Linas Slušnys apie žiniasklaidos tyrimus ir jos kliedesius

Tiesos.lt siūlo   2013 m. vasario 18 d. 11:48

0     

    

Linas Slušnys apie žiniasklaidos tyrimus ir jos kliedesius

Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje žemiausias per 15 metų. Panašu, kad tai faktas.

„Ar tai blogai?“ Taip klausti būtų ydinga: patys faktai nėra nei geri, nei blogi. Tačiau tam tikrame ar skirtinguose kontekstuose jie gali būti vertinami įvairiai.

Jei žiniasklaida nėra verta, kad ja pasitikėtume, faktas, kad ja nepasitikima, teikia viltį – žmonės atsirenka, kas yra kas, jie nėra lengvai apkvailinami.

Nemiros Pumprickaitės vedamoje LRT televizijos laidoje „Savaitė“ (LRT, 2013-02-03) Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas Linas Slušnys teigė, esą nieko bloga, kad pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje šiuo metu žemiausias per 15 metų, mat… žiniasklaida anksčiau buvo tiesiog pervertinta.

Tai galima suprasti ir taip: anksčiau žiniasklaida buvo pasitikima nepagrįstai. O dabar pagrįstai nepasitikima. Neva pasikeitė ne žiniasklaida, o visuomenės požiūris į ją.

O gal kažkas nutiko pačiai žiniasklaidai? Gal žiniasklaidos nuosmukis lėmė ir išaugusį žmonių nepasitikėjimą? Kas darytina su žiniasklaida, kuri neverta žmonių pasitikėjimo? Deja, tokių klausimų LRT televizijos pašnekovai nedrįso nei kelti, nei svarstyti.

Tiesos.lt pateikia visą LRT žurnalistės Nemiros Pumprickaitės ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko Lino Slušnio pokalbį apie tai, kodėl žiniasklaida praranda visuomenės pasitikėjimą (pačią laidą klausykite nuo 13.10 minutės).

Psichologas Linas Slušnys apie (ne)pasitikėjimą žiniasklaida: pati visuomenė jau atsirenka, kas yra kas

balsas.lt

Pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje yra žemiausias per 15 metų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ duomenimis sausį žiniasklaida pasitikėjo 33 proc. apklaustųjų, 26 proc. – nepasitikėjo, o kiti apskritai neturėjo nuomonės. Tiesa, šis rodiklis atitinka Europos Sąjungos vidurkį. Didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida Lietuvoje buvo prieš 13–14 metų. Kodėl žiniasklaida praranda visuomenės pasitikėjimą? To Nemira Pumprickaitė laidoje „Savaitė“ klausė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko Lino Slušnio.

Ar galite įvardyti konkrečias priežastis, lemiančias pasitikėjimo praradimą?

Neįvardysiu, nes, pirmiausia, mes neturime tokių tyrimų. O gaila. Aš manau, kad jau laikas pradėti analizuoti, kodėl taip atsitinka.

Bet jūs tai pateikiate kaip problemą, o aš sakyčiau, kad gal tai yra gerai. Aš, kaip institucijos, tarsi saugančios absoliutų žiniasklaidos gėrį, atstovas, vis tik manau, kad tai yra gerai. Gal anksčiau buvo perlenkta lazda tikint tuo, kas yra pasakyta, tikint tuo, kas yra pateikta žiniasklaidoje. Mano įsitikinimu, žiniasklaida buvo vertinama per stipriai. Aišku, nesinorėtų, kad pasitikėjimas žiniasklaida būtų lygus 0.

Arba, kaip sakė vienas Seimo narys apie pasitikėjimą Seimu, -3?

Arba -3 – to tikrai nesinorėtų, nes jau būtų nesmagu. Vis dėlto dabartinis pasitikėjimas, jei jis atitinka europinį lygį, rodo, kad mes grįžome arba bent jau atėjome prie tam tikro europinio supratimo, kas yra žiniasklaida. Tuo galėtume pasidžiaugti.

Prieš maždaug pusantrų metų, dar 2011 metų viduryje, pagal „Wikileaks“ dokumentus parengtas rašinys viename stambiausių Norvegijos dienraščių Lietuvą įvardijo kaip šalį, kurioje perkama žiniasklaida. Jau seniai verslininkams, leidėjams ir politikams ne paslaptis įkainiai, už kuriuos galima pirkti gerą vardą. Jūs norite pasakyti, kad to jau nebėra?

Ko gero, yra. Tai yra problema, kurią visuomenė žino. Visuomenė tą suvokia, todėl pasitikėjimas žiniasklaida smenga – patys žurnalistai į tai įklimpo. Tai turbūt yra baisiausias dalykas, kai kokia nors visuomenės [informavimo] priemonė (nesvarbu kokia – portalas, laikraštis, dar kažkas) daro užsakomuosius straipsnius. Šitaip elgiasi ramia sąžine, net nenurodydami, kad straipsnis yra parengtas pagal kažkokį užsakymą arba prašymą. Tai tiesiog pateikiama kaip teisybė, nuomonė, dar pateikiamos dvi nuomonės, kartais ir trys. O tie trys sėdi tame pačiame arba gretimame kabinete ir vienas kitą palaiko. Ši sistema, kaip ji dabar veikia, yra gerai „atidirbta“.

Jūs sakote, kad yra tokių rašinių, kurie yra nupirkti. Nepaisant to, ten išdėstytos kelios nuomonės ir, žvelgiant ne profesionalo akimis, rašinys atrodo absoliučiai profesionalus. Vis dėlto, žiniasklaidos reitingas vis tiek krinta, nors žmonės to gali ir nematyti.

Ne profesionalo akimis tai yra profesionalu, o etikos požiūriu dažnai tokiuose straipsniuose niekaip neprisikasame iki etikos pažeidimo.

Tai, kad vienas ar kitas verslininkas, vietinis verslininkas, įsigyja žiniasklaidos priemonę, jos objektyvumui ir pasitikėjimui įtakos turėti gali?

Žinoma, kad įtakos turi. Prisimenu VU Komunikacijos fakulteto dėstytojos Audronės Nugaraitės klausimą apie nepriklausomą žiniasklaidą: nuo ko ji nepriklausoma? Ir iš tiesų, ji gali būti nepriklausoma nuo manęs, nuo Jūsų, bet yra, kas ją išlaiko ir moka pinigus. Kaip gali neturėti įtakos? Net šiuose rinkimuose teko susidurti su tokia anekdotine situacija. Akivaizdu, kad Seimo narys P. Gražulis turi krūvą leidinių. Aš užjaučiu žurnalistus, kurie jam turi dirbti, nes kai pamatau tuos leidinius… Kliedesiai.

Ką reiškia „turi dirbti“? Jie gali nedirbti.

Teisingai, atsiprašau, jie gali nedirbti. Jie ten dirba, gauna užsakymus ir iš tų nesąmonių, kurias kartais prišneka žmogus, kaip Seimo narys, jie turi leidiniui turi padaryti kažką rimtesnio, sąmoningo. Taip, jie gali nedirbti, bet visada egzistuoja žmogiškas faktorius: kažkam reikia duonos, kažkam reikia išlaikyti vaikus.

Kokios žiniasklaidos priemonės šiandien Jūsų vadovaujamos komisijos yra paskelbtos neetiškomis ir dar galioja?

Negalioja niekas, mes esame švarūs.

Niekas? Visi etiški?

Tikrai taip.

O kam tada buvo paskelbta?

Tokių žiniasklaidos priemonių mes turėjome – buvo TV3 (iš televizijų), „Lietuvos žinios“ ir „Vakaro žinios“ (iš laikraščių) taip pat yra buvusios pripažintos nuolat nesilaikančiomis etikos. Jeigu prieš 5–7 metų tokie laikraščiai kaip „Laisvas laikraštis“, „Vakaro žinios“ ir visi kiti Etikos komisijoje buvo dažni svečiai, tai šiandien jie nėra mūsų svečiai, tarsi jų neegzistuotų. Tai rodo, kad žmonės net nekreipia dėmesio į tai, kas rašoma. Tiražai dideli, daug yra parašoma, bet žmonės jais nebetiki. Ir tai yra gerai. Tai rodo, kad pati visuomenė jau atsirenka, kas yra kas. Nereikia jokios cenzūros. Žmonės jau patys susigaudo.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Rekomenduojame

Smulkieji verslininkai ir Nacionalinis susivienijimas pasirašė visuomeninį susitarimą

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.