Socialinė politika, Ekonominė politika

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų kreipimasis į EK dėl žemės pardavimo sąlygų Lietuvoje

Tiesos.lt redakcija   2016 m. birželio 22 d. 20:17

4     

    

Lietuvos žmogaus teisių organizacijų kreipimasis į EK dėl žemės pardavimo sąlygų Lietuvoje

Gegužės 26 d. Europos Komisija paprašė Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos Respublikas pakeisti vidaus teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Jos nuomone, galiojančios taisyklės Lietuvos, nustatančios, kad pirkėjas įsigytoje žemėje privalo ūkininkauti pats, riboja laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę [ČIA]. Komisijos nuomone, tokie apribojimai yra per griežti, varžo investicijas į kaimo plėtrą ir diskriminuoja kitus ES piliečius. Todėl įspėja Lietuvą, kad per du mėnesius nesuderinus savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, Komisija gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Žymūs Lietuvos teisininkai ir žmogaus teisių organizacijos nesutinka su tokia Komisijos nuomone. Birželio 21 d. jie išplatino kreipimąsi į Europos Komisiją ir Europos žmogaus teisių asociaciją (AEDH). Viena iš šio kreipimosi iniciatorių – Lietuvos žmogaus teisių asociacija – yra AEDH narė, o pastarosios pirmininkas Vytautas Budnikas yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Kreipimosi autoriai mano, kad labiausiai yra diskriminuojami Lietuvos piliečiai, nes mūsų žemdirbiai gauna ženkliai mažesnes išmokas negu jų kolegos kitose ES valstybėse. O tai reiškia, kad gaudami mažesnes pajamas, jie negali laisvai konkuruoti su kitų valstybių žemdirbiais, kurių perkamoji galia dėl gaunamų didesnių išmokų yra nepalyginamai didesnė. Todėl kreipimosi autoriai siūlo panaikinant žemės įsigijimo saugiklius Lietuvoje, panaikinti ir Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES mastu.

Europos Komisijai
Europos žmogaus teisių asociacijai (AEDH)

Kopijos:
Latvijos, Bulgarijos, Slovakijos, Vengrijos Respublikų Parlamentams
J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai
Europos departamentui prie LR Teisingumo ministerijos
Žiniasklaidai

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ ORGANIZACIJŲ
KREIPIMASIS

Dėl žemės pardavimo sąlygų Lietuvoje
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius

2016 m. gegužės 26 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) pareiškime oficialiai paprašė Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos Respublikas iš dalies pakeisti vidaus teisės aktus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo. Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikoje šiuo klausimu galiojančios taisyklės (pirkėjas įsigytoje žemėje privalo ūkininkauti pats) riboja laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę [ČIA]. Komisija pripažįsta, kad apribojimai gali būti pateisinami kovojant su spekuliaciniu žemės įsigijimu. Tačiau, Komisijos nuomone, minėti apribojimai nėra proporcingi, jie yra per griežti ir varžo investicijas į kaimo plėtrą bei diskriminuoja kitus ES piliečius. Pareiškime nurodoma, kad jeigu minimos šalys, įskaitant ir Lietuvos Respubliką, per du mėnesius nesuderins savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, Komisija dėl šių valstybių narių gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublika 2014 m. patvirtino Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kuriame įtvirtino vieną iš prievolių visiems asmenims, pageidaujantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (įskaitant ir kitų ES valstybių piliečius bei juridinius asmenis): įrodyti ketinimą ne prekiauti ja, o ūkininkauti.

Pabrėžiame, kad kova su diskriminacija yra esminė ir fundamentali, visas šalis vienijanti Europos Sąjungos vertybė. Draudimas diskriminuoti įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės (toliau – Sutarties )  2, 3, 10, 18, 19, 36, 37, 40, 45, 65, 95, 107, 114, 157, 199, 200, 214, 326 straipsniuose bei kituose ES dokumentuose.

Europos Sąjungos veikimo sutarties IV dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ 50 straipsnio 2 (e) punkte yra įtvirtinta išlyga, kad leidimas įsigyti žemę kitos valstybės narės subjektams galimas tik su sąlyga, kad nebus pažeisti Bendrosios žemės ūkio politikos principai, išdėstyti 39 straipsnio 2 dalyje („[...] Sąjungoje pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija“).

Atkreipiame dėmesį, kad visos pagrindinės ES institucijos (Europos Parlamentas, Europos Taryba, Europos Komisija) pripažįsta, jog parama žemdirbiams (išmokos)  tarp ES valstybių narių skirstoma nevienodai ir neteisingai, t. y. dalis ES piliečių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos žemdirbiai, gauna žymiai mažesnes išmokas negu kitų ES valstybių piliečiai.

Todėl Lietuvos Respublikos nustatytas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles būtina vertinti atsižvelgiant į  Sutarties 39 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes skirtingos išmokos Lietuvos ir kitų ES valstybių žemdirbiams įtakoja Lietuvos valstybės struktūrinius ir socialinius skirtumus, daro tiesioginę įtaką Lietuvos žemės ūkio sektoriaus bei šalies ekonomikos vystymuisi ir žemės ūkio produkcijos konkurencingumui. Pvz., akivaizdu, kad skiriant mažesnes išmokas Lietuvos žemdirbiams (dėl to jie gauna mažesnes pajamas už analogišką darbą ir produkciją nei kitų ES valstybių žemdirbiai), jiems sukuriamos nelygiavertės galimybės dalyvauti žemės rinkoje perkant ir parduodant žemės ūkio paskirties žemę ir tuo būdu pažeidžiami laisvos konkurencijos principai. Dabartinėmis sąlygomis Lietuvos žemdirbiai savo darbu ir už jį gautomis pajamomis, t. y. perkamąja galia, negali konkuruoti su kitų ES valstybių žemdirbiais. O neįstengdami lygiomis sąlygomis įsigyti žemės, jie neįstengs konkuruoti žemės ūkio produkcijos gamybos rinkoje ir gali būti iš jos išstumti. Todėl susiklosčiusios aplinkybės turi būti vertinamos kaip prieštaraujančios Europos Sąjungos ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms,  o neteisingas paramos žemdirbiams (išmokų) skirstymas, kurį pripažįsta visos pagrindinės ES institucijos, gali būti vertinamas kaip Lietuvos žemdirbių (Lietuvos piliečių) diskriminacija.

Pabrėžiame, kad visos ES sutarties dalys turi vienodą galią,  Sutartyje jokia diskriminacijos rūšis nėra išskirta, kova su diskriminacija negali būti selektyvi.

Norime atkreipti Komisijos dėmesį, jog minėtu įstatymu patvirtindama žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo taisykles, Lietuvos Respublika pirmiausiai siekė apsaugoti Lietuvos žemdirbius nuo diskriminacijos. Įvedus sąlygą, kad perkant žemės ūkio paskirties žemę privaloma ūkininkauti, buvo suvienodintos visų žemę perkančiųjų galimybės ja naudotis – minėta nuostata galioja tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių asmenims, todėl ji negali būti laikoma diskriminacine.

Kita vertus, ši sąlyga užkerta kelią spekuliacijai žeme ir sumažina diskriminaciją Lietuvos žemdirbių,  kurie yra tokie patys žemės ūkio produkcijos gamintojai ir turi teisę naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis įsigyti žemę kaip ir kitų ES valstybių piliečiai.

Pripažįstame, kad Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme esama tam tikrų perteklinių nuostatų, tačiau analogiškų žemę įsigyti ribojančių nuostatų esama daugelio ES valstybių įstatymuose. Pvz., Vokietijos Federacinės Respublikos Žemės sklypų apyvartos įstatyme nurodoma, jog priimant sprendimą dėl prašymo, susijusio su žemės sklypo perleidimu, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius interesus, ypač kai sklypai tiesiogiai perleidžiami žaliavų (žemės išteklių) gavybos tikslais.  Leidimus žemei įsigyti išduoda savivaldybėse esantys specialūs Žemės sklypų apyvartos komitetai,  jų nariai daugiausia ūkininkai. Suomijos Alando provincijoje žemę gali įsigyti tik šios provincijos gyventojai arba suomiai, išgyvenusieji čia ne trumpiau kaip 5 metus bei įrodę mokantys švedų kalbą [ČIA].

Šie faktai patvirtina, kad ekonominis išsivystymas, demografinės sąlygos ir žemės ūkio produkcijos gamybos lygis ES valstybėse yra nevienodas. Pripažįstama, kad ES išmokos valstybių žemdirbiams nėra vienodos dėl objektyvių priežasčių. Tačiau būtina pripažinti, kad skirstant išmokas ir derybose dėl jų, neišvengiama subjektyvių vertinimų. Dėl nevienodų išmokų dar labiau didėja žemės ūkio išsivystymo atotrūkis tarp ES valstybių, mažiau išsivysčiusioms valstybėms gaunant mažesnes išmokas, jų žemdirbių perkamoji galia (įskaitant ir žemę) taip pat mažėja.

Atsižvelgdami į būtinybę  užtikrinti visų ES piliečių lygias teises ir pritardami siekiui pašalinti Lietuvos Respublikoje apribojimus (prievolę ūkininkauti) asmenims, perkantiems žemės ūkio paskirties žemę,  kartu kviečiame pašalinti Lietuvos žemdirbius diskriminuojantį išmokų paskirstymą.

SAULIUS ARLAUSKAS – teisės filosofijos profesorius, mokslų daktaras;
VYTAUTAS BUDNIKAS – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas;
ANTANAS BURAČAS – LMA akademikas, profesorius;
RYŠARDAS BURDA – teisės mokslų daktaras, profesorius;
BRONIUS GENZELIS –  habilituotas humanitarinių mokslų daktaras,  profesorius;
STASYS KAUŠINIS – Piliečių gynimo paramos fondo direktorius;
ALVYDAS PAULIUKEVIČIUS – medicinos mokslų daktaras, profesorius;
ROMUALDAS POVILAITIS – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas;
KRESCENCIJUS STOŠKUS – Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras;
STASYS STUNGURYS – Lietuvos Helsinkio grupės narys.

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Stebina Europos Komisijos       2016-06-23 22:04

nepagarbus kalbėjimo su suvereniomis valstybėmis tonas ir nemotyvuotai skubinantis bei ultimatyvus reikalavimo pobūdis:
“Jeigu minimos šalys [...] PER DU MĖNESIUS nesuderins savo nacionalinių teisės aktų su ES teise…”, gresia ES Teisingumo Teismas!
Kuo toks reikalavimas skiriasi nuo 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos ultimatumo Lietuvai?
“Laisvas kapitalo judėjimas ir jo įsisteigimo laisvė”, kurių imperatyviai reikalauja Europos Komisija, nėra ir niekada netaps absoliučia tikrove,
o tėra Aukso Veršio stabas, kurio garbinimas krikščioniškoms tautoms užtraukia mirtiną nuodėmę ir todėl tolesnį neišvengiamą jų nykimą.
Tokia stabmeldystė radikaliai prieštarauja ir ES tėvų - Konrado Adenauerio, Alčidės de Gasperio ar Robero Šumano - vieningos Europos vizijai,
todėl, kaip ir kitos stabmeldystės formos, privalo būti atmesta.

AAA       2016-06-23 21:46

Žemė aplamai tik sąlyginai gali būti privati. Ji priklauso Tautai, Valstybei. Kaip gali būti privatu tai, kas nėra sukurta žmogaus?. Kol nėra Lietuvoje savivaldos, o savavališkai daugumą dalykų sprendžia niekam neatsiskaitantys ir neatšaukiami “atstovai”, net negali būti jokios kalbos apie Žemių pardavimus užsienio piliečiams. Ar turi savo valstybes, neturėdami žemių, baskai, kurdai, Amerikos indėnai (kaip tauros)?? Ir kas laukia tokių tautų?

Pikc       2016-06-22 23:44

Tik štai klausimas, ar argumentai sajūzo politbiurui “groja”? O dar didesnis klausimas, ar mūsų itin dideliu principingumu ir atsparumu eurosajūzo spaudimui pasižyminti valdžia nesuskubs lįsti briuselio kopūstams tolerantiškon vieton net nelaukdama, kuo viskas baigsi. Negi pirmas kartas? smile

Aciu       2016-06-22 21:14

Gerai argumentuotas atsakymas.

Rekomenduojame

Vytautas Sinica. Norėčiau sužinoti, kuo naudingas ir reikalingas Lietuvos vartotojams buvo elektros rinkos liberalizavimas?

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

Almantas Stankūnas. Gera žinia iš dalies privataus kapitalo valdomai įmonei Ignitis, tik ar taps ji gera žinia ir vilniečiams?

Jan Rokita: ES sankcijos Lenkijai yra didesnės, nei sankcijos Rusijai

Kastytis Braziulis. Neužkibkite ant rašistų kabliuko. Neleiskite sau suabejoti Ukraina

Lenkija verčiama prisijungti prie euro zonos?

Dominykas Vanhara. Surimtėkime ir pakalbėkime apie tai, kas vakar įvyko Kryme

JAV Floridos valstija uždraudė lyties keitimo procedūras vaikams

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt aštuntoji (rugpjūčio 10 diena)

Areštuotas už memo, kritiško LGBT atžvilgiu, pasidalinimą. Minčių policija jau realybė

Nacionalinis susivienijimas. Dėl „Amnesty International“ šališkumo ir nepasitikėjimo šia organizacija

Simonas Streikus. Masinės migracijos Švedijoje padariniai: ar ją dar galima laikyti gerovės valstybe? (I)

Kai LRT neleidžia, gelbsti Lenkijos televizija. Apie Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu

Almantas Stankūnas. Didinate piktų ir valstybei nelojalių piliečių skaičių

Ondrej Šmigol. Prasidėjo kontrrevoliucija prieš translytiškumą

Marek Jurek. Metas sudaryti tarptautinę konvenciją dėl šeimos teisių, kaip alternatyvą Stambulo konvencijai

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt septintoji (rugpjūčio 9 diena)

Vienos iš Vokietijos žemių vyriausybė steigia centrus, kuriuose bus galima apskųsti „anti – queer ir rasistinius incidentus“

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

Almantas Stankūnas. Šeimų sąjūdis: nenumaldomas V. Putino ilgesys?

Almantas Stankūnas. „PIŠ“ apie Perlą – kulkosvaidžiu į kojas valdantiesiems

Vytautas Sinica. Už Perlo veiksmus dar baisesnė Šimonytės reakcija

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimt šeštoji (rugpjūčio 8 diena)

Kardinolas S. Tamkevičius SJ. Tikėjimo išbandymai – XIX eilinis sekmadienis

Nesitikėkite, kad sveikatos apsaugos valdininkai rekomenduos susilaikymą, idant sulėtintų beždžionių raupų plitimą

Vytautas Sinica. Persona, vadovaujanti organizacijai Amnesty International

Kastytis Braziulis. Keli pastebėjimai dėl Erdogano ir putino susitikimo Sočyje

Ar iš tiesų esame laisvi daryti ką norime?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.