Intelektualų vaidmuo

Liudmila Sergejeva. Ana Achmatova ir Tomas Venclova

Tiesos.lt siūlo   2020 m. sausio 3 d. 9:17

18     

    

Liudmila Sergejeva. Ana Achmatova ir Tomas Venclova

„Šiaurės Atėnai“

Liudmilos Sergejevos atsiminimų knygos „Gyvenimas buvo ilgas“ ištrauka

Mudu su Andrejumi pirmą kartą į Lietuvą atvažiavome 1963 metais. Jau pirmą dieną Palangoje susitikome su Tomu Venclova ir iškart susidraugavome. Prieš tai Tomui apie mus, o mums apie jį daug pripasakojo beveik visus pažinojęs Lionia Čertkovas. Iškart susižavėjome Tomo gabumais ir išprusimu, taip pat puikiu humoro jausmu. Tomas dažnai lankydavosi pas mus Maskvoje, visada buvau jam dėkinga už Lietuvą, ir kartą jis pasakė: „Tai geri mainai – už Lietuvą gavau du rusų klasikus.“ Jis turėjo omenyje dar gyvą Achmatovą ir Brodskį, kuriam Nobelio premija tuomet nė nekvepėjo. Tomą Venclovą su Achmatova ir Brodskiu supažindinom mudu su Andrejumi Sergejevičiumi. Achmatovą ir Mandelštamą Tomas išvertė į lietuvių kalbą.

Ir kaip tik Tomas Venclova džiugiai sutiko atlydėti Aną Achmatovą pas mus į Mažąją Filiovskają gatvę. Maskvoje Anai Achmatovai teko gyventi pas įvairius draugus – kur tuo metu būdavo laisvos vietos, bet kartais pas šeimininkus ateidavo svečių, ir tada ji verčiau išvažiuodavo pas ką nors iš pažįstamų. Mes Aną Andrejevną visada kviesdavomės pas save. Ir kartą mums pasitaikė puiki proga. Tuo metu Achmatova gyveno Sokolnikuose pas Liubovę Davidovną Stenič-Bolšincovą. Štai ten ir nuvažiavo Tomas Venclova, kad su taksi atvežtų Aną Andrejevną pas mus.

Tą dieną mes dar kartą persitarėm telefonu dėl laiko, Ana Andrejevna pasitikslino, į kurį aukštą jai teks lipti. Nudžiugo, kad tik į antrą: „Dar įveiksiu.“ Ėmėm karštligiškai lakstyti po butą, iš ankšto koridoriaus ir nuo kabyklos viską, ko nereikia, skubiai nuėmėm ir išnešėm į sandėliuką – tokios garbingos viešnios dar neteko priimti. Pietūs jau buvo paruošti, stalas padengtas, praėjo pusantros valandos, o svečių vis dar nėra. Andrejus paskambino Liubovei Davidovnai, o ši nustebo, kad Ana Andrejevna ne pas mus, – ji su Tomu seniai išvažiavo. Sukilo nervai.

Staiga – prie durų skambina: ant slenksčio stovi išblyškęs Tomas, vienas, ir lemena drebančiu balsu: „Įvyko neatithaisoma nelaimė.“ (Taip jis tardavo šį žodį.*) Beveik nualpusi tyliai susmunku ant kėdės ir suprantu, jog dabar Dievo pamirštoji mūsų gatvė pateks į istoriją kaip kadaise nežinoma Astapovo** stotis. O Tomas vapa toliau: „Pasiklydau. Nuvedžiau Aną Andrejevną ne į tą namą, ten irgi antrame aukšte yra 46 butas, bet ten nėra Sergejevų.“ – „Kur Ana Andrejevna?“ – sustugo Andrejus. „Palikau ją ten“, – nenurodydamas krypties, mostelėjo ranka Tomas.

Vilkdamasis paltą, Andrejus nubėgo laiptais žemyn, Tomas – jam iš paskos. O aš pripuoliau prie balkono lango ir išvydau sukrečiantį vaizdą: iš priešais esančio tokio paties kaip mūsų penkiaaukščio stambiaplokščio namo trečios laiptinės išeina elegantiška Ana Achmatova su nepridengta melsvai žila galva, tamsus paltas su maža kailine apykakle prasegtas, ant kaklo lengvutis mėlynas šalikas, ji dairosi į šalis, o aplink – nieko nėra. Tik akinamai ryški kovo saulė, susmegusios tamsios pusnys ir didi vieniša Achmatova.

Tuo metu pribėgo Andrejus su Tomu, paėmė ją už parankių ir labai lėtai nužingsniavo mūsų namo link. Varginamai ilgai laukiau jų prie pravertų buto durų. Kai pagaliau įėjo, Ana Andrejevna ne sunkiai alsavo, o tiesiog duste duso, buvo labai išblyškusi – juk jai dar kartą teko kopti į antrą aukštą. Nuvesta į kambarį, Ana Andrejevna iškart atsisėdo ant sofos. Pamačiusi išsigandusį mano veidą, ji, vos atgaudama kvapą, nuramino mane: „Dabar pasipudruosiu ir atsigausiu, nesijaudinkit.“ Išsitraukusi iš rankinuko pudrinę, sutelkusi dėmesį pasipudravo, išlygino kirpčiukus ant kaktos ir netrukus ėmė ritmingai kvėpuoti. Paaiškino, kad moteriškąja linija iš prosenelės totorės paveldėjo paslaptį – mokėjimą kvėpuoti pilvu ir reguliuoti alsavimą.

O tada prasidėjo žavus šaipymasis iš Tomo. Vargšelis buvo visiškai sugniuždytas – šitaip apsijuokti! Aistringam keliautojui, Andrejaus pramintam „gloubtroteriu“***, puikiai žinančiam ne tik gatves, bet ir visus Florencijos ir Dublino namus, nors tuose miestuose 1965 metais dar nebuvo lankęsis. Tik vertė Joyce’o „Dubliniečius“ į lietuvių kalbą ir buvo įnikęs į Dantės „Dieviškosios komedijos“ skaitymą. Užaugęs gražiame europiniame mieste, Tomas pasiklydo tarp vienodų, sunkiai atskiriamų chruščiovinių penkiaaukščių. Viešėjo pas mus daug kartų, bet nuvedė Aną Andrejevną ne į mūsų, o į gretimą namą. Vėliau ji juokavo: „Užlipom mudu su Tomu į antrą aukštą, paskambinom, o kai paaiškėjo, kad Sergejevai čia negyvena, kavalierius mane pametė ir leidosi bėgti. Vyrai visada nuo manęs šitaip sprunka.“ Įpuolęs neviltin, Tomas ėmė plempti degtinę. Pasigėręs, nevaldomai mostagavo rankomis, nuvertė ant grindų toršerą ir sudaužė lempelę – tada dar labiau sudirgo. Rinkdama šukes, raminau Tomą, o Ana Andrejevna užjaučiamai, bet kartu pašaipiai klausinėjo: „Mano drauge, kuris kurį vešime iš čia?“ Ji mokėjo gerti degtinę, bet neapsvaigti, tik šiek tiek parausdavo.

Iš: Людмила Сергеева. Жизнь оказалась длинной. Москва: Издательство АСТ, 2019

Vertė ir paaiškinimus rengė Irena Balčiūnienė

* Rusiškame žodyje „непоправимое“ – kaip ir kituose žodžiuose – Tomas Venclova neištaria priebalsio „r“.
** Astapovo stotyje, geležinkelio darbuotojo namuose, 1910 m. lapkričio 20 d. mirė Levas Tolstojus.
*** Aplink Žemę lakstantis (angl. the Globe – Žemės rutulys, Žemė; trot – skubėti, bėgti).

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

įsileisk kiaulę į bažnyčią        2020-01-7 1:32

Kaip išvis tas veikėjus atsidūrė tokių garbingų žmonių kompanijoje? smile

jocius       2020-01-5 12:06

Belieka kantriai laukti Tomo Venxlovos pasiaiškinimo. Audeatur wet altera pars.

T0mas J.       2020-01-5 0:11

Kadaise pora sykių čia buvo sureaguota į mano pastabą ir laikrodis pataisytas.

Tomui J. - Trabantas       2020-01-4 21:03

Portalo laikrodis nepataisomas nuo jo įsteigimo, nes jis registruotas ne mūsų Lubiankoje, o vakariau, Jūsų žiniai. Ne pirmas šias pretenzijas reiškiate.

T0mas J.       2020-01-4 19:13

Laikrodį pataisykit, skuba 1 valanda.

T0mas J.       2020-01-4 19:12

Nepatinka man šis žmogus, nemėgstu kosmopolitizmo.

vilnietis       2020-01-4 18:31

Jeigu A. Achmatova būtų buvusi paženklinta Nobelio premija, T. Venclova tokios šunybės jai nebūtų iškrėtęs. Be to, jis nusigando ir pabėgo, manydamas, kad su poete pateko į kagebistų  spąstus. Tad pirmiausia gelbėjo savo kailį, o Poetę paliko Dievo malonėje…

Deivis        2020-01-4 3:16

T. Venclova yra žydas kgb-fsb agentas.

Nepatenkintiems       2020-01-3 22:25

Labai gerai, kad šitie atsiminimai paskelbti. O juk šitas ,,džentelmenas”, palikęs pagyvenusią damą svetimuose namuose ir pabėgęs, labai jau arogantiškas ir labai linkęs save aukštinti. Čia kaip šaltas dušas. Ir labai gerai, kad jo veidelis šalia Škirpos. Dar ryškesnis kontrastas. Klasikinis pavyzdys, kokie menkystos linkę šmeižti ir niekinti didvyrius. Principas: apkakok kitą, kad pats atrodytum didesnis ir kvapesnis. Labai jau didelis disidentas: ištremtas ne į Sibirą, o net į pačią Ameriką.

Ačiū, kad įdėjote šią L. S. atsiminių iškarpą:       2020-01-3 22:15

kas norėjo, pamatė, kas buvo ir liko “tomukas” - tėvelių nupopintas sūnelis.
Degtinė kartais puikiai parodo, kas yra kas - savimyla, nejautrus pakeleiviui.
Mamyčių sūnelių “tomukų”, ne tik venclovų, visuomet buvo ir bus,
bet kas sprendžia skirti jiems eterį ir tiek daug jo skirti minkštakūniams?!

Salomėja       2020-01-3 16:42

Net ir tokiame kontekste, manau, nedera į šį portalą dėti tekstų apie dūstantįjį - ,,aš dūstu’‘.

sveikinu, supersubtilu!       2020-01-3 16:32

Radote kieno veidelį šalia Škirpos įdėti.

Keistokas       2020-01-3 16:04

sis straipsnis.Koks jo tikslas ir ka norima pasakyti.Nemazai daliai zmoniu T.Venclova savo pasisakymais ir pozicija Lietuvai svarbiais klausimais yra nepriimtini.Svelniai tariant.

istorija apie kvislingą       2020-01-3 12:09

išdavikas naudingai maino ir lengvai palieka
„- šie žmonės gyvena tarp mūsų, beveik visi jie tituluoti, jie moko mūsų vaikus, jie yra kvislingai. Kvislingai ta prasme, kad dėl bestuburiškumo, fariziejiškumo, konjunktūros ar nesusigaudymo pasirašė visiems laikams „aš esu prieš savo tautą“.“

Tikrai,       2020-01-3 12:08

kam reikėjo spausdinti be platesnio konteksto tokius prisiminimus? Nebent kad pamatytume apgailėtiną kosmopolitą kaip bailį, garbėtrošką, kvailį ir girtuoklį...

Jascha       2020-01-3 12:07

ačiū už puikų tekstą.

kam?       2020-01-3 11:15

kam reikėjo iš viso šita istoriją publikuoti čia?

Tvankstas       2020-01-3 10:57

Koks trumpas Tomuko apibūdinimas, koks taiklus.


Rekomenduojame

Mes nugalėjom. Prieš 30 metų Gorbačiovas vizito metu Lietuvoje išgirdo tai, ko nesitikėjo: lietuviai liepė atvežti nepriklausomybę – LRT

Kaip vysk. Pranciškus Ramanauskas Alfonsą Svarinską slapta lageryje įšventino į kunigus

Algimantas Rusteika. Kokie jie būtų dabar?

Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime

Mitingo „Už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę“ vaizdo įrašas

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Renginių programa

Rasa Čepaitienė. Signalinės sistemos I. Pidžinas

LRT: pirmieji kandidatų į Vilniaus universiteto rektoriaus postą debatai

Ramūnas Karbauskis. Kleptokratija ir jos didvyriai

Vygantas Malinauskas. Mano trigrašis į diskusiją apie simbolius

Prokurorų žinia: Neringa Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja

Šiandien, šeštadienį, 14 val. kviečiame į pilietinį mitingą – už istorinę atmintį, didvyrių garbę, Trispalvę ir Valstybę

Italų kalbininko prof. dr. Guido Michelinio paskaita apie lietuvių kalbą ir jos pranašumus

Vilniaus Sąjūdis: nedelsiant grąžinkite A. Kentrai Miško brolių muziejaus patalpas ir, atlyginę patirtą žalą, paremkite jo veiklą

Prokuratūra skundžia sprendimą Generolo Vėtros lentelės sudaužymo byloje

Raimondas Navickas. Pasiūlymas klaipėdiečiams

Tautos forumo reikalavimas dėl patyčių iš valstybinės vėliavos, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo

Robertas Čerškus. Apie neužmirštuolės žiedelius

Vidmantas Valiušaitis. 1944 m. sausio 9 d. tragiškai žuvo gaisre prezidentas Antanas Smetona

Liudvikas Jakimavičius. Įdomus faktas

Robertas Grigas. Jei iš LRT diktorių atsirastų...

Grėsmės lygių nebeliko. Įsigaliojo naujas Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas

Tomas Baranauskas. Atmintinos dienos ir Kazys Škirpa

Vincentas Vobolevičius. ES direktyvos: kas jos ir ką jos gali?

Vidas Rachlevičius. Mes vėl pralaimim neiššovę...

Advokatas Remigijus Merkevičius neįžvelgia jokio moters nusikaltimo: jos sulaikymui pagrindo nebuvo

Liudvikas Jakimavičius. Atsako belaukiant: jis bus žiaurus ir visiškai kitoks nei prognozuojama

„Meilės krantų“ autorius Gitenis Umbrasas: Jausmas, lyg kas ranką pjautų

Nuo bačkos. LRT: mums dera nulenkti galvas prieš tas jaunas policijos pareigūnes, operatyviai radusias argumentų, kodėl gi reikia sulaikyti asmenį

Algimantas Rusteika. Trys išvados

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.