Įžvalgos

Liudvikas Jakimavičius. Apie laiko dramaturgiją

Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 11 d. 19:09

8     

    

Liudvikas Jakimavičius. Apie laiko dramaturgiją

Kiekvienas rašytojas savo stalčiuje tikrai turi po vieną kitą nepasisekusį, nebaigtą kūrinį. Turi tokių ir poetai, ir prozininkai. Vadinkime tai kūrybiniais nuostoliais,  nesėkmėmis. Poetui vidury eilėraščio gali išsivadėti įkvėpimas, prozininkui – pritrūkti kantrybės, susivokus romano vidurkelyje, kad siužetas „nebeveža“, nebėra prasmės jį tęsti, nebeįdomu. Įvairiai būna.

Bet dramaturgų nesėkmės yra ypatingos. Skirtingai nuo poetų ar prozininkų, dramaturgas nesiskųs įkvėpimo stygium ar pasakojimo nuobodumu.  Kūrybinė aklavietė jį gali ištikti dar net neįpusėjus į pirmąjį veiksmą, kai konfliktų mazgas per kietai užsiveržia ir nėra būdo, kaip jį išrišti, išnarplioti, nenaudojant neleistinų, negarbingų literatūrinių priemonių. Na, kad ir tokių, kaip problemą sukėlusio nereikalingo personažo nužudymo ar kitokio iškomandiravimo į užkulisius. Jei ir tai nepadeda, galima įjungti Deus ex Maxina, šachmatų partijoje – padaryti kiniškas lygiąsias trenkiant kumščiu per žaidimo lentą. 

Matematikas dramaturgui tą aklavietės situaciją išaiškintų labai paprastai. Yra toks dalykas, kaip neišsprendžiamos lygtys, kai lygčių sistemoje per daug nežinomųjų ir pagal esamas taisykles jokio sprendinio gauti neįmanoma. Ir Matematika, ir Dramaturgija yra ne kas kita, kaip redukuota, sutraukta tikrovė, sudėliojant ją į tam tikras dėsnių ir tikimybių schemas.

Tikimybių teorija sakytų – visados yra bent viena išeitis. Kompiuteris gali apskaičiuoti bilijardo rutulio trajektoriją, smūgio jėgą, atsimušimo nuo sienos kampus taip, kad į stalo kišenes būtų sumušti visi rutuliai iki vieno, bet net bilijardo genijus tokiais kompiuterio patarimais nesinaudos, nes žino, kad kompiuterio siūlymai yra apskaičiuoti idealioms sąlygoms, kokių tikrovėje nebūna.

Kas bent kiek domisi, kaip šiandien pasaulis ir Europa save suvokia, negali nematyti, kad pagrindinė tema ir aptariama būsena yra „krizė“, kad reikia imtis neatidėliotinų ir kažkokių radikalių sprendimų. Keistas reiškinys, kai ekonomika auga, kai pasiutusiu greičiu vystosi technologijos ir beveik visuotinai šalyje ir žemyne kyla pragyvenimo lygis, bet vis dėlto „krizė“. Atrodytų, ko tam „homo sapiensui“ negana, ko jis dar nori iš politikų ir tikrovės? Ko nerimsta?  Statistikos departamentas gali kaišioti po nosim grafikus ir schemas, kur skaičiai rodo, kad ir mūsų Lietuva niekados taip gerai negyveno kaip šiandien, kad bendras vidaus produktas auga ir turi tendencijų augti, kad ji niekad nebuvo tokia saugi… Bet nuotaika kažkodėl nuo to augimo ir saugumo nesitaiso.

Išeik į gatvę ir nepamatysi per visą dieną laimingo, besišypsančio žmogaus. Tad imi įtarinėti, kad kažkas meluoja ar kad su ta statistika ne viskas tvarkoj. O jei ta statistika ir visiškai teisinga, tada kas? Ir ima kirbėti mintis, kad greičiausiai ji nėra tas esmingiausias dalykas, kalbantis apie žmogaus laimę ir gyvenimo prasmę.

Krizė yra egzistencinė būsena. Ir labai bloga būsena dvasine prasme. Ji panaši į tą dramaturginį mazgą, apie kurį kalbėjau. Ir skleidžiasi ji labai nesimpatiškais pavidalais, kurių neįmanoma nematyti, bet neįmanoma ir pašalinti, išspręsti kaip tos lygties, kurioje per daug nežinomųjų. Tikrovė darosi baugi ir nebenuspėjama. Ir dėl nenuspėjamumo darosi tik dar baisiau ir niūriau.

Be jokios abejonės istorijoje tai nėra jokia naujiena. Taip jau ne sykį yra buvę. Pasaulis į panašias smūtas ir vilkduobes nuo laikų pradžios yra įsmukęs daugybę kartų. Pasakojimai apie laikų ir pasaulio pabaigą yra būtent iš tos siužetų serijos, kai gyvenimas pagal galiojančias taisykles nebeatveria ateities perspektyvos. Mano draugas Valdas Papievis tą būseną yra nusakęs tyliu retoriniu klausimu: „Kodėl taip skauda, jei nieko nėra?“

Iš tos neapibrėžtos būsenos sunku švariam, be nuostolių ištrūkti. Įprasta, kad žmogus renkasi vieną iš dviejų, arba stengiasi nuo užgriuvusio diskomforto pabėgti, arba ima maištauti, ieškoti, kas dėl viso to kaltas.

Aišku, maištaujančiam atrodo pirmieji ir kalčiausi yra politikai, paskui – valstybės tarnautojai, verslininkai, prasti kunigai, meluojanti, tiesą slepianti žiniasklaida, prastas švietimas. Žodžiu, kalti visi, ir kaltieji kaip susitarę nieko nedaro, nesiūlo, kaip iš tos kebeknės išbristi. O ir iš kur jie gali žinoti, būdami tokie patys žmonės, kaip ir mes visi, patekę į tą pačią beprasmybės vilkduobę. Jie daro lygiai tą patį – irgi ieško kaltų, grumiasi, sėja tą patį chaosą ir nesantaiką. Vyksta karas visų su visais. Yra santykiai tarp žmonių ir sugyvenimo sanklodos.  Krizė ir yra tokia būsena, tokia nestandartinė situacija, iš kurios norint ištrūkti reikalingi nestandartiniai sprendimai.  Tradicija, kaip imuninė sistema, regis, per daug nualinta ir silpna, kad pasaulis galėtų į ją sugrįžti ir atsiremti.  Todėl labai neramu, kad protas gali pasiūlyti patį paprasčiausią, sykiu ir beprotiškiausią sprendinį – kardo kirtį per Gordijaus mazgą. Karą...

Prieš du tūkstančius metų, matyt buvo atsitikę kažkas panašaus. Tuomet laikų pabaigos mazgą, save paaukojęs išrišo Kristus ir nubrėžė Europos civilizacijai naują istorinę perspektyvą dviem ateities tūkstančiams. Ar tik ne todėl žmogus ilgisi jo sugrįžtant?

Mėginu įsivaizduoti, ką jis sugrįžęs visų pirma padarytų, kokie būtų jo pirmieji žodžiai? Greičiausiai tie patys, kuriuos atmintinai mokame. Iškalę, bet nesupratę.

Komentaras buvo perskaitytas ir „Mažojoje studijoje“

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Nestandartinis sprendimas       2017-11-13 21:03

Rungtyniavo amerikiečių, prancūzų ir japonų tualetinio popieriaus gamintojai,- kurie pateiks labiausiai nestandartinį sprendimą. Amerikiečiai -tirpstantį, prancūzai - kvepiantį, o japonai tabletę. Tai kas čia?Stebisi komisija. Japonas sako: labai paprasta -suvalgai tabletę ir išeina supakuotas.

Žodžiai       2017-11-13 20:55

Mane, tekel, fares.

grumstas       2017-11-12 16:20

pritardamas Juozapui:Kam krizė, o Liudvikui - kūrybinis renesansas.

>Nestandartiniam       2017-11-12 12:13

čia tai IDĖJA LIETUVAI, ačiū, bet turbūt galim tik pasvajoti…

kiek ne į temą       2017-11-12 0:15

Aš tai savo kailiu ne kartą esu susidūręs su tų augimo tempų neatitikimu gerbūvio augimui. Paprastas pavyzdėlis. Kažkur keičiama gana nesudėtinga įranga, kuriai teko veikti gana neįprastomis, kiek ekstremaliomis, sąlygomis. Būtent dėl tų sąlygų įranga tarnavo keletu metų trumpiau, nei turėjo. Kas vyksta? Kad netrukdytų įmonės darbo, atvažiuoja kitos specializuotos įmonės darbuotojai naktį užsakovo prašymu ir gana ekstremaliomis sąlygomis pakeičia tą įrangą. Tačiau, atsižvelgiant į gana ekstremalų įrangos veikimo režimą, yra priedai jai, kurie ir leidžia tai įrangai atidirbti jai skirtą laiką. Bet jie nėra montuojami, nes užsakovas apie tai nieko nenutuokia, o įrangą montuojančios įmonės vadovai nė nenori girdėti. Užsakovas patiria neplanuotų išlaidų, o įrangą montuojančios įmonės vadovai ir įrangos tiekėjai džiaugiasi išaugusia apyvarta ir tikisi bent dar kartą gerai pasipelnyti keičiant ir vėl anksčiau laiko susidėvėsiančią įrangą. Štai jums ir tam tikros ūkio šakos trumpalaikiai šuoliai ir nuopoliai. Tiek, kad įrangos vartotojas, greičiausiai, turės kelti savo produkcijos, paslaugų įkainius, nes patyrė nenumatytų išlaidų. O jei dar atsiskaitymai buvo atlikti vokelyje…

tukas.       2017-11-11 21:56

pilietinio karo nebus dėl banalios priežasties,nebėra piliečių.karas yra griovimas.ar dar mažai sugriauta?kam griauti jei nebėra jėgų statyti.

Juozapas       2017-11-11 20:07

Liudvikai- koks šišas Tau užėjo?
Panašu, jog krizės Tave tik įkvepia- pastarieji keli rašiniai tikrai įsimintini ir stiprūs. Šis taip pat.
Sveikinu!

Nestandartiniai       2017-11-11 19:23

kūrybiški sprendimai reikalingi.Imkim kad ir tokį pavyzdį-visi kaip klišę kartoja,kad Lietuva mažėja,emigruoja ir vakar Avulio lūpomis buvo apreikšta,kad jam šiurpu nuo minties gaivinti provinciją...Kūrybiškai žiūrintys politkai,įv.sričių mokslininkai,Čerčilio vertos asmnybės tartų,kad Lietuvą programuojam ne mažiau 8 milijonų gyventojų ir ko reikia ,kad tą pasiektume.Ir užsisuka kūryba,pasiūlymai,veikimas,savęs netausojant ir nežiūrint kaip iš to pasipelnyti.Ir taip būtų...reikia tik daryti,bet ‘Pirma buvo Žodis”...


Rekomenduojame

Seimas aiškinsis, kokia jo pozicija dėl ES ateities vizijos: parengti trys skirtingi projektai

Vienas iš šiuolaikinės dvasininkijos veidų..., arba Kai politinis korektiškumas svarbiau negu krikščionybė!

Gintaras Karosas. Vytis

Kavarskas pagerbs laisvės kovotojų, šios parapijos ganytojų mons. Alfonso Svarinsko ir Algimanto Keinos atminimą

Rimantas Jonas Dagys. Kaip gyvensime ratifikavę Stambulo konvenciją, arba Ką reiškia „gender blender“ (video)

Lietuvos medikų sąjūdis kviečia pasirašyti nacionalinį susitarimą

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Ar laisvoje visuomenėje reikalingi draudimai? Atsakymas A. Tereškinui

Andrius Narbekovas. Transseksualizmas – medicininiai ir etiniai aspektai

Dešimtmetį skurdinami aukštųjų mokyklų dėstytojai: padėtis katastrofiška

EP reakcija į „Rojaus popierius“: raudona kortelė padedantiems slėpti mokesčius

Vytautas Radžvilas. Nekalti žaidimai?

Algimantas Rusteika. Apie pasaulį anapus ekrano

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.