Naujienos

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. vasario 9 d. 22:09

5     

    

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Veidaknygė

Šį vakarą Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.

Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai ir svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia per amžius kurtą mūsų valstybę, užaugintą Lietuvos Respubliką.

Sudarėme ir tokį Valstybės atkūrimo taką.

Vakarais šias vietas nuo vasario 9-osios iki kovo 11-osios nušviečia trispalvė.

1. Vilniaus Rotušė
Šie rūmai simboliškai sujungia senąją Lietuvos valstybę ir XX amžiaus pradžioje atkurtąją.
Čia 1794-aisiais dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, siekusi išgelbėti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sutelkti visų luomų krašto gyventojus į vieną modernią tautą. Į Lietuvos žmones Taryba kreipėsi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Čia 1906-ųjų gegužės 6-ąją buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija „Pilėnų kunigaikštis“. Vyko kultūrinis ir visuomeninis lietuvių gyvenimas, 1918–1919 m. vaidino Juozo Vaičkaus „Skrajojantis teatras“.

2. Mokytojų namai, Vilniaus g. 39.
Čia 1904-aisiais Petro Vileišio lėšomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis Lietuvoje – „Vilniaus žinios“, telkėsi lietuvių politikai ir kultūrininkai.

3. Nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5.
Čia Jono Basanavičiaus 1905-aisiais sukviestas Didysis Vilniaus seimas iškėlė Lietuvos ir lietuvių tautos savarankiškumo idėją. Veikė Petro Vileišio lietuviškas knygynas. 1906-ųjų lapkričio 6-ąją pastatyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“.

4. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13.
Čia Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjį išrinko Lietuvos Tarybą ir paskelbė siekį atkurti Lietuvos valstybę.

5. Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 3.
Čia Lietuvių mokslo draugijos patalpose 1917 m. rugsėjį Lietuvos Taryba susirinko į pirmąjį posėdį. Čia gyveno Jonas Basanavičius. Čia nuo 1908-ųjų veikė pirmoji lietuviška pradinė mokykla. Greta esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviai aukojo mišias lietuviškai nuo 1901 m.

6. Signatarų namai, Pilies g. 26.
Čia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose 1918-ųjų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

7. Namas, Totorių g. 20.
Čia veikusioje Martyno Kuktos spaustuvėje 1918-aisiais atspausdintas Vasario 16-osios Aktas.

8. Aikštelė priešais pastatą, Gedimino pr. 13.
Čia stovėjusiuose rūmuose 1918-aisiais dirbo Lietuvos Taryba ir dvi pirmosios – Augustino Voldemaro ir Mykolo Sleževičiaus – vyriausybės. Čia Lietuvos Taryba nutarė pasivadinti Lietuvos Valstybės Taryba, čia patvirtino Vytį – Lietuvos valstybės herbą.

9. Gedimino pr. 9.
Čia 1918 m. dirbo Lietuvos Taryba ir pirmoji Krašto apsaugos ministerija.

10. Rasų kapinės.
Čia ilsisi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai, Lietuvos valstybę kūrę politikai ir kultūrininkai.

Vienas kertinis pastatas liko neapšviestas. Apie jį – kiek vėliau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-02-11 13:51

Gerai, kad yra kas surenka žinias apie valstybės atkūrimą. Bet, manau, turėtumėm surinkti žinias ir apie valstybės pardavimą.

simboliai ir istorija       2018-02-10 16:44

kelia klausimą: kas (ir IŠ KUR) žino, ką tie simboliai reiškia?  Aiškinti kas kita. Už pinigus AIŠKINTI gali kiekviena čigonė. Bet kas iš to?
Lygiai tas pat ir su “istorija”. Ją rašantys privalėjo nešti cenzoriui, o tas braukė, taisė arba mesdavo pečiun. Tai vyko visais laikais, vyksta ir dabar. Baisiausia, kad vaikai verčimi MINTINAI iškalti ir žodis žodin atkartoti “istorijos” dogmas. 


Julius       2018-02-10 16:26

Viskas yra tik apie praeitį ir nieko apie dabartį. Aš nesakau kad reikia pamiršti praeitį bet žmonės gyvena dabartimi ir džiaugsmo šiandieną Lietuvoje aš nematau.

prie to pačio $+$        2018-02-10 15:45

visų tokių idėjų pridedama vertė = 0 (net kartu paėmus)

$+$       2018-02-10 1:09

Tiek ir teliko - simboliai ir istorija. Kai ketvirtį amžiaus stumdyta problema, būtent, problema “perdažoma” į idėją Lietuvai, t. y. valstybei ir pateikiama kaip pati svarbiausia, atrinkta “ekspertų” iš pusantro tūkstančio…
Visi tie takai - tik plikų karalių paradui su tuščiomis kalbomis.


Rekomenduojame

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: Ar tikrai norime reklamuotis kaip sekso turizmo miestas?

Tėčiai pasakoja apie aborto patirtis

Geroji Naujiena: „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“ (Jn 6, 34–35)

Valdas Vasiliauskas. Kur šiandieniniai Lietuvos Oginskiai?

Kaip rasti kompromisą tarp paveldo išsaugojimo ir miesto modernaus vystymo?

Liutauras Stoškus: „Libeskindo projektas“, arba Kam tarnauja Vilniaus miesto valdžia

Rasa Baločkaitė. Ir draudimas kalbėti apie patirtą prievartą, ir sankcijos prabilusiems yra vienas esminių smurto komponentų

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Vienintelis atsakas – sutelktas pasipriešinimas

Andrius Švarplys. Psichologinio komforto beieškant, arba Kaip Vakarai virsta vaikų civilizacija

Algimantas Zolubas. LKP įvertinti ir pasmerkti būtina

Gytis Padegimas. Gyvybės ir mirties kultūra

Liudvikas Jakimavičius. Apie vidinės politinės krizės priežastis

Kokio prezidento dabartiniame valstybės raidos etape reikia Lietuvos pilietinei daugumai?

Arvydas Juozaitis. Lietuva ir Latvija. Palaiminta sandrauga

Carolyna Moynihan. Keistas konfliktas Anglijoje: feministės prieš translyčius

Algimantas Zolubas. Ne tik netesėti pažadai, bet ir Lukiškių aikštės relikvijų sąrašas atsidūrė ten, kur uždarytos Žaliojo tilto skulptūros

Donaldas Trumpas Europos šalių vadovams: atsisakykit daugiakultūriškumo ir atkurkite Europą, tokia imigracija yra „gėda“

Apie Belgijos atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimo sistemą

Mindaugas Puidokas. VSD turi paaiškinti, kodėl Lietuvai pavojingi verslo ir politikų ryšiai nebuvo laiku bei tinkamai paviešinti

Arvydas Juozaitis. Latvijos ir Lietuvos sandraugos tikslų bei principų metmenys

Rasos Kalinauskaitės atsakymas prof. V. Radžvilui, arba Ir „diskusijomis“ galima šį tą pakeisti

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Vytauto Radžvilo viešas kreipimasis į gerb. R. Kalinauskaitę, arba Ar dar ilgai žaisime pagal JŲ taisykles?

Algimantas Rusteika. Kai norisi pozityvo

Miškų Sąjūdžio pirmininko Gintauto Kniukštos interviu – nerimas dėl miškų neslūgsta

Ir Stokholme kėsintasi statyti stiklainius. Neleista. Kol kas?

Liudvikas Jakimavičius. Kišeninis žodynėlis

Geroji Naujiena: Mūsų trupiniai Jėzaus rankose virsta apstumu

Romualdas Ozolas. Antroji Lietuvos Respublika – jau istorija

Irena Vasinauskaitė. Viešojo intereso gynimo parodija Meškuičiuose. Prokurorai jį supainiojo su viešinimu…

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.