Dienos aktualija, Politika, Demokratija ir valdymas, Visuomenės pokyčių analizė

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Tiesos.lt redakcija   2020 m. lapkričio 20 d. 23:47

26     

    

Linas V. Medelis. Skaudės, bet privalome eiti

Jūs nešat ryškų šleifą
Šios valstybės-kekšės,
O siela jos voliojasi purve.

      H. D. Toro

norėtųsi, kad šios grubios Henrio Deivido Toro (Thoreau) eilės būtų per ankstyvos sistemai, vadinančiai save Lietuvos respublika.  Apie mūsų valstybės santykinę okupaciją rašiau prieš aštuonerius su puse metų  („Karas prasideda. Okupantai, lauk!“). Okupacijos požymių atsirado gal net daugiau. Todėl šiek tiek dabarties pagyvintą straipsnį siūlau tiems, kas subrendo aštuoneriais metais. Tiems, kurie išdrįs protestuoti, priešintis naujų „sistemos virusų“ bangai. Tai nėra paprasta. Savo piliečiams svetimos valstybės tokius trypia Minske, Berlyne, Paryžiuje… O Vilniuje? Pradėkim nuo Indijos.

PILIETINIS NEPAKLUSNUMAS. Taikiai eisenai kelią pastoja sustiprintas policijos būrys. Iš eisenos atsiskiria pirma demonstrantų eilė ir lėtai, bet tvirtai artinasi prie jų. Vikriai darbuodamiesi lazdomis, policininkai tiesiog nukerta visą žmonių liniją ant žemės. Iki vieno. Iš eisenos atsiskiria antra linija, paskui trečia, paskui ketvirta… Atrodo, tai niekada nesibaigs. Vyrai ir moterys išdidžiai tylėdami eina į policininkų sieną nė nebandydami priešintis. Juos pasitinkančios medinės lazdos apkaustytos geležimi ir skirtos mušti žmones. Ir užmušti. Pakirsti lazdų smūgių jie susmunka, griūna į šalis tarytum kruvini kėgliai, ir juos vėl pakeičia kiti. Žmonės sąmoningai ėjo į mirtį.

Neišsigąskite, tai – ne Lietuva. Tai pasakojimas apie 1930 metų kolonijinę Indiją, mažas pilietinio nepaklusnumo epizodas ilgoje šalies kovoje už nepriklausomybę.

Dėl daugelio kultūrinių skirtumų toks pasipriešinimo būdas (satjagracha), matyt, neįmanomas europietiškame pasaulyje. Čia prigijo pilietinio nepaklusnumo sąvoka. Ją galima apibrėžti kaip sąmoningą moralei, žmogaus teisėms prieštaraujančių įstatymų, apskritai teisės aktų, taisyklių, oficialių norodymų ignoravimą, nepripažinimą, neigimą. Be provokacijų ir smurto iš „nepaklusniųjų“ pusės. Šitaip prisišaukiama bausmės – suėmimo, įkalinimo, o gal ir smurto. Būtina tokio nepaklusnumo sąlyga – mandagumas ir draugiškumas teisėtvarkos sargams.

Vieną didžiausių ir nepamirštų pilietinio nepaklusnumo pavyzdžių kažkada matėme Garliavoje. 250 policijos vyrų, „imdami“ mergaitę, esant reikalui, būtų panaudoję ir elektros priemones, ir dujas, ir gumines kulkas, ir šunis. Šito išvengta, kadangi pasipriešinimo iš esmės nebuvo. Baudžiamoji atsakomybė tebegresia, berods, tik vienai gana gležnai moteriškei, užpuolusiai ir apdaužiusiai (tokie gandai) ginkluotą ir šarvuotą policininką. Sistema ieškojo ir kūrė įkalčius, ne vienam gadino gyvenimą ir baudė psichologine agresija.

Stebina, kad tarp viso pulko puolančių vyrų neatsirado nė vieno, kuris būtų išdrįsęs prieštarauti, nedalyvauti šioje gėdingoje ir garbingą Lietuvos policininko vardą suteršusioje istorijoje. Labai pavojinga mums visiems, jei šis atvejis būtų simptomiškas visai Vidaus reikalų struktūrai. Juk neįtikėtina, kad visas būrys būtų pasidavęs tik pigiai didžiosios žiniasklaidos propagandai, Garliavoje budėjusius žmones vadinusios padugnėmis, patvoriniais, neleidžiančiais vykdyti teismo (tikrai?) sprendimo. Ministrai keitėsi, nė vienas neišdrįso net paklausti, kam tai naudinga. Neišdrįso, nes jų, susirišusių melo ir prievartos virve, pernelyg daug.

O kuo gi čia dėta Indija? Okupantų retorika per 80 metų nedaug pasikeitė – lordas Irvinas (Irwin), faktiškas šalies valdovas, Indijos įstatymų leidybos asamblėjoje (buvo tokia britų kolonizuotoje šalyje, kiek primenanti mūsų Seimą) sakė: „Mano ir mano vyriausybės nuomone, tai bandymas daryti tyčinį spaudimą teisėtai valdžiai masiniais veiksmais ir tai turi būti vertinama kaip pavojingas, nekonstitucinis, ardomasis veiksmas. Masinis judėjimas, net jeigu jo įkvėpėjai planuoja jį kaip neprievartinį, yra ne kas kita, kaip jėgos vartojimas ypatinga forma, o kadangi jo atvirai skelbiamas tikslas – padaryti vyriausybės veiklą neįmanomą, pastaroji privalo arba priešintis, arba atsisakyti savo įgaliojimų“. Šiais lordo Irvino argumentais galėtų pasinaudoti Lietuvos prokurorai ir teisėjai, nagrinėdami „neteisėtų“ protestuojančiųjų bylas.

Kuo čia dėta okupuotoji Indija? Todėl, kad žodis „okupacija“ girdimas vis dažniau ir garsiau. Pavyzdžiui, sakoma: tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava; Lietuva – ne suvereni valstybė, o įvairių gaujų valdomas kraštas; valdžios elgesys su žmonėmis iš esmės nesiskiria nuo svetimųjų; mus valdo padugnės, oligarchai, politekonominė mafija…

JEIGU TAIP YRA LIETUVOJE. Šiandien kalbama apie vidinę Lietuvos okupaciją.

Trumpiausias okupacijos apibrėžimas yra toks: tai kitos valstybės teritorijos užgrobimas, paprastai karine jėga, ir jos valdymas. Šita tema rašomos disertacijos, ir jos gana nuobodžios. Žodis „okupacija“ yra negeras, nevartotinas, įžeidžiantis žodis. Galima išsiversti šalutiniais požymiais. Savo kryptinga veikla (arba nusikalstamu neveikimu) okupacinė valdžia ir jos statytiniai skatina veiksnius, kurių požymiai buitinės analizės lygmeniu yra:

- teisinės sistemos degradacija, kai reikiamą sprendimą galima nupirkti (nebūtinai pinigais) arba paveikti nurodymu „iš aukščiau“, o „smulkmė“ sodinama už grotų;

- socialiai, politiškai ir ekonomiškai aktyviausių visuomenės narių išstūmimas iš šalies arba izoliavimas;

- alkoholizmas ir narkomanija;

- valstybės saugumo problemų ignoravimas (valdantieji bet kuriuo atveju tikisi išsaugoti įtaką);

- politinių mažaraščių ir kvailių veiklos skatinimas, sau pasiliekant sprendimo teisę, paperkant juos pinigais, renkamais postais, apdovanojimais;

- aukščiausių postų valstybės valdyme pardavinėjimas (atidirbama jau atsisėdus į valdininko kėdę);

- valstybinių resursų vogimas arba korupcinis išpardavimas (šiandien, pvz., miškų);

- žiniasklaidos (įskaitant ir valstybinę) degradacija ir paperkamumas, jos savikontrolės priemonių sužlugdymas;

- valstybinės kalbos ir šalies istorijos niekinimas;

- atkaklus tokių sąvokų kaip dora, sąžinė, savigarba, pasiaukojimas, kilnumas, patriotizmas stūmimas iš piliečių sąmonės…

Skaitytojui palieku pačiam sugrupuoti šiuos okupuotos valstybės požymius pagal svarbą ir pačiam spręsti, ar terminas „okupacija“ naudotinas situacijai Lietuvoje apibrėžti.

Lietuvos Konstitucijos 3 straipsnyje skelbiama: „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (išskirta mano – L.V. M. past.). „Okupantai“ atvirai neprievartauja, jie dabar panašūs į namų vagį, o mūsų kasdienybė dabar primena namų vagies – paties bjauriausio – ieškojimą: nepatiklumu, įtarumu užkrečiami visi, o niekšas gali būti ir artimas žmogus. Jo veidas – kaukė. Jis meluoja, išsisukinėja, šmeižia kitus, jo kalbos skiriasi nuo darbų, jis nemėgsta viešumos ir konkrečių klausimų, nes negali pasakyti tiesos. Iš to jį galima atpažinti. Jis niekšas, bet vis dar savas.

VEIDAI KEIČIASI, PRINCIPAI – NE. Nepaminėtas vienas baisiausių okupacijos rodiklių: neviltis, pasireiškianti savižudybių skaičiumi. Žinoma, tai irgi gali būti (ir yra) laikoma protesto prieš tokį gyvenimą forma, kai agresija nukreipiama į save. Dažna išeitis – emigracija. Tai geriau nei savižudybė – greitas, paprastas, įprastas problemų sprendimo būdas. Bent jau tuo geriau, jog Lietuvai lieka viltis, tikintis jos sūnų ir dukrų sugrįžimo.

Kita vertus, Gandis yra rašęs ir taip: „Ne visada reikia aureole vainikuoti mirtį kartuvėse (taip anglai dažnai bausdavo sukilėlius Indijoje – L.V.M. past.), dažnai tokia mirtis lengvesnė už sunkų ir nuobodų darbą maliarijos puolamoje vietovėje“.

To kruopštaus, atkaklaus, pasiaukojamo darbo taip trūksta. Tuo tarpu okupacinė valdžia negali leisti ilgo nuoseklaus darbo valstybės labui. Dirbant nuosekliai reikia mąstyti, o tai pavojinga stabilumui. Štai kodėl mūsų valstybėje tiek daug projektų, tiek daug „muilo“ (burbulinių) strategijų ir vizijų, partinių susitarimų ir priesaikų, bet nėra aiškaus veikimo plano. Bjaurimės dabartimi, ateitis skendi migloje, o vyriausybė, partija, tūnodama prietemoje, lyg įgudusi kortas metanti būrėja visada išburs, ko jums labiausiai reikia arba ko jūs bijote ir nuo ko ji pažadės jus apsaugoti.

Valstybę stiprina galvojimas apie ateitį. Juk jokios tautos, net priešų, negalima palikti be vilties. Kai kiekvienas pilietis susimąstys, kokia turi būti prezidentūra, vyriausybė, seimas, teismas, kad juos būtų galima gerbti, kokia turi būti valstybė, tai jau bus žingsnis į kitokios valstybės kūrimą. Kuo greičiau atsikratysime trikdžių tam žingsniui į ateitį, tuo greičiau pajudėsime iš tos balos, kuri vadintina Lietuvos dabartimi. O jie negalvoja. Jiems gera kaip yra, todėl praktiškai visose šalies gyvenimo ir darbo srityse stengiamasi išlaikyti dabar esamą daugumai žmonių nepakenčiamą padėtį.

KIEKVIENAS PADORUS ŽMOGUS YRA PAVOJINGAS. Pasak H. D. Toro, jeigu valstybė teisia neteisingai, padorūs žmonės privalo sėdėti kalėjime. Šis amerikiečių rašytojas, poetas, natūralistas, industrinės plėtros ir globalizacijos kritikas, istorikas, filosofas (taip pat žinomas dėl vengimo mokėti mokesčius) savo esė „Apie pilietinio nepaklusnumo pareigą“, sakytume, mokė piliečius nemanyti, kad valdžia iš dievo, o reikalauti tobulinti (ne panaikinti) valdžią. Neturime pamiršti, ir jiems neleiskime pamiršti, kad valdžia, vyriausybė yra tiktai mūsų pasirinktas būdas valdyti valstybę, sakė jis. Taigi, šis žmogus įvedė pilietinio nepaklusnumo sąvoką. Levas Tolstojus į religines aukštumas iškėlė nesipriešinimo blogiui jėga idėją, o Mahatma Gandis išbandė pilietinį pasipriešinimą praktiškai.

Su tam tikromis išlygomis galima sakyti, kad Lietuvoje šiuolaikinis pilietinio nepaklusnumo etapas vangiai, bet yra prasidėjęs.

Pavienių asmenų arba nedidelių grupių pilietinis nepaklusnumas yra desperatiškas bandymas išjudinti kalną. Jeigu šito nepavyksta padaryti, toks bandymas bent jau gali patraukti ir ilgainiui patraukia daugelį kitų. Istorija pilna tokių pavyzdžių, atsiranda jų ir Lietuvoje. Šiandien tėvynės išdaviku ir nusikaltėliu galima viešai pavadinti kone kiekvieną aukštesnį teisėtvarkos pareigūną, Seimo ar vyriausybės narį, ypač atsisveikinantį su savo pareigomis. Aukščiausieji „nariai“ viešojoje erdvėje arba pašnibždomis pernelyg dažnai vertinami kaip valstybiniai vagys ir sukčiai…

Ir retai kuris pareikalaus paneigimo. Nes įžeidinėtojas teisme gali pateikti neskelbtinų faktų. Tada tenka ieškoti kokios nudvėsusios katės policininko uniforma… Jie bijo, nes baimė ir nemigo naktis yra nuolatinis jų palydovas. Jie pasmerkti, netgi patys geriausi, esantys „žulikų“ apsuptyje. Kaip šaukštas medaus deguto statinėje, nes joks žmogus dabar jau negali būti arti valdžios, nesusitepęs gėda. Jie rausta, bet vis viena sėdi. Jie girdi: gerbiamas Seimo nary X, gerbiamas Y, gerbiamas Z; ar jie girdi, ar jiems vaidenasi: gerbiamas Šviniau, gerbiamas Daktare, gerbiamas Mongolai…

AK, TAU GĖDA?! Ką gi galėtų pasakyti tie, kurie netrukus bus teisiami už pilietinį nepaklusnumą? Ką jie privalėtų pasakyti savo teisėjams?

„Vienintelis, jums teisėjams ir tarėjams, atviras kelias yra toks: arba pasitraukti į atsargą, šitaip atsiribojant nuo blogio, jeigu suprantate, kad įstatymas, kurį vykdyti jūs pašaukti, yra blogis ir kad aš iš tiesų nekaltas; arba kuo griežčiau mane nubausti, jeigu tikite, kad vyriausybė ir įstatymas, kuriems jūs tarnaujate, yra naudingi šios šalies liaudžiai, ir mano veikla kenkia bendrai gerovei“ (iš Gandžio kalbos teisme 1922 metų pavasarį).

Mūsų laikais, deja, pakankamai turime popierinių „grobuonių-paukščių“ iš savo padebesų ieškančių silpnų ir pažeidžiamų. O iš kokio Londono ar Madrido spigus balselis galėtų atsiliepti viename ar kitame populiaresniame interneto portale straipsnio pavadinimu: „Tą dieną man buvo gėda, kad esu lietuvė (lietuvis)“,  arba tiesiog „Man gėda“, arba „Velniop, tą Lietuvą“…

Bepigu gėdytis, kai esi dengiamas „okupantų“ ar gyveni Vakarų užpečky. Pasikeisk vardą, pavardę, pasikeisk lytį ir smegenis, ir nebebus gėda. Laimei, taip mano ne visi. Gal tie emigravę, save ištrėmę ar valstybės kasdienybės išvaryti lietuviai nori grįžti į Lietuvą? Gal jie nenori atsidusti, kaip seniai, labai seniai atsiduso sena rašytoja: „Sugrįžau į Lietuvą, Lietuvos neberadau“? O ji vis dar yra. Ir čia, ir dabar.

Nedūsaukim: o, kad galėčiau paveikti istorijos eigą… Negali ar nenori? Tada slėpkis ir gyvenk tyliai. Gyvenk tyliai, tačiau kai kas lems tavo gyvenimą už tave.

Jeigu nori spręsti pats, turi dalyvauti, turi veikti ir dirbti, net rizikuodamas savo dabartimi ir, gal būt, ateitimi. Ir ten, toli, ir čia, namuose.

Ir testiprina Tave dar viena H. D. Toro išmintis:
Tik nedaugelis žmonių – didvyriai, patriotai, kankiniai, tikri reformatoriai – sąžiningai tarnauja valstybei, todėl, dažniausiai, būtinybės verčiami, priešinasi jos iškraipymams ir dėl to jie paprastai laikomi valstybės priešais.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Leon Weinstein       2020-11-24 17:23

621: Štai mes sužinojome, kas tampo Bideną, Merkel, Macroną už virvučių, o pats lieka šešėlyje ...

Ateina Didysis perkrovimas - galutinis asmens laisvės klausimo sprendimas. Davosas, Obama, Klausas Schwabas, Trudeau ir kiti neofašistai.
https://leonweinstein.blog/2020/11/21/621/

...       2020-11-24 2:17

P. Vaičiūnas. “Patriotai”.

Jūs, dešinieji "patriotai", nužudėte mano VILTĮ       2020-11-24 2:04

Kai vienai tokiai patriotei, Landsbergio garbintojai, o gal tik mylėtojai palankiai užsiminiau apie Vengriją, Lenkiją, Latviją, Estiją..., mane sumaišė su žemėm ir prakeiksmais apipylė...
NEMĄSTYMAS, nesutarimas, piktybiškas kito pašiepimas, ir ... taip giliai ..., nuoširdžiai sakau - tik nauja okupacija išgelbės lietuvius nuo tarpusavio susinaikinimo.
Bet, esamone situacijoje ir tai jau nepadės. O ir nereikia!
30 metų tikėjau savo tauta…, gaila sudėtų vilčių ir prarasto laiko.
Ir dar tas NS, sujaukė..., prišiko į dūšią..., ir patikėjusius paliko…
Patriotai - įdiotai ! (A. Šliogeris).
Landsbergis su savo gauja…, NS…, ir krūva komentatorių pasitenkinantys tuščiu oro drebinimu ... tik visiškas kvailys dar gali ... tikėti.
Tik dar kas paveblenkit apie patriotizmą..., dešiniųjų vertybes…, prakeikti mulkiai…, tuščių pezalų mėgėjai…, jums taip žybtelti, kad ilgai ilgai laižytumėtės… prakeikti degeneratai…

Homo lituanus       2020-11-24 1:15

Atsimenate “... Aš komunistas,manau tuom viskas padakyta…”
Reziumė: „mąstymas ne šios tautos dimensija“, - mamau tuom viskas pasakyta.

stasys       2020-11-23 8:50

šiandien pervertas  2020-11-23 7:37 .. jums kaip ‘marsiečiui’ priminsiu dienos darbotvarkė numato kitas rimtesnes problemas Lietuvai . Tai apie ka rašote labai tinka pavasariui iki kurio dar reikia kaip mors ištempti .. kad vėl sėstume prie stalo aptarti ta ‘dzigu-dzigu’ KAIP klausima.

šiandien pervertas       2020-11-23 7:37

LR Seime gins Žmogaus teises, kuriu svarbiausios yra 5. O pati svarbiausia -žmogaus orumas - suprask - gėjų santuokos įteisinimas. Po kurio seks įsivaikinimas. Laisvė gyventi be moralės. Kaip ir po Spalio revoliucijos - SVOBODNAJA LIUBOVJ… Tik sifilio padaugėjo. Laiku sustojo. Aš laukiu kada gi mažas vaikas pasakys ant LGTB ,,santuokų” - KARALIUS NUOGAS!!! Juk tai krikščioniškos valstybės griovimo pradžia. Tragiškiausia, kad Seimo senbuviai, kaip Sysas, Gentvilas, na ir Andr. Navickas ploja rankomis. Jie ką - irgi mėgsta vienos lyties santykiu?

ah1       2020-11-22 12:32

čia kvietimas eiti vartoti vakcinų?  vartoti vakcinas kol ant kūno neliks sveikos vietos?

Audra siklineje       2020-11-22 12:10

Sveikatos ir kuo ilgiau gyvenkim,kad galetume ka nors perduot anukams,jei jie to nores.
Panasu,kad jie gyvena sau mes sau.
Isgyvenkim,spresdami nors po viena problemele,nesvaikim nuo ju gausumo Pasigendu jaunatviskesnio pozityvo,
Senesni zmones pesimistiskesni,tai netraukia kitu zmoniu palaikyti

Audra po kaldra       2020-11-22 12:06

Linkiu neismirti,o gyventi igai ilgai,kad galetume anukams perduot,jei jie to nores

Mūsų Stasiukas       2020-11-22 11:46

čia yra jėga, o užpečkio generolai tuščia vieta - mažai ko verti. Ar bent vienas prezidento A.Smetonos generolas nuėjo į mišką ginti Tėvynės - kovoti prieš Blogio imperiją? Kokios šalies automobiliais sugužėdavo nkvd-istai į mūsų kaimą ir kokios šalies “tušonka” pamaitinti, nežinot? Kad nežino Kapsukės prapiesoriai - mes tai žinome, bet ar žinote jūs, užpečkiečiai arba sofkutės didžiūnai, ką?

StasysG       2020-11-22 11:24

citata tinka šiandieninei BaltRusijai (Gudijai): “Ką gi galėtų pasakyti tie, kurie netrukus bus teisiami už pilietinį nepaklusnumą? Ką jie privalėtų pasakyti savo teisėjams?
„Vienintelis, jums teisėjams ir tarėjams, atviras kelias yra toks: arba pasitraukti į atsargą, šitaip atsiribojant nuo blogio, jeigu suprantate, kad įstatymas, kurį vykdyti jūs pašaukti, yra blogis ir kad aš iš tiesų nekaltas; arba kuo griežčiau mane nubausti, jeigu tikite, kad vyriausybė ir įstatymas, kuriems jūs tarnaujate, yra naudingi šios šalies liaudžiai, ir mano veikla kenkia bendrai gerovei“”

Ką Jūs       2020-11-22 10:42

žadate laimėti su užpečkio patriotais? Jei patriotiniai akademikai nenusileis iš savo pseudo intelektualinių aukštybių link Žemės, link paprastų žmonių dalios - nieko gero jūs nepešite. Nenustos kovoti citatų pagalba, svetimų žmonių minčių citatomis, o ne savo galva - nelaimėsite nieko, o toliau stumsite mus į savisusinaikinimą. Va, girdėjot kaip šiandien per dezi LRT plyšavo vienas super demagogas su aukštais moksliniais laipsniais, negirdėjote, ane? Dezistams labai nepatinka mažos, neskaitlingos tautos ir nacionalizmas, kurį reiktų pašalinti, bet nesako prapiesorius kaip, kokiu būdu jos bus likviduojamos ir kuriama Pasaulinė imperija - viena ir nedaloma. Stasiukas jus tiesiog supartalins, jei neatsieikėsite ir nekreipsite į jo nuomones dėmesio.

stasys        2020-11-22 9:23

Nėra sunku gražiais žodžiais apipavidalinti “mela” , ar Autorius supranta kam tapšnoja jo čia sekamos pasakos ? žmogiškumui ? NE . Prisidengti mažamete, va taip paaukojant jos ateitį Lietuvoje vargiai tokią kaltę nuplautu ir visi didžiojo Nemuno vandenys .Jei tik žmogus iš anksto žinotu kokias pasekmes sukels daromi spręndimai šiandiena, nieko nenutuokiančiai visuomenei, dar gerai pagalvotų ar visai tai kartoti ir tapti kartotinu. Seni žmonės sako tam kad melas ir toliau gyvuotu jam reikia vis daugiau gražiu žodžiu .Ar ne tam ‘gieda ta barzdota undinė’ ? Akmuo ištvers bet kokius ant jo iškaltus žodžius tik ar jie pergyvens tu žodžiu autoriu ..jau ne jam spresti . Prakeiksmas menininko, po kurio nelieka nieko ir jam dar gyvam esant Jis pats save pergyveno .Tokia melo kaina.

šviesi runkelyno ateitis       2020-11-21 22:43

  gražių paveiksliukų galerija:

liaudiesmenas.livejournal.com

Na ir kiek       2020-11-21 17:42

tu pseudo patriotų šiandien susirinko prieš Covid diktatūrą? Visi persigandę liko užpečkyje.

Vakarų užpečkyje       2020-11-21 17:31

na nežinau “turi veikti ir dirbti, net rizikuodamas savo dabartimi ir, gal būt, ateitimi. Ir ten, toli, ir čia, namuose”. Rizikavom jau ir dar surizikuočiau “ant pabaigos”, bet jau tikrai tik savo ateitimi (ir tik dėl jos nebuvimo). Vaikus atsargiai įspėju. O užpečkyje ko gero dar baisiau, nes čia žmonės be diktatūros patirties, išlepę. Jiems visi šitie dalykai kaip pagaliu per galvą. Gyvensim ko gero pogrindyje ir šnekėsimės vėl tik virtuvėj.

ErR       2020-11-21 16:58

Niekas niekuo nepades, kol nebaigsime klastoti, meluoti… Matyt, D paliko mus ir “padovanojo”: sumaise smegenines. Ner ateities. Rasineliai nepades. Kas tik dar biski galvojo - jau toli.

pastaba       2020-11-21 16:44

kam cituoti nežinomą Henrį Deivid Torm , jei yra Maironis!
negi tam , kad parodyti ...

grumstas >       2020-11-21 15:38

Nesupratama,tai     2020-11-21 11:46

Jeigu nebūtų Lukašenkos, tai jį reiktų sugalvoti- sukurti tokiems kaip pats.

>habilitās        2020-11-21 12:21

Jūs teisus, mano kuklia nuomone, V.Medelio tekstas tikrai geras, įžvalgus, sąžiningas. Ir – DAR VIENAS TEKSTAS prie daugybės kitų gerų, įžvalgių, sąžiningų. Patys sau rašome ir rašome tekstus… Geriau negu nieko, bet tik psichologine prasme. Vis pagalvoju: gerb. autorius juk jau anos, beveik nueinančios karos atstovas, o ir dauguma skaitančiųjų greičiausiai taip pat. Bent aš tikrai. Ir kas toliau? Jei jaunimėlis nei žino, nei į galvą ką ima, išskyrus savo privačius reikaliukus?

Mūsų karta neturi pamainos. Nėr pamainos – nėr ateities. Duok Dieve, kad klysčiau.

habilitās       2020-11-21 11:50

Kiekvieną sakinį būtų galima iškalti akmenyje ir išstatyti virš šios, 65 tūkstančių km² teritorijos, kaip a✝️a.
Pasirinkau dvi temas:
„Garliavoje budėjusius žmones vadinusios padugnėmis, patvoriniais, neleidžiančiais vykdyti teismo (tikrai?) sprendimo. Ministrai keitėsi, nė vienas neišdrįso net paklausti, kam tai naudinga. Neišdrįso, nes jų, susirišusių melo ir prievartos virve, pernelyg daug.“
✒✒✒
Keitėsi ne tik ministrai, bet ir premjerai ir net prezidentai, kurie ne tik nebandė išsiaiškinti kas už viso to stovi, bet nusikalstamai ignoravo, kai šeima kreipėsi į jO eKSCELENCIJA. Taigi, tų, „susirišusių melo ir prievartos virve“ yra pilna prezidentūra, nes norintis tapti prezidentu, į šias pareigas ėjo nuogas ir basas, t. y. be savo komandos. Sistema jam parūpino „patarėjus“.
✒✒✒
Iš to išplaukia kita šio straipsnio citata (sakyčiau, sentencija):
„Valstybę stiprina galvojimas apie ateitį. Juk jokios tautos, net priešų, negalima palikti be vilties. Kai kiekvienas pilietis susimąstys, kokia turi būti prezidentūra, vyriausybė, seimas, teismas, kad juos būtų galima gerbti, kokia turi būti valstybė, tai jau bus žingsnis į kitokios valstybės kūrimą.“
..... miela skaityti žodžius „Kai kiekvienas pilietis susimąstys“,  bet šioje, jau turinčioje savo antrąjį arba tikrąjį 65 tūkstančių km² teritorijos pavadinimą, to tikrai neįvyks. Perfrazavus vieno homoseksualaus ir turtingo žydo frazę: „mąstymas ne šios tautos dimensija“.
✒✒✒
Post scriptum (po parašytu)
Pedofilija mus valdė nesiviešindama, pederastija oficialiai ir jau viešai įsitvirtino valdžioje.

Nesupratama,tai       2020-11-21 11:46

autorius palaiko Lukašenką?

Viena pastaba, gerb. Linai -       2020-11-21 11:19

Dievas vis tik rašomas iš didžiosios raidės. Nebūkime kaip anie bolševikiniai ateistai. (Tai ne kabinėjimasis prie smulkmenų, nes tai – ne smulkmena.)

Prašalietis       2020-11-21 10:50

Lino V. Medelio “graudus ir ilgesingas” straipsnelis “Skaudės, bet privalome eiti”... parodo, kad ir po 30 “nepriklausomybės ir laisvės” metų, net paskaitę  Henrio Deivido Toro (Thoreau) eiles”,čiabuviai nepajėgūs suvokti realaus pasaulio… Nors visa žmonijos istorija rodo, kad čiabuviai niekada per visą žmonijos istoriją nebuvo, o ir negali būti iš principo laisvi ir nepriklausomi. Čiabuviai su savo vadais ir “elitais” visame pasaulyje visais laikais buvo užkariaujami ar perkami kaip Amerikoje savo laiku pas indėnus už “ugninį vandenį”, Afrikoje - už veidrodžio šukes ir stiklinius karoliukus, Europoje - už suteikiamas visiems vietos čiabuviams “vakarietiškas laisves ir demokratijas”, pripažįstant vietiniu “elitu” ištikimus “vakarietiškoms vertybėms” vietinius čiabuvius…. Taip kad visais laikais nesunkiai manipuliuojami naivūs ir “idėjų” pilni čiabuviai gali kiek nori “dūsauti; bandyti,norėti,nenorėti paveikti istoriją; slėptis,gyventi tyliai ar garsiai; dalyvauti, veikti, rizikuoti savo dabartimi ar ateitimi…. nuo jų niekas žiame pasaulyje nepriklausė, nepriklauso ir nepriklausys…. Vienintelis kelias yra “sucivilizuoti” iki tokio lygio kaip Amerikos indėnai, Australijos aborigenai. Kitu atveju visų laukia Afrikos žemyno šimtrus metų “vakarietiškai civilizuojamų” vietinių gyventojų likimas….

tai kad eina       2020-11-21 10:48

emigruoja ir kariasi
——
raudoniesiems pizdukams tas labai tinka - atsiveža vergų iš rytų.

StasysG       2020-11-21 10:45

Eiti paskui Baltarusiją?


Rekomenduojame

Karolis Venckus. Apie cenzūrą LRT

Andrius Švarplys. Visuomeninis transliuotojas neatstovauja nei Lietuvos konstitucinėms vertybėms, nei piliečiams

Vidas Rachlevičius. Visiškai nesvarbu, kas bus kultūros ministras, nes tai NIEKO nekeičia ir nekeis

Zigmas Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį...

Audriaus Bačiulio pastebėjimas: konservatoriai nutarė pradėti atvirą karą su Prezidentūra

Joana Noreikaitė ir Vincas Kubilius. Šimtoji „Tie-SOS!“ akcija

Jei dar negirdėjote. Vytautas Bakas klausė. „Gabrieliau, Ingrida: kas Jums yra aukšta politinės kultūros ir etikos kartelė?“

Andrius Švarplys. Facebookas ir Twitteris bendradarbiauja su Vietnamo, Turkijos, Rusijos ir Kinijos režimais

Andrius Švarplys. Čia tas pats, kas mokinių parlamentui suteikti tikrojo parlamento statusą

Algimantas Rusteika. Jie niekada nesikauna iki paskutinio šovinio

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujosios koalicijos susitarimas: ko tikėtis?

Nacionalinis susivienijimas: pareiškimas dėl solidarumo su Lenkijos valdžia

Robertas Grigas. Atmintinė lenkų „abortų teisių“ gynėjoms

Vytautas Radžvilas. Konvergencijos svajonė ir tikrovė

Audrius Bačiulis. Tikriausiai vienas labiausiai viešumoje nematomų Lietuvos ministrų

Algimantas Rusteika. Tegyvuoja Didžiosios Tolerancijos Revoliucijos metinės!

Andrius Švarplys. Žinios iš paralelinės visatos

Ramūnas Trimakas. Totalitarizmas grąžinamas septinmyliais žingsniais

Algimantas Rusteika. Apie bukumą ir lavonus

Raimondas Navickas. Nusprendžiau pats pasižiūrėti, ko tie respublikonai nerimsta

Andrius Švarplys. Pagaliau Facebookas bus paduotas į teismą dėl cenzūros

Geroji Naujiena. Mes nepriklausome tamsai

Rasa Čepaitienė. Parazitai

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas paragino naujojo Seimo narius atpažinti Dievo balsą, Tiesos balsą savyje ir jo klausytis

Algimantas Rusteika. Labanakt

Paskelbtas partizanų žinynas

Almantas Stankūnas. Apie JAV demokratiją

Algis Avižienis. D.Trampo pralaimėjimo priežastys

Algirdas Endriukaitis. Kursas prieš valstybę asfaltuojamas (I)

Ramūnas Aušrotas. Homoseksualumas įveikiamas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.