Demokratija ir valdymas

LINVO koalicija: „Valstybė privalo turėti ilgalaikę imigracijos ir emigracijos strategiją“

Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 2 d. 11:42

5     

    

LINVO koalicija: „Valstybė privalo turėti ilgalaikę imigracijos ir emigracijos strategiją“

Siūlome susipažinti su Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicijos pareiškimu, kuriuo valstybės vadovai ir valdžios institucijos raginami parengti ir su visuomene aptarti ilgalaikę migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje programą. Taip pat siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, jog ne visi trečiųjų šalių piliečiai, patekę į ES, gali būti laikomi pabėgėliais ir pretenduoti į pabėgėlio statusą.

* * *

Lietuvos Respublikos Prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai

Žiniasklaidai

 

LIETUVOS INTELEKTUALŲ IR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ (LINVO) KOALICIJOS PAREIŠKIMAS

 

Dėl pabėgėlio statuso, migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje
2016 m. kovo 1 d.
Vilnius

Europos ir Lietuvos viešojoje erdvėjeaštrėjant diskusijoms tarp visuomeninių ir politinių jėgų,remiančiųtik pabėgėlių humanitarinę globą,iš vienos pusės, ir nevaldomos imigracijos šalininkų, iš kitos, Lietuvos valdžios institucijos, mėgindamospateisinti nuostatąperkelti į Lietuvąir dalį migrantų, apibendrintai juos įvardija pabėgėliais.

Atkreipiame dėmesį, kad ne visi į ES valstybes atvykstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą.

Pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas pabėgėlio statusas gali būti suteiktas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, žeminamas jo orumas, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.).

Pagal 1990 m. Dublino konvenciją ir ją papildančius reglamentus pabėgėlio statuso suteikimo klausimas sprendžiamas ES valstybėje, į kurią trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės pateko pirmiausiai, ir jam gavus pabėgėlio statusą, atitinkama tokio statuso asmens apsauga ir teisės tampa privalomos ir kitoms ES valstybėms. Akivaizdu, kad Lietuva dėl savo geografinės padėties sprendimuose suteikiant pabėgėlio statusą beveik nedalyvauja, tačiau turi juos besąlygiškai vykdyti.

Yra žinoma, jog daug trečiųjų šalių gyventojų į ES patenka iš šalių, kuriose nevyksta kariniai konfliktai, jie nėra persekiojami, nekyla grėsmė jų gyvybei (pvz., iš Turkijos, Pakistano, Maroko ir kt.). Tokie asmenys pagal minėtų konvencijų nuostatas negali būti laikomi pabėgėliais ir pretenduoti į pabėgėlio statusą. Jiems gali būti suteiktas papildomos apsaugos statusas. Į papildomą apsaugą galintis pretenduoti asmuo apibrėžiamas kaip trečiosios šalies pilietis ar asmuo be pilietybės, kuris negali būti laikomas pabėgėliu.

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicija nekvestionuoja Lietuvos valdžios sprendimo solidarizuojantis su Europos Sąjungos valstybėmis priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių statusą turinčių trečiųjų šalių piliečių. Tačiau kartu su pabėgėliais į ES valstybes masiškai plūstant migrantams, kviečiame Lietuvos valdžios institucijas nevadinti jų visų pabėgėliais, o atvirai su visuomene svarstyti ne tik pabėgėlių priėmimo, bet ir galimo dalies migrantų perkėlimo į Lietuvą klausimus.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad imigracijos klausimų svarstymas Lietuvoje negali būti atviras ir keliantis visuomenės pasitikėjimą, kol bus ignoruojama ypač skaudi ir pavojinga valstybei masinės piliečių emigracijos tema. Statistikos duomenimis per pastaruosius du dešimtmečius iš Lietuvos emigravo beveik trečdalis (apie 900 tūkst.) gyventojų.Nerimą kelia tai, kad Nacionalinės pažangos programoje (strategija „Lietuva 2030“) nėra net užuominos apie šią Lietuvą ištikusią egzistencinę problemą. O verslo grupės kaip atsvarą emigracijai netgi siekia skatinti imigraciją, kad darbo rinką papildytų iš svetur atvykę „kvalifikuoti specialistai“ ir nereikėtų savo piliečiams gerinti darbo sąlygų ir didinti atlygio, tuo būdu sudarant sąlygas jiems neišvykti iš Lietuvos.

Analogiškas didžiųjų ES valstybių politinio elito ir verslo sluoksnių požiūris sukėlė migracijos krizę, kurį paskatino ES valstybių dezintegraciją: Šengeno erdvėje jau imama varžyti ES piliečių judėjimo laisvė, stabdomas Dublino konvencijos galiojimas (Vengrija), rengiamasi referendumu spręsti dėl išstojimo iš ES (Didžioji Britanija) ir pan.

Akivaizdu, kad Lietuvos valstybės vadovų bei politinio elito požiūris į valstybės ir tautos, kaip politinio subjekto, išlikimo galimybę negali būti trumparegiškai grindžiamas ekonomine nauda. Valstybė privalo turėti ilgalaikę imigracijos ir emigracijos strategiją, atsakingos institucijos turi parengti ir įgyvendinti šių procesų suvaldymo programas, įskaitant reemigraciją skatinančias priemones. Bet koks delsimas sukelia negrįžtamus padarinius valstybei ir visuomenei.

Atkreipiame valstybės vadovų ir valdžios institucijų dėmesį, kad emigracijos masto ignoravimą visuomenė vertina kaip valdžios atsakomybės arba gebėjimų stoką garantuoti valstybės suverenumą ir tautos tęstinumą.Todėl raginame Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę ryžtingai imtis kompleksinės ir ilgalaikės imigracijos ir emigracijos strategijos rengimo ir įgyvendinimo, ypač –neatidėliotinų priemonių emigracijai suvaldyti ir reemigracijai paskatinanti.

Saulius Arlauskas, teisės filosofas, mokslų daktaras,profesorius;
Antanas Buračas, LMA akademikas, profesorius, Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys;
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, M. Romerio universiteto profesorė;
Bronius Genzelis, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras, Valstybinės mokslo premijos laureatas;
Laura Janulevičiūtė, teologė, teisės magistrė;
Aldona Birutė Jankevičienė, advokatė;
Vidmantė Jasukaitytė, rašytoja, publicistė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto ,,Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, Lietuvos moterų sąjungos įkūrėja, literatūros premijų laureatė;
Vladas Kančauskas, dailininkas, skulptorius;
Petras Kunca, smuikininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius;
Krescencijus Stoškus, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso ir Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos pirmininkas;
Jūratė Markevičienė, kultūros antropologė, paveldosaugininkė,  tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOSnarė;
Edita Milaševičiūtė, rašytoja, Nepartinio demokratinio judėjimo tarybos narė;
Gediminas Merkys, sociologas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
Gediminas Navaitis, psichologas, M. Romerio universiteto profesorius;
Alvydas Pauliukevičius, medicinos mokslų daktaras, profesorius;
Vytautas Rubavičius, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras;
Daiva Tamošaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, rašytoja, filosofė;
Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas ir teoretikas,M.Romerio universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras;
Gytis Vaitkūnas, dailėtyrininkas, kultūrologas;

Nevyriausybinės organizacijos:
Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija –  Romualdas Povilaitis
Piliečių gynimo paramos fondas –  Stasys Kaušinis
Nepartinis demokratinis judėjimas –  Krescencijus Stoškus
Lietuvos karjeros specialistų asociacija –  Kęstutis Mikolajūnas
Lietuvos aeroklubas –  Jonas Mažintas
Nacionalinė antikorupcijos asociacija –  Kęstutis Zaborskas
Lietuvos Helsinkio grupė –  Stasys Stungurys

Nurodytų asmenų pritarimą tvirtinu:
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas   Vytautas Budnikas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Vidmantas       2016-03-3 18:42

Pareiškimas, aiškiai persunktas kosmopolitine dvasia. Ar mažai Lietuvai yra reikalingi kultūriškai nesiintegruojantys vadinamieji pabėgėliai? Juk tai “pabėgėliai” - kolonistai!

Pabėgėliai ar ekonominiai migrantai?       2016-03-3 18:32

Manau, jog LINVO pareiškimas tikrai yra per švelnus, labai jau besistengiantis pareikšti tai, ką patys euroglobalistai kadaise surašė, tačiau pastaruoju metu ir to jau nenori laikytis, būtent dėl šių dalykų:
1. Visi (be išimties) “pabėgėliai”, atvykę į ES iš jiems saugios Turkijos, yra ne pabėgėliai, bet ekonominiai migrantai, besiveržiantys į pažadėtąjį rojų - Vokietiją.
2. ES nėra monolitinė valstybė (bent kol kas ją sudaro valstybės su ribotu suverenumu), todėl netgi tikrieji pabėgėliai, atvykę į bet kurią pietinę ES-os valstybę, Lietuvai nėra ir bent kol kas nebus pabėgėliais. Lietuvai galėtų būti pabėgėliais tik tie, kurie atbėgtų iš jai kaimyninių valstybių (Lenkijos, Kaliningrado srities, Švedijos, Latvijos, Baltarusijos). Kaip visi puikiai žinome, šiose valstybėse nėra jokio persekiojimo, jau nekalbant apie genocidą.
3. “Solidarus pasidalinimas pabėgėliais” būtų tik tuo atveju, kai visus pabėgėlius priglaustų pačios turtingiausios ES valstybės. Argi būtų sodarumas didinti ekonominę naštą, primetant pabėgėlius toms šalims, kurioms ta našta ir šiuo metu netoli dešimt kartų sunkesnė už turtingiausių ES valstybių. Kai ekonominės naštos susilygins, tuomet prašom: “krikščioniškai dalinkimės ekonomine našta drauge”.

Pikc       2016-03-2 23:03

“Atkreipiame dėmesį, kad ne visi į ES valstybes atvykstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą.” - Tai kad pagal valdžiagyvių priimtą “giliamintišką” įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” pataisą, nėra JOKIO skirtumo, kas ten tokie atropoja - prieglobstis privalo būti suteiktas visiems - ir taškas. Nes juk “solidarizuojamės su Europa”. smile

Clerkenwell FX       2016-03-2 15:54

Lietuvos valdziazmogiai tera ES elito baudziauninkai impotentai. Jie niekada nesugebes pastoveti uz musu salies interesus.

800       2016-03-2 12:18

Grąžinkit apie 800 tūkstr. išvykėlių, kurkit darbo vietas, duokit pašalpas jaunoms šeimoms įsigyti gyvenamąją būstui, nes Lietuvoje, rajonuose neįmanoma išlaikyti save, savo šeimą, įsigyti gyvenąmąjį būstą, vaikams suteikti sveiką psichologinę aplinką.

Rekomenduojame

Alvydas Medalinskas. Istorinė diena

Edvardas Čiuldė. Smulkioji karo tautosaka: aforizmai, barbarizmai, lyrizmai (VIII)

Karas Ukrainoje. Šimtas septyniasdešimtoji (rugpjūčio 12 diena)

Išskirtinis interviu: „ES sėja savo naikinimo sėklas“, - sako Lenkijos Seimo narys Ryszard Legutko dėl ES institucijų požiūrį

Vytautas Sinica. Šiandien Vilniuje veikia nepaaiškinamas dalykas - Venclovos namai muziejus

Kastytis Braziulis. Jaučiasi, kad artėja paskutinis žingsnis – teritorijos atsiėmimas iš priešo

Robertas Grigas. Apie karą ir leksiką

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt devintoji (rugpjūčio 11 diena)

Estija prisijungia prie šalių, reikalaujančių, kad ES ir Šengeno šalys kartu uždraustų Rusijos turistams keliauti į Europą

Von der Leyen nutraukė susitarimą, dabar mes neturime kur trauktis, ir turime imtis veiksmų, sako Kačinskis

Almantas Stankūnas. Opozicija, jeigu nutarėte kalbėti apie energetiką, tai nekalbėkite nesąmonių arba banalybių!

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.