Naujienos, Įžvalgos

Lietuvos valstybę kuria Tauta? Ne! Konstitucinis Teismas „atšaukė“ esminius Konstitucijos straipsnius

Tiesos.lt redakcija   2014 m. sausio 25 d. 5:58

38     

    

Lietuvos valstybę kuria Tauta? Ne! Konstitucinis Teismas „atšaukė“ esminius Konstitucijos straipsnius

Pirmieji, esminiai, tik Tautos referendumu keistini Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai skelbia:

„Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių.“

Pasirodo – gali: šį penktadienį, sausio 24-ąją, Konstitucinis Teismas, be jokio Tautos referendumo, paneigė pirmuosius Konstitucijos straipsnius, pasikėsino į suverenias Tautos galias, kartu – ir į Lietuvos Respublikos konstitucinės santvarkos pamatus. Teismas „išaiškino“, kad Tautos suverenios galios jau seniai ir neatšaukiamai biurokratinių valdžios struktūrų yra paneigtos, suvaržytos ir apribotos.

Taigi naujoji Konstitucinio Teismo ištarmė skelbia, kad Lietuvoje negali būti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) įsipareigojimai. Be kita ko, šiame KT nutarime rašoma: „Minėta, kad Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija reiškia inter alia Lietuvos Respublikos narystę Europos Sąjungoje bei būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus; minėta ir tai, kad Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Konstituciją, referendumu nepanaikinus minėtų konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai.“

Jūsų dėmesiui siūlome KT pranešimą spaudai.

* * *

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas: Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai, pagal kurią sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų.

Nutarime pažymėta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, todėl ją keičiant negali būti sukurtas toks naujas konstitucinis reguliavimas, kad viena Konstitucijos nuostata paneigtų kitą ar jai prieštarautų ir šių nuostatų būtų neįmanoma aiškinti kaip tarpusavyje derančių, t.y. Konstitucijos pataisomis negali būti pažeista joje įtvirtintų vertybių darna.

Konstitucijos prigimtis ir paskirtis, jos stabilumas ir nuostatų darna lemia materialinius ir procesinius Konstitucijos keitimo apribojimus.

Materialiniai apribojimai yra Konstitucijoje įtvirtinti apribojimai priimti tam tikro turinio Konstitucijos pataisas.

Kaip antai pagal Konstituciją negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigta bent viena iš Lietuvos valstybės pamatą sudarančių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybė, demokratija, respublika, prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis; referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje pagrindų negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimai; taip pat negali būti daromos Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai, jeigu jų neatsisakoma vadovaujantis tarptautinės teisės normomis.

Procesiniai Konstitucijos keitimo apribojimai yra Konstitucijoje įtvirtinta ypatinga Konstitucijos keitimo tvarka.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų turi išimtinę teisę pateikti Seimui Konstitucijos pataisos, t.y. Konstitucijos keitimo įstatymo, projektą; jokiems kitiems subjektams pagal Konstituciją tokia teisė nesuteikta. Iš minėtos Konstitucijos nuostatos kyla draudimas svarstant Seime iš esmės pakeisti minėtų subjektų pateikto Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinį. Seimo komitetai ar kiti struktūriniai padaliniai, atskiri Seimo nariai neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turintis subjektas.

Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo nutarime, ginčijamo Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo aplinkybės rodo, kad svarstant Seime balsavimui buvo pateiktas toks šio įstatymo projektas, kuris iš esmės skyrėsi nuo didesnės kaip 1/4 Seimo narių grupės pateikto įstatymo projekto; tokį iš esmės pakeistą projektą Seimui pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas šiam komitetui pritarus. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad priimant minėtą Konstitucijos pakeitimo įstatymą pažeista Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalis.

Prieštaraujančiu šiai Konstitucijos nuostatai pripažintas ir Seimo statute įtvirtintas reguliavimas, nes jame nenustatytas draudimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui iš esmės keisti ne mažesnės kaip 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų pateiktą Konstitucijos keitimo įstatymo projektą ir draudimas balsavimui Seime teikti tokį iš esmės pakeistą projektą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad išimtinė 1/4 visų Seimo narių grupės arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų teisė pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją nereiškia, kad Seimas, svarstydamas pateiktą sumanymą, apskritai negali pakeisti pateikto projekto teksto, tačiau gali būti daromi tik neesminiai, t.y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pripažinus Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai neįsigalioja Konstitucijos 125 straipsnio redakcija, galiojusi iki šios Konstitucijos pataisos priėmimo. Tai reiškia, kad Konstitucijoje nenustatyta išimtinė Lietuvos banko pinigų emisijos teisė.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ yra įtvirtintas Tautos suverenios valios pareiškimu pagrįstas konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas. Visateisė narystė Europos Sąjungoje lemia konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą dalyvauti ekonominės ir pinigų sąjungos valstybių integracijoje įsivedant bendrą šios sąjungos valiutą eurą, patikint išimtinę kompetenciją pinigų politikos srityje Europos Sąjungai. Įgyvendinant šį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą Lietuvos banko kompetencija pinigų emisijos srityje turi būti patikėta Europos centriniam bankui.

Šaltinis: lrkt.lt.

 

* * *

Visą KT nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 170 straipsnio (2012 m. kovo 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ skaitykite ČIA.

P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam

  • Google+
Konstitucinis Teismas – valstybė valstybėje?

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

KONSTITUCINĮ TEISMĄ       2014-01-26 20:48

Reikia išformuoti, nes jo nariai už didelius atlyginimus UZURPUOJA TAUTOS TEISĘ VALDYTI VALSTYBĘ!

Kas       2014-01-26 19:20

tame KT susodino neraštingus. Referendumas ne paneigs, o atstatys ir įtvirtins Lietuvos žemių vientisumą, suverenumą. Jeigu kai kurie įsipareigojimai ES mūsų vadinamų derybininkų buvo įtraukti dėl nesupratimo, ar siekiant sąmoningai apgauti jais pasitikėjusius žmones, o vėliau prieš referendumą nebuvo tinkamai tie dalykai išaiškinti, tai dabar mūsų pareiga tą ištaisyti.
Tauta referendumu priėmė, referendumu ir pakeis ir jokie KT ar landsbergiai su kubiliais negali savintis ir uzurpuoti Tautos teisių. Ir nereikia mūsų gąsdinti.

Taigi       2014-01-25 22:17

Šis Konstitucinio teismo nutarimas leidžia kelti klausimą dėl seimo priimto Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo atitikimo Konstitucijai, gal net nereikia referendumo, nes gali būti, kad pagal KT išaiškinimą, 47 straipsnis priimtas pažeidžiant Konstituciją.

vilnietė       2014-01-25 22:03

Konstitucinis teismas suplaka į vieną du klausimus: ES narystės sutartį ir tautos teisę organizuoti referendumus ir skelbia visai nelogiškus “išaiškinimus”.

ar as teisingai supratau?       2014-01-25 21:22

konstitucinis teismas ka tik paskelbe, kad Lietuvoje Lietuvos konstitucija nebegalioja?

Eina na       2014-01-25 20:42

Konstitucinis teismas patvirtino,kad keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų,o pasisakymas dėl ES sutarties ir žemės pardavimo tai nuolankus tarnų gestas lovio valdytojams :grybauskaitėms,qbiliams,butkevičiams,liandzbergams,kad jie galėtų pliuprti nesamones apie šviesų rytojų į kurį jie veda jau 23 metus.

Fariziejų irštva.       2014-01-25 20:25

Tam ir atėjo Kristus,kad jie būtų nugalėti.Kristaus mokslas sklido iki žemės pakraščių ir nugalėjo.Galiausiai viskas įvyksta pagal jį.Pagal Tiesą,Tikėjimą ir Meilę.Reiškia ateis laikas,kai jų prievarta baigsis.Bet teks apsispręsti rizikuoti ir aukotis.Gyvenimas prives.Tai bręsta.Kartais užtenka kieti pasiryžimo “arba-arba”.Ir tai suveikia.

Taigi to Nėra padėties be išeities.       2014-01-25 20:24

KT pasakė, kad seimas neturi teisės, pažeisdamas įstatymą, keisti Konstituciją, tai kas blogai, norite, kad seimas galėtų daryti ką nori, kaitalioti Konstituciją, nesilaikydamas įstatymo?

Seimas turi imti       2014-01-25 20:21

ir priimti KT nepatinkančius pakeitimus.

Nėra padėties be išeities.       2014-01-25 20:21

Reikia kontratakuoti.Dori teininkai pasiūlys sprendimus.Nelengvi jie bus,bet reikės padaryti.KT su laiku išnyks iš Lietuvos padangės.

Skaitykite 15 min       2014-01-25 20:15

Vytautas Landsbergis pašiepė lietuvius: žodis „tauta“ rašomas iš didžiosios raidės, nors pusė lietuvių net neina į rinkimus

Skaitykite.

klausimas       2014-01-25 20:02

ar negalima užprotestuoti konstitucijos straipsnio pakeitimą ,kuriuo buvo atimta teisė Lietuvos piliečiams į Lietuvos žemę ,kuris buvo priimtas MAŽESNIU nei įstatymuose nustatyta seimo narių skaičiumi berods 2003 metais prieš pasirašant sutartį su ES?

Hienų puota       2014-01-25 19:15

KT sprendimas – ne daugiau nei sistemai tarnaujančios dvesiančios hienos traukuliai.
Nei KT, nei kitas valdininkėlis, kad ir koks reikšmingas pat sau jis manytųsi esąs, tokių sprendimų priimti negali – jie yra NIEKINIAI. Ir štai kodėl. Cituoju LR Konstituciją: „3 straipsnis: Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. /Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“; „4 straipsnis: Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.“; „7 straipsnis: Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Ir taip toliau. Lygiai taip Konstitucinis teismas galėtų burti apie rytojaus orus iš kavos tirščių – tai nieko nereiškia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis, be kitų, nurodo: “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.”

Klausimas – ką sistema yra pasiruošusi padaryti, kad jos svaičiojimai taptų „tiesa“. Manau, bet ką. Va bank žaidimas, nieko kito nelieka.

Ugniai       2014-01-25 19:14

Jūs tikite, kad Islandijoje pokyčiai buvo dėl žmonių noro? Internete susiraskite straipsnį “Islandija: revoliucija, kuriai diktavo bankininkai”.

ugnis       2014-01-25 18:15

Demesio, portalas blokuojamas, kai norima pazymeti patinkancius komentarus

ugnis       2014-01-25 18:04
ugnis       2014-01-25 18:00

TARPTAUTINIS PILIETINIŲ IR POLITINIŲ TEISIŲ PAKTAS
Valstybės, šio Pakto Šalys,
atsižvelgdamos į tai, kad pagal Jungtinių Tautų Chartijoje skelbiamus principus visų žmonijos narių orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas,
pripažindamos, kad šios teisės kyla iš prigimtinio žmogaus asmenybės orumo,
pripažindamos, kad pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją laisvos žmogaus asmenybės, kuri naudojasi pilietinėmis bei politinėmis laisvėmis ir yra atsikračiusi baimės bei skurdo pančių, idealas gali būti įgyvendintas tik sudarius sąlygas kiekvienam žmogui naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis bei ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis,
atsižvelgdamos į tai, kad Jungtinių Tautų Chartija įpareigoja valstybes skatinti visuotinai gerbti žmogaus teises bei laisves ir jų laikytis,
suvokdamos, jog kiekvienas konkretus asmuo, turėdamas pareigų kitiems ir tai bendruomenei, kuriai jis priklauso, privalo stengtis skatinti įtvirtinti šiame Pakte pripažįstamas teises ir siekti, kad jų būtų laikomasi,
s u s i t a r i a dėl šių straipsnių:
I DALIS
1 straipsnis
1. Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą.
2. Siekdamos savo tikslų, visos tautos gali laisvai naudotis savo gamtos turtais ir ištekliais, nepažeisdamos jokių įsipareigojimų, atsirandančių dėl tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos principu, ir iš tarptautinės teisės. Jokiais atvejais nė iš vienos tautos negalima atimti jai priklausančių pragyvenimo lėšų.
3. Valstybės, šio Pakto Šalys, įskaitant valstybes, atsakingas už nesavarankiškų ir globojamų teritorijų valdymą, skatina apsisprendimo teisės įgyvendinimą ir gerbia šią teisę pagal Jungtinių Tautų Chartijos nuostatas.

ugnis       2014-01-25 17:49

Labai atsiprasau netycia raides issoko ankstesniame komentare citata is skaitytojo komentaro ekspertuose, turi buti:
“Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamosi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą” Tarptautinės žmogaus teisių chartijos 1966 m. gruodžio 16 d. TARPTAUTINIS PILIETINIŲ IR POLITINIŲ TEISIŲ PAKTAS, 1 straipsnio 1 dalis. Įsigaliojo 1991-03-12, Valstybės žinios, 1991-03-31, Nr. 9-244. Jei bent 1/10 pritarusiu referendumui paduos skundus Jungtiniu Tautu Žmogaus teisiu komitetui, tas Konstitucinio teismo nutarimas keliaus i siuksliu deze. O gal turesim proga stebeti ir apkaltos proceduras.

ugnis       2014-01-25 17:46

Mieli tautieciai,
Tautiecio komentaras is ekspertu: “Visos tautos turi apsisprendimo teisę. Remdamiesi šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą ir laisvai vykdo savo ekonominę, socialinęrt komentaras is ekspe ir kultūrinę plėtrą” Tarptautinės žmogaus teisių chartijos 1966 m. gruodžio 16 d. TARPTAUTINIS PILIETINIŲ IR POLITINIŲ TEISIŲ PAKTAS, 1 straipsnio 1 dalis. Įsigaliojo 1991-03-12, Valstybės žinios, 1991-03-31, Nr. 9-244. Jei bent 1/10 pritarusiu referendumui paduos skundus Jungtiniu Tautu Žmogaus teisiu komitetui, tas Konstitucinio teismo nutarimas keliaus i siuksliu deze. O gal turesim proga stebeti ir apkaltos proceduras.

Dviracio isradineti nereikia, pasimokykim is islandu tautos, gyvent ir tvarkytis savarankiskai savo tevyneje, nes kitos juk neturime.Protingi Lietuvos zmones burkimes I Samburi uz lietuvos islikima, sudarykime komiteto branduoli is intelektualu ir pradekime darba Plebiscito diena, negaiskime.Balsas is uzsienio, mes prisidesime.

rimas       2014-01-25 17:36

Lietuvoje Konstitucinis Teismas nera Auksciausia institucija , O tauta yra auksciausia institucija.

ugnis       2014-01-25 17:26

Netrukus sulaukta „laisvajam pasauliui“ labai būdingos „tarptautinės bendrijos“ reakcijos – imtasi beprecedenčio Islandijos spaudimo. Didžioji Britanija ir Olandija grasino rūsčiomis ekonominėmis sankcijomis ir net visiška Islandijos izoliacija, jei šalies bankai negrąžins skolų. Tarptautinis valiutos fondas perspėjo neteiksiąs šaliai jokios pagalbos. Britanijos vyriausybė gąsdino, kad užšaldys islandų santaupas ir sąskaitas. Tačiau islandai nepasidavė spaudimui, o prezidentas ištarė tokius žodžius: „Mums sakė, kad jei mes nepriimsime tarptautinės bendrijos sąlygų, tai tapsime Šiaurės Kuba. Bet jei sutiktume, taptume Šiaurės Haičiu“.
Referendumas įvyko 2010 metų kovo mėnesį. Jo metu islandai nutarė negrąžinti skolų užsienio kreditoriams – Didžiajai Britanijai ir Olandijai, nes 93% referendumo dalyvių balsavo prieš bankų skolų grąžinimą. Tarptautinis valiutos fondas tuoj pat užšaldė kreditavimą. Bet sustabdyti islandų jau buvo neįmanoma. Piliečiams raginant vyriausybė pradėjo civilines ir baudžiamąsias bylas prieš asmenis, atsakingus už finansų krizę. Interpolas išdavė tarptautinį arešto orderį Sigurdurui Einarssonui, Kaupthing banko direktoriui, o kiti bankininkai, taip pat prisidėję prie griūties, pabėgo iš šalies.
Bet ir tai dar buvo ne pabaiga. Islandai tuo nepasitenkino - buvo nutarta priimti naują Konstituciją, kuri išlaisvintų šalį nuo tarptautinės finansų valdžios ir virtualių pinigų. Be to, islandai panoro naująją Konstituciją parašyti patys ir visi kartu. Ir tai pavyko! Pagrindinio įstatymo projektą rašė 950 paprastų žmonių, kuriuos Nacionalinė Asamblėja 2010 metais išrinko loterijos būdu.
Kad pabaigtų Konstituciją, Islandijos tauta išrinko (jau rinkimų metu) Konstitucinę tarybą, kurią sudarė 25 piliečiai. Tai buvo paprasti žmonės – žvejai, fermeriai, gydytojai, namų šeimininkės, išrinkti iš 522 jokioms politinėms partijoms nepriklausančių suaugusių piliečių, kurių kiekvieną rekomendavo mažiausiai trisdešimt žmonių.
„Demokratiškas“ Rusijos žurnalistas Pavelas Prianikovas straipsnyje sarkastiškai pavadinimu „Kiekviena virėja gali parašyti Konstituciją“ rašė: „Ypač pažymėtina, kad Islandijoje niekas nesipiktino, jog neįmanoma perskaityti 522 žmonių biografijų ir jų politinių programų bei susigaudyti rinkimų biuletenyje, kuriame įrašytas toks didelis žmonių skaičius.“
Vėliau buvo gludinami Konstitucijos ir konstitucinių įstatymų tekstai. Pacituokime tą patį P. Prianikovą: „Na, o toliau taryba panaudojo crowdsourcing‘o sistemą (svarbių visuomeninių reikalų sprendimas pasitelkiant savanorius, visų žmonių prieiga prie bendro darbo - vert. past.). Piliečių pasiūlymai buvo renkami per Facebook, Twitter ir net Youtube. Iš viso sulaukta paprastų islandų 3 600 tarybos darbo komentarų ir 370 Konstitucijos pataisų. Kiekvieną savaitę taryba skelbė internete straipsnius visuotiniam aptarimui. Praėjus dviem ar trims savaitėm nuo tada, kai buvo peržiūrėti visuomenės ir ekspertų pasiūlymai, taryba išspausdino galutinę tekstų versiją, vėliau ji buvo svarstoma dar kartą. Be to, tarybos nariai kartą per savaitę užrašydavo pasakojimą apie savo darbą ir įkeldavo jį į Youtube, o jų posėdžius buvo galima stebėti tiesioginių transliacijų metu. Pagaliau 25 tarybos nariai balsuodami nusprendė, kad darbas rengiant Pagrindinį įstatymą yra pabaigtas. „Mes, Islandijos žmonės, norime sukurti teisingą visuomenę, kurioje kiekvienas iš mūsų turės lygias teises prie bendro stalo“, - tokiais žodžiais prasideda Konstitucija.”
Konstitucinės tarybos nariai komentaruose pripažįsta, kad išvertus į užsienio kalbas pirmoji Konstitucijos frazė skamba šiek tiek negrabiai, tačiau, jų nuomone, ji suprantama kiekvienam islandui ir geriausiai atspindi siekį sukurti visiems vienodas galimybes. Konstitucijos projekte numatyta, kad salos gamtiniai ištekliai yra išimtinė visuomenės nuosavybė. Ypatingo dėmesio vertas straipsnis, pavadintas „Atvira informacija ir pasitikėjimas“, kuris įpareigoja vyriausybę skelbti visus darbo dokumentus visiems prieinamu būdu, jei tai nėra valstybės paslaptis. Be to, Konstitucija įpareigoja valdžią dirbti ne tik žmogaus, bet ir Žemės bei biosferos gerovei. Atskiras straipsnis užtikrina gyvūnų teises.

ugnis       2014-01-25 17:25

Islandijos precedentas: ką nutyli pasaulio žiniasklaida
Paskelbta: 2013-04-25 15:31 Autorius: gazeta.eot.su
Ar girdėjote apie tai, kas atsitiko Islandijoje spalio 23 dieną? Turbūt ne. Ar žinote, kodėl nieko negirdėjote? Todėl, kad spalio 23 dieną Islandijoje įvyko revoliucija, visiškai taiki, tačiau dėl to nė kiek ne mažiau revoliucinga, nei kitos. Ji parodė, kaip pavojinga, kai „demokratines procedūras“, apie kurias taip mėgsta kalbėti liberalai, kontroliuoja ne dauguma, o mažuma, kaip įprasta.
Būtent todėl pamokantį Islandijos pavyzdį nutyli pasaulinės masinės informacijos priemonės, nes dalykas, kurio pasaulio galingieji norėtų mažiausiai, - kad Islandijos pavyzdys iš tikrųjų taptų pavyzdžiu kitoms šalims. Tačiau apie viską iš eilės.
Praėjusių metų spalio 23 dieną Islandijoje įvyko referendumas, kuriame buvo priimta nauja Konstitucija. Šis referendumas – baigiamasis akordas kovoje, į kurią Islandijos tauta pakilo 2008-aisiais, kai islandai netikėtai sužinojo, kad jų šalis, ištikus finansinei krizei, tiesiogine to žodžio prasme bankrutuoja.
Tai buvo netikėta todėl, kad ištiko po 5 metų klestėjimo, kurį užtikrino „pati efektyviausia“ neoliberali ekonomika. Ji rėmėsi tuo, kad 2003 metais visi šalies bankai buvo privatizuoti ir, norėdami pritraukti užsienio investuotojus, praktikavo online banking, kuris, esant minimalioms išlaidoms, duoda sąlygiškai dideles pajamas.
Ir išties Islandijos bankai pritraukė daugybę smulkiųjų Britanijos ir Olandijos investuotojų, ir viskas ėjo kaip iš pypkės, o ekonomika (neoliberalų požiūriu) augo, plėtėsi ir klestėjo. Bet, kaip kartais atsitinka, buvo vienas niuansas: kuo daugiau buvo pritraukiama investicijų, tuo greičiau didėjo išorinė bankų skola. 2003 metais Islandijos skola prilygo 200% BNP, o 2007-aisiais sudarė jau 900%. Pasaulinė finansinė 2008 metų krizė klestinčiai Islandijos ekonomikai tapo mirtinu smūgiu. Trys pagrindiniai Islandijos bankai - Landbanki, Kapthing ir Glitnir - sprogo ir buvo nacionalizuoti, o krona neteko 85% vertės euro atžvilgiu. Metų pabaigoje Islandija pasiskelbė bankrutuojanti.
Ir štai tuomet atėjo laikas prisiminti, kad Islandija – demokratinė valstybė. Tačiau iš pradžių islandai nutarė pasiremti įprasta atstovų demokratija. Praėjus keliems mėnesiams nuo bankų griūties, islandai išėjo į gatves, protestuodami prieš bankrotus, tapusius krizės priežastimi, ir neišmanėlius politikus, sudariusius tokią galimybę. Protestai ir neramumai galų gale privertė vyriausybę atsistatydinti.
Rinkimai įvyko 2009 metų balandžio mėnesį, ir į valdžią atėjo kairioji koalicija, kuri, viena vertus, iš karto pasmerkė neoliberalią ekonominę sistemą, tačiau tuo pat metu ir pasidavė Pasaulio banko bei Europos Sąjungos šalių reikalavimams panaikinti Islandijos bankų įsiskolinimus, kurių bendra suma sudarė tris su puse milijardo eurų. Tai reiškė, kad kiekvienas Islandijos gyventojas penkiolika metų turėtų kas mėnesį mokėti 100 eurų, kad padengtų privačių žmonių (bankų savininkų) skolą kitiems privatiems asmenims.
To buvo per daug net ir ramiems islandams. Ir tai nulėmė visiškai neįprastą įvykių eigą. Idėja, kad piliečiai turi mokėti už privačių finansininkų klaidas, o visai šaliai gali būti užkrauta prievolė padengti privačias skolas, pasirodė esanti tokia nepriimtina, kad sukėlė naują masinių protestų bangą, kuri tiesiogine to žodžio prasme privertė Islandijos vadovus pereiti į daugumos pusę. Rezultatas - prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas atsisakė minties įpareigoti islandus prisiimti atsakomybę už Islandijos bankininkų skolas ir sutiko surengti referendumą.

ugnis       2014-01-25 17:25

Islandijos parlamento rinkimus aiškia persvara laimi opozicija
2
Paskelbta: 2013-04-28 08:27 Autorius: ELTA
Islandijos parlamento rinkimus aiškia persvara laimi opozicija. Suskaičiavus beveik 20 proc. balsavimo biuletenių, konservatoriai kartu su liberalia Pažangos partija turi 48,5 proc. balsų.

Naujuoju Islandijos premjeru greičiausiai taps konservatorių lyderis Bjarnis Benediktsonas (Bjarni Benediktsson). Šis 43 metų politikas nori sustabdyti ligšiolinės vyriausybės planus prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).

Remiantis rezultatais, B. Benediktsono Nepriklausomybės partija gavo 25,9 proc. balsų, o Pažangos partija - 22,6 proc.

2009-aisiais netrukus po bankų krizės prie valdžios vairo stojusi socialdemokratės Johanos Sigudardotir (Johanna Sigurdardottir) koalicija surinko tik 25 proc. balsų ir neteko pusės iki šiol turėtų mandatų.

Rinkimuose dalyvavo 83,3 proc. balso teisę turinčių rinkėjų iš 238 000.

VLADAS       2014-01-25 17:01

jei pastebejote visos tariamai valdymo strukturos yra visiskai nenesancios jokios atsakomybes pries istatymus, kuriuos patys ir susikuria sau,o visi tariamieji istatymai yra kuriami tik tiems kurie yra dirbantys ir juos visus islaikantys..,kitu atveju jiems neiseitu nieko neveikiant plesti zmones ir juos kankinti…na logiskai neimanoma suprasti KT tariamos nutarties, kuri tikrai priestarauja LIETUVOS TEISINES DEMOKRATINES VALSTYBES PAGRINDUI, juk KONSTUTUCIJA yra sukurta tautos issaugojimui jos zemiu vientisumui ir NEPRIKLAUSOMYBES APGYNIMUI ir niekas negali buti auksciau uz TAUTOS VALIA jokia institucija,kurios sukurtos partiju ir partijeliu apsisaugojimui nuo JUOS VISUS SERIANCIUJU..

Taigi       2014-01-25 16:53

Tą ir sakau, bet kažkodėl man minusus deda, o Šileikai pliusus smile

M.Šileika       2014-01-25 15:52

O juk KT tik patvirtino, kad keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų, o tai pat, kad jokiems kitiems subjektams pagal Konstituciją tokia teisė nesuteikta, tokiems kaip atskiriems Seimo nariams, ar Seimo komitetams ar kitokiems struktūriniaims padaliniaims,jie neturi teisės pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuris iš esmės skirtųsi nuo to, kurį pateikė tokią teisę turinti Lietuvos tauta ar ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė.

Audrone       2014-01-25 15:25

Sis konstitucinis teismas duotas nuo setono.Tai tik mano nuomone.

Taigi to Atas       2014-01-25 13:53

Konstitucinis teismas ir nieko nesako prieš referendumus, jis pasisakė prieš neteisėta seimo veiklą, kuria seimas neteisėtai pakeičia Konstitucijos straipsnius.

Atas       2014-01-25 13:50

KT neturi TAUTOS įgaliojimų pliupti Referendumų rengimo klausimais,todėl sprendimas yra NIEKINIS.

Taigi       2014-01-25 13:35

Šį kartą KT teisingą nutarimą priėmė, Seimas, pasisavinęs tautos suvereniteto teises, per daug savivaliauja ir keitinėja Konstituciją. KT nepasakė, kad referendumu tauta negali daryti Konstitucijos pakeitimų, todėl tegul straipsnio autorius neieško kvailių.

to ėjome       2014-01-25 13:16

pritariu.Veidmainiauja rašinėtojas:)

Kritikas Pikčiurna       2014-01-25 13:11

Tik su viena Manto Adomėno ištara galima sutikti - mus valdo teisininkų chunta. Tie žodžiai jam išsprūdo tik tada, kai tai palietė jo partijos interesus. Štai ką reiškia, kai pats įlipi į krūvelę, kurią palikai kitų kelyje…
Kada praregės kritinė dauguma, išsivoliojusi Tautai savo darbais sukrautoje mėšlo krūvoje? Juk atpildas vis tiek anksčiau ar vėliau ateina…

rimas. ?       2014-01-25 12:29

paklauskite manęs ar aš tikiu konstituciniu teismu ar aplamai bet kokiu .

Gal ir patikėčiau, jeigu kiekvieną klausimą svarstytų vis kiti teismininkai per pusę su visuomene . Galbūt. O dabar NE.

suomis       2014-01-25 11:39

Kitose šalyse, tai vadinama Tėvynės išdavyste ir už tokius darbus statoma prie sienos…

tadas       2014-01-25 10:44

Tauta turi nuspresti ar reikia tautai dabartinio mentaliteto Konstitucinio Teismo.  Juk tauta jiems moka atlyginimus

To ejome ejome ir priejome,        2014-01-25 8:06

Suki uodegą, berete. Matai, galvoji visi tokie kvaili ir nesupras?

to 6:58        2014-01-25 7:31

Pats labai klysti.smile arba sąmoningai klaidini tyčia.
Ne Gapšys ir ne Uspaskich vedė į ES!!!!
Skaityk Respubliką “Laisvė ir laisvės simuliakrai” ir suprasi, kas vedė ir nuvedė.

ejome ejome ir priejome,        2014-01-25 6:58

kad Gapsys, vadovaujamas Uspaskicho, menkina Lietuvos Respublikos Konstitucija, visomis isgalemis stengiasi kuo greiciau prakisti Lietuva i ES federacijos glebi. Gapsiui Lietuva - ne Tevyne. Jam kedainiu kunigaikstis- Rusijos vietininkas svarbiau uz ora. Ir dar Gapsys kandidatuoja i ES parlamenta, kad galutinai itvirtintu Lietuva vasalo roleje…


Rekomenduojame

Prokuratūra perka slaptų liudytojų paslaugas ir dėl kainos nesidera?

Verta prisiminti. Justinas Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

Andrius Švarplys. Verslas žada: „Lietuva neišvengiamai taps Šveicarija“... O kol kas…

Algimantas Rusteika. Kas galėtų paneigti?

Tomas Dapkus. Kodėl ES paramos milijardai nepasiekia Lietuvos ekonomikos?

Darius Kuolys: Apie Tadą Kosciušką – tautos laisvės ir garbės gynėją

Valstybės kontrolė: užsienio investuotojų pritraukimas mažai rezultatyvus

Valdas Vasiliauskas. Mankurtų kultūros ministerija

Ir švedų moderatai*  pasisako už griežtą imigracijos politiką

Vytautas Sinica. Dar kartą apie istorijos perrašinėjimą

Izraelio Aukščiausiasis teismas: nėra pilietinės teisės į vienalytę santuoką

Raimondas Navickas. Anti-Merkel’is: Austrijos lyderiu taps konservatorius tikrąja žodžio prasme. Naujoji Vyriausybė bus griežtai antiimigracinė?

EBPO rekomendacijos Lietuvai: gerinti ugdymo ir mokytojų veiklos kokybę, konsoliduoti aukštojo mokslo įstaigas

Popiežius Pranciškus: Būkime budrūs – nežaiskime pagal velnio taisykles

Robertas Grigas. Pasąmonėje išlikęs baudžiavos genas

Kviečiame į LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymą Vilniaus karininkų ramovėje

Kastytis Braziulis. Kaip užvaldyti valstybę

Vytautas Radžvilas. Nietzsche, Vytis ir šiandienžmogio buvimo beprasmybė

Gitenis Umbrasas. Menininkai neturi kitos išeities – tik savo kūnais užlopyti slenkantį Gedimino kalną ar stotis prieš abejingumo volą

Liudvikas Jakimavičius. Rudens etiudas. Pro automobilio langą

Vidmantas Valiušaitis siūlo: „Cvirką – į Grūto parką arba į Klangius, o į jo vietą – Kosciušką“... O ką manote Jūs?

Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ sutiktuvės-konferencija

Andrius Kubilius. Žiurkių pjautynės, arba Juokiasi puodas, kad katilas juodas

Geroji Naujiena: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“

634 iš 700 prieglobsčio prašytojų Danijoje melavo apie savo pilietybę – visi išsiunčiami iš šalies

Vytautas Rubavičius. Kultūros ministrė – kaip ant delno (papildyta video)

Raimondas Navickas. Gėjų šeimų naujienos: Įvaikintojas užmušė 18 mėnesių mergytę po dviejų savaičių „tėvystės“

Danijos ministras pirmininkas: „Mes uždarysime savo sienas laimės ieškotojams“

Žilvinas Nečiūnas. Gedimino kalno naujienos

Vytautas Rubavičius. Skvernelis ir Popiežius

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.