Liustracija ir desovietizacija, Intelektualų vaidmuo

Linas V. Medelis. Pasmerkim visus. Tegyvuoja utėlės

Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 13 d. 21:30

59     

    

Linas V. Medelis. Pasmerkim visus. Tegyvuoja utėlės

Šiomis dienomis paskelbtas dar vienas grupės inteligentų kreipimasis į visuomenę dėl poeto Justino Marcinkevičiaus užsipuolimų. Vėl. Vos ne mėnesį skaitančius ir žiūrinčius erzino vienas žiniasklaidos įkyriai brukamas rūpestis: ar tikrai esi tolerantiškas bei save gerbiąs pažangus Lietuvos gyventojas, jei lentynoje neturi dviejų svarbiausių gyvenimo knygų: viena – „Visi lietuviai žydšaudžiai“, antra – „Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas ir sovietinis svoločius“.

Panelės Rūta Vanagaitė ir Nerija Putinaitė yra nekaltos dėl to, kad aplinkui knibždant kolaborantams, negalėjo savo knygų  pavadinti taip paprastai ir aiškiai kaip aš jas pavadinau. Iš tiesų R.Vanagaitės knyga vadinasi „Mūsiškiai“, o N.Putinaitės – „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Didžioji pažangiosios žmonijos dalis (dauguma gyvenanti Vilniuje) abi knygas sutiko palankiai. Du filosofai ir publicistai pakankamai aiškiai išdėstė argumentus apie patriotiškumą, patriotų premiją ir moteriškės drąsą bei „demitologizacijų“ metodus ir taikinius. Pasiskaičius jų rašinius, prie šios temos būtų galima dėti riebų tašką. Neišeina, nes tema, atrodo, neišsemiama.

Sėsti prie kompiuterio klaviatūros pastūmėjo atsitiktinai į rankas pakliuvęs žurnalo „Naujasis židinys – Aidai“ paskutinis 2015 m. numeris, kuriame politologas, filosofas, publicistas Kęstutis K. Girnius rašo: „Grupė intelektualų, stojusi ginti Marcinkevičių, tai darė neatsitiktinai, nes gindami jį, jie gina save. Jei buvusį dvaro poetą galima laikyti žmogumi, nesusitaikiusiu su sovietine sistema, tai jie [t.y. intelektualai inteligentai] panašiai garbingai kovojo už lietuvybę“. Tokia pagrindinė straipsnio mintis. Šitaip metų pabaigoje Girnius spėjo įšokt į benuvažiuojantį traukinį, atsiliepti į spalio mėnesį paskelbtą, pasak autoriaus, poetą Justiną Marcinkevičių ginantį inteligentų kreipimąsi. Kitas Girniaus straipsnis „Sovietmetis tebėra su mumis“, paskelbtas jau Putinaitės knygai pasirodžius (tiksliau, nuskambėjus Putinaitės premijos istorijai). Girniaus požiūris į Marcinkevičių nepakito (kodėl turėtų?), o kaltinimų atsirado daugiau. (Beje, panašu, kad žiniasklaidoje vis dažniau imama kalbėti „visų“ vardu: lietuviai šiokie ir anokie, kaip ir „sovietmetis su mumis“ – tada knieti šūktelėti: „Kalbėk ne už mus, o apie save ir už save!“).

Štai keletas citatų apie tai, kaip mūsų visuomenė žvelgia į dabartį pro Girniaus akinius: 
„... buvę disidentai sulaukė daugiau priekaištų negu palaikymo, iš dalies dėl to, kad jie kitiems priminė jų [priekaištaujančių – red.] silpnybes ir kompromisus.
...ne tik nesutariama, bet ir baudžiama už klaidingą nuomonę, kaip senais gerais laikais [čia apie tai, kad premijos neskyrimas Putinaitei buvo jai bausmė].
...„Blogiečiai“ – tai rusai, žydai, lenkai, Maskvos emisarai [tai, pasak Girniaus, poetą ginančių nuomonė ]
...jis [Marcinkevičius] naudojosi iš KGB gauta Juozo Tumelio, Tomo Venclovos ir kitų studentų tardymų medžiaga“ (citatų pabaiga).

Autorius, demonstruodamas savo gana arogantiškas nuostatas, perša mintį, jog didžioji tautos dalis daugiau ar mažiau buvo/yra linkusi kolaboruoti (kolaborantas – okupacinės valdžios bendradarbis). Leidžiama suprasti, kad tai visi, nežuvę miške, nebuvę ištremti ir neemigravę. Atrodo, nekolaboravę bus tik Pilėnai. Taigi, matyt, nėra prasmės ginčytis su Vakarų šiltnamyje subrendusiu žmogumi, nebandančiu suprasti sovietinės realybės, negebančiu, nenorinčiu įsijausti į kolaboranto kailį. Tokiame kontekste „save ginantis“ kolaborantas esu ir aš.

Dabar žvilgterėkime į NE-kolaboravusius Marcinkevičiaus kritikus. Vienas pirmųjų, ėmęsis ginti skriaudžiamą Neriją, buvo „Veido“ žurnalo redaktorius ir direktorius Rimvydas Valatka (žr. „Dveji metai po Krymo užgrobimo – J. Oleko gynyba ir tautiniai Premijų karai“; beje, nemanau, kad iš principo teisingas ministro poelgis atpirko kitas jo nuodėmes). „Kas lieka iš laisvės, kai krašto apsaugos ministras gali atimti jau paskirtą premiją?“ – klausia straipsnio autorius, ant šitos logikos smaigo suverdamas visas aplink matomas valstybinio masto neteisybes ir nuodėmes, lyg pamiršdamas, kad premiją skiria ne komisija, o ministras. Rašo: „Dauguma lietuvių neabejoja Poeto nuopelnais Sąjūdžiui, laisvei, poezijai. Bet jis nėra šventasis“. Teisingai, o kas gi šventasis, Valatka?

Vos treji metai po Stalino mirties (šio sakinio pradžia mėgdžiojamos nelabai sąžiningo žurnalistinio žaidimo galimybės) Sibire gimęs Valatka, padarė tiems laikams nepaprastą karjerą (tolesni faktai lengvai randami internete). Studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Taip ir nepradėjęs dirbti istorijos mokytoju, devynerius metus buvo „Tarybinio studento“ redaktorius, ketverius – dirbo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto organo dienraščio „Tiesa“ informacijos skyriuje (pareigos nenurodomos), dar trejetą metų – savaitraščio „Gimtasis kraštas“ redaktoriaus pavaduotojas. Vėliau jis –Nepriklausomybės akto signataras, ir, trumpai, net Sąjūdžio „Atgimimo“ redaktorius. Gal Valatka tik apsimetė esąs aktyvus kolaborantas? Gal jis buvo aktyvus kovotojas už Lietuvą, tik tamsesniame kaputyje, po antklode, pastalėje?

Tada derėtų pripažinti išskirtinį šio žmogaus talentą: reikėjo labai pasistengti, nes beveik visos jo karjeros pakopos iki pat KGB veiklos Lietuvoje pabaigos buvo akylai stebimos, ir sunku įsivaizduoti, kad vienas savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vadovų į tokias pareigas būtų paskiriamas be saugumo žinios ir pritarimo. Nepaisant didelio populiarumo Lietuvoje, savaitraštis pirmiausia buvo skiriamas tautiečiams kapitalistiniame užsienyje auklėti ir siunčiamas nemokamai, kai kada net užjūrio adresatams protestuojant.

Persikelkim į kitą to paties apkaso galą. Ganėtinai paradoksalu, kad pats Patriotų komisijos pirmininkas Antanas Gailius taip pat gali būti drąsiai vadinamas kolaborantu. Praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje keliolika metų buvo „Vagos“ (stambiausia grožinės literatūros leidykla sovietmečiu) ir „Vyturio“ (literatūros vaikams leidykla) vienas vadovų. Tai reiškia, kad Gailius buvo ir vienas tų žmonių, kurie galėjo nurodyti rankraščio autoriui, kas rašyti galima, o kas ne. Kitaip tariant, cenzūravo tekstus pats ar nurodydavo tai padaryti jau pačiam autoriui.

Žiniasklaidoje pasipylus dar keliolikai Marcinkevičių trypiančių atsiliepimų (neseni pavyzdžiai: Sovietinio tvaiko gūsis, Įkvėpti poeto mylėjome ne Lietuvą, o guminę lėlę, Justinas Marcinkevičius ir Leninas, Patriotų žaidimai, arba pirmyn į praeitį, Lietuviai poetą Justiną Marcinkevičių vadina tautos dainiumi, jis laikomas šventu, o kalbėjimo galia sulyginama su Jėzaus Kristaus“ ir pan.), visus rašinių autorius galima santykinai grupuoti bent į kelias stovyklas: neįvertinti, įskaudinti ir pikti talentai, kaip koks labiausiai viename rajone žinomas dailininkas; taip reikalingo populiarumo ne ten ieškantys politikai, kaip vienai partijai vadovaujantis didelio senelio mažas anūkas, ir visi kiti, kurių ligą kažkada esu pavadinęs Tapino sindromu. Jų elgsena – tarytum instinktyvus siekis būti bandoje ir primena vaikystės epizodą, kai karą žaidžiančius berniukus vejasi ašarojantis pyplys: „Ir aš noriu! Aš už jus, aš su jumis! Paimkit, palaukit manęs!“ Ne kiekvienam Dievas siunčia keptą karvelį... Todėl parašysiu, išjuoksiu – gal pastebės, gal priims, gal numes…

Visus vienija sąmoninga antitautinė, antilietuviška, pozicija, o iš esmės tai yra siekis pagraužti kertinius mūsų kultūros, istorijos, valstybingumo stulpus, paniekinti istorines asmenybes, sektinus pavyzdžius. Ką tik nori: Margirį, Mindaugą, Kudirką, Basanavičių, Daukantą... Ir, be abejo, Marcinkevičių. Nesunkus ir mažiausiai profesionalumo reikalaujantis darbas.

Šioje temoje nėra paskutinių. Pirmuosius atsekti sunku. Postūmį Marcinkevičiaus puolimui, norėdami to ar ne, prieš ketvirtį amžiaus, matyt, suteikė Tomas Venclova ir Aleksandras Štromas. Žinia buvo paleista į LRT eterį 1991 m. birželį. Savo interviu jie teigė, kad Marcinkevičiaus apysakos „Pušis, kuri juokėsi“ herojai yra jie, o „Pušis“ parašyta KGB užsakymu. Tokia versija ir egzistuoja jau ketvirtis amžiaus. Tačiau yra duomenų, kad užsakymas atėjo per Lietuvos TSR rašytojų sąjungą, ir neatmestina galimybė, kad byla buvo įduota ne kam kitam, o Tomo tėvui Antanui, nes iki 1959 m. jis dar buvo sąjungos pirmininkas. Pabūti ar įsivaizduoti save disidentais nė vienam kaltintojų nebuvo pavojaus: nei laidos metu, nei sovietmečiu – ne Stalino laikai. Kita vertus, Tomas buvo vieno aukščiausių partinių veikėjų (kaip sakoma, Stalino saulę parvežusio Antano Venclovos) vienturtis, Aleksandras – LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus augintinis. Priminsiu, kad 1973 m. Štromui buvo leista išvykti gyventi pas seserį Margaret Kagan Anglijoje; Tomas su Viktoru Petkumi ir kitais užsienio žurnalistams Maskvoje paskelbęs apie vadinamosios Helsinkio grupės įkūrimą.1977 m. Česlovo Milošo (tada jis dar buvo ne Nobelio laureatas, o vieno universiteto JAV profesorius) kvietimu jaunasis Venclova išvyko į Ameriką. Tais pačiais metais Petkus buvo suimtas ir vėliau nuteistas trejus metus kalėti sustiprinto režimo kalėjime, septynerius metus lagerio, penkis tremties.

Viešai papasakoti televizijai, kaip tave pakuteno KGB, tada buvo nemenkas pliusas. Štai dabar ir paklauskime savęs: ar Tomas Venclova buvo kolaborantas? Apsilankę valstybės išlaikomame Venclovų name-muziejuje Pamėnkalnio gatvėje, pamatysite, kokiomis „siaubingomis“ sąlygomis augo Tomukas. Ir pasakysite sau: ne, toks žmogus – ordinais apdovanotas, premijomis apipiltas –toks negali būti kolaborantas. Net jei kartkartėmis apsilankius Lietuvoje jam čia sunku kvėpuoti. Tokia jau ši Lietuva…

O ta žaizda Marcinkevičiui maudė iki gyvenimo pabaigos.

***

Labai gaila, kad ne tiesos ir supratimo paieška, o Poeto puolimas tapo madingas, konjunktūrinis – tarytum asilas spardytų nebepasikeliantį liūtą. Suprantama, nėra itin korektiška kreipti kritiką į asmenis, o ne jų darbo vaisius Tačiau nesugebėjimas ar nenoras pažvelgti į sovietinės visuomenės akivarą, ir kartu jau nuolatiniu virstantis visa neigiantis, kritikuojantis, smerkiantis jų santykis su esminėmis tautos vertybėmis verčia kritikams priminti: kūrėją reikia skirti nuo kūrinio, kad ir kaip sunku būtų tai padaryti. Ir sužeistą sąžinę skirti nuo laikmečio amputuotos sąžinės. Vadinti Marcinkevičių „tautos dainiumi“ kabutėse, tas pat, ką Nyčę apšaukti „fašizmo ideologu“. Ir vieno, ir kito autoritetu naudojosi rudasis ir raudonasis režimai.

Ne už pagyras Stalinui tauta myli Poetą ir dainuoja jo eiles. Julius Algirdas Greimas tai suprato net būdamas toli nuo tėvynės. Užrašyta 1949 (!) metais: „Angažuojasi rašytojai, dailininkai, mokslininkai, nes didžiulėje netikėjimo ir beprasmiškumo jūroje atsiranda tikėjimo ir prasmės surogatas, kuris, nors ir surogatas, vis dėlto maistingas ir gyvybę palaikantis produktas“. Surogato būta, ir ne vien Marcinkevičiaus poezijoje. Tačiau didis kūrėjas sugeba pakilti aukščiau surogato, visada aukščiau purvo, kraujo ir pelenų.

2016 m. kovo 11 d.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Birutė       2016-03-17 17:18

Sovietinis laikmetis buvo ilgas, labai ilgas.Ir nemažai šiandieninių aršių Justino Marcinkevičiaus puolėjų tada sėdėjo necypteldami susirinkimų prezidiumuose ar salėse,  kur skambėjo liaupsės režimui ir jo rėmėjams, su visa reikiama “politine kepure ir politiniu užraukimu”! Ir tada neatsistojo nei vienas pasakyti, kad viskas yra ne taip,  kad taip gali kalbėti tik niekšai kolaborantai! Tačiau šių dienų “teisuoliai” mano, kad J.Marcinkevičius galėjo, ar net turėjo atsistoti ir pasakyti… Taip, neprieštaravo tada beveik niekas (prieštaravusieji gi atsidūrė lageriuose ar psichiatrinėse). Tačiau tūkstančiai tokių ėjo prie Parlamento, širdyse kartodami Justino Marcinkevičiaus žodžius apie Tėvynę, apie Lietuvą.
O kolaboravimo lygį nustatantiesiems noriu pasakyti: “Apsispakajinkit, lietuviai žino, kaip žiba auksas, o kaip šudvabaliai”.Beje, verti dėmesio ir Omaro Chajamo žodžiai:

Prieš tuos du tris kvailius apsvaigusius didybe
Kurie tikri, kad jie - pasaulio išmintybė,
Tu kvailį ir vaidink, nes asilų banda
Neasilą tuj pat apkaltins bedievybe.

stasys       2016-03-16 22:09

Gražiai autorius parašė,.. tik kažin ar jis skaitė tas abi knygas ,.priešingu atveju jo str. rastume konkrečiu citatų iš tu knygų kuriomis ir remtusi jo pozicija. O čia tik dar vienas emocijų pliūpsnis ,visoje toje jos (emocijos) jūroje .Gal vizgi reiktu išmokti reaguoti dalykiškai , apeinant ta vieša nuotaiku opinija ..priešingu atveju belieka tik “audra stiklinėje”.Nors kai gerai apsidairai pas mus viešumoje 90 proc. visų įvykių būtent tuo grįsta…kuriam dar suteikė įdomu pavadinimą “tvarus visuomenės augimas”. Kai vaikai žaidžia su degtukais , tėvai turėtu susirūpinti be tik galimomis pasekmėmis ..bet ir priežastimis kas paskatino tuo domėtis .

Administratoriau       2016-03-16 10:46

Prašome siųsti “Juliaus Puro” nepagarbius, nevalyvus, daugybę kartų besikartojančius, su tema nesusijusius komentarus į šiukšlių savartyną - pas nykštukus.

Julius Puras       2016-03-16 0:27

”  pinigus ne iš Lietuvos Tarybinės Respublikos” Marcinkevičius gavo pinigus už tarnavima totalitarinem rėzimui kitaip tarent jam mokėjo pininigus banditai.

Raigerdas        2016-03-15 11:32

Puikus Lino V. Medelio straipsnis ir ačiū jam už tai, kad neliko sėdėti po medžiu. Šiek tiek dėl K. Griniaus. Autorius rašo:“Kęstutis K. Girnius rašo: „Grupė intelektualų, stojusi ginti Marcinkevičių, tai darė neatsitiktinai, nes gindami jį, jie gina save”. Meluoja Kęstutis Grinius, nes jis tuo metu Lietuvoje negyveno, o gyveno JAV. Kęstutis Grinius, nors ir baigęs Harvardo universitetą, bet nesugeba suvokti elementarių dalykų, kad tik tų žmonių dėka, kurie dirbo ir statė namus Lietuvoje, rašė eilės, kūrė filmus ir spektaklius, Lietuva yra tokia, kokia ji yra. Tik sudėjus visų pastangas, pradedant Lietuvos partizanais, kurių dauguma žuvo, tremtiniais ir užsienio lietuviais, kurie taip pat įnešė savo indėlį į Lietuvos Nepriklausomybės atgavimą, taip pat ir JAV ir kitos šalys, kurios išliko tvirtos ir nesutiko su Lietuvos okupacija, tik dėka šito Lietuva buvo išgelbėta. Dabar pradedama dalinti, kad tie ar anie yra prisdėję daugiau, o anie yra kolaborantai. Bet, kad rašyti tokias nesąmones, kam tada reikėjo bereikalingai trinti suolą Harvardo universitete. Užtektų ir tai, ką baigė Julius Puras, kuris mokėsi tikėjimo tiesų prie bažnytėlės. Nekolaborantas Kęstutis Girnius dirbo „Laisvosios Europos radijuje“ – iš pradžių Miunchene korespondentu, vėliau Prahoje – „Laisvosios Europos radijo“ lietuvių redakcijos ir centrinių žinių tarnybų direktorius, apžvalgininkas. Šiaip sau šitame radijuje nepadirbsi, nes turėjai pasirašyti kontraktą su CŽV. Ir nekolaborantas Kęstutis Girnius dabar jaučiasi didesnis “patriotas” už Justiną Marcinkevičių, nes JM nebuvo pasirašęs kontrakto su CŽV, tai koks jis patriotas. Kęstutis Girnius labai sunkiai, o gal net visai nesuvokia, kad jis dirbo, gaudamas pinigus ne iš Lietuvos Tarybinės Respublikos, o iš JAV vyriausybės. Taigi, kieno tai yra nuopelnas? Pirmiausiai, JAV, o kas dirbs šitame radijuje, tai jau antras klausimas. Mane nustebino vienas nekolaboranto Kęstučio Griniaus straipsnis, kur jis gyrė “protingus bankininkus”, kad jie taip gudriai moka pasidaryti sau pelną. Kęstutis Grinius neparašė apie tai, kad šitie bankininkai, kurių buvo maždaug velnio tuzinas, sugalvojo tą programą kaip įklampinti į skolas visas vyriausybes. Tuose skolų spąstuose atsidūrė ir Lietuva. Nekolaborantas Kęstutis Girnius piršo Lietuvos piliečiams idėją, kad šie bankininkai yra labai protingi. Tiesa, apie jų moralę nekolaborantas Kęstuts Girnius nutylėjo. Na, ir kokia čia gali būti moralė, jeigu kalba eina ne apie milijardus dolerių, o apie trilijonus dolerių, kuriuos susižėrė tie išgirti kęstučio Griniaus bankininkai. Apie tai, kad jie yra gobšūs, net patologiškai gobšūs, tai kęstučiui Girniui apie tai rašyti, jie geriau patylės. Apie tai, kad šitose šeimose incestas, tai nekolaborantui Kęstučiui Girniui geriau iš viso nieko nežinoti. Ar apie tai, kad jie turi nemažai ir nesantuokinių vaikų, tai šios temos geriau iš viso neliesti, nes nekolaborantas Kęstutis Girnius gerai žino, apie ką reikia raįyti, ir apie ką rašyti negalima. Po šito straipsnio daugiau, kur jis taip gražiai “padailino” bankininkus, Kėstučio Girniaus straipsnių neskaitau. Nesu perskaitęs ir nei vieno R. Valatkos straipsnio, nes ten nieko naujo nebus. Taigi, justiną Marcinkevičių skaičiau ir skaitysiu, o skaityti kokį nors Kęstutį Girnių ar R. Valatką nematau jokio reikalo.

Julius Puras       2016-03-15 0:32

Nu va ir sužinojome kiek yra mūsu žmonių kuriems tiesa yra vertybė. Nedidelė saujelė. Ačiu Putinaitei ačiu Vilniaus forumui. Lietuva per glorieta kaip ėjo taip ir ais. Kaip birėjo i šipulius taip ir toliau birės.

kacius Tarabildai       2016-03-14 22:30

čia „mano“ variantas:
http://www.utena-on.lt/miskinis/apie_kuryba/ikaitas_uz_savo_tauta.htm
už bokštą dėkingas smile

Vytautas       2016-03-14 21:27

Ačiū už komentarą.Žinote,man ši diskusija ,liečianti patriotizmą,padėjo suvokti perkeltinę prasmę posakio:”Žmogus,įmetantis šiukšlę į šiukšliadėžę ,yra patriotiškesnis už važinėjantį auto su pritvirtinta trispalve.”
Geros kloties.

raudonos utėlės kanda       2016-03-14 17:40

dezinfekcijos - liustracijos nepadarė lietuviai, pagailėjo - sušildė gyvatę užantyje - dabar baigia numirti nuo raudonosios gyvatės ir raudonųjų utėlių įkandimų.

Pateisinkimui       2016-03-14 17:13

Tipiškas provokatoriaus kūrinėlis. Deja, baltais siūlais siūtas. Marcinkevičius niekaip nėra susijęs su okupacija ir su visku apie ką čia triedžiate.

nuostabus, parasytas is sirdies       2016-03-14 17:09

L.Medelio str. Aciu. Tai atgaiva sirdziai po vidutinybiu ispilto purvo. Nemegstu T.Venclovos uz jo mela del J.Marcinkeviciaus , lietuviu ir zydu santykiu tendencingo narpliojimo, o jo poezija ne nesiskaito=nei vakare, nei ryte. Sausa. Kas daugiausiai rase, kad lietuviai nekencia zydu (o gal jo tevas nekente sunaus zmonos- zydelkutes is Rasiejos?), nekencia lenku ir t.t. Tas jo apsigyvenimas Lenkijoje tik patvirtina, kad T.Venclovui Lietuva nera mylima salis.

pateisinkime marcinkevičių       2016-03-14 17:02

pateisinkime komunistą marcinkevičių
pateisinkime visus komunistus
pateisinkime kgbistus
pateisinkime okupaciją
pateisinkime vagis komunistus ir pedofilus kgbistus
pateisinkime teisingumo nebuvimą Lietuvoje
pateisinkime atskirtį - kai kolaborantai tapo turtingu elitu
pateisinkime masinę emigraciją
pateisinkime Lietuvos naikinimą

Tarabilda Vytautui       2016-03-14 17:00

Gerai kad supratote, jog esu visiškai ne iš tų politikuotojų rato ir kontekstų, kurie kišdami avanscenon Justino Marcinkevičiaus figūrą ir temą sprendžia savo politinės tapatybės ir ištikimybės Lietuvai reikalus. Kalbu apie tą virš mūsų literatūros pakabintą nuostatą “aiškintis dar ne laikas”.
Tas “laikas” jau tikriausiai ir praėjo, nes literatūros mokslas ir pati literatūra vertybiškai nebeįstengia savęs permanyti.
Politinis diskursas su visais politiniais šuleriais tokiam literatūros žygiui tik kliudo, įveldami rimtus žmones į groteskišką grybų karą. Justinas iš anapus tikrai turėtų juoktis, apsikabinęs pušį, matydamas tokią plejadą susigrūmusių viešų personažų, savo patriotiškumą matuojančių marcinkevičiais (toks patriotiškumo mato vienetas).
Jūs čia pasiginčijote su manim dėl Miškinio ir kitų “sulaužytų” arba nutilusių. “Tylenių”, kaip juos koneveikdavo susirinkimuose ir suvažiavimuose Mieželaitis ir kiti produktyvūs. Puikiai suprantate, kad literatūra - ne Eurovizijos dainų konkursas, kur vienas yra geresnis už kitą. Literatūra visų pirma yra pasauliai, kuriuos rašytojai sukuria. Marcinkevičius - vieną pasaulį, koks nors Granauskas - kitą, Miškinis dar kitą. Visi jie vertingi tiek, kiek atsako į žmogaus būties, prasmės ir vietos pasaulyje klausimą.
Kažkuris komentatorius klausė, - kodėl nepuolami A.Maldonis ir E. Mieželaitis. Atsakysiu. Nepuolami todėl, kad nėra ką pulti ir iš to negali tikėtis jokios politinės naudos.
Taip, kad gerbiamas Vytautai (rašau tikrai be jokios ironijos)politiniuose žaidimuose aš nedalyvauju ir kokių nors paruoštų tiesų niekam nenoriu indoktrinuoti, juo labiau neturiu teisės sverti vieno ar kito rašytojo nuodėmės masto, nes pats negaliu į jų kailį įlįsti ir nežinau, kaip pasielgčiau jų vietoje buvęs.

Vytautas-Tarabildai       2016-03-14 15:49

Gal A.Miškinis,grįžęs iš lagerio 1956 m ir buvo laužiamas rašyti “atsižadėjimą”,bet nei A.Stulgaitis,nei man žinomi tremtiniai(jų tarpe ir mano giminės) to nedarė.Ir jau tikrai tuo negalima pateisinti A.Miškinio po ketverių metų išspausdintoje eilėraščių knygelėje patalpintų protarybinių eilių ir 1967 m sukurtą revoliucines idėjas šlovinančią poemą“Svajonė ir maištas”. Vertinu A.Miškinį kaip talentingą poetą,bet nemanau,kad tinka iš paprasto mirtingojo daryti “šventąjį” ir kaišioti jį kaip principingumo pavyzdį už tai,kad tremtyje smerkė Putiną ir Vienuolį.Kaip parodė gyvenimas,grįžęs iš tremties,jis patapo tokiu kaip jie.Tai įrodo ir jo su narystė LTSR Rašytojų sąjungoje( su visomis iš to sekusiomis privilegijomis),ir jam paskirta LTSR Valstybinė premija-juk ne už psalmes ją gavo.
Bet dėl to aš,ginkdie,poeto nekaltinu-netgi laikyčiau niekšeliais tuos,kurie taip darytų.Buvo toks metas-jei norėjai išvengti represijų ir turėti galimybę dirbti, kurti,reikėjo demonstruoti lojalumą valdžiai.Taip elgėsi didžioji dauguma menininkų,inžinierių,mokytojų,sportininkų...,slegiamų negailestingo sovietų režimo letenų.Ar tai buvo teisinga taktika? Štai kaip į tai atsako Just.Marcinkevičius:
skardžio nuošliauža
atidengė apnuogino
kreivą išsiraičiusią šaknį
kur buvo tavo
principingumas klausiu
aš laikiau medį atsakė.
Aš esu tos pačios nuomonės.
Deja,pastaruoju metu atsirado savotiškų neregių:žiūrėdami į iškiliuosius lietuvius(Just.Marcinkevičių,Salomėją Nerį,Kudirką,Basanavičių...),jie įžvelgia tik trūkumus,paklydimus, nuodėmes,ydas,bet nemato jų privalumų.Man jie panašūs į muses,kurios minta mėšlu ir pūliniais.
Pabaigai.Esu dėkingas tamstai už tai,kad nepakartojote konservatorių šulo Razmos paskelbto šlykštaus melo:atsieit,J.M. už disidentų menkinimą gaudavo 64.000 rub.per mėnesį(kai eilinio inžinieriaus alga buvo 120 rub.)(“Savaitė“2016m Nr 9)Ačiū.

Julius Puras       2016-03-14 13:46

“Labai gaila, kad ne tiesos ir supratimo paieška, o Poeto puolimas tapo madingas,” Marcinkevičius buvo apsimetėlis ir tai yra tiesa. Bet šių dienų Lietuvoje tiesa yra nemadinga ir dar daugiau. Žmonės dėl tiesos turi bėgti iš Lietuvos ir prašytis užsienyje politinio prieglobsčio visai kaip sovietmetyje.

Veiksminga taisyklė       2016-03-14 13:16

Patyrinėkite, kas ir ką puola, ir suprasite, kodėl puola.

Juk jie nepuola        2016-03-14 13:07

E. Mieželaičio, A. Jonyno, A. Maldonio ir kitų gyvenusių ir kūrusių tuo laikotarpiu poetų. Mes suprantame, kodėl šitie menkystos nori išmušti iš mūsų dar esantį tvirtą atramos stulpą – Poetą, kurį dainuojame Dainų šventėse, kurio žodžius skandavome per Atgimimą. Justinas Marcinkevičius daugeliui yra tapęs lietuviškumo simboliu, esančiu greta Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos. Dabar sparčiai globalėjančioje Lietuvoje tokios savokos, kaip Tėvynės meilė, gimta kalba ar tėviškė yra trukdžiai. Reikia viską greitai ištrinti, “atsiverti pasauliui”. Tad nereikia tokių poetų, kurie dainavo apie Tėvynę, reikia juos išmesti iš atminties, kad jaunimas taip pat niekintų.
Išvada: svarbu duoti kiekvienam niekšui, kuris bandys šmeižti ne tik Justiną Marcinkevičių, bet kiekvieną garbingą Lietuvos inteligentą, duoti jiems tvirtą atkirtį. Netylėti. Kito ginklo mes neturime.

Lenkomaniška potekstė (rastas komentaras)       2016-03-14 13:00

Estiją ir Latviją vytis turime nuo senų laikų, nuo tada, kai estai ir latviai bažnyčiose buvo mokomi melstis gimtąją kalba, o Lietuvoje atvykę Lenkijos kunigai vertė visus lietuvius melstis lenkiškai. Nuo tada, kai estai ir latviai puoselėjo savo kalbą ir raštą, Lietuvoje lietuvių kalba buvo draudžiama, o lenkų kalba brukama. Estiją ir Latviją turime vytis nuo tada, kai estai ir latviai rengė įspūdingas dainų šventes, skatinusias jų tautinį atgimimą, o Lietuvoje tuo metu buvo niekinami baudžiauninkai už tai, kad kalba lietuviškai, o ne “kultūringa” lenkų kalba…
Būtent Basanavičius ir Kudirka įnešė indėlį, kad eitume ta kryptimi, kuria nuėjo estai ir latviai. Būtent dabartiniai lenkomanai ir eurokomjaunuoliai (volodkos, gailiušai ir putinaitės) stengiasi paniekinti visus, kas puoselėjo lietuviškumą, ne tik Marcinkevičių, bet ir Basanavičiaus veiklą, ir Vasario 16-osios aktą už tai, kad atskyrė Lietuvą nuo Žečpospolitos mocarstvos.
Būtent lenkomanai lietuvybės puoselėjimą dar Basanavičiaus laikais smerkė ir vadino kenkimu Lenkijai ir sąmokslu prieš Lenkiją. Lygiai tą patį lenkomanai daro ir dabar, kai lietuviškumą pravardžiuoja sovietiniu. Ne Estiją ar Latviją lenkomanai šitaip kalbėdami nori vytis, o padaryti nelietuvišką Lietuvą, tinkamą prijungimui į Belorusijos arba Žečpospolitos mocarstvos sudėtį.

Na manau       2016-03-14 12:48

Kad ir utėlės kovoja savo mažuosius karus. Tai kuo ji blogesnė? Tegyvuoja utėlių ir kitų gyvių mažieji ir didieji, bet svarbiausia savi, karai.

Padėka       2016-03-14 12:28

Linai, geras straipsnis. Matai iki ko nusiritome - net čia “komentuojantys intiligentai” kaip šunys loja vienas ant kito. Štai iki ko mus privedė. Tiesiog liūdna.

Monolitiniam       2016-03-14 11:42

Ar nebūsi tik mūrininkas, kad taip susirūpinai betono kokybe? Mūryk ką sau nori, niekas nedraudžia, bet va betoną, tai būk malonus ir įsigyk už savus. Portalas tavęs mūrininku kol kas dar nenusamdė, tai tiek.

monolitinei vienybei       2016-03-14 2:08

Labanakt, nesinervinkite taip. Betonas sutrūkinės.smile

Vienam tokiam nenustygstančiam savo kailyje anonim       2016-03-14 1:36

Ne tamstos sumautas reikalas, kaip bendrauja ir ką apie tokius kaip tamsta mano portalo redakcija. Tamstos atžvilgiu portalas yra vieningos nuomonės.

Patikslinimui       2016-03-14 1:23

Ar L.S. tik administratorius ar ir savininkas? Gali kilti kadrų problemų dėl per uolaus “antifašizmo”. Turėsim naują redaktorių?

Pasirinkimas       2016-03-14 1:18

Redaktorė įsiteikė V. Landsbergiui organizuodama Padėkos premiją, (tikriausiai už aktyvų balsavimą palaikant Lunaček eurogenderistinę rezoliuciją. O gal už karatstišką Lietuvos dalią?). Laisvūnas Šopauskas savo parašu parėmė tuos, kurie priešinasi tiek sadomistams, tiek Burokevičiūtės sėbrų bandymams apjuodinti visus kas yra ar buvo gyvu priekaištu tai poniai panelei kuri net nezabudką segėdama negali prisiminti kur buvo 1991 sausio 13tą.
Turėtų būti gana sudėtinga būti vienodai draugu abiems kolegoms.
Nebent moralė šioje vietoje netrukdo.

Nedidelis skirtumas?       2016-03-14 1:03

Tarp kviesti ir ieškoti

Kai nebelieka iš ko rinktis       2016-03-14 1:00

Belieka vynioti į vatą...

Dilema       2016-03-14 0:58

Per sunku pasirinkti tarp utėlės ir fašisto?

Tarabilda       2016-03-14 0:53

“Amicus Plato, sed magis amica veritas”. Jei Tiesos.lt portalo administratorius L. Šopauskas oponenentus pavadintų utėlėmis, lygiai kaip ir kolega komentatorius Varlėnas, pavadinčiau jį fašistu.
Nedayug belikę vietų, kur savo įsitikinimus ir pažiūras laisvai galiu reikšti. Mano galva Tiesos.lt portalas yra būtent tokia reta vieta, kviečianti ieškoti tiesos.

Tarabildai       2016-03-14 0:24

Ar pritarsite tam “Varlėnui” kuris ir jūsų bičiulį L. Šopauską netrukus pavadins fašistu? Nedidelė dilema?

Tarabilda       2016-03-13 23:59

Pirštu parodykite kam turėčiau parodyti pavyzdį? Jaučiu pareigą ne desperatiškai puldinėti, bet aiškintis tiesą ir kalbėti argumentų bei faktų kalba. Bjaurių faktų, kuriuos šiek tiek žinau ir nesivadovauju akla formule “myliu - nemyliu”. Moralų elgesį iškilusioje diskusijoje būtent taip aš ir suprantu.

Varlėnas       2016-03-13 23:46

Man neaišku, kas yra utėlės. Žinia, kaip su utėlėm reikia elgtis. Ar taip elgtis ir siūlai, Linai Medeli? Ar ir kiti forumiečiai taip mano, kad kitaip manantys nei jie apie Justino Marcinkevičiaus laikyseną yra utėlės?
Vienam liežuvis apsivertė Lietuvos prastuomenę pavadinti šunauja, kirmėlynu, kagebybu, bezdukais, kitas - jau Forumietis dar vieną epitetą prie šios tirados priduria “UTĖLĖS”.
Atsiprašau už mažiau įžeidžiantį epitetą, kurio nusipelnai. Esi fašistas.

Tarabildai       2016-03-13 23:35

Parodykite pavyzdį, būkite moralus.

Tarabilda kaciui       2016-03-13 23:31

Gal prieš rašydamas komentarą pasižiūrėtum į A.Miškinio biografiją, proto bokšte.
Ir kas čia per manieros tokios - norint išbąliti Marcinkevičiaus megztinį, imtis puolimo prieš režimo auką Antaną Miškinį? Kokią čia peršate moralę?

skaitytojas       2016-03-13 23:28

Pirma, visisškai neaišku, kaip Putinaitės “kūryba” siejama su patriotizmu. Paskutiniu laiku žodžiai “Patriotas, Patriotizmas”  tapo visiškai nuvalkioti. Patriotizmu dažniausiai prisidengia, vaidina patriotus visokio plauko niekšeliai.
Lietuva laikosi ant paprastų, sąžiningų darbščių žmonių,nešūkaujančių apie patriotizmą, pečių.
Antra, labai keista, kad tokia Putinaitės “kūryba” susilaukė tiek dėmesio. Jos kurybos stilius, tai veidrodinis atspindys tarybinių laikų kai kurių veikėjų, juodinusių, kritikavusių kapitalistinio pasaulio veikėjų pažiūras, mintis. Tada tai buvo patogu ir tuo apsukrūs veikėjai naudojosi, o dabar patogu užsiimti tokia kūryba, kaip kad daro Putinaitė. Ir tokia kūryba susilaukia išverstaskūrių katučių. Neveltui autorius paminėjo aršių Putinaitės gynėjų tarybinių laikų biografijos epizodus. Kaip nekeista, sugebantys kaitalioti kailį būna patys aršiausi minčių reiškėjai esant palankioms aplinkybėms.     

kacius Tarabildai       2016-03-13 23:07

„už antisovietinę veiklą buvo nugrūstas į lagerius“? A. Miškinio žodžiais, į lagerį jis pateko už kuklų atsisakymą parašyti žodžius LTSR himnui (motyvavo, jog yra per menkas poetas tokiam darbui). Jokia antisovietine veikla jis ne užsiėmė.

kacius vai meui       2016-03-13 22:05

baigia išnešti, visą namų turtą? Tai kas dar neišnešta? Net tamstos vardą išsinešė, pasirašinėji kaip koks mongolas.

Tarabilda Vytautui       2016-03-13 21:52

Atleiskite, gerbiamasis, ką su kuo jūs čia gretinate? Ar pats bent suprantate, kokiose skirtingose situacijose buvo Miškinis ir Marcinkevičius. Miškinis, kaip ir kiti lagerininkai bei tremtiniai buvo pasirašę “paleidimo” pažadą negrįžti į LTSR teritoriją. Puikiai žinote, koks sunkus buvo politkalinių ir tremtinių grįžimas į Lietuvą. Per pirmąjį pokario dešimtmetį buvo represuota apie 90 rašytojų ir literatų, taip kad lyginti juos su to meto rašytojų nomenklatūra ir LTSR RS valdžia, atleiskit, čia jau ne kompetencijos stygiaus dalykas, o tikras moralinis skandalas.
Jums neturėčiau priminti, nes žinot, kad o Justinas Marcinkevičius 1957–1959 m. buvo žurnalo „Pergalė“ atsakingasis sekretorius, kai grįžę iš Sibiro buvo “laužiami” rašyti “atsižegnojimo ir išsižadėjimo pažadus net ne todėl, kad leistų kurti, o jau vien dėl to, kad galėtų legaliai Lietuvoje gyventi.
Taip kad Marcinkevičiaus eilėraštis Leninui, kai niekas jo nebespaudė Atgimimo laikais ir išprievartautas A. Miškinio atsiprašymas - nėra to paties moralinio lygmens, kurį vadiname “kolaboravimu” dalykai. Neplakite visko į vieną neskanų kokteilį.
Kitas jūsų pasažas; “Esmė:Draugai,esu kaltas,dabar žinau,su kuo eiti,dovanokit.
Buvo dovanota:1964 priimtas į LSSR rašytojų sąjungą”, verčia rimtai suglumti.
Kas dovanota, ir kas dovanojo. Budelis aukai? O kur tos aukos kaltė, Vytautai. Ar kaltė, kad jis už antisovietinę veiklą buvo nugrūstas į lagerius. Ne aš - Jūs taip traktuojate. Ir man baisu, kad tokie kaip jūs vėl pradės sverti, kas čia yra subrendę patriotai, o kas ne.

vai me       2016-03-13 21:30

Ziu, kaip susipjovė “intelektualinė” šunauja. Tuo tarpu vagys, baigia išnešti, visą namų turtą. Prakeikti mulkiai. Tfu…

Taip, tikrai       2016-03-13 20:55

Labai panašu jog tikroji kampanijos prieš J. Marcinkevičių Užsakovė tūno Muravjovo Koriko rezidentūroje. Poniai yra didelis diskomfortas burokinė praeitis, tad labai parankus pamazgų pylimas ant poeto. Paplavų fone Ponia manosi atrodysianti respektabiliau. Žiurkės filosofija.

Vytautas (ne tik Tarabildai ir ne tik dėl A.Miški       2016-03-13 20:29

Tarabilda rašo,kad A.Miškinis ir Kučingis laiške Putinui iš tremties “perspėja, kad šie, turėdami tokį autoritetą ir jį naudodami okupacinės sistemos adoravimui, daro šimteriopą žalą Lietuvai. (daug maž taip ten buvo parašyta).“Tai tiesa,bet ne visa.Kas įvyko vėliau?
Grįžęs iš tremties A.Miškinis 1957 m. kovo mėn. “Tiesoje” išspausdintu eilėraščiu ir 1959 m. viešu pareiškimu spaudoje atlieka atgailą. Pats poetas autobiografijoje apie tai rašė: “Pokario metais, tais labai neramiais laikais, pergyvenau ir skaudžiuosius savo gyvenimo įvykius: už savo klaidas(!), už savo ir svetimas nuodėmes(!) teko užmokėti didelę kainą. Bet apie tai mano poezijos skaitytojai turbūt žino, nes pats esu apie tai viešai pasisakęs”.
Štai pora strofų iš to eilėraščio:
Aš vėlei stoviu susimąstęs
Prie aukso Nemuno krantų.
Pasikeitė vertybių mastas,
Kitaip ir žmogų suprantu.

Dainuot ir kurt visus išmoko laikas
Kaip kad ir gegužę kukuot,
O laiko niekas nesulaiko-
Tai ar bereikia klaust -su kuo?
Esmė:Draugai,esu kaltas,dabar žinau,su kuo eiti,dovanokit.
Buvo dovanota:1964 priimtas į LSSR rašytojų sąjungą,o 1983 gavo LSSR valstybinę premiją.Ar tai ne kolaboravimas?
Ar todėl jo eilės pasidarė prastesnės? Man-ne.
Ar manau,kad geriau jis sovietmečiu būtų nerašęs? Ne.Suprantu,kad norėdamas kurti,jis turėjo"atiduoti duoklę epochai”.
Ar būtų Lietuvai naudingiau,jei jis,kaip II-asis Lietuvos prezidentas A.Stulginskis,irgi grįžęs iš tremties,būtų dirbęs Vytėnų sodininkystės bandymų stoty ir daugiau nerašęs? Nemanau.
Gal žmogų (ypač kūrėją) reikėtų vertinti už tai,ką jis vertingo padarė-  sukūrė,o ne menkinti už priverstinius paklydimus?
“Tie,kurie nemato žmogaus privalumų,o tik trūkumus,panašūs į muses,kurios tupia tik ant pūlinių.”

čia       2016-03-13 20:24

ruskės Polikarpovnos užsakymas?

tiesos.lt ?       2016-03-13 19:56

tiesos.lt - komuniagų ruporu patapo?
ir tai jie vadina “TIESA” (“PRAVDA”)

to> to 18:10 2016-03-13 18:18        2016-03-13 18:37

Dink iš Tiesos.lt landsbergio saulės troli.

To Kxe kxe       2016-03-13 18:25

O gal viskas dar kitaip. Gal sugalvota legitimuoti kolaboravimą. Va, paskutinių sąrašą paskelbs panelė Burauskaitė. Supraskit - štai jums niekšai, kurie talkino okupantui, - t.y. kolaboravo, o visi kiti “kariavo savo mažuosius karus” už Lietuvą. Taigi - švarūs, kurių pirmosiose gretose ir ji su jūsų minimu pasalūnu. Apie gudrųjį Brazauską Delfyje jau skaitėte?..

to 18:10       2016-03-13 18:18

Štiš ruskyno troli! Debiliška lyginti stalino saulę išvyti padėjusį su stalino saulę Lietuvon vežusiais kolaborantais. Dink putlerio susna, čia sau draugų nerasi.

Konservams       2016-03-13 18:10

niekas negali įtikti, nei Marcinkevičius, nei Salomėja Neris, nei Petras Cvirka, nei nei nei….  Svoločiai.

Kche kche       2016-03-13 17:45

Kas gali paneigti jog tai kas vyksta jau kartą buvo? Viso dabartinio erzelio priešistorė ko gero siekia 25 metus atgal. Pamenate, kaip Landsbergis tyliai šalino galimus konkurentus, kaip išdavinėjo bendražygius? Dabar panašūs dalykai vyksta. Poniai iš Daukanto aikštės jaučiantis nepatogiai dėl savo burokinės biografijos, esant giliam kontrastui tarp jos matrioškinės veiklos ir tų kurie dirbo darbus naudingus lietuvybei išsaugoti- matyt kabinetuose buvo nutarta apipilti sruitomis visus kurie už Ponią padoriau atrodo. Didelė tikimybė jog idėją Dėdulė pamėtějo. Tas kniauklys yra nepralenkiams intrigų meistras. Pasalūnas.
Todėl, kažkada paaiškėjus putinaičių šou užkulisiams, tie kurie šiandieną bando dėtis ultra objektyviais, vėliau tikėtina turės kaisti iš gėdos.

nauji kolaborantai       2016-03-13 17:44

kolaboravo rusams, kad gatų geriau paėsti
dabar kolaboruoja buvusiems kolaborantams - komunistams, kad gautų geriau paėsti.
tokie tie supisti lietuvių “inteligentai”.
(beje A.Svarinskas buvo labai kategoriškas marcinkevičiaus požiūriu: sakė vienareikšmiškai : marcinkevičius kolaborantas )

Dočys skilimui ir skaldymui       2016-03-13 17:42

Tamstai noriu pasakyti, kad Dočys yra kelmas nesuskaldomas.

o puteikistai        2016-03-13 17:27

vis kiršina, vis skilimą bando išskelti

Varlėnas       2016-03-13 17:15

Norėčiau tuo klausimu irgi ką nors pasakyti, bet neturiu nuomonės. Manau, kad savo autoritetingą nuomonę privalėtų paskyti mūsų mylima prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet ir mums, neturintiems savo nuomonės būtų lengviau susigaudyti, kas iš tikro per reiškinys buvo kolaboravimas?

valstietis       2016-03-13 17:12

Pagarba autoriui . As tik niekaip negaliu suvoktoi,kaip jie nesiklauso ir neskaito ka patys kalba ar raso -( cia apie autoriaus isvardinas asabas ) Tai pirmiausia jie kalba ir raso save . Sviesa erzina puikybe Tai ir muistosi ,iesko saves pateisinimo. Aciu uz puiku atsaka,o tai duok karvei sparnus,tai apdergs visa pasauli . Taip pasakytu valstietis.

Ale       2016-03-13 16:57

Dėkui autoriui.Vyresnieji visi, vienaip ar kitaip, paliesti tarybinės praeities. Partinės propogandos ir tvarkos mašina reguliavo visų mūsų gyvenimus. Mesk akmenį, jei esi nekaltas; juk tada gyvenai. Graudu darosi, kai išgirsti daugelio buvusių partinių „pritempimus“apie rūpestį kitokia Lietuva… Tačiau sąjūdžio laikas daugelį pakeitė iš esmės. Bet ne visus, dalis likome įstrigę praeityje.

Tarabilda mamai iš k.       2016-03-13 16:51

Nieko čia tokio labai puikaus nematau. Knaisiotis po nuomonę išsakiusių biografijas, kad taip padidintum savųjų argumentų svorį - gana žemas lygis -  sovietinės žurnalistikos rudimentas. Panašiai juk ir dididentus KGB dorodavo. Bet jei Medelis visus, kurie kitaip mano apie Marcinkevičiaus laikyseną nei Jis ir Radžvilas verčia į vieną atmatų duobę, tai gerbiamiems patriotams aš pakartosiu, ką jau sakiau: “Problema diskusijos yra visai kita, dėl ko nesusiškekame. Neapsibrėžeme objekto, apie ką šnekame, tai ir šnekame vieni apie batus, kiti - apie ratus. Pagrindinis dalykas, dėl ko Putinaitė tapo tokia “reikšminga” yra ta, kad ji pasakė negirdėtą dalyką - “Marcinkevičius kolaboravo”.
Nieko naujo ji nepasakė. Apie 1952 m. A. Miškinis su A.Kučingiu iš Olžeraso lagerio (Omsko sr.) parašė du laiškus, apie kuriuos nutyli mūsų dabartinė Lietuvių literatūros istoriją. Labai reikšmingus laiškus. Vieną Vincui Mykolaičiui Putinui, kitą - Antanui Vienuoliui.
Laiškuose adresatams tiesiai buvo pasakyta, kad pastarieji kolaboruoja. Laiško autoriai nekvestionuoja rašytojų kūrybos vertės, bet perspėja, kad šie, turėdami tokį autoritetą ir jį naudodami okupacinės sistemos adoravimui, daro šimteriopą žalą Lietuvai. (daug maž taip ten buvo parašyta).
Nei A. Miškinio, nei A. Kučingio neapkaltinsi, kad jie iš lagerių puolė “pačią lietuvybę, kaip modernios lietuvybės pagrindą”. O juk ką jie skirtingo pasakė? Tą pačią teisybę, kad talentas nesuteikia indulgencijų kolaboruoti su okupantu.”

Tikrai       2016-03-13 16:21

Straipsnis puikus, ačiū Adminui!

mama iš kaimo       2016-03-13 16:07

  Puikus straipsnis. Didelis dėkui Autoriui.

Skilimas?       2016-03-13 16:06

Darosi įdomu- Adminas L.S. talpina jau kelintą straipsnį kurie iš esmės prieštarauja Dočio ir redaktorės pozicijai. L. Šopauskas pasirašė bendrą inteligentijos atstovų kreipimąsi prieš J. Marcinkevičiaus pjudymą, o anie du nepasirašė.

Kas yra kas       2016-03-13 15:55

Stribai dainų nekūrė, o partizanų sukurtos dainos skamba iki šiol. Netoli tas laikas kai ir ant jų savo purvinas letenas uždės visokie toleruotojai, tačiau taip tik privers padorius žmones dar kartą apmąstyti niekšiškumo ir padorumo sąvokas. Visada tikėjau ir tikėsiu gėrio ir padorumo pergale.

Rekomenduojame

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.