Naujienos

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. vasario 9 d. 22:09

5     

    

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Veidaknygė

Šį vakarą Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.

Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai ir svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia per amžius kurtą mūsų valstybę, užaugintą Lietuvos Respubliką.

Sudarėme ir tokį Valstybės atkūrimo taką.

Vakarais šias vietas nuo vasario 9-osios iki kovo 11-osios nušviečia trispalvė.

1. Vilniaus Rotušė
Šie rūmai simboliškai sujungia senąją Lietuvos valstybę ir XX amžiaus pradžioje atkurtąją.
Čia 1794-aisiais dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, siekusi išgelbėti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sutelkti visų luomų krašto gyventojus į vieną modernią tautą. Į Lietuvos žmones Taryba kreipėsi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Čia 1906-ųjų gegužės 6-ąją buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija „Pilėnų kunigaikštis“. Vyko kultūrinis ir visuomeninis lietuvių gyvenimas, 1918–1919 m. vaidino Juozo Vaičkaus „Skrajojantis teatras“.

2. Mokytojų namai, Vilniaus g. 39.
Čia 1904-aisiais Petro Vileišio lėšomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis Lietuvoje – „Vilniaus žinios“, telkėsi lietuvių politikai ir kultūrininkai.

3. Nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5.
Čia Jono Basanavičiaus 1905-aisiais sukviestas Didysis Vilniaus seimas iškėlė Lietuvos ir lietuvių tautos savarankiškumo idėją. Veikė Petro Vileišio lietuviškas knygynas. 1906-ųjų lapkričio 6-ąją pastatyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“.

4. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13.
Čia Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjį išrinko Lietuvos Tarybą ir paskelbė siekį atkurti Lietuvos valstybę.

5. Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 3.
Čia Lietuvių mokslo draugijos patalpose 1917 m. rugsėjį Lietuvos Taryba susirinko į pirmąjį posėdį. Čia gyveno Jonas Basanavičius. Čia nuo 1908-ųjų veikė pirmoji lietuviška pradinė mokykla. Greta esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviai aukojo mišias lietuviškai nuo 1901 m.

6. Signatarų namai, Pilies g. 26.
Čia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose 1918-ųjų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

7. Namas, Totorių g. 20.
Čia veikusioje Martyno Kuktos spaustuvėje 1918-aisiais atspausdintas Vasario 16-osios Aktas.

8. Aikštelė priešais pastatą, Gedimino pr. 13.
Čia stovėjusiuose rūmuose 1918-aisiais dirbo Lietuvos Taryba ir dvi pirmosios – Augustino Voldemaro ir Mykolo Sleževičiaus – vyriausybės. Čia Lietuvos Taryba nutarė pasivadinti Lietuvos Valstybės Taryba, čia patvirtino Vytį – Lietuvos valstybės herbą.

9. Gedimino pr. 9.
Čia 1918 m. dirbo Lietuvos Taryba ir pirmoji Krašto apsaugos ministerija.

10. Rasų kapinės.
Čia ilsisi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai, Lietuvos valstybę kūrę politikai ir kultūrininkai.

Vienas kertinis pastatas liko neapšviestas. Apie jį – kiek vėliau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-02-11 13:51

Gerai, kad yra kas surenka žinias apie valstybės atkūrimą. Bet, manau, turėtumėm surinkti žinias ir apie valstybės pardavimą.

simboliai ir istorija       2018-02-10 16:44

kelia klausimą: kas (ir IŠ KUR) žino, ką tie simboliai reiškia?  Aiškinti kas kita. Už pinigus AIŠKINTI gali kiekviena čigonė. Bet kas iš to?
Lygiai tas pat ir su “istorija”. Ją rašantys privalėjo nešti cenzoriui, o tas braukė, taisė arba mesdavo pečiun. Tai vyko visais laikais, vyksta ir dabar. Baisiausia, kad vaikai verčimi MINTINAI iškalti ir žodis žodin atkartoti “istorijos” dogmas. 


Julius       2018-02-10 16:26

Viskas yra tik apie praeitį ir nieko apie dabartį. Aš nesakau kad reikia pamiršti praeitį bet žmonės gyvena dabartimi ir džiaugsmo šiandieną Lietuvoje aš nematau.

prie to pačio $+$        2018-02-10 15:45

visų tokių idėjų pridedama vertė = 0 (net kartu paėmus)

$+$       2018-02-10 1:09

Tiek ir teliko - simboliai ir istorija. Kai ketvirtį amžiaus stumdyta problema, būtent, problema “perdažoma” į idėją Lietuvai, t. y. valstybei ir pateikiama kaip pati svarbiausia, atrinkta “ekspertų” iš pusantro tūkstančio…
Visi tie takai - tik plikų karalių paradui su tuščiomis kalbomis.


Rekomenduojame

Garliavos šturmo šeštosios metinės: reportažas iš gegužės 17-osios piliečių akcijos „Ar dar gyva Deimantė Kedytė?“

Piliečiai nesitraukia: toliau teiraujasi apie valstybės paslaptimi paversto vaiko likimą

Pasirodo, Vyriausybė laukia mūsų pasiūlymų opiausioms šalies problemoms spręsti

„Alternatyva Švedijai“ elgetautojus ragina įsikurti Siodermalmėje – kartu su tais, kurie elgetavimui pritaria

Donaldas Trumpas ragina Angelą Merkel atsisakyti bendradarbiavimo su Rusija

Algimantas Rusteika. Patyčių Lietuva

Vytautas Matulevičius JAV institucijoms dėl N. Venckienės: apginkite ją nuo nepagrįsto persekiojimo

Žino, ką kalba. Gintautas Babravičius: Reikia versijos, kad nors kažkiek geriau atrodytum

Politinė Garliavos šturmo liudytojų byla: galutinį žodį tars Aukščiausiasis teismas?

Gegužės 18 dieną junkis į piketų bangą UŽ MEDŽIUS, išsakyk savo pilietinę poziciją – GYVO ŽALIO ar BETONO?

Ataskaita Europos Parlamentui: Europai gresia demografinė savižudybė

Vytautas Sinica. „Marksistai suprato: norint perkurti visuomenę reikia atsisakyti vyro ir moters šeimos“

Garliavos šturmo šeštosioms metinėms. Vinco Kubiliaus žvilgsnis į „Tie-SOS!“ akciją – pastangas priminti Deimantės Kedytės pagrobimą ir pradanginimą

Gegužės 17-ąją S. Daukanto aikštėje bus paminėtos Deimantės Kedytės smurtinio pagrobimo ir pradanginimo šeštosios metinės

Andrius Švarplys. Apie žiniasklaidą, metančią iššūkį Vakarų konstitucinėms teisėms ir laisvei

Verta prisiminti. Lietuvos disidentų kreipimasis „Dėl politinio Neringos Venckienės persekiojimo (lietuvių, anglų kalbomis)“

A. Navickas. Medaus šaukštu deguto statinės nepagadinsi

Vytautas Radžvilas. Esame mulkinami, išnaudojami ir apgaudinėjami, o mes ginčijamės dėl techninių smulkmenų

Laisvūnas Šopauskas. Ką „pamiršo“ viešasis intelektualas Kęstutis Girnius

Stasio Šalkauskio išminties šventė. Debatai „Europos Sąjunga – krikščionybės išlikimui palankus ar žalingas projektas?“

Vytautas Radžvilas: Šliaužiantis totalitarizmas

Ričardas Kalytis. O jei rinktumės „žmogų ir partiją viename“?

Kastytis Braziulis. Kada rasis valia įstatymų spragoms užkamšyti

Darius Kuolys. Bėk, Tomai, bėk!

Stasio Šalkauskio išminties šventė: prof.Albino Plėšnio paskaita „Prigimtinė teisė ir pilietinė laisvė“

Vytautas Sinica. „Turime teisę nemėgti ir tą pasakyti“

Algimantas Rusteika. Tas prakeiktas nuolankumas

Alvydas Jokubaitis: „Šalkauskio knygos ir straipsniai laukia kitos Lietuvos“

ES šalių gyventojai sutaria – imigracija yra didžiausia problema

Vytautas Radžvilas: matomas Europos nukrikščioninimas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.