Įžvalgos, Diskusija

Linas V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė

Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 4 d. 0:39

8     

    

Linas V. Medelis. Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir  dar pavojingesnė

Plona knygelė su dviejų barzdotų vyrų bareljefo vaizdu raudoname viršelyje. Išleista Vilniuje 1974 metais milžinišku, lyginant su mūsų dienomis, 20 000 egzempliorių tiražu. „Ši nedidelė knygutė verta ištisų tomų: jos dvasia lig šiol gyvena ir jos įkvėptas žengia į priekį visas organizuotas ir kovojantis civilizuoto pasaulio proletariatas“. Tokiais viso „civilizuoto pasaulio proletariato“ vado V. Lenino žodžiais brošiūra pristatoma anotacijoje. Antikvariate atsidūrusi knygelė kadaise priklausė Vilniaus 40-os vidurinės mokyklos bibliotekai ir, sprendžiant iš pabraukymų pieštuku ir parkeriu, buvo intensyviai (žinia, privalomai) studijuojama.

Tai – K. Markso ir F. Engelso „Komunistų partijos manifestas“. Vyresnioji karta atmintyje atgamins pirmą sakinį-štampą, parašytą prieš 169 metus: „Šmėkla klaidžioja po Europą – komunizmo šmėkla“. Štai ji, komunistinė klasika. Atrodo, pasidariusi plastinę operaciją, šmėkla ir šiandien tebeklaidžioja po globalųjį pasaulį, tik jau liberalkomunizmo pavidalu. Du terminai, du žodžiai, jau seniai nemadingi ir retokai girdimi viešumoje, o čia dažniausiai vartojami yra proletariatas ir buržuazija. Viena socialinė grupė marksizmo požiūriu yra geriečiai, kita – blogiečiai. Šiandien nebėra nei buržujų, nei proletarų. Gelbsti „naujakalbė“. Pas mus yra verslininkų, darbdavių, oligarchųūkininkų, darbuotojų, darbininkų... Nėra varguolių proletarų, ši sąvoka nebevartojama, nes ji apimtų labai plačius visuomenės sluoksnius, net IT specialistus, žurnalistus ir politikus bei kitus „protinio darbo proletarus“... Nes „tam tikra buržuazijos dalis nori išgydyti visuomenės negeroves, kad tuo sutvirtintų buržuazinės visuomenės egzistavimą. Čia priklauso ekonomistai, filantropai, humanizmo skelbėjai, dirbančiųjų klasių padėties gerintojai, labdarybės organizatoriai, gyvulių globos draugijų nariai, blaivybės draugijų steigėjai, visokių rūšių šunreformatoriai…“ (p. 56)

Nejuokinga, „Manifeste“ inteligentija priskiriama buržujams. 

Ar toli XIX amžius?

„Manifestą“ verta atsiversti ir jo tiesas palyginti su tuo, ką šiandien girdime iš artimų ir tolimų tribūnų. Peržvelkime dar keletą (tik) citatų, turėdami galvoje terminologijos pokyčius, gamybos, prekybos, rinkų globalumą; o kad būtų lengviau susivokti, įžvelgti, kaip netoli šiuolaikinė civilizacija aitrūko nuo XIX amžiaus, kad išliktume politkorektiški, neskausmingai pakeisime tuos bjauriai skambančius buržuazijos ir proletariato terminus (ir tiktai juos) labiau dabarčiai tolerantiškais sinonimais (norintys gali pasitikslinti citatas nurodytame „Manifesto“ leidime; skliaustuose – puslapio numeris):
    - Šiuolaikinė valstybės valdžia tėra tik komitetas, tvarkąs bendruosius visus stambiųjų verslininkų reikalus (p. 29).
    - Eksploatuodamas pasaulinę rinką, globalusis verslas sukosmopolitino visų šalių gamybą ir vartojimą. Iš po pramonės kojų jis išmušė nacionalinį pagrindą. Nacionalinės pramonės šakos sunaikintos ir kasdien vis toliau naikinamos. Jas išstumia naujos pramonės šakos, kurių įvedimas darosi gyvybinis visų civilizuotų nacijų klausimas (p.30, 31).
    - Verslo koncentracija sutankino gyventojus, centralizavo gamybos priemones, sukoncentravo nuosavybę nedaugelio rankose. To būtina pasekmė buvo politinė centralizacija (p. 32).
    - Darbininkai neturi tėvynės. Negalima iš jų atimti to, ko jie neturi (p. 46).
    - Nacionalinis tautų atskirumas ir jų priešingumai vis labiau ir labiau nyksta, esant prekybos laisvei, pasaulinei rinkai, pramonės gamybos ir ją atitinkančių gyvenimo sąlygų vienodumui (p. 46).

Pastebėkime, kad šiuolaikinių „buržujų“, „kapitalistų“ ir „proletariato“ santykiai ir tų santykių pobūdis seniai yra kitoks. Marksas ir Engelsas rašo, kad kai kuriais atvejais darbininkų interesai buvo pripažinti, pavyzdžiui, dešimties valandų darbo dienos įstatymas Anglijoje. Tai, be abejo, liudija civilizacijos pažangą – per daugiau nei pusantro šimto metų darbo diena sutrumpėjo dviem valandomis. Gal dėl to, kad Vakarų kapitalistai iš kartos į kartą buvo mokomi kruvinų maištų, sukilimų, revoliucijų pavyzdžiais, todėl suprato, kad devynis darbo jėgos kailius lupti kvaila ir nesaugu, o pelnu reikia dalintis. Jie to išmoko. Jie pasinaudojo kai kuriomis socialistinėmis idėjomis, ir socialinė nelygybė palyginti su devynioliktu amžiumi akių taip nebado.

Kitaip, bet socializmas

Siekdamas savo tikslų, globalusis verslas, problemas sprendžia kitaip ir pradeda statyti pasaulinį socializmą bolševikiniu pavyzdžiu. Klasikai Marksas ir Engelsas toliaregiškai numatė tolesnę kapitalizmo eros raidą liberalaus komunizmo link. Tai neginčijama: kosmopolitinama gamyba; ribojamas valstybių suverenumas; nė neslepiama, kad ES turėtų tapti viena valstybe su centralizuota valdžia; siekiama panaikinti tautų „atskirumą“ ir tautiškumą (nacionalizmą); įtvirtinamas laisvas darbo jėgos judėjimas, kai „darbininkai neturi tėvynės“, praranda kalbą, kultūrinę tapatybę, tapdami tiktai didelio mobilumo darbo jėga;  puolimas prieš vadinamąją tradicinę šeimą (pratinant prie minties, kad yra ir NEtradicinė šeima), nes ji yra kliūtis – svarbiausia tautiškumo, papročių, etikos sergėtoja, puoselėtoja ir perdavėja kitai kartai…

Abstraktus rūpestis visuomenės gerove lengvai paverčiamas iškreiptu rūpesčiu žmogaus teisėmis (vaiko, moters, LGBT ir t.t.), kurios dar pastiprinamos Baudžiamuoju kodeksu. Persekiojant patyčias, smurtą šeimoje, rasizmą ir pan., kartu nukreipiamas dėmesys nuo tokių elementarių žmogaus teisių kaip orus pragyvenimo lygis. Lyg ir nepastebima, kad kovojant už „mažumų“ teises pažeidžiamos daugumos teisės.

Politkorektiškumas silpnaregiams

Filosofas, rašytojas Umbertas Eko (Umberto Eco) siūlo pažvelgti į amerikietiškojo politkorektiškumo (political correctness) principą. Tas principas (kaip ir europietiškasis – L.M. past.) verčia tolerantiškai pripažinti bet kurį kitoniškumą – religinį, rasinį ir seksualinį. Kartu jis tampa nauja fundamentalizmo forma, kuri, kaip teigia Eko, ritualo lygmeniu kanonizuoja kasdienio bendravimo kalbą, raidę iškelia aukščiau dvasios – diskriminuoti galima net akluosius, tačiau privaloma delikačiai juos vadinti „silpnaregiais“. Ypač lengva diskriminuoti tuos, kurie nukrypsta nuo įpareigojimo laikytis politically correctness taisyklių.

Taigi, matome gana paradoksalų reiškinį – globalusis kapitalizmas perima totalitarinio komunizmo terminologiją, idėjas, o iškreipta informacija ir masinė propaganda blokuoja kritišką, kūrybišką asmenybės mąstymą bei veiksmus. Kartu perimami lyderiai ir, atrodo, neblogai jiems atsilyginama. Pavyzdžiui, Manuelis Barozas (José Manuel Durão Barroso), 10 metų vadovavęs Europos Komisijai (beje, jaunystėje buvęs kompartijos narys), prieš metus ėmė darbuotis investiciniame banke „Goldman Sachs“. 2005 m. buvęs Vokietijos kancleris G. Šrioderis (Gerhard Fritz Kurt Schröder) nusipelnė Rusijos koncerno „Gazprom“ stebėtojų tarybos pirmininko kėdės. Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė F. Mogherini, buvusi Italijos komunistinio jaunimo lygos lyderė, palankiai žiūri į šiandieninę Rusiją ir galima kirsti lažybų, kad ji taip pat nebus pamiršta. Vokietijos kanclerė Angela Merkel neseniai pareiškė, kad JAV paskelbus papildomas sankcijas Rusijai, jeigu nuo to kentės Vokietijos pramonė, bus imtasi atsakomųjų priemonių prieš Valstijas. Taigi, kapitalo interesai – aukščiau visko.

Požymių, kad komunizmo šmėkla – tiesa, pasidažiusi ir apsigobusi spalvinga skraiste – vis dar gyva, galima rasti daugiau. Bet ateities horizontai, einant ta pačia vaga, ne mažiau įdomūs.

Garsusis fizikas Stivenas Hokingas (Stephen William Hawking) teigia, kad jeigu žmonija nori išgyventi, ji per artimiausius trisdešimt metų privalo pradėti kraustymąsi į Mėnulį ir Marsą, nes mūsų planeta pernelyg ankšta, priteršta, praradusi gamtinius resursus. Persikėlus keliems tūkstančiams žmonių, civilizacija būtų išgelbėta. Manykim, į Naująjį pasaulį pirmieji išvyktų „konkistadorai“ ir „landsknechtai“. Nemokamai. Jiems garbė ir nuodėmių atleidimas. Likusiems labiau rūpėtų bilietų kaina. Žvelgiant iš nūdienos, geriausias vietas laive užimtų tie, kuriems pinigai nėra problema. Dauguma jų nė nesugebėtų į sieną įkalti vinies, bet argi tokie įgūdžiai reikalingi gelbstint žmonių civilizaciją?

Naujieji viduramžiai šiandien

Optimistiškesnės (bet ne optimistiškos, tokių nėra) prognozės – ne fizikų. Filosofą, rašytoją, mokslininką Umbertą Eko, sociologą Zigmantą Baumaną (Zygmunt Bauman), filosofą Ulrichą Beką (Ulrich Beck) suartina požiūris į Europą ir pasaulį, į šiandieninį laikmetį, kaip naujuosius viduramžius. Jie lygina šiandienos kultūrinę-socialinę situaciją su žlugusios Romos imperija. Galingas darinys byra iš vidaus labiausiai dėl savo sudėtingos struktūros ir plūstančių barbarų nuolatinio spaudimo. Remdamiesi samdiniais, naujieji feodalai, kaip transnacionalinių korporacijų ir investicinių fondų pagrindiniai akcininkai, dalinasi pasaulį. Vadinamieji hibridiniai karai, pažeidžiant visas taisykles ir susitarimus, nebeskelbiami, todėl niekada nežinoma, kuriame pasaulio kampe karas jau prasidėjo, vyksta ar jau nebe. Naujųjų feodalų veidus pamatysite (jei pamatysite) rečiau nei kokio vis dar gyvuojančio tikro karaliaus. Saugomi nuosavų karinių dalinių jie slepiasi už aukštų sienų, už veidrodinių stiklų, už apsauginių griovių ir šiuolaikinių pakeliamųjų tiltų. Tačiau naujųjų feodalų veikla ir įtaka nebeslepiama. Ji tokia stipri, kad suabejojama net valstybinių struktūrų veiklos teisėtumu ir įstatymų leidėjų nešališkumu. Vadinasi, imama abejoti ir valstybe. Taip nuolat atlaisvinama erdvė naujai valdžiai ir naujiems įstatymams.

Siekiant toliau plėsti globalią „laisvąją rinką“ ekonominiai transnacionaliniai tinklai žlugdo „senas“ tautines valstybes, šitaip išvalydami, atlaisvindami pasaulinę socialinę erdvę gamybai – neribotam prekių ir paslaugų vartojimui (pagal Eko).

De jure valstybės nesunaikinamos, de facto jos išnyksta kaip savarankiški politiniai dariniai, nes tarptautinis kapitalas suinteresuotas, kad valstybės būtų silpnos. Jos tik privalo užtikrinti minimalią būtiną verslui tvarką ir nekelti rūpesčio laisvam globalių korporacijų veikimui. Nacionalinės valstybės piliečiai tokią valdžią tebelaiko socialiai atsakinga už viską, pirmiausia – už saugumą ir gerovę, nors taisykles diktuoja viršvalstybinės struktūros (pagal Baumaną).

Naujojo feodalizmo „senjorais“ reiškiasi investiciniai fondai ir transnacionalinės korporacijos, jų vasalai – valstybės kovoja už „vieningą prekinį pasaulį“. Dar vienas svarbus liūdnai komiškas dalykas: tiek politinis elitas, tiek platūs visuomenės sluoksniai, apsvaiginti korporacijų kontroliuojamų masinės propagandos priemonių, nuoširdžiai tiki savo reikšmingumu apsimesdami, kad taisyklės nepasikeitė. Taigi, klasikiniams viduramžiams būdinga visuomenės socialinė struktūra postmoderno laikais apima visą žmoniją. Visuomenė globalizuojasi iš esmės likdama griežtai struktūrizuota, hierarchiška. Orientyrai jai nustatomi „iš viršaus“ (pagal Beką).

Tokioje visuomenėje socialinė nelygybė didėja iš esmės keičiantis mentalitetui. Mūsų epochą geriausiai apibūdina totalus individo ir visuomenės nepasitikėjimas savimi, aplinkiniu pasauliu ir ateitimi. Tautinė valstybė pakeičiama miestų valdžia ir tarptautinių korporacijų vasalitetu. Niekas taip gerai neformuoja pasaulio vaizdo kaip „Holivudas“.

Tokius bendrus Naujųjų Viduramžių bruožus regi Eko, Baumanas ir Bekas. Norėtųsi, kad šių vyrų įžvalgos būtų klaidingos, tačiau realus paveikslas optimizmo nekelia.

Kur šiame paveiksle yra (bus?) Lietuva? Kam tai rūpi? Kokiais kriterijais reikia vertinti mūsų valstybines nuostatas? Gairės bado akis, tereikia pažvelgti kurlink valdantieji kreipa mūsų valdančiuosius, tarkim, vien klausimais apie kalbą, šeimą, žemę, istoriją, tėvynę...

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2017-07-4 8:33

$+$,
šiandieną būti žmonėmis yra kiek paprasčiau, nei senovėje.
Kad ir kokia dar netobula šiandieninė demokratija, bet štai mes bent čia normaliai bendraujame. Gal mus kas ir seka, gal ir bando rinkti kokius nors kompromatus, bet mes kalbame. Ir jei kalbėsime išmintingai, nelabai kas mus ir persekioti galės. O net, jei ir persekios, tai bent jau susidoroti nebus taip paprasta. O visų fiziškai išnaikinti irgi neįmanoma. “Pažaidė” pedofilijos istorijoje, bet dabar patiems “žaidėjams” vis neramesnės dienos artėja, jau nekalbant apie jų suvargusias sielas, kurios jau tikriausiai seniai sunyko.
Jėzus savo mokinius mokė šios patarlės iš ST: “Geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta.”, taip pat šios (iš kažkur kitur): “Geriau su tiesa turėti nedaug, negu gauti didžiules pajamas nesąžiningai.”
Nei viena kova nėra ypatingai lengva. O tam, kad išliktum žmogumi, ypatingų materialinių poreikių tikrai nereikia. Bet plebsui reikia ir tai yra problema. Gal kaip tik ir gerai, kad plebsas yra šiek tiek prispaustas, tuomet ir jis bus priverstas nors kiek nors mąstyti. Ir nori “ciesorius” ar nenori, bet plebsas vis tiek mąsto savotiškai, ne už Gabrielių balsuoja, bet už kokius nors valstiečius…

$+$       2017-07-4 5:52

Vaidui

Esu sakęs, kad kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Prie Vaido VDS paspaudžiau nykštį.

Visiškai sutinku, jei žmogus turi bent lašą sielos, jis tikrai išgyvens ir be milijardų. O duonos Kasdieninės, tikrai atsiras, kurie Ja pasidalins.

Bet straipsnio ir iš jo išplaukinti esmė yra ta, kad mums nebeleis būti žmonėmis. Mes, būtent ES “elito”, jau esame suprogramuoti būti socialinėmis lytimis ir šiaurės rytų plokščiosios Europos embrionais. Tam buvo pasitelktas visų laikų didysis zootechnikas. Daukantūros K I T E L I S pasirašys po visais ES popieriais.

Čia yra mūsų tautos išlikimo problema.

VaidasVDS       2017-07-3 22:06

Nereikėtų tiems korparatyvininkams ir gausiems jų patarnautojams pavydėti.
Nors ir daug turtų turi, bet iš esmės suvalgo tokį patį kiekį maisto kaip ir kiti žmonės, vaikšto, važinėja kaip ir kiti, miega irgi panašiai.
Bet gyvena tarsi kalėjime. Išeiti į viešumą baisoka. Be apsaugos būti baisoka, o su apsauga gana nepatogu. Savuoju intelektu su bet kuo nepasidalinsi, o ir pasakyti nelabai ką yra, už juos tai daro jų žiniasklaida, kurios skonis tiesiog šlykštus.
Bet baisiausia žiūrėti į jų sielas. Tas turto tikras materialus svoris tiesiog užgulęs jų sielas. Ir sieloms pakelti tą materialų svorį neapsakomai sunku. Žiūri į savo kupranugarius per adatų skylutes ir niekaip negali sugalvoti, kaip tuos kupranugarius per jas prakišti. Kokie gi vargšai iš tiesų..

$+$       2017-07-3 9:15

Situacijos konstatavimas ir retorinių klausimų kėlimas nieko neduoda ir niekam jų nebereikia. Vien V. Radžvilo kūrybos pakaks dešimtmečiui į priekį. Ir situacija yra “truputi” kitokia.

Straipsnyje net du kartus pakartota: “Naujojo feodalizmo „senjorais“ reiškiasi investiciniai fondai ir transnacionalinės korporacijos…” Deja, ne visai taip. Bankai, investiciniai fondai ir transnacionalinės korporacijos. Būtent b a n k a i   ir investicijų kompanijos yra didžiausi dabartinės civilizacijos naikintojai. Vaizdžiai tariant, transnacionalinės korporacijos yra “smogikai”, investicijų kompanijos - “generaliniai štabai”, o bankuose sėdi tie, su antpečiais ir lampasais. Kur nuėjo dirbti M. Baronas?! Į banką ir ne bet kokį, o tą, kuris priima ne tik finansinius, bet politinius sprendimus, įtakojančius JAV ir pasaulio ateitį.

O dėl Markso ir manifesto, nėra ko stebėtis. G. Sorošas per vieną savo gimtadienį pasigyrė, kad Markso “Kapitalas” yra parankinė knyga ant jo darbo stalo. Antro pasaulinio karo metu britų žvalgybos vadas pasakė: “mes valdysime pasaulį perfrazavę Marksą - visų šalių turtingieji vienikitės”. Atkreipė dėmesį į tai, kad ne užvaldysime, kaip buvo Kolumbo laikais, o būtent - v a l d y s i m e !!!

Tam tinka visos priemonės. ES homoseksualizacija ir pedofilizacija vyksta pilnu tempu. Bus ir Lietuva “šiame paveiksle”. Valdžia parūpins tautinius kostiumus. Kad patraukliau atrodytume.

aba       2017-07-2 23:10

Ką gi,tenka pripažinti ,kad Marksas buvo genijus,ir pasaulis vystosi pagal jo įžvalgas.Deja.
Kritikuoti tokią raidą yra būtina,bet ar yra Marksui lygių genijų,kurie nurodytų REALIUS būdus pasukti vystymąsi kita,humanistiškesne,socialiai teisingesne kryptimi?
Tikėtis ,kad Lietuvos valdžia,kokia ji bebūtų,galėtų pasipriešinti pasaulinei tendecijai,manau,yra naivu.

Tarabilda       2017-07-2 21:35

Labai rimtas ir geras straipsnis. Su vis dėlto linksma pabaiga- retoriniu klausimu mūsų “valdančiajam vasalitetui” su atatinkamu mentalitetu.
Būtų Lietuvai labai į sveikatą, jei prigytų naujas politinis terminas “valdantysis vasalitetas”.

Prognozė       2017-07-2 20:14

Ateityje teks papildomai daug pastatyti naujų psichiatrinių gydymo, o taip pat ir policijos, įstaigų, kadangi moderniame pasaulyje sekso malonumai ir turtinė prabanga tampa reikšmingiausiomis “vertybėmis”.

Per televizorių       2017-07-2 19:34

šiandien visur liejasi gėjų manifestacijos.Atrodo,kad pasaulis daugiau neturi reikalų.Kažkoks pakvaišimas.


Rekomenduojame

Nigelas Farage’as Europos Komisijos pirmininkui J.-C. Junckeriui: „Jūs nieko nepasimokėte!“

J.-Cl. Junckeris: „Pernai teturėjom dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti. Aš pasirinkau vienybę“

Vengrijos vyskupas: popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija

Scott Yenor. Biologinė ir socialinė lytis bei kultūrinių karų kilmė (I dalis)

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.