Dienos aktualija, Visuomenės pokyčių analizė

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Tiesos.lt redakcija   2020 m. gegužės 15 d. 9:44

3     

    

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Lygiai prieš 100 metų, 1920 m. gegužės 15 d., į pirmąjį demokratiškai išrinktą Seimą susirinkusieji Lietuvai paskelbė džiugią žinią:

Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm“.

Ir prierašas: „Rezoliucija Steigiamojo Seimo vienu balsu priimta“.

Jūsų dėmesiui siūlome Gabrielės Petkevičiaitės-Bitės, rašytojos ir pedagogės, Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio pirmininkės, kalbą:


1920 metų gegužės 15 d.

Laiminga esu, kad likimas suteikė man tos didelės garbės atidaryti šiandien mūsų nepriklausomos tėvynės Steigiamojo Seimo darbus ir šalies šeimininko vardu pasveikinti visus čia susirinkusius.

Laiminga esu galėdama tai padaryti kaip sena savo tautos nepriklausomybės kovotoja, kaip moteris, įgijusi taip karštai pageidaujamų teisių sulyginimo, kaip savo visuomenės narys, neliovęs kovot prieš kiekvieną pavergimą, vis tiek koks jis yra: tautų, luomų ar kapitalo.

Ilga juk ir be galo sunki buvo mūsų tautos kelionė, kol priėjom laisvės slenkstį. Ne lengviau klojosi mums, kol atsidūrėm tame brangių brangiausiame tautos valios sudarytame nepriklausomybės rūme. Juk ilgiau kaip šimtą metų kentėm įvairios rūšies prispaudimų. Mažai tautai, kokia mes buvom ir tebeesam, reikėjo be galo daug moralinių jėgų, kad būtų galima pradėt ir, pradėjus kovą – kovot su priešais, pasiryžusiais mus pasmaugt. Su priešais, laikiusiais visą žandarų ir kitų visokių savo tarnų armiją vienam tikslui – panaikint, išraut iš šaknų ir pamatų visa, kas lietuviška: ir kalbą, ir raštą, ir tautos vardą, ir net tautos atminimą. Norėta Lietuvių vardą išbrėžti iš istorijos lapų.

Prieš tokią samdytą ir brangiai mokamą valdininkų armiją, kalaviju, galia ir žiaurumu apsiginklavusią, kaip visi žinom, maždaug prieš pusę amžio – stojo mūsiškių mažas būrelis. Vienintelis jų kovos įrankis – plunksna, vienintelė amunicija – savo tautos mylėjimas, savo tautos vargų supratimas ir didžiausias pasiryžimas gint ją iki paskutinios.

Ir tos grumtynės tarp nelygių priešų, kaip žinom, tęsėsi ilgai. Mūsų karžygių karščiu užsidegdavo vis didesnės tautiečių minios taip, kad net paskutinių laikų įvairios okupacijos, nors čiulpte čiulpė kraują iš mūsų tautos organizmo ir visaip jį darkė, tačiau sielos nenusmaugė. Išliko ji gyva, ir su ja drauge tautos nepriklausomybės obalsis, dėl kurio šiandien jau niekas nebeatsisako savo galvas guldyt, savojo kraujo liet. Nors dar dalis mūsų tautos kūno tebevargsta po svetimu jungu, nors ir netenka mum patiem, šalies šeimininkui, Steigiamajam Seimui, dar šiandien susirinkti mūsų tėvų sostinėj, Vilniuj, nenusidėsiu, turbūt, tautos valiai, čia mane pastačiusiai, jei pirmu savo uždaviniu laikysiu tart geros vilties žodį broliam, atskirtiem nuo mūsų fronto juosta ir kviest juos širdimi dalyvaut drauge su mumis šios dienos iškilmėj. Atsiminkime ir amerikiečius, ir visus kitus, kurie priversti buvo savo tėvynę palikt tik dėl to, kad jie kėlė balsą prieš daromą savo tautai nuoskaudą.

Nors mintimis ir troškimais būkim visi šiandien drauge. Tenestinga tame mūsų sielų susijungime nei vieno tautos darbuotojo, nei vieno dėl tautos ir krašto laisvės kovotojo. Paminėkime ir tuos kovotojus, kurie atgulė į karstą nesulaukę tos didelės tautos šventės. Tenuskamba čia mūsų tarpe nemirtingi mūsų Daukanto, Valančiaus, Baranausko, Kudirkos, Višinskio, Biliūno vardai. Mūsų širdimi nuskriskim tą valandą ir prie jaunesniųjų, prie tų kareivių ir karininkų kapų, kurie šiame kare savo jaunas galvas padėjo, begindami tėvynės sienas. Nepamirškim ir pasaulinio karo išblaškytų visur aukų, kurios audros išrautos iš savo sodybų rado kapus toli, toli nuo savųjų.

Tejungie mus visus ta prokilnioji valanda. O mes, dar gyvi išlikę darbuotojai, didelio karo patyrimų užgrūdinti, mūsų karžygių atminimu šarvuoti, krašto valios pašaukti, ruoškimės rimtai ir uoliai prie pavesto mum darbo, kad mūsų žmonių, mums tikėjusių, neužviltumėm.

Pavesta juk mum versti naujas istorijos lapas. Per daug jau ilgai mus lankė visokios nuoskaudos. Stenkimės visom išgalėm tą naują lapą išlaikyti gryną, patikrindami visiem mūsų valstybės gyventojam lygias piliečio teises, leisdami jiem savo būvį gerint ir visiem drauge žengt į aukštesnį kultūros laipsnį. Būkim rūpestingi, neužmirškim nei trumpai valandai, jog priešų mums nestinga, tų priešų, kurie kiekviena proga naudojasi mus žeminant prieš Europos vakarus, kurie taip pat uoliai seka mūsų darbuotę.

Būkim kultūringi visur ir visuomet, o jei tektų dar mūsų tautai imtis ginklo, priešui besikėsinant mus pulti. Šiaip suprantam gerai, jog mūsų likimas mūsų rankose, kad tik savo jėgomis turim pasitikėt, savo jėgomis turim gydyt senąsias savo žaizdas ir savo nenutrūkstančiu ir organizuotu darbu išbrist iš milijardinių didžiojo karo padarytų mum nuostolių. O mes, atstovai, dirbdami čia savo didįjį darbą, dirbkim jį nė akies mirksniu neužmiršdami, jog mes čia tik savo krašto žmonių valios vykdytojai. Dirbkim tą darbą taip, kaip reikalauja tie, kurie čia mus siuntė.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

VAS       2020-05-16 9:37

/ Nors mintimis ir troškimais būkim visi šiandien drauge. Tenestinga tame mūsų sielų susijungime nei vieno tautos darbuotojo, nei vieno dėl tautos ir krašto laisvės kovotojo. Paminėkime ir tuos kovotojus, kurie atgulė į karstą nesulaukę tos didelės tautos šventės. Tenuskamba čia mūsų tarpe nemirtingi mūsų Daukanto, Valančiaus, Baranausko, Kudirkos, Višinskio, Biliūno vardai. Mūsų širdimi nuskriskim tą valandą ir prie jaunesniųjų, prie tų kareivių ir karininkų kapų, kurie šiame kare savo jaunas galvas padėjo, begindami tėvynės sienas. Nepamirškim ir pasaulinio karo išblaškytų visur aukų, kurios audros išrautos iš savo sodybų rado kapus toli, toli nuo savųjų.Tejungie mus visus ta prokilnioji valanda.. /

Dar gyvi išlikę darbuotojai, didelio karo patyrimų užgrūdinti, mūsų karžygių atminimu šarvuoti, krašto valios pašaukti, ruoškitės rimtai ir uoliai prie pavesto darbo, kad mūsų žmonių,Jumis tikėjusių, neužviltumėte…

Bitės       2020-05-15 11:54

pranešimą reikėtų perskaityti dabartiniame Seime. Lyg šiandien rašytas.

Faktas       2020-05-15 10:57

Manau, kad liberalioji demokratija yra prasminga tik morališkai sąmoningoje ir atsakingoje visuomenėje. Jeigu tokios visuomenės nėra, tai liberaliosios demokratijos atveju tik pagreitinama esamos visuomenės kultūrinė – dvasinė degradacija.


Rekomenduojame

Gediminas Merkys. „Tečerizmo“ ir neoliberalizmo grimasos Lietuvoje

Kun. Virgilijus Poškus: keturi pedagoginiai maldos žingsniai

Geroji Naujiena: Sugrąžinti į Jo vynuogyną: ar pirmi, ar paskutiniai

Andrius Švarplys. Būtina padėti šeimai, bet ne diktuojant sistemai patogias sąlygas

Algimantas Rusteika. Pasirenkame kasdien ir kiekvienas. Ką?

Liudvikas Jakimavičius. Tema, kuria turėtų diskutuoti visos sisteminės ir nesisteminės partijos

Liudvikas Jakimavičius. Fokusas marokusas

Nida Vasiliauskaitė. Apie reklamą. Rimtai

Joana Noreikaitė. Tylioji tiesos akcija

Audrius Bačiulis. #Sorososus_vulgaris

Vinco Kubiliaus reportažas iš Simono Daukanto aikštėje vykusios tradicinės „Tie-SOS!“ akcijos

Vytautas Sinica. „Politikai, kurie tokiam diktatui nusileistų, laikytini nebent vasalais, bet ne tautos atstovais demokratinėje valstybėje“

Vytautas Radžvilas. Valstybė prieš Albiną Kentrą

Pagerbta pirmoji sovietų okupacijos auka

Andrius Švarplys apie Tėvynės Sąjungos programą: „Čia ne konservatizmas, čia yra grynasis liberalizmas“

Vincentas Vobolevičius. Kaip vertinti politikų apklausas? – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Vytautas Sinica. Fasadinė demokratija Lietuvoje: rinkimai tik tiems, kas jau Parlamente

Gintaras Furmanavičius.· STT nerimsta

Ramūnas Aušrotas. Viskas, ką jūs turite žinoti apie Laisvės partiją

Andriaus Švarplio replika: Tuomet buvo šūkis „Visa valdžia Taryboms!“ O dabar…

Algimantas Rusteika. Garsėjantis kompų šnaresys ir klaviatūrų barškėjimas, negęsta ilgai langai redakcijose

D.Stancikas: „Lietuvos istoriją pasauliui privalome rodyti ne žydo, ruso ar amerikiečio, bet lietuvio žvilgsniu, nes niekas kitas už mus to nepadarys“

Nuo bačkos. Virginijus Sinkevičius: Europa bus pavyzdys pasauliui

Andrius Švarplys. Partijos: tarp progreso ir tradicijos – partijų atsakymų „Artumai“ apžvalga

Povilas Urbšys. „Seimo sesijos pradžia su dviveidiškumo kauke“

Robertas Grigas. Smirsteli kažkuo netikru. Net jei ten yra tiesos

Nida Vasiliauskaitė. Tu ką, [mulki,] humoro nesupranti?!

Ramūnas Aušrotas. Darbuotojas yra nei vyriška, nei moteriška sąvoka. Tėtis ar mama – yra

Gintaras Furmanavičius. Ar čia tik aš vienas toks nesupratęs ir nesusipratęs?

Audrius Bačiulis. Kaip manot, į kurią šalį IT darbuotojai ketina emigruoti nuo prakeiktos Lukašenkos diktatūros?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.