Dienos aktualija, Geroji Naujiena, Krikščionių pilietinis veikimas

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

Tiesos.lt siūlo   2020 m. kovo 24 d. 23:23

16     

    

Liudijimas. Gydytojas iš Lombardijos: „Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mus supa kančia ir mirtis“

kapucinai.net

Prieš dvi savaites buvo ateistas. Dabar prašo Dievo pagalbos. 38 metų gydytojas iš Lombardijos (Italija) Julijus Urbanas, rizikuodamas savo gyvybe, kasdieną pirmoje fronto linijoje kovoja su koronavirusu:

„Net baisiausiame košmare neįsivaizdavau, kad galiu pamatyti ir patirti tai, kas vyksta jau tris savaites mūsų ligoninėje. Siaubas teka, upė didėja. Pradžioje buvo keletas susirgusių koronavirusu, paskui – dešimtys, paskui – šimtai. Dabar nesame gydytojai – esame tik rūšiuotojai ir sprendžiame, kas turi gyventi, o kas turi būti grąžintas atgal į namus, kad mirtų, net jeigu visi tie žmonės visą savo gyvenimą mokėjo mokesčius Italijoje.

Prieš dvi savaites mano kolegos ir aš buvome ateistais; tai buvo normalu, nes esame gydytojai ir mums buvo pasakyta, kad mokslas neigia Dievo buvimą. Visada juokdavausi iš savo tėvų, kurie lankydavosi bažnyčioje.

Ir štai prieš devynias dienas į ligoninę atvežė 75 metų kunigą – gerą žmogų, turintį rimtų kvėpavimo problemų. Su savimi jis atsivežė ir Šventąjį Raštą. Ir mus sujaudino, kai mirdamas skaitė jį laikydamas rankoje. Visi buvome pavargę, išsekę psichiškai ir fiziškai, bet kai turėjome laiko, klausėmės jo. Dabar turime pripažinti: mes – tik žmonės, me priartėjome prie ribos – negalime nieko padaryti, kad kasdien nemirtų vis daugiau žmonių. Esame visiškai – išsekę, du kolegos mirė, kiti buvo užkrėsti. Supratome vieną dalyką: kai žmogus nebegali nieko padaryti, tada mums reikalingas Dievas. Ir turėdami laisvo laiko pradėjome prašyti Jo pagalbos.

Kalbėdami tarp savęs negalėjome patikėti, kad mes, užkietėje ateistai gydytojai, kasdien ieškome ramybės prašydami Viešpaties, kad mus sustiprintu, kad galėtume rūpintis ligoniais. Vakar 75 metų kunigas mirė. Iki šio momento – nepaisant 120 mirčių per tris savaites, nepaisant to, kad visi esame išsekę ir sunaikinti, kunigui pavyko, nepaisant savo, ligonio, padėties ir mūsų sunkumų, jam pavyko atnešti mums Jo ramybę, kurios neturėjome galimybės atrasti anksčiau.

Kunigas iškeliavo pas Viešpatį ir mes esame pakeliui paskui jį, jei viskas ir taip toliau tęsis. Nebuvau namuose jau 6 dienas, nežinau, kada paskutinį sykį valgiau, ir suprantu savo beprasmingumą šioje žemėje, bet noriu pasitarnauti kitiems iki paskutinio atodūsio. Džiaugiuosi, kad grįžau prie Dievo, kai mane supa kančia ir artimųjų mirtis“.

Pagal užsienio spaudą parengė V. T.

kapucinai.net

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Supratau       2020-03-25 21:20

Svarbiausia, kas beįvyktų,kas benutiktų, jei aš nieko negaliu pakeisti, tai galiu tikėti ir pasitikėti Viešpačiu Dievu Tėvu, Sūnumi Jėzumi Kristumi ir Šventąja Dvasia, amen.

Manau,       2020-03-25 16:16

Kad Viešpats mums nuo pat kūdikystės mokina ir palieka daug ženklų. Kad ir sapnai, juk vieni ėjo ir nuėjo, t.y. po kurio laiko ne be prisimeni, o kiti įsirėžia į atmintį taip, kad jis po kurio laiko ima ir išlenda.  Taip ir man vienas iš ankstyvos vaikystės išliko. Buvau gal 6 m., nes pamenu kur tada gyvenau ir, kad ten sapnavau. Aplinkui buvo labai didelis dundėjimas ir mes visi esame pasislėpę po dideliu tiltu, kurio kolonos apkastos smėliu. Man labai knietėjo pažiūrėti, kas gi ten darosi, tad ėmiau ir išlindau iš po tilto į viršų ir žiūriu, kad ten nieko nėrą. Dunda, bet labai toli, o ir netrukus nebesigirdėjo nieko. Kai suaugau vis galvoju kas gi tai? Vėliau aiškiai suvokiau, kad tai pranešimas man visam gyvenimui NEBIJOTI.  Daug grėsmingų “dundėjimo” įvyksta gyvenime, bet jie praeina,kaip ir visa kita. Svarbu įsitverti to vienintelio Jėzaus išganingąją ranką. O aš tai apsivijau aplink Jo kaklą taip, kad niekada nepasimesčiau.

kol dangus nenugriuvo        2020-03-25 13:37

Išmanančiu ausys liko kurčios , tai kas palydi Italijoje mirštančius už rankos ? Ar A. Veryga jau spėjo sudaryti aprašą kaip ir kokiu būdu epidemijos aukas laidosime ? ar vėl prašysime kitu pagalbos patartį ? o gal darome viską kaip Italijoje ir nereikės čia uždavinėti klausimus .. 

O vis tik       2020-03-25 13:22

Dangus mums visada buvo palankus. Manau, kad ir dabar padės.
  Štai ir dabar, atrodo laisvėje gyvenome, o vaikai bėgo iš tokios laisvės į kitas šalis. Atėjo antikristas su savo gederizmais ir visais kitais ‘izmais, tapome Sodomos ir Gomors gyventojai. Kur toliau? Tas pats pasaulis atnešė ir karunuotą koronę, kuri mus uždarė į savo namų narvus ilgam karantinui.
  Jaunimui galvas susuko, kad tokia laisvė yra tikroji laisvė, bet pasirodo jos vaisiai, oi kokie kartūs. Tenka sugrįžti į savo šeimas iš užjūrių ir tai jau geras dalykas. Pasibadzioję, gal čia kažką geresnio rudenio rinkimams pasiūlys, o tai pasilikę seneliai lrt’ė težiūri ir ja tiki, kaip dievuliu vieninteliu.

Rusai gydo antivirusiniu       2020-03-25 12:57

Arbidol.

Manau       2020-03-25 12:43

kad tie, kurie atsiduoda į Dievo rankas yra kur kas laimingesni.  Pasitikėkime Juo ir jau čia žemėje patirsime dangaus karalystę.

Konservatoriai ir       2020-03-25 12:01

net Veryga norėjo rajonų ligonines paversti slaugos ligoninėmis.Kaip dabar aiškėja,kad šie skyriai(Ukmergė) tampa viruso židiniais.Suprantama,nes tai prasilenkia su žmogaus orumu,-kai jis siunčiamas į tuos skyrius numirti.Šie žmonės turi būti gydomi su visais ir gauto orią pagalbą.

Cha >>> 9:28       2020-03-25 10:34

Jūs visiškai teisus.

Cha >>> 9:28       2020-03-25 10:34

Jūs visiškai teisus

Cha >>> 9:28       2020-03-25 10:32

Yra toks posakis - nuo savęs nepabėgsi.

Lietuvoje gydytojai       2020-03-25 9:28

globalizmo įtakoje mediciną irgi pavertė tik verslu,visaip atsiribodami nuo pacientų,tik ne nuo jų pinigų.Mediciną pradėjo įsivaizduoti kaip gražų įvaizdį,konferencijos ,kelionės ir galiausiai,ką padarysi,pacientas.Ir tik dabar jie taps gydytojais,kurie nepagąsdins,kad emigruosiu,išvažiuosiu,nes virusas visur ir visur teks jį gydyti,su juo kovoti.Prisiminti pašaukimą.

stasys        2020-03-25 9:16

Dievo ženklu nereikia ieškoti . Jie matomi ir jiems nereikia atskiro išaiškinimo , priešingu atveju tai tik lygos įsikalbėjimas sau .

Dievo ženklai       2020-03-25 8:13

Pastebėkime juos savo gyvenime. Galima pastebėti ir ne taip jau seniai įvykusius Lietuvos istorijoje.
  Tai mūsų pirminis išsivadavimas iš sovietinės priespaudos. Atrodo, kad buvo labai baisu, viskas vertėsi aukštyn kojomis, ateitis visiškai neprognozuojama, sovietų karinė technika, uždarytos sienos su pasauliu, užimta televizija su sovietine propaganda, ekonominė blokada ir t.t. Ar visa tai neprimena dabartinės situacijos, tik sovietus reikia pakeisti į koroną?  Taip, turėjome aukų. Bet ar tai mus ne sustiprino, ar nesutelkė į stiprų kumštį? Dievas mums padėjo ir palengva, palengva išsivadavome. Jautėme, gerai jautėme, kad kažkas tai padeda.
  Dabar, besiklausant istorikų, išryškėja, kad, kiek daug buvo nuostabių sutapimų šiai nepriklausomybei atgauti dar 2018 metais. Net plaukai piestų stojasi, jog be Dievo pagalbos to, papraščiausiai, negalėjo įvykti.

  Turime, visada turime laisvą valią, kurios dėka vis padarome ne tuos sprendimus, kurie reikalingi. Per visą savo Lietuvos istoriją pasukame ne ta kryptimi, bet…. Dievas labai kantriai mums vis leidžia pradėti viską iš naujo. Viskas klostėsi, kaip nereikia geriau. Taip, turėjome aukų, neišvengiamai turėsime ir dabar. Bet istorijos palikti ženklai mums rodo, kad esame Dievo globojami ir bus vėl viskas gerai. Ne be reikalo palikta Šiluva su Šiluvos švenčiausios Mergelė Marijos apsireiškimu. Ji apsireiškė ne katalikui, o kitatikiams, kurie tada buvo stiprūs Lietuvoje. Ne be reikalo įsitvirtino jos kultas mūsuose. Šventoji Dvasia labai stipriai padeda per Marijos asmenį. Štai čia mes esame teisingame pasirinkime.

Ar tau, štaziau,       2020-03-25 8:08

jau prireikė patepimo? Nepadės. Visos vonios švęsto vandens reikėtų ir kelių bačkų aliejaus.

stasys        2020-03-25 7:49

ar bent spėja juos patepti į paskutine kelione ? niekas to nežino ir žinoti nenori . Popiežius slepiasi nuo corono viruso .. sunku būti tuo kuo nesi . (mintis kavos puodelyje).

Štai taip.       2020-03-25 6:21

Atstumiame Dievą, kai Jo nereikia, o po to dar klausiame, kur Jis buvo, kai įvyko tas ir tas. Dievas visada yra šalia, tik turime leisti Dievui būti su mumis. Jis visada nori mus padėti, tik turime leisti Jam tai daryti. Mums duota laisva valia rinktis, tad jei pasirinkome būtį be Jo, tai ar galime ką nors kaltinti? Liudiju, kad turiu Dievą širdyje, tad turiu ir ramybę, gyvenimo aiškumą, turiu daug ženklų, nes galiu juos matyti. Daug žmonių mane išdavė, bet Jėzus manęs neišdavė. Gera, labai gera būti su Juo.) Toli ieškoti nereikia, nes Dievas yra žmogaus širdyje, kalba per sąžinę. Tereikia atsisukti į Jį ir kalbėtis. Širdimi kalbėtis, t.y. mintis sukaupti į Jį, o per širdį gausi atsakymą. Dabar labai patogus laikas tokioms rekolekcijoms, kai esame neplanuotose atostogose.


Rekomenduojame

Arūnas Bubnys. 1941 m. birželio sukilimas Vilniuje

Seime registruotas įstatymas siekiant apsaugoti Lukiškių aikštę nuo tolesnio jos išniekinimo

Rasa Čepaitienė. Pornokratija*

Nacionalinis susivienijimas reikalauja Remigijaus Šimašiaus atsistatydinimo

Ramūnas Karbauskis. R. Šimašiaus pliažas tampa Tautos kančias menančios aikštės išniekinimo simboliu

Rasa Čepaitienė. Suklastota meilė

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus vardo pliažo naujienos

Robertas Grigas. Man tai buvo skiepai nuo bet kokio sovietizmo

Tomas Baranauskas. Apie magišką smėlio galią

Prisiminkime ir atminkime. Goda Krukauskienė: Budavonės kankiniai

Algimantas Rusteika. Vienybės klausimu: tiesa išlaisvina

Vygantas Malinauskas. „Kaip ant tyčių...“

Vytautas Radžvilas. Sisteminė „opozicija“ – nomenklatūrinio režimo atrama

Nuo bačkos. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė: Šimašius būtų puikus prezidentas

Liudvikas Jakimavičius. Sprigtas į snapą Gaidžiui

Vidmantas Valiušaitis. Geopolitinė „senosios tvarkos“ griūtis ir Birželio sukilimas

Liudvikas Jakimavičius. Valstybės pliažas

Artūras Račas. Monika pretenduoja į Metų citatos autorės titulą

Vygantas Malinauskas. Kas čia yra „tas“, kuris „gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare“?

Paraštėje. Nida Vasiliauskaitė. Tai klasizmas, joks rasizmas

Vytautas Sinica. Šimašius Lukiškių aikštę nutarė paversti pliažu…

Geroji Naujiena: „Nebijokite!“

Liudvikas Jakimavičius. Skambėjimas mūsų laikais yra dalykas svarbesnis už turinį

Tomas Bakučionis. Teisinių „stebuklų“ ir nuogų karalių šalis

Kęstutis Bacvinka: „Kas apgins gyventojų lėšomis įkurtą parką“

Andrius Švarplys. Kam painioti savo politines aspiracijas su mokslu ir akademiniu pasauliu?

Andrius Švarplys. Keli štrichai Naujosios Amerikos portretui

Algimantas Rusteika. Niekas nenori nieko keisti

Nida Vasiliauskaitė. Vienintelis lemtingas dalykas – dvasinis kalibras, ontologinis rangas

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas, palydėtas jo paties komentaru

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.