Istorija

Lietuvos laisvės lygai – 40

Tiesos.lt redakcija   2018 m. birželio 15 d. 11:33

8     

    

Lietuvos laisvės lygai – 40

Prieš 40 metų – 1978 m. birželio 15 d. – buvo įsteigta Lietuvos laisvės lyga (LLL).

Tai buvo nepartinė, demokratiniais principais veikianti organizacija, neturėjusi griežtos narystės ir formalaus vadovo.

Idėjinis jos lyderis buvo Antanas Terleckas, o daugelis narių (Kęstutis Jokubynas, Leonas Laurinskas, Romualdas Ragaišis, Vladas Šakalys, Jonas Volungevičius ir kiti) jau buvo kalėję už antisovietinę veiklą, dalyvavimą ginkluotos rezistencijos kovose. Pats A. Terleckas buvo teistas tris kartus.
„Man buvo labai svarbi buvusio politinio kalinio žydo, ištremto iš Leningrado į Vilnių, Valeriko Smolkino nuomonė. O jis aktyviai pritarė idėjai įkurti Lietuvos laisvės lygą. Mačiau galimybę sugrąžinti Juliuką [Julių Sasnauską] iš tarnybos okupacinėje kariuomenėje ir įtraukti į kovą prieš okupantus. Ypač daug tikėjausi iš V. Bogušio ir A. Tučkaus. [...] Išgyvenau, kad daugumą jaunuolių lageris dvasiškai sulaužė - įvarė didžiulį baimės jausmą. Kartu labai džiaugiausi, kad jaunesnieji jų draugai, kuriems neteko valgyti lagerio „balandos“, yra tvirtesni. Daug vilčių teikė Pedagoginio instituto studentas Robertas Grigas ir net jo karštas patriotas ir tvirtos valios tėvas Antanas. KGB padarė didžiulę klaidą – 1977 m. neleido Juliui įstoti į kunigų seminariją. Mano įsitikinimu, be Juliaus Lietuvos laisvės lyga nebūtų išplėtojusi tokios plačios veiklos, nebūtų buvęs išleistas nelegalus „Vytis“, abejoju, ar dienos šviesą būtų išvydęs svarbiausias LLL kūrinys – „45 pabaltijiečių memorandumas“, - LLL įsteigimą prisimena A. Terleckas.

Pagrindinis LLL tikslas, kaip teigiama pogrindžio žurnale „Aušra“ paskelbtoje deklaracijoje, buvo atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Lyga kėlė uždavinį ugdyti tautinį jaunimo susipratimą, kelti neteisėtos Baltijos šalių aneksijos klausimą tarptautiniuose forumuose, rengtis Lietuvos nepriklausomybei.

Svarbiausi su LLL susiję leidiniai – tai dar šios organizacijos ištakas menantis 1976–1977 m. leistas tautinės pakraipos pogrindžio leidinys „Laisvės šauklys“ (išėjo 5 numeriai, leistas daugiausia K.Jokubyno, A.Terlecko ir Juliaus Sasnausko iniciatyva) ir radikalių tautinių nuostatų 1979–1981 m. leistas LLL pogrindžio leidinys „Vytis“ (išėjo 6 numeriai, 7-as numeris pateko į KGB rankas; pirmojo „Vyčio“ numerio vedamasis vadinosi „Laisvę reikia išsikovoti“ ).

LLL daugiausia dėmesio skyrė pareiškimų, kreipimųsi į Sovietų Sąjungos vyriausybę ir tarptautines organizacijas rašymui. Didelio atgarsio pasaulyje sulaukė 1979 m. A. Terlecko ir J. Sasnausko parengtas, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir užsienio valstybių vyriausybėms nusiųstas „45 pabaltijiečių memorandumas“, kurį pasirašė trisdešimt aštuoni Lietuvos, septyni Latvijos, keturi Estijos ir žymiausi Rusijos disidentai, tarp jų Nobelio premijos laureatas Andrejus Sacharovas ir jo žmona Jelena Bonner.

„Mes kreipiamės į TSRS vyriausybę, prašydami paskelbti visą Molotovo-Ribentropo pakto tekstą ir visus papildomus slaptuosius jo protokolus. Taip pat prašome paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos”, - skelbiama memorandume.

Memorandumas pateko į Vakarus ir 1979 m. rugpjūčio 23 d. – 40-ųjų Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo metinių dieną – buvo perskaitytas per „Amerikos balso“ lietuviškąją radijo stotį.

Kitas ne mažiau svarbus ir platų atgarsį sukėlęs LLL dokumentas – Algirdo Statkevičiaus parengtas „Moralinis ultimatumas TSRS vyriausybei“, kuriame keliami ultimatyvūs reikalavimai SSRS vyriausybei apsvarstyti nepriklausomos Lietuvos atkūrimo klausimą ir paskelbti SSRS oficiozuose Molotovo–Ribentropo pakto dokumentus. Šie veiksmai netrukus buvo KGB tinkamai „įvertinti“: suimti LLL lyderiai Antanas Terleckas ir Julius Sasnauskas, o kiek vėliau ir Algirdas Statkevičius.

Gelbėdamasis nuo suėmimo 1980 m. birželį V. Šakalys per Kareliją pasitraukė į Vakarus – apie šį legendinį pabėgimą skelbė didieji Vakarų laikraščiai.

Po tokio stipraus smūgio LLL veikla nutrūko iki 1987 m. – tuomet iš lagerio grįžo A. Terleckas.
 
1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo LLL surengė pirmąjį viešą protesto mitingą, skirtą Molotovo–Ribentropo protokolų pasirašymo 48-osioms metinėms. Mitinge buvo pareikalauta išvesti iš Lietuvos sovietų kariuomenę, atkurti šalies nepriklausomybę. Nors po mitingo dalis jo dalyvių buvo „profilaktiškai apdoroti“ ir viešai smerkiami, tačiau toliau išlaikyti politiškai pasyvią visuomenę buvo nebeįmanoma.

Prasidėjo visuotinis tautos atgimimas, kuriame ir toliau aktyviai dalyvavo LLL.  1988–1990 m. ji inicijavo daug įvairių akcijų: skelbė boikotą tarnybai okupacinėje kariuomenėje, kvietė grąžinti karinius bilietus, reikalavo okupacinės kariuomenės išvedimo ir t. t.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, LLL įsiregistravo kaip legali politinė partija, 2001 m. įsijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą, o 2003 m. LLL, kaip savarankiška organizacija, savo veiklą nutraukė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

P. S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam.

  • Google+

Parašyk komentarą 

Vardas
Tiesos.lt primena, kad už komentaro turinį atsako autorius, ir pasilieka teisę šalinti su straipsnio tema nesusijusius, asmens orumą žeminančius, apmokėtus ir propagandinius komentarus.                   
Kraunami komentarai...

Komentarai

Pikasas       2018-06-16 19:47

Pradžia buvo tokia; Antanas Terleckas: „Dar 1954 ar 1955m. vienas iš pažįstamų siūlė man leisti pogrindinį laikraštėlį. Atkalbėjau pabrėžęs, kad visus išgaudys, duos po 25 metus ir viskas. Nėra sąlygų pogrindį organizuoti. (...) Tačiau jau 1958 metų pradžioje man kilo mintis įkurti pogrindinę organizaciją. Po ilgų svarstymų nusprendžiau atgaivinti Lietuvos socialdemokratų partiją. Tačiau vienas draugas atkalbėjo mane nuo tos idėjos. Jo manymu, nereikia kurti jokių organizacijų, jokių partijų. Nėra prasmės kurti organizaciją dėl organizacijos. Organizacijos tik palengvina saugumui. Jau 1964 metais KGB kapitonas J.Česnavičius pavadino A.Terlecko butą „praeinamu kiemu“ („prochodnoj dvor“) Galima spėti, kad jau tada Terleckų butas buvo stebimas KGB, o pasiklausymo aparatūra šalia A.Terlecko buto jau tuomet veikė. Kagėbistai tuo metu jau netgi buvo suskaičiavę 20 buvusių lagerininkų. A.Terleckas pokalbio metu kreipiasi į saugumo kapitoną J.Česnavičių: (cituoju)„Noriu gauti tokį darbą, kurį dirbdamas gaučiau butą.“ Vargu ar galima tokius jo ir KGB santykius, kai A.Terleckas perdavinėjo gausią informaciją apie politinius kalinius ir panašią, pavadinti antisovietine rezistencija. A.Terleckas: (cituoju)„Man buvo labai svarbi buvusio politinio kalinio žydo, ištremto iš Leningrado į Vilnių, Valeriko Smolkino nuomonė. O jis aktyviai pritarė idėjai įkurti Lietuvos laisvės lygai.“ PASTEBĖJIMAS: Pasirodo , kad sovietinis režimas rezistentus tremdavo ne tik į Sibiro platybes, bet ir į Vilnių... Keistokas trėmimo vietos parinkimas… Valerijus Smolkinas papasakojo naujiems savo draugams Vilniuje, kad jis kalėjęs su provokatoriumi iš Vilniaus V.Čerepanovu. Kaip tik tas Čerepanovas pasiūlė A.Terleckui dalyvauti 1979m. disidentų Vilniuje rengiamoje spaudos konferencijoje, kurioje būsią trys užsienio korespondentai.Čerepanovas prašė A.Terlecką pakviesti į konferenciją Lietuvos kunigus. A.Terleckas tą vakarą lankėsi Viduklėje pas kunigą A.Svarinską. Sužinojęs, kad konferenciją rengia KGB provokatorius (A.Terleckas privalėjo įspėti kunigą – knygos leidėjai) A.Svarinskas atsisakė dalyvauti ir pakviesti į ją savo kolegas.
P.s. KGB agentų su įrašymo aparatūra stebimoje erdvėje 1978 metais buvo įkurtas LLL štabas. Be komentaro…

Pikasas       2018-06-16 8:29

Jei koks skaitytojas turi kitokią nuomonę ar nori paneigti bet kurią pateiktą frazę, tai siūlau tą padaryti viešai. Grubus chamizmas nepadės…

Pikasas       2018-06-16 8:02

    V.Girdzijauskas: (cituoju) „Iš vieno kito štricho (esančio A.Terlecko laiškuose Juliui Sasnauskui), užuominos, papeikimo ar pagyrimo, apgailestavimo galima susidaryti Vytauto Bogušio, (Bajoro), Vlado Šakalio (Manilovo) , Andriaus Tučkaus ir kitus portretus. Čia paminėti ir dar vienas kitas jaunesnės kartos disidentas (visi jie gimę šeštojo dešimtmečio pabaigoje) sudarė Antano Terlecko „komandą“. (...) Gal visa tai dabar atrodo ir naivokai , nes saugumui tos „slapyvardės“ buvo gerai žinomos. Ir ne tik slapyvardės, bet ir slaptavietės. Ta ne visai tikra konspiracija turi teatro, žaidimo elementų, tai paliudija autorių ne tik karių ir kovotojų, bet ir savitų „komediantų“, menininkų savybes. Buvo žaidžiamas gana žiaurus improvizuotas vaidinimas. Dėl tokios teatrališkos Antano Terlecko laikysenos kai kurie kritiškai nusiteikę disidentai kartais jį pavadindavo sovietinio dvaro juokdariu“. V..Girdzijauskas:(cituoju) „A.Terleckas neišvengia ir prieštaravimų: reikalaudamas iš kitų bekompromisinio elgesio, žiūrėk, ima ir prasitaria, kad susodinti visus savo bičiulius į kalėjimą jis nenorėtų, net priešingai – būtų beprasmiškos tokios kančios“.
    KGB pulkininkas J.Česnavičius: (cituoju) „ Iš jūsų (A.Terleckai) laiško mums išplaukia, kad jūs save laikote vos ne tarybiniu žmogum. O jūsų draugai vadina jus nacionalistu.“ V.Girdzijauskas teigia, kad: (cituoju) „vieną dalyką Antanas Terleckas, regis, pamiršta arba apsimeta jo nesuvokiąs. Atviras rašymas kartais gali virsti pranešimu saugumui ir prilygti išdavystei, kurią jis taip negailestingai vanoja“.
2001 metais, kai Sausio 13-osios perversmo iniciatoriai LKP vadovas 73-jų metų Mykolas Burokevičius nuteistas dvylika, o LKP centro komiteto ideologinio skyriaus vedėjas 61 metų Juozas Jermalavičius - aštuonerius metus kalėti, (cituoju) „netikėtą iniciatyvą pareiškė buvęs žinomas disidentas 73 metų Lietuvos laisvės lygos lyderisAntanas Terleckas.
A.Terleckas: (cituoju) „Vykstant teismui 1999 m. priėjau prie metalinio gardo ir pasveikinau nusilenkdamas jam (M.Burokevičiui). Man pasirodė, kad tokiu mano poelgiu už grotų uždarytasis liko labai patenkintas.” 2007 metais A.Terleckas jau balotiravosi Alytaus „Dzūkijos“ apygardoje kandidatu į Seimą nuo pirmininko R.Pakso partijos vadovaujamos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos.

>mazohistas?       2018-06-16 0:23

vienos bylos buvo maža, pisaka (liet. - rašliavotojau)?

Pikasas2       2018-06-15 22:56

Pagal A.Terlecką:(cituoju)„Rolando Pakso nelaikau susikompromitavusiu politiku.  (...) Aš nematau nieko blogo, kad R.Paksas ėmė pinigų iš J.Borisovo.”
    Apie žodžio ir minties laisvę 2004m. A.Terleckas prakalbo taip: „Atrodo, kad, kaip ir sovietiniais laikais, valstybės likimą sprendžia represinės struktūros ir specialiosios tarnybos – tada KGB, o dabar VSD. Jei šiandien drįstama kalbėti apie nacionalinį susitaikymą, nutildykime nacionalinės televizijos šmeižtų kampaniją prieš tautos išrinktą Prezidentą (R.Paksą). Ir pakeiskite dalį kitų televizijų žurnalistų.”

$+$       2018-06-15 17:44

Neleiskite skleisti Adomėno kontoros pederastui, pisk asui, jo demagogijų.

Pikasas       2018-06-15 15:04

A.Terleckas teigia, kad nuo 1972 metų (cituoju): „Virš mano buto KGB buvo susukęs savo agentų lizdą su visa pasiklausymo ir įrašymo aparatūra“. Nežiūrint to žinojimo, A.Terleckas 1976 m. kviečia į savo butą JAV pasiuntinybės Maskvoje sekretorių Ričardą Kombsą, kuris apsilanko kartu su Kęstučiu Jakubynu, rezistente Birute Barauskaite ir dar viena vilniete. Ar tikrai R.Kombsas ir visi jį lydintys asmenys žinojo, kad jų pokalbio klausomasi? A.Terleckas artimiau susidraugavo su JAV pareigūnu Ričardu Kombsu. Nuvykdavo į jo butą Maskvoje, JAV atstovybės pastate. Kalbėdavo apie politiką, susisiekdavo su juo ir telefonu. A.Terleckas (cituoju) „ Po kurio laiko Ričardas Kombsas liovėsi atsakinėjęs. Kažkas paaiškino, kad naujas JAV administracijos vadovas uždraudė pasiuntinybės darbuotojams palaikyti kokius nors ryšius ... Apie „agentų lizdą“ dar 1977 metų žiemą A.Terleckas taip pat žinojo ir apie susitikimą su užsienio žurnalistu Deividu Satteriu prisimena štai ką: (cituoju)„Susitikome pas mane. O viršui gyveno Bitinaitytės, KGB agentės (viena iš jų su dukra).Jų brolis Bitinaitis – (KGB) pulkininkas. Terleckas: „Mintis apie Lietuvą dėsčiau kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausko draugais, moksleiviais, kurie buvo po 30 metų jaunesni už mane, garsiai, aiškiai be dviprasmybių, o Deividas Satteris (korespondentas iš Anglijos dienraščio) jas užrašinėjo. Taigi diktavom žurnalistui ir KGB mikrofonams.“ (lit. 26, 82nr) „Čia įvyko improvizuota spaudos konferencija. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė.” LLL veiklos štabas 1978 metais buvo įkurtas Terleckų bute.

 

Marginalas       2018-06-15 14:30

Buvo visai kiti žmonės, deja, jau beveik visi išėjo.
Dėl dabarties gera publikacija trumpo trampo gerbėįjams:
http://www.kavkazcenter.com/russ/content/2018/06/15/116923/trampnash—tramp-okazyvaetsya-nazval-krym-chastyu-rossii-na-sammite-G7-i-povtoril-tezisy-putina.shtml


Rekomenduojame

Robertas Grigas. Apie kunigišką santūrumą, stilių ir kultūrą

Vytautas Radžvilas. Tvirtai kartu ištarkime „Susigrąžinkime valstybę“

Vytautas Sinica. Šiuose rinkimuose demokratija ir pamatinės laisvės jau pralaimėjo, arba Balsuokime už Gitaną Nausėdą

Prof. Rasa Čepaitienė. Ar galimas kitas pagrindas Europos tautų vienybei nei jų krikščioniškoji civilizacija?

Donatas Malinauskas. Teisingumo ir sveiko proto pergalė

Nuo bačkos. Andrius Navickas. Reitinguokite Kubilių, Juknevičienę ir Anušauską

Andrius Švarplys. Ir dabartiniai Lietuvos Prezidento rinkimai – post-sovietinio mentaliteto tąsa

Speciali LRT radijo laida: kandidatų į Europos Parlamentą debatai

Vytautas Radžvilas. Rinkimai politologiniu žvilgsniu: MGB ar Agrokoncernas?

Arvydo Juozaičio žodis ir padėka

Algimantas Rusteika. Jūsų be galo daug, bet esat vieni

Kas TAI? Internetas ūžia: kad įvyko sprogimas, ir patys matome. Paaiškinkite mums, kas ir kodėl ČIA sprogo

Povilas Gylys. Dvaras prieš patriotus laimėjo aiškia persvara

Andrius Pauga. Atsisveikinimo laiškas išstojant iš TS-LKD

Robertas Grigas. Vis dėlto geriau jau ...

Popiežius siūlo paktą pasaulio ekonomikai atgaivinti

Prezidento rinkimai: paskutinę akimirką „partiniai tankai“ pasiveja ir aplenkia – Ingrida Šimonytė  pirmoji, Gitanas Nausėda – antras

Arvydas Juozaitis: „Mes Lietuvą suarėm, apakėjom, apsėjom, laukiam želmenų...“

Dr. Vincentas Vobolevičius. Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

A. Juozaičio rinkimų štabo informacija apie šiurkščius rinkimų stebėjimo pažeidimus Jungtinėje Karalystėje

Geroji Naujiena: Niekas neišplėš mūsų iš Tėvo rankos

Povilas Gylys. Neilgai trukus sužinosime, ko Lietuvoje daugiau

Lietuvos vyskupų laiškas Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams artėjant

Liudvikas Jakimavičius. Pelėkautai

Andrius Švarplys. In memoriam Vytautas Šerėnas

Ką aš vienas galiu… – pasakė trys milijonai

Jūratė Baranova. Liudiju

Algimantas Rusteika. Šventosios trejybės atmintinė

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Ir aš noriu antros pilietybės

Ligija Tautkuvienė. Referendumas. Visuotinė psichozė, klaidinimas ir supriešinimas. Kodėl?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.