Visuomenės pokyčių analizė, Demokratija ir valdymas, Socialinė politika

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

Tiesos.lt siūlo   2018 m. liepos 30 d. 23:49

3     

    

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ surengta tarptautinė konferencija: Lietuva tolsta nuo europietiškos socialinės gerovės valstybės principų

lps.lt

2018 m. liepos 4–6 d. Vilniuje Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kartu su tarptautine profesinių sąjungų švietimo organizacija Europos darbuotojų klausimų centru EZA surengė tarptautinę konferenciją „Tvarus augimas ir įtraukiųjų darbo rinkų politika. Socialinių partnerių vaidmuo“, kurioje dalyvavo Belgijos, Portugalijos, Ispanijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai.

Konferenciją atidarė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir EZA vicepirmininkė Janina Švedienė. Po to kalbėjęs Lietuvos ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas konferencijos dalyviams perdavė ministro pirmininko Saulius Skvernelio sveikinimus ir pažymėjo, kad dabartinė Vyriausybė skiria daugiau dėmesio socialiniam dialogui nei ankstesnės Vyriausybės. Tą, anot jo, rodo ir Nacionalinio susitarimo Lietuvos pažangai siekti tarp Vyriausybės ir socialinių partnerių pasirašymas bei pirmą kartą Lietuvoje pasirašytos kolektyvinės šakos sutartys.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Jonas Rasimas atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija yra ne kartą nurodžiusi Lietuvos valdžios institucijoms, jog Lietuvoje yra per didelė socialinė atskirtis, kad mūsų šalyje per mažai lėšų skiriama viešąjam sektoriui t. y. sveikatos apsaugai, pensijoms, švietimui ir kt., palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bei dar kartą įspėjo, kad jei nebus imtasi skubių priemonių padėčiai gerinti, Lietuvos laukia demografinė katastrofa.

Kristinai Krupavičienei paklausus, ką Europos Komisija ketina daryti, jei Lietuvos Vyriausybė atsisakys vykdyti jos rekomendacijas, Jonas Rasimas atsakė, kad ji nieko nedarys, nes Europos Komisija gali imtis sankcijų prieš Lietuvą tik tokiu atveju, jei ji pažeis finansinės drausmės įstatymą. Kitais atvejais Europos Komisijos pasiūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir Europos Sąjungos šalys turi teisę jų nevykdyti.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ekonomistas Ričardas Garuolis papasakojo apie profesinių sąjungų požiūrį į vadinamąjį Europos „socialinį ramstį“, t. y. į nuostatas socialiniais klausimais. Europa po Antrojo pasaulinio karo buvo kuriama vadovaujantis socialinio dialogo ir solidarumo principais. Po revoliucijų ir pilietinių karų, varginusių Europos šalis, buvo suprasta, kad geriau nesutarimus spręsti per socialinį dialogą, o stipresnieji visuomenės nariai turi padėti silpnesniesiems jos nariams, neleidžiant jiems skursti. Taip Europoje susikūrė socialinės gerovės valstybės, kuriose yra didesni mokesčiai, didesnis socialinis saugumas ir didesnis valstybės vaidmuo šalies ūkyje. Jis skyrėsi nuo vadinamojo amerikietiškojo valstybės modelio, kai valstybėje yra maži mokesčiai ir maža socialinė apsauga.

Po komunistinės sistemos žlugimo Europoje prasidėjo bandymai pasukti Europą amerikietiškojo vystymosi keliu, kuris jau įsivyravo pokomunistinėse šalyse. Europos profesinės sąjungos tokią tvarką atvirai vadina „moderniąja vergove“, kuri grasina sunaikinti dešimtmečiais kurtas gerovės valstybes, nes Vakarų įmonės, kuriose yra aukšti socialiniai darbo standartai, bendrojoje rinkoje negali konkuruoti su „moderniosios vergovės“ įmonėmis iš šalių, kuriose mokesčiai ir atlyginimai yra mažesni. Todėl profesinės sąjungos ryžtingai atmetė bet kurį Europos Sąjungos vystymosi scenarijų, jei jame nebus „socialinio ramsčio“ nuostatų.

Todėl Europos profesinėms sąjungoms reikalaujant 2017 m. lapkritį Geteborge vykusiame aukščiausių Europos Sąjungos ir valstybių vadovų susitikime „socialinio ramsčio” nuostatos buvo patvirtintos (daugiau skaityti ČIA).

Nors iš pirmo žvilgsnio jame nėra nieko naujo, bet Ričardas Garuolis pasiūlė atkreipti dėmesį į Lietuvoje mažai dar naudojamą „socialinio ramsčio“ nuostatą, kad pertvarkant įmones turi būti TARIAMASI su profesinėmis sąjungomis, o ne tik jas informuojant apie vadovybės jau priimtus sprendimus. „Socialinio ramsčio“ įtvirtinimas teisėkūroje yra labai svarbus, nes Europos institucijoms ar valstybėms priimant naujus įstatymus bus būtina į šias gaires atižvelgti. Tai suteikia vilčių, kad Europoje ir tame tarpe Lietuvoje laimės europietiškasis socialinės gerovės, o ne amerikietiškasis „moderniosios vergovės“ modelis.

Ričardas Garuolis apgailestavo, kad jam pradėjus kalbėti išėjo Ministro pirmininko patarėjas Lukas Savickas, todėl nepavyko jo paklausti, kodėl Vyriausybė  priėmė naują mokesčių reformą, kuri buvo derinama tik su darbdavių organizacijomis, apie tai net nepranešus profesinėms sąjungoms ir taip paminant europinius socialinio dialogo principus.

Diskusijų metu ekonomistas Justas Mundeikis atskleidė, kad naujoji mokesčių reforma padidins socialinę nelygybę Lietuvoje, atims iš Lietuvos biudžeto beveik 2 mlrd. eurų, o mokesčių sumažinimą pajus tik gaunantys didžiausias pajamas.

Kitą dieną prof. Romas Lazutka perskaitė pranešimą „Dirbančiųjų socialinės apsaugos reikšmė tvariam ekonomikos augimui“. Lietuva sukuria daugiau BVP vienam gyventojui nei Portugalija ir visos pokomunistinės šalys, išskyrus Slovėniją ir Čekiją, bet atlyginimų vidurkis Lietuvoje yra didesnis už Bulgariją ir Rumuniją. Lietuvos valdžia daug mažiau nei kitos pokomunistinės šalys skiria lėšų švietimui, sveikatos ir socialinei apsaugai, todėl Lietuvoje yra didžiausia Europoje socialinė atskirtis ir net daugiausiai Europoje mirštama nuo išvengiamų ligų! Prof. Romas Lazutka įspėjo, kad privatizavus viešąsias paslaugas, jos visada pabrangs, o jų kokybė ne visada bus geresnė. Jis atskleidė, kad Lietuvos negerovės, t.y didžiausia socialinė nelygybė ir emigracija Europoje, ir būdai joms spręsti jau seniai nurodomos Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų išsamiai perengtose rekomendacijose Lietuvai, o profesinėms sąjungoms tereikia jomis naudotis, kalbantis su socialiniais partneriais.

 

EZA projekto vadovas Pedro Estevao papasakojo apie švietimo profesinių sąjungų patirtį reformuojant švietimo sistemą Portugalijoje.

Asociacijos „Investor’s forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pasidžiaugė, kad Lietuva vystosi teisingu keliu, nes daugėja investicijų, o neseniai priimta gera mokesčių reforma, bet prisipažino esanti susirūpinusi nepakankamu Lietuvos darbuotojų paruošimu, todėl kvietė drąsiau reformuoti švietimo sistemą.

Ekonomistui Justui Mundeikiui paklausus Rūtos Skyrienės, kaip pagerės švietimas, jei dėl mokesčių reformos sumažės finansavimas švietimui, ir kaip po mokesčių reformos sumažės darbo jėgos sąnaudos ir padidės įmonių konkurencingumas, dėl ko džiaugiasi investuotojai, jei darbuotojų mokesčius mokės nebe darbdaviai, o patys darbuotojai, ji aiškiai atsakyti nesugebėjo.

 

Belgijos profesinių sąjungų ir Europos forumo VZW prezidentas Dirkas Utenhove (Dirk Yuttenhove) papasakojo apie nuo pokario Belgijoje veikiančią atlyginimų indeksavimo sistemą, kai pakilus infliacijai, kyla ne tik visi atlyginimai, bet ir visos socialinės išmokos, ir tai netrukdo Belgijos įmonėms sėkmingai konkuruoti bei pritraukti investicijas.

Socialinių mokslų daktarė Jolanta Bielskienė atskleidė, kad Vakarų pasaulyje nuolatos vyksta neoliberalų bandymai sugriauti socialinės gerovės valstybes. Įsismelkę į tarptautines organizacijas neoliberalai bando, prisidengdami šių įstaigų autoritetu, įtikinti nacionalinių valstybių valdžias vykdyti tai, kas naudinga stambiajam kapitalui, t. y. privatizuoti viską, kas įmanoma: švietimą, gydymą, socialinę rūpybą ir t.t. Tačiau ji ir padrąsino: net ir neišsilavinususios ir negausios indėnų gentys, jei veikia organizuotai ir vieningai, sugeba pasipriešinti milijardinius pelnus gaunančioms tarptautinėms korporacijoms…

Kitą dieną tarptautinės konferencijos svečiai iš užsienio dalyvavo ir pasisakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavime.

Daugiau nuotraukų žiūrėti ČIA ir ČIA.

lps.lt

 

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

prieš "modernią vergovę"       2018-08-1 16:56

žinoma,kad žlugus TSRS,Europoje baigia įsigalėti neoliberalizmas,kuris garantuotai pribaigs socialinės gerovės valstybių modelius.Ir vėl iškyla tas pats klausimas visuomenėms: “ką daryti”?

stasys        2018-07-31 8:52

Nepykite , bet klausimus užduodanti publika labiau priminė žas apdainuota “močiučių palanga’ nei realia jėga turinčias prof-sąjungas . Matyt naudinga būtu į jas įlieti daugiau ambicingu jaunu žmoniu , norinčiu ir siekiančiu plėsti savo savišvieta. Ar toje moteru kompanijoje buvo nors viena tokia kuri dirbo savarankiškai su dideliu kolektyvų ..kalbu apie verslą ? Darbuotoju problemas gali spręsti kai esi susidūręs su jomis realiai ir gali pasverti visus už ir prieš,.. o ne imituoti parodomąjį dalyvavimą viešuose renginiuose. Pasitikėjimą galima pelnyti žmoniu kai esi bent vienu žingsniu priekyje valdžios ..noru , tik tada ta lyderistė tampa tikra ir apčiuopiama fiziškai .

Nuomonė       2018-07-31 6:05

Skverneliui nederėtų girtis, nes taip vadinamas dabartinės vyriausybės “socialinis dialogas”, deja, yra greičiau apgailėtinas, negu teigiamas.


Rekomenduojame

Liudvikas Jakimavičius. Balsuokim protingai

Andrius Švarplys. Užvis svarbiausia – stabdyti valstybę, kad ši nesikištų į privačią žmogaus sferą

Vytautas Sinica. Išmesto balso mitologija

Ramūnas Aušrotas. Partijų programinės nuostatos ir iniciatyvos, prieštaraujančios krikščioniškai pasaulėžiūrai

Augminas Petronis. Tokia mąstysena – ‘viskas, ką jūs apie save žinot, yra tapatybės’ – tikėjimui naikinančiai žalinga

Aleksandras Nemunaitis. Esame už žodžio laisvę ir prieš politkorektiškumą

Algimantas Rusteika. Konservatoriai nutarė reklamuotis pas savus?

Katalikiški balsavimo principai

Liudvikas Jakimavičius apie žiniasklaidą

Seimo narių balsavimų gyvybės ir šeimos klausimais apžvalga

Ar egzistuoja laisva valia? Vytauto Sinicos atsakymas

Algimantas Rusteika. Jei balsuosi už mažus, „tavo balsas prapuls“

Liudvikas Jakimavičius. Gražus rudenėlis ir rinkimų aritmetika

Ramūnas Aušrotas. Istorinės savimonės pabaiga

Neredaguota.lt. Vytautas Sinica: Kova dėl istorijos

Vytautas Radžvilas. Baltarusija: į laisvę ir demokratiją Putino glėbyje?

JT Orhuso konvencijos priežiūros komitetas pripažino: Lietuvos Respublika pažeidė Orhuso konvenciją

Mokytojai iš Kvetkų, Pandėlio, Papilio premjerui Sauliui Skverneliui: Pagal galimybes ištaisykite padarinius savo didžiosios klaidos

Spalio 6 dieną bus atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui

Vygantas Malinauskas. Krikščioniškas pasirinkimas

Geroji Naujiena: Kad ir mes duotume vaisių

Andrius Švarplys. Cukrus, Linai

Algimantas Rusteika. Susipažinkime – naujoji, modernioji, nuostabioji, jaunoji LSDP karta

Gediminas Kulikauskas. Istorikas: „Dešimt kautynių“ – kitokia knyga apie partizanus

Algimantas Rusteika. Apie kritinę masę

Rasa Čepaitienė. Rentininkų partija

Ramūnas Aušrotas. JK valdžia po truputį pradeda „veržti kranelius“ gender ideologijos sklaidai tarp jaunimo

Mirštanti Europa (ir tai nėra vien tiktai senėjimas) kviečiasi „šviežio kraujo“...

Algimantas Rusteika. Apie teisingumą

Andrius Švarplys. Emanuelio Macrono žinia Rytų Europai

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.