Liudvika Pociūnienė. Beprasmybės užribis

Tiesos.lt siūlo   2013 m. balandžio 28 d. 21:48

0     

    

Liudvika Pociūnienė. Beprasmybės užribis

Alfa.lt

Vytautas Šapranauskas tapo pelenais, nuvilnijo emocingų reakcijų banga, šou verslas sureagavo lygiai tiek, kiek jam buvo paranku… Šou turi tęstis, krumpliaračiai, sutraiškę talentingą aktorių, sukasi kaip ir anksčiau, traiškydami ir pasiglemždami kitų žmonių talentus ir laiką. Tarp tų pačių krumpliaračių dar kruta Marius Jampolskis, Marijonas Mikutavičius, Algis Greitai… Vienus gelbsti tai, kad bent jau negeria, kitus – viltis, kad šis uždarbiavimas laikinas, kad erdvę kūrybai reikia atsikovoti. Kiti ir sąmoningai pasirenka būti linksmintojais, atsisakydami kūrybinių ambicijų – tada mažiau pavojinga. Nors, kaip pažiūrėsi, prisiminus a.a. Vytautą Kernagį ir jo kelią nuo jauno maištininko iki paklusnaus populiariosios publikos skoniui atlikėjo, nelinksma darosi. Gali apsimesti, kad tau nerūpi klausimas: o kokia viso to prasmė, bet… Jeigu niekada nenusiimi kaukės – tai gali būti mirtina. Tada ir alkoholis tampa nebe šventiniu atsipalaidavimu, o slegiančia rutina – tai irgi gali būti mirtina. Blogiausia, kad retas žmogus geba pajusti, kada jau žengia į beprasmybės užribį – tokia plonytė ta linija erdvėje ir laike.

Gali būti ir laikinas tas uždarbiavimas, ir būtinybė išlaikyti šeimą suprantama, tačiau nelemto kompromiso pasekmės išlieka ilgam, kaupiasi, nuodija net ir tai, vardan ko tarsi buvo aukojamasi. Pačiu laiku tai suvokė Rolandas Kazlas, griežtai atsisveikinęs su šou verslu ir pasirinkęs ištikimybę teatrui. Šou verslas atmokėjo jam ostrakizmu, bet aktorius apgynė savo laisvę. Normalus, orus pasirinkimas, jei neįvertinsime, kad mūsų sąlygomis tik labai stipri asmenybė gali sau tai leisti.

Ką turiu omeny, sakydama „mūsų sąlygomis“? Ogi tai, kad Lietuva tarp Europos mažųjų valstybių bene vienintelė elgiasi taip, tarsi būtų nusprendusi, kad kultūrą galima palikti rinkos savieigai. Dažnas liberalas dar ir toliau linkęs tokiu stiliumi pamokslauti, girdi, nenorit – nežiūrėkit to televizoriaus, kiekvieno asmeninis reikalas, kaip užsidirbti, svarbu – mokėti parsiduoti… Kiti ne tokie atviri, bet spręsdami konkrečius klausimus, remiasi tais pačiais sumetimais…

Turbūt niekas iš politikų ir šiandien nenori žinoti, kad net ir patys iškiliausi aktoriai už savo tikrąjį darbą teatre gauna grašius, kurie negarantuoja ne tik oraus išgyvenimo, bet ir išgyvenimo apskritai… Tuo pat metu svaiginančias sumas suryja kultūros administravimas, o mokestinė politika ir toliau lieka tokia pat buka ir trumparegiška – jai vis tiek, ar verslo pelnai bus išleisti prabangiems automobiliams, ar padės išgyventi teatrui…

Ar kalta publika, kuri nebelanko teatro, nes kelios dešimtys litų už bilietą atrodo per daug? O gal priežastis ta, kad publika ilgisi tikro teatro, bet jau nebegali būti tikra, ar vietoj to negaus kokio eksperimentinio kamšalo, kuriuo dalis teatralų vis dar negali atsidžiaugti (ir kuriam nudrenuojama nemaža dalis europinės paramos)? Profesionalūs aktoriai viešai neverkia, bet irgi sunkiai suvokia, kodėl jų meistriškumo tarsi niekam nereikia. Savarankiškose kelionėse po Lietuvą jie mato, kad reikia ir meistriškumo, ir gyvo bendravimo. Bet kodėl tokie svarbūs dalykai nuolat lieka paskutinėje vietoje, darant kasdienius sprendimus? Kūrėjas paliekamas vienas dvikovoje su pačiu nelabuoju…

Kasmet Lietuvoje diplomus gauna dar bent pora dešimčių jaunų aktorių. Kur jie dingsta, tie šviesūs vaikai? Kas laukia kad ir to paties Valentino Masalskio kurso? Ar bus kas apsaugotų juos nuo beprasmybės užribio? Norėtųsi palinkėti jiems ko nors geresnio nei suktis reklamos, šou ir pigių serialų girnose, svajojant apie tikrą vaidmenį – bent vieną tikrą vaidmenį gyvenime… Norėtųsi, kad jų žvaigždžių valandos, kai ji ateis, netemdytų praeities vaiduokliai ir nereikėtų bijoti, kaip, pavyzdžiui, kai kurioms Holivudo žvaigždėms, kad iškils aikštėn kažkada – neatsakingoje jaunystėje kovojant už būvį – nufilmuoto pornofilmo kadras.

Atslūgus gailesčio, pasimetimo, netekties jausmams, atsisveikinus su iškiliu aktoriumi, nebemačiusiu prasmės toliau gyventi, vis dėlto lieka pyktis. Ir jis nėra toks blogas dalykas, nes padeda pabusti, atsipeikėti. Kai R.Tuminas kalba apie savo pyktį šitos netekties akivaizdoje, rodo, kad yra vilties, jog pagaliau ir atsakingieji valstybės asmenys, ir patys kūrėjai pradės suvokti, kokia brangi dovana yra talentas ir koks nusikaltimas yra jį neatsakingai išnaudoti ar tiesiog paleisti vėjais. Laisvė nėra tuščias žodis – ji prasideda nuo prasmės ir atsakomybės jausmo.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Ramūnas Aušrotas. Utilitaristas lieka utilitaristu

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Partnerystė

Už krikščionišką pasaulėžiūrą nušalintas mokytojas pasiekė dar vieną pergalę

Kalifornijoje žaislų pardavėjai privalės steigti lyčiai neutralius žaislų skyrius, kitaip jų lauks bauda

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija: Įteisinus surogaciją, būtų pažeidžiama JT vaiko teisių konvencijag

Ramūnas Aušrotas. Laikas paanalizuoti Trakų rajono mero rinkimų pirmo turo rezultatus

Alina Laučienė. Kada mokytojo profesija bus prestižinė? (I dalis)

Daniel Pipes. Migrantai iš Artimųjų Rytų turi likti savo kultūrinėje zonoje

Andrius Švarplys. Kaip greitai keičiasi mūsų konservatizmas

Vokietijoje gėjams, lesbietėms ir migrantams išskirtos atskiros stovėjimo vietos automobilių aikštelėse

R. Jankūnas. Atsakymas prof. A. Ambrozaičiui: kaip patikrinti, ar vakcinų klinikiniai tyrimai baigti

Jungtinės Tautos nori uždrausti genderizmo kritiką

Vidmantas Misevičius. Mėlynas herbas – nauja norma?

Danutė Šepetytė. Auka ant dvasiškai merdėjančios valstybės altoriaus

Ir vėl tie velnio „kringeliai“ QWX

Almantas Stankūnas. Apie Nacionalinio susivienijimo kandidato Ramūno Aušroto rezultatą neeiliniuose Trakų raj. mero rinkimuose

Suomijos valdžios tyrimas. Migrantai stipriai išsiskiria seksualinių nusikaltimų statistikoje

Vengrija Lenkijos pusėje – reikalauja ES gerbti narių suverenitetą

Tomas Čyvas. Savivaldos dienos proga – politologo žinia: savivaldos Lietuvoje nėra

Justas Sakavičius. Galimybių pasas nepasiekė savo tikslų

Bausmės ir Sankcijos. Marijus Velička

Kard. Sigitas Tamkevičius. Dievas ar Mamona?

Marius Parčiauskas. Lepanto mūšis už katalikybės kūną ir kraują

Vytautas Sinica. Neleisti žmonėms gyventi normalaus gyvenimo!

Karikatūristo žvilgsniu

Nacionalinis susivienijimas apie kainų kilimą: „Energetikos rinkos liberalizavimo žalos klausimą reikia kelti ES mastu“

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl elektros energijos ir dujų kainų kilimo ir jo valdymo

Lenkija atsakė ar laikysis visų Briuselio nurodymų

Vytautas Sinica. Kažkas neįtikėtino vyksta Vilniaus savivaldybėje

Kvietimas pasirašyti peticiją prieš surogacijos įteisinimą Lietuvoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.