Naujienos

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Tiesos.lt siūlo   2018 m. vasario 9 d. 22:09

5     

    

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas

Veidaknygė

Šį vakarą Vilnius trispalve apšvietė 10 vietų, kuriose buvo kelta Lietuvos valstybės idėja ir vyko jos atkūrimo darbai. Pirmąkart trijų tiltų trispalvė apjuosė ir Nerį.

Visi Vilniaus miestelėnai, visi valstybės piliečiai ir svečiai kviečiami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį minėti senajame Gedimino mieste – keliauti po amžinąją Lietuvos sostinę, patirti jos gatvėmis srūvančią istoriją, čia per amžius kurtą mūsų valstybę, užaugintą Lietuvos Respubliką.

Sudarėme ir tokį Valstybės atkūrimo taką.

Vakarais šias vietas nuo vasario 9-osios iki kovo 11-osios nušviečia trispalvė.

1. Vilniaus Rotušė
Šie rūmai simboliškai sujungia senąją Lietuvos valstybę ir XX amžiaus pradžioje atkurtąją.
Čia 1794-aisiais dirbo Lietuvių Tautos Aukščiausioji Taryba, siekusi išgelbėti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir sutelkti visų luomų krašto gyventojus į vieną modernią tautą. Į Lietuvos žmones Taryba kreipėsi lenkų ir lietuvių kalbomis.
Čia 1906-ųjų gegužės 6-ąją buvo suvaidintas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis – Marcelino Šikšnio tragedija „Pilėnų kunigaikštis“. Vyko kultūrinis ir visuomeninis lietuvių gyvenimas, 1918–1919 m. vaidino Juozo Vaičkaus „Skrajojantis teatras“.

2. Mokytojų namai, Vilniaus g. 39.
Čia 1904-aisiais Petro Vileišio lėšomis pradėtas leisti pirmasis lietuviškas dienraštis Lietuvoje – „Vilniaus žinios“, telkėsi lietuvių politikai ir kultūrininkai.

3. Nacionalinė filharmonija, Aušros Vartų g. 5.
Čia Jono Basanavičiaus 1905-aisiais sukviestas Didysis Vilniaus seimas iškėlė Lietuvos ir lietuvių tautos savarankiškumo idėją. Veikė Petro Vileišio lietuviškas knygynas. 1906-ųjų lapkričio 6-ąją pastatyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“.

4. Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13.
Čia Vilniaus konferencija 1917 m. rugsėjį išrinko Lietuvos Tarybą ir paskelbė siekį atkurti Lietuvos valstybę.

5. Pranciškonų vienuolynas, Lydos g. 3.
Čia Lietuvių mokslo draugijos patalpose 1917 m. rugsėjį Lietuvos Taryba susirinko į pirmąjį posėdį. Čia gyveno Jonas Basanavičius. Čia nuo 1908-ųjų veikė pirmoji lietuviška pradinė mokykla. Greta esančioje šv. Mikalojaus bažnyčioje lietuviai aukojo mišias lietuviškai nuo 1901 m.

6. Signatarų namai, Pilies g. 26.
Čia Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose 1918-ųjų vasario 16-ąją Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

7. Namas, Totorių g. 20.
Čia veikusioje Martyno Kuktos spaustuvėje 1918-aisiais atspausdintas Vasario 16-osios Aktas.

8. Aikštelė priešais pastatą, Gedimino pr. 13.
Čia stovėjusiuose rūmuose 1918-aisiais dirbo Lietuvos Taryba ir dvi pirmosios – Augustino Voldemaro ir Mykolo Sleževičiaus – vyriausybės. Čia Lietuvos Taryba nutarė pasivadinti Lietuvos Valstybės Taryba, čia patvirtino Vytį – Lietuvos valstybės herbą.

9. Gedimino pr. 9.
Čia 1918 m. dirbo Lietuvos Taryba ir pirmoji Krašto apsaugos ministerija.

10. Rasų kapinės.
Čia ilsisi Vasario 16-osios Akto signatarai Jonas Basanavičius ir Jonas Vileišis, už Lietuvos laisvę žuvę savanoriai, Lietuvos valstybę kūrę politikai ir kultūrininkai.

Vienas kertinis pastatas liko neapšviestas. Apie jį – kiek vėliau.

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Al.       2018-02-11 13:51

Gerai, kad yra kas surenka žinias apie valstybės atkūrimą. Bet, manau, turėtumėm surinkti žinias ir apie valstybės pardavimą.

simboliai ir istorija       2018-02-10 16:44

kelia klausimą: kas (ir IŠ KUR) žino, ką tie simboliai reiškia?  Aiškinti kas kita. Už pinigus AIŠKINTI gali kiekviena čigonė. Bet kas iš to?
Lygiai tas pat ir su “istorija”. Ją rašantys privalėjo nešti cenzoriui, o tas braukė, taisė arba mesdavo pečiun. Tai vyko visais laikais, vyksta ir dabar. Baisiausia, kad vaikai verčimi MINTINAI iškalti ir žodis žodin atkartoti “istorijos” dogmas. 


Julius       2018-02-10 16:26

Viskas yra tik apie praeitį ir nieko apie dabartį. Aš nesakau kad reikia pamiršti praeitį bet žmonės gyvena dabartimi ir džiaugsmo šiandieną Lietuvoje aš nematau.

prie to pačio $+$        2018-02-10 15:45

visų tokių idėjų pridedama vertė = 0 (net kartu paėmus)

$+$       2018-02-10 1:09

Tiek ir teliko - simboliai ir istorija. Kai ketvirtį amžiaus stumdyta problema, būtent, problema “perdažoma” į idėją Lietuvai, t. y. valstybei ir pateikiama kaip pati svarbiausia, atrinkta “ekspertų” iš pusantro tūkstančio…
Visi tie takai - tik plikų karalių paradui su tuščiomis kalbomis.


Rekomenduojame

Kitoks Delfi.lt? Tuo, kas vyksta Vokietijoje, sunku patikėti: jei netelpi į rėmus, gresia nemalonumai

Iš redakcijos pašto. AfD Bundestago nariai: „Mes už europietišką Europą“

Vytautas Radžvilas: „Šiandien švenčiame Lietuvos valstybės idėją, bet kol yra idėja, tol yra ir Lietuvos valstybė“ (papildyta kalbos tekstu)

Rezistentai Petras Plumpa ir kun. Robertas Grigas apie vyskupus ir kunigus, paaukojusius savo gyvenimą ir net gyvybę už Lietuvos laisvę

Vytautas Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Nuoširdūs sveikinimai!

Algimantas Rusteika. Lietuva yra tie, kurie sakome ‘Mes’. Ne jie

Partizanas Jonas Kadžionis-Bėda ir jo testamentinė kalba: „Lietuva išliks, nes laisvę gavo per stebuklą“

Štai ir sulaukėm. Liudvikas Jakimavičius: „Net okupantų valstybė TSRS valstybinių švenčių proga skelbdavo amnestijas, o ne nuosprendžius“

Verta prisiminti. Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-mečio

Irena Vasinauskaitė. Gražuolių kaime iki šiol vaidenasi?

Ramutė Bingelienė. Cenzūros grimasos Seime

Kiek verti 100 eurų Lietuvoje ir likusioje ES?

Algimantas Rusteika. Tiesos išbandymus pereina ne visi

Vidmanto Valiušaičio knygos „Ponia iš Venecijos tavernos“ sutiktuvės

Janina Survilaitė. Klampūs archyvų atstatymo keliai

Bernardas Dringis. Klausimai, kylantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse

Popietė su Laisvės premijos laureate s.Nijole Sadūnaite

Apie išprievartavimą melavusi feministė nuteista už šiurkštų šmeižtą

Algimantas Zolubas. Pilietinė veikla – politinė

Teisininko žvilgsnis į BK normą dėl seksualinio priekabiavimo. Vytautas Sirvydis: sunku rasti kitą tokį lengvai „pritempiamą“ straipsnį

Vytautas Vyšniauskas. Neiškęstas privatusis patriotizmas

Alvydas Jokubaitis, Mindaugas Kubilius. Europos Sąjunga: kur mes keliaujame?(III). Nedemokratiškų nuostatų įsivyravimas demokratijoje?

Dariaus Kuolio atrinkta. Justino Marcinkevičiaus atsakas savo kaltintojams: „Valstybę praradote jūs, o tautą mes vis dėlto išsaugojome“

Raimondas Kuodis. „Ekonomikos dėstymą yra užvaldę neoliberalai“

Valdas Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į  šimtmečio šventę

Nuo bačkos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius: „Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas“

Nida Vasiliauskaitė. #TuIrgiKaltas?

Vladimiras Laučius. „Pagrindinis žurnalistikos tikslas yra ieškoti tiesos“

Lietuvos Respublikai – 100. Darius Kuolys: Vilniuje – Valstybės atkūrimo takas (II)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.