal jausciausi panasiai, bet kai vaziuoju pro naujininkus ir po to gelezinio vilko gatve i Jeruzalimka jauciu baisia tustuma ir nykuma, kaip i pasaulio usmirsta uzkampi is dideles sventes sugrizusi.


Rekomenduojame

Povilas Gylys. Kas Jums, profesoriau Janeliūnai?

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (III)

Algimantas Rusteika. Metodiniai patarimai. Subalansuota LRT indrėms ritutėms, bet tinka ir ... žmonoms

Geroji Naujiena: Kad vaikščiotume Viešpaties šviesoje!

Regina Terleckienė. Sukilėlio likimas. Iš carinių baudėjų nagų ištrūkęs sukilėlis

Tomas Baranauskas. Vienas faktas yra neabejotinas

Nuo bačkos. Europarlamantarė Aušra Maldeikienė: konservatoriai man verti pagarbos, nes ...

Vygantas Malinauskas. Griūna dar vienas propagandos stereotipas

Kamilė Šeraitė. Kas vagia Lietuvos istoriją?

Povilas Gylys. Kodėl vieni skandalai eksponuojami, o kiti pridengiami?

Ramūnas Aušrotas. Lyčių lygybės prievaizdų užmačios

Leonas Merkevičius. „Perversmininkų“ bylos naujienos

Tautos forumo rezoliucija dėl LRT laidos „Spalvos. Gėjai tėčiai“

Valdas Vasiliauskas. „Mūsiškių“ premjera: nei bravo, nei švilpimo. Nieko

Vygintas Gontis Statistikos departamentui: kaip susidaro tie 0,6% BVP, kuriuos neva skiriame mokslui ir studijoms? Ir kodėl jų niekas daugiau nemato?

Liudvikas Jakimavičius. Ir pasklido kvapas

Rasa Čepaitienė. Baubinimas

Vokietija įveda sienų kontrolę: Europos be sienų svajonė žlugo negrįžtamai?

Vytautas Radžvilas. Ne rinkiminio turgaus prekeivių, bet kovojanti partija!

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva yra teisinė valstybė? (II dalis)

Pirmą kartą paskelbtas žydų žudikų Paneriuose sąrašas

Jie labai myli kultūrą

Algimantas Rusteika. Kodėl aš negaliu jos pamiršti?

Vytautas Sinica. Drakoniška? Absoliučiai. Proporcinga? Ne. Ar tai atgrasytų nuo atitinkamų pažeidimų ateityje? Neabejoju

Kun. Grégoire Celier FSSPX. Imigracija – principai, teisės, praktika (II)

Advokatas Jonas Ivoška. Ar Lietuva tebėra yra teisinė valstybė?

Geroji Naujiena: Mūsų Viešpats Jėzus Kristus – Visatos Valdovas

Kodėl signatarui sopa širdį dėl Lietuvos?

Liudvikas Jakimavičius. Kultūrininkai ar „kultūrininkai“?

Rolandas Kačinskas. Susipažinkime: Graikijos garbės pilietis Zygmantas Mineika – sukilėlis, kuriam motina antrąkart padovanojo gyvenimą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.