Geroji Naujiena

Lietuvos vyskupai: ar gyvename kaip Jėzaus mokiniai?

Tiesos.lt siūlo   2015 m. lapkričio 29 d. 19:59

8     

    

Lietuvos vyskupai: ar gyvename kaip Jėzaus mokiniai?

Vatikano radijas

Kviečiame susipažinti su Lietuvos vyskupų išplatintu atviru laišku „Atsiverskime Gailestingumo jubiliejaus malonei“, kuriame Lietuvos krikščionys kviečiami pasirengti švęsti Gailestingumo jubiliejų, prasidėsiantį Romoje gruodžio 8-ąją, ir viešai liudyti priklausymą Jėzui Kristui gailestingumo darbais.

Pašaukimas – Dievo skambutis į duris ir kvietimas įsileisti Jį į svečius. Viešpats netikėčiausiais ir paprasčiausiais būdais prašosi būti įleistas į mūsų visų kasdienybę – gyvenimą. Kokią skambučio melodiją per popiežių Pranciškų Jis parenka mums 2015–2016 metais? Gailestingumo! Parenka ir ragina nuo šių metų gruodžio 8-osios, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės, iki 2016 metų lapkričio 20-osios – Kristaus, Visatos Valdovo iškilmės,  veikliai ir vaisingai išgyventi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus metus.

Šiuo laišku kviečiame Jus nepraleisti šio malonės meto ir dalinamės keliomis mintimis, kaip galėtume užauginti ir skonėtis širdimi Ypatingojo gailestingumo jubiliejaus vaisiais.

Kartu su popiežiumi Pranciškumi, visų pirma kreipiame mūsų žvilgsnį į Jėzų Kristų, kuris „yra Tėvo gailestingumo veidas“ (Misericordiae Vultus, 1). Per Jėzų patiriame gailestingumą, kuriuo Dievas mus pasitinka ir kuris yra mūsų išganymo sąlyga (plg. MV, 2). Nepriimdama ir nedovanodama gailestingumo, visuomenė prisipildo liūdesio, nusivylimo, beprasmybės ir susvetimėjimo jausmo. Tas jausmas pirmiausiai paliečia kenčiančius ir nesulaukiančius pagalbos, bet taip pat ir tuos, kurie ramybės ir džiaugsmo ieško tik sau, nuo „svetimo“ skausmo atsiverdami abejingumo siena.

Gailestingumo metai mus kviečia maldai. Turime įrankį. Dievo gailestingumo vainikėlio malda savo nuodėmes, žaizdas, baimes – visą savo gyvenimą, patikėkime Dievui ir leiskime Viešpačiui jį perkeisti, kad Dievo gailestingumą išgyventume kaip džiaugsmo, giedrumo ir ramybės versmę (plg. MV, 2). Atnaujinkime asmeninę maldą, junkimės į maldos grupeles, drauge dėkokime Dievui už Jo gailestingumą ir melskime jo sau bei visam pasauliui. Ypatingai prisiminkime visus sergančius, kenčiančius, dėkokime už jų tikėjimą, viltį ir už tai, kad savo malda ir auka jie vienijasi su išganančia Jėzaus Kristaus kančia. Turėkime drąsos ir mokykime maldos tuos, kurie melstis nemoka!

Visiems norintiems pradėti naują gyvenimą Jėzus įsteigė Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą. Jubiliejiniais Gailestingumo metais popiežius Pranciškus ragina iš naujo atrasti, patirti Atgailos ir Sutaikinimo sakramento galią. Jis prašo mus „Dievo Sūnaus, kuris, atmesdamas nuodėmę, niekada neatstūmė nusidėjėlio“ (MV, 19) vardu. Kvietimas skirtas kiekvienam: dėl savo gyvensenos seniai nutolusiam nuo Dievo, ir tam, kuris pašauktas kitiems Jėzaus vardu suteikti nuodėmių atleidimą.

Prašome visų kunigų savo parapijose tikintiesiems Advento, Gavėnios laiku organizuoti atgailos pamaldas, padėti pasiruošti susitaikinimui su Dievu ir švęsti jį. Paremkime vieni kitus bendruomenine malda ir padėkime patirti Viešpaties atleidimo grožį. Dovanokite ir užtikrinkite tikintiesiems galimybę ir kitu laiku priimti šį sakramentą, kvieskite ir susitikite dvasinio vadovavimo pokalbių.

Susitaikymas su Dievu mus sutaiko ir su artimu, daro jautrius jo poreikiams. Gailestingumo jubiliejaus metai įpareigoja uoliai įgyvendinti krikščioniškojo gailestingumo darbus ir taip pasitikrinti, ar gyvename kaip Jėzaus mokiniai. Popiežius Pranciškus ragina iš naujo atrasti gailestingumo darbus kūnui: išalkusį pavalgydinkime, ištroškusį pagirdykime, nuogą aprenkime, ateivį priimkime, ligonį slaugykime, kalinį aplankykime ir mirusį palaidokime. Primena ir gailestingumo darbus sielai: nemokantį pamokykime, abejojančiam patarkime, nuliūdusį paguoskime, pikta darantį sudrauskime, įžeidimus atleiskime, kantriai pakęskime mus skaudinančius žmones, melskimės už gyvus ir mirusius (plg. MV, 15).

Veiklia meile trykštantis popiežius Pranciškus kviečia tapti piligrimu – apmąstyti savo, kaip krikščionio, per gyvenimą nueitą kelią – ir pasiekti Romą, kur bus atvertos popiežiškųjų bazilikų Šventosios durys, ar kaip piligrimui įžengti pro atvertas savo bažnyčios duris ir atsivesti tą, kuris dar neišdrįso.

Mums tokia ypatinga piligrimystės vieta šiais Gailestingumo jubiliejaus metais tampa Vilnius – Dievo gailestingumo miestas, kur kelerius metus gyveno Dievo gailestingumo apaštalė šv. Faustina Kovalska. Čia buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, šiandien garbinamas Vilniaus Dievo gailestingumo šventovėje. Čia pats Viešpats Jėzus šv. Faustinai apreiškė maldą, pavadintą Dievo gailestingumo vainikėliu. Čia savo pirmuosius įžadus davė Gailestingojo Jėzaus Seserų bendruomenės kandidatės, kurios dabar visame pasaulyje skelbia Dievo gailestingumą.

Kviečiame visus dalyvauti Gailestingumo kongrese, vyksiančiame 2016 metais gegužės 6–8 dienomis Vilniuje. Sustiprinsime ryšį su Kristumi, kartu gilinsimės į Dievo gailestingumo slėpinį, viešai liudysime tikėjimą ir dalinsimės su kitais džiaugsmu, kad priklausome Jėzui Kristui, kuriame mums yra apsčiai išlietas Dievo gailestingumas.

Išgirskime Dievo skambučio melodiją, kviečiančia mus atsiverti Gailestingumo jubiliejaus malonei! Išmokime tą melodiją ir skambinkime ja į kaimynų namų, ligoninių, globos, vaikų, vienišų žmonių namų duris! Dalinkimės gailestingumo vaisiais su kitais, kai jie prisirps dvasinio gyvenimo sode.

Visą Gailestingumo jubiliejaus laiką patikime Švč. Mergelei Marijai, Viešpačiui ištartu „Tebūnie“ tapusiai Įsikūnijusio gailestingumo Motina ir visos žmonijos gailestingąja Motina. Tebūna Ji mūsų kasdienybės reikalų pas Sūnų užtarėja ir teveda Ji mus Dievo gailestingumo šaltinio link.

Lietuvos vyskupai

Vatikano radijas

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VaidasVDS       2015-12-1 8:35

to 2015-11-30 22:39
Kokia kalba tuos žodžius sakė Jėzus nepasakysiu, nes nesu senovės kalbų specialistas, bet Jėzus kalbėjo tiek hebrajų, tiek aramėjų kalbomis. Urantijos Knyga iš tiesų rašo apie tą Jėzaus pasisakymą ir atskleidžia tai, ko net krikščioniški dogmatikai nežino. Pacituosiu: “Jėzus nė vienai akimirkai neturėjo nė menkiausios abejonės, kad jis gyveno sutinkamai su Tėvo valia; ir jis niekada neabejojo, kad dabar jis savąją gyvybę materialiame kūne atiduoda sutinkamai su savojo Tėvo valia. Jis nejautė to, kad Tėvas jį būtų apleidęs; tiesiog jis kartojo savo blėstančioje sąmonėje daug ištraukų iš Raštų, tarp jų ir šitą dvidešimt antrąją Psalmę, kuri prasideda “Dieve mano, Dieve mano, kodėl gi tu mane apleidai?” Ir atsitiko taip, jog vieną iš tų trijų pastraipų, kurios buvo ištartos pakankamai aiškiai, išgirdo tie, kurie stovėjo šalia.”

To Apuokiukas       2015-12-1 2:43

To Apuokiukas, na taip pritariu kad ” O sunkiausią savo gyvenimo akimirką Jėzus Kristus kreipiasi į Elį, o ne į Jahvę: ,,Eli, Eli, lamach sabakchtani…”.

Arabiškai pagal gogle transletorių :
Alachas   الله- Elle, Dievas إله ilia,  Viešpats - الرب rab, Jahve-  الر  rab

Turkiškai pagal google transletorių:
Alachas   Allah   turkų  k.,  Dievas ilah turkų k.,  Viešpats RAB   turkų. k.,  Jahve – rab   turkų.

Išvada : J. Kristus šaukėsi arabiškai الله Elle - Alachą  arba إله  ilia Dievą ?

Eli, Eli, lamach - arabiškai ?

To Vaidas VDS       2015-11-30 22:39

To Vaidas VDS gal žinot kokia konkrečia kalba ” ” E l i,  E l i,  lema sabachtani? Šūkavo Jėzus Kristus? 27: 46 ev . p. Matą. Ką rašo tuo klausimu Urantija?  Iš anksto Ačiū.

ats       2015-11-30 22:25

“Lietuvos vyskupai: ar gyvename kaip Jėzaus mokiniai?” -Ne negyvename nes neapipjaustoma varpa į 8 dieną po gimimo. Tačiau slenka musulmonų ordos Į ES kurie apipjausto varpas vaikams. Žydų JAHVĖ yra VIEŠPATS, O VIEŠPASTS yra ir   K o r a n o   personažas.

O Jėzus Kristus JAHVĖS tarnas :” Penkiaknygės vertime Dievo vardas JAHVĖ verčiamas žodžiu VIEŠPATS ir rašomas didžiosiomis raidėmis.“23 pusl. Šventas raštas, Lietuvos Vyskupų Konferencija,2009, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius ,2009

„Kristus Jahvės tarnas“  2105pusl. ev. pagal Matą, Šventas raštas, Lietuvos Vyskupų Konferencija,2009, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius ,2009
Ir kokia kalba yra ” E l i,  E l i,  lema sabachtani? ” kuria Šūkavo Jėzus Kristus? 27: 46 ev . p. Matą

  Ar ne Alacho šaukėsi Jėzus Kristus?

Urantiškų sapalionių tikslas -        2015-11-30 17:49

susilpninti pasitikėjimą Dievo Apreiškimu. Tai velnio darbas.

VaidasVDS       2015-11-30 9:33

Kadangi labai daug yra susipainiojimų tiek Biblijoje, tiek žmonių sąmonėje dėl Dievo vardų ar pavadinimų, Apreiškimo - Urantijos Knygos pagalba pateiksiu trumpą istoriją, kaip Jėzus apie tai mokė savo apaštalus:
———
“Jėzus švelniai papriekaištavo šiems dvylikai, iš esmės pasakydamas: Argi jūs nežinote Izraelio pasakojimų, susijusių su idėjos apie Jahvę augimu, ir argi jūs nežinote Raštų mokymo, susijusio su Dievo doktrina? Ir tada Mokytojas iš tikrųjų perėjo prie apaštalų mokymo apie Dievybės sampratos evoliuciją per žydų tautos vystymosi laikmetį. Jis atkreipė dėmesį į idėjos apie Dievą augimo tokias fazes:   
    1. Jahvė – Sinajaus klanų dievas. Tai buvo primityvi Dievybės samprata, kurią Mozė iškėlė į aukštesnį Izraelio Viešpaties Dievo lygį. Tėvas danguje niekada nebūna toks, kad savo vaikų žemėje nuoširdaus garbinimo nepriimtų, nesvarbu, kokia primityvi būtų jų Dievybės samprata arba kokiu vardu jie simbolizuotų jos dieviškąją prigimtį.   
    2. Pats Aukštasis. Šitą Tėvo danguje sampratą Melkizedekas paskelbė Abraomui, ir ją paskleidė toli nuo Salemo tie, kurie vėliau tikėjo į šitą padidintą ir išplėstą Dievybės idėją. Abraomas ir jo brolis išvyko iš Uro dėl to, kad susiformavo saulės garbinimas, o jie ėmė tikėti į Melkizedeko mokymą apie El Elijoną – Patį Aukštąjį Dievą. Jų samprata apie Dievą buvo sudėtinė, kurią sudarė mišinys iš jų senesniųjų Mesopotamijos idėjų ir doktrina apie Patį Aukštąjį.   
    3. El Šadajas. Šitais senaisiais laikais daugelis hebrajų garbino El Šadają, dangaus Dievo egiptietišką sampratą, apie kurią jie sužinojo savo nelaisvės metu Nilo žemėje. Praėjus daug laiko nuo tada, kada gyveno Melkizedekas, šitos visos trys Dievo sampratos buvo apjungtos draugėn, kad suformuotų doktriną apie kūrėją Dievybę, Izraelio Viešpatį Dievą.   
    4. Elochimas. Nuo Adomo laikų išsilaikė mokymas apie Rojaus Trejybę. Argi jūs neprisimenate, kaip Raštai prasideda tvirtindami, jog “Pradžioje Dievai sukūrė dangų ir žemę”? Tai rodo, jog tada, kada šitai buvo užrašyta, Trejybės samprata apie tris Dievus viename buvo įsitvirtinusi mūsų protėvių religijoje.     
    5. Aukščiausiasis Jahvė. Iki Isajo laikų šitie tikėjimai apie Dievą išsiplėtė į sampratą apie Visuotinį Kūrėją, kuris tuo pačiu metu yra visagalis ir gailestingas visiems. Ir šita besivystanti ir besiplečianti Dievo samprata iš esmės išstūmė visas ankstesnes Dievybės idėjas mūsų tėvų religijoje.   
    6. Tėvas danguje. Ir dabar mes tikrai Dievą pažįstame kaip savo Tėvą danguje. Mūsų mokymas suteikia tokią religiją, kurioje tikintysis yra Dievo sūnus. Tai yra dangaus karalystės evangelijos geroji naujiena. Drauge su Tėvu egzistuoja Sūnus ir Dvasia, ir šitų Rojaus Dievybių prigimties ir tarnystės apreiškimas tęsis toliau, kad plėstųsi ir ryškėtų per visus kylančiųjų Dievo sūnų  amžinojo dvasinio žengimo į priekį begalinius amžius. Visais laikais ir per visus amžius bet kokios žmogiškosios būtybės tikrąjį garbinimą – kas susiję su individualiu dvasiniu žengimu į priekį – viduje gyvenanti dvasia pripažįsta kaip reiškiamą pagarbą dangiškajam Tėvui.”

Apuokiukas       2015-11-30 7:53

Šiaipjau Jahvė buvo vienas iš semitiško panteono dievų. Panteono, kur vyriausias Dievas buvo Elis, o be Jahvės buvo dar ir Baalas. Ir tik vėliau kažkas įvyksta, ir Jahvė apsiskelbia vieninteliu dievu. Panašiai, kaip graikų mitologijoje Uraną pakeičia Kronas, Kroną - Dzeusas. Jėzus Kristus save labiausiai mėgo įvardinti kaip ,,žmogaus sūnų”.O sunkiausią savo gyvenimo akimirką Jėzus Kristus kreipiasi į Elį, o ne į Jahvę: ,,Eli, Eli, lamach sabakchtani…”.

apie Jahvę       2015-11-29 21:47

Gailestingumo kam ? Plūstantiems Į ES Musulmonams? Naudojate Psichotroninį ginklą kariaujančiųjų/besipriešinančių  jausmas paveikti JŪS, Vyskupai, žinodami kad Kristus Jahvės tarnas? : „Kristus Jahvės tarnas“  2105pusl. ev. pagal Matą, Šventas raštas, Lietuvos Vyskupų Konferencija,2009, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius ,2009” Penkiaknygės vertime Dievo vardas JAHVĖ verčiamas žodžiu VIEŠPATS ir rašomas didžiosiomis raidėmis.“23 pusl. Šventas raštas, Lietuvos Vyskupų Konferencija,2009, Katalikų pasaulio leidiniai, Vilnius ,2009


Rekomenduojame

Andrius Švarplys. Kam – anarchija, o kam – „meilės vasara“

Liudvikas Jakimavičius. Šimašiaus pliažas

Justas Stankevičius. Kaip pasikeitė Vokietijos viešasis saugumas nuo pabėgėlių krizės pradžios?

Ir undinėlė rasistė...

Nida Vasiliauskaitė. Apie institucinį rasizmą

Neringa Venckienė. Neatsakyta iki šiol

Liudvikas Jakimavičius. „Vyčiui pliaže – ne vieta“

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę: susitinkame liepos 4 d. Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke

Robertas Grigas. Aleksandr Galič apie (pra)tylėjimo kainą

Algimantas Rusteika. Apie ką giedosime liepos 6-ąją: apie Lietuvą ar apie vienybę su žmonija?

Rasa Baločkaitė. Kraupusis Merkinės stadionas

Andrius Švarplys. R.Šimašiaus ir Co akcijos matmuo – amputuoti istoriją, atmintį, kančios sakralumą

Per 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai

Vilius Kavaliauskas. Lukiškės: Ką nutyli Vilniaus meras?

Ramūnas Aušrotas. Išlaikyti LRT gyventojams kainuoja triskart brangiau nei Vyriausybę

Nida Vasiliauskaitė. Mokslas yra dalykas didis

Vytautas Radžvilas. Kūjo ir pjautuvo šešėlis virš šeimos (II)

Liudvikas Jakimavičius. Dočys politikuoja

Atgimstantys paminklai. Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas: Atkurkime Gumbių kaimo koplystulpį –  išgelbėkime istorinį paminklą

Povilas Urbšys: „Vytis yra tai, kas mus gali suvienyti“

Rasa Čepaitienė. Atsisakantys keistis

Nida Vasiliauskaitė. Apie Linos Žigelytės versiją iš serijos „Kas atsitiko Nidai Vasiliauskaitei?“

Iš propagandos frontų: Dainius Pūras. Apie smėlį ir paplūdimį Lukiškių aikštėje kaip laimingoje erdvėje

Povilas Urbšys: Jei bus priimta tai, ką siūlo valdantieji, Lukiškių aikštėje stovės ne Vytis. Argi tai ne dar viena išdavystė?

Ne juokas. Politinis kompasas pagal liberalus

Andrius Švarplys. Kas gali apginti žodžio laisvę ir laisvę apskritai?

Geroji Naujiena: Stiprūs Jo malone

Vytautas Matulevičius. „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“

Raimondas Navickas. O gal tai jokie NE vandalai? Gal tai PROTESTUOTOJAI?

Pagaliau. Vygantas Malinauskas. Katalikų jaunuoliai neleido nugriauti šv. Junipero Serra statulos Kalifornijoje

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.